- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-753-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Automobilių dujos“
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybei
- Išvadą teikia
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Automobilių dujos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB ,,Automobilių dujos“, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybei, byloje institucija, teikianti išvadą – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas įpareigoti atsakovą UAB ,,Automobilių dujos“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę – operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3 C 4, stoginėmis 2I1g., 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) m., ir sutvarkyti teritoriją, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-4 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 7-3629 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, kurio bendras plotas 0,7848 ha. 2006 metais atlikus teritorijos detalųjį planavimą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į šešis sklypus. Viename iš šių žemės sklypų, kuriam po atidalijimo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu stovi statiniai - parduotuvė - operatorinė su cisternomis Cl, C2, C3 C4, stoginėmis 2I1 g, 3Ilg ir kiemo statiniai (tvora, aikštelė), kurie Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti. Taip pat nėra įregistruotos ir daiktinės teisės į šiuos statinius. Šie statiniai priklauso atsakovui. Kadangi statiniai yra teisiškai neregistruoti, mano, kad jie pastatyti neturint atitinkamų leidimų ar suderinimų, kas faktiškai atitinka savavališką statybą. Ieškovui priklausančiame žemės sklype esantys statiniai pastatyti be jokių leidimų ar kitų būtinų suderinimų, teisiškai neregistruoti. Šie statiniai buvo pastatyti dar iki nuosavybės teisių į jam priklausantį žemės sklypą atkūrimo, kaip laikini statiniai, kurie vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi yra skirti naudoti ne ilgiau kaip 3 metus. Su atsakovu buvo sudaręs preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas ketino pirkti sklypą, kuriame stovi degalinė, tačiau atsakovas atsisakė pirkti žemės sklypą. Dėl šių statinių faktinio buvimo ieškovui priklausančiame žemės sklype negali tinkamai juo disponuoti, dėl ko yra pažeidžiamos jo, kaip žemės savininko. Taip pat prašė taikyti advokatui A. K. CPK 95str. už piktnaudžiavimą procesu.
Atsakovas UAB „Automobilių dujos“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., 31-32 b. l.). Nurodė, kad pagal savo pobūdį ieškovui priklausančiame žemės sklype šiuo metu stovinti atsakovo degalinė nėra laikinas statinys, ji yra rekonstruota ir atitinka nuolatinio pobūdžio statinio reikalavimus. Teigiama, kad šiuo metu laikino statinio statusą turi tik cisternos, stoginė, asfalto danga, o degalinės statinys po rekonstrukcijos tapo nuolatinio pobūdžio statiniu, kas patvirtina atlikti kadastriniai matavimai. Visi ginčai administraciniame teisme, kuriuos inicijavo atsakovas, vyko dėl leidimo degalinei rekonstruoti išdavimo. Dėl šios priežasties ir buvo kreiptasi į statybos priežiūros inspekciją su prašymu sudaryti komisiją, kad atsakovas galėtų šį statinį įteisinti. 2003-08-21 tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo, pagal kurią atsakovas ketino iš ieškovo nupirkti žemės sklypą, kuriame stovi degalinė. Ieškovas, sudarydamas preliminarią sutartį, atėmė iš atsakovo galimybę pratęsti žemės sklypo nuomą. Atsakovas mano, kad yra galimybė įteisinti degalinę. Šiuo metu atsakovas yra pateikęs Šiaulių miesto savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas prašo teismo taikyti LR Statybos įstatyme numatytą galimybę leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą. Laiko, kad ieškovo suformuluoti reikalavimai yra neaiškūs – iš ieškinio nėra galimybės suprasti, kokius būtent statinius ieškovas prašo nugriauti, nes nėra oficialaus plano su statinių žymėjimu. Mano, kad ieškovas nepagrįstai prašo taikyti advokatui LR CPK 95 str. už piktnaudžiavimą procesu.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikė, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Įpareigojo atsakovą UAB ,,Automobilių dujos“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę – operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3 C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1239-6373, adresu Pailių g. 8, Šiaulių m., ir sutvarkyti teritoriją.
Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo UAB ,,Automobilių dujos“ 1427 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB, ,Automobilių dujos“ 24,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Atmetė ieškovo A. K. prašymą dėl LR CPK 95 str. taikymo atsakovo atstovui A. K. (3 t., 16-22 b. l.).
Teismas nustatė, kad žemės sklypas adresu(duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso ieškovui A. K., o žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra pastatai – parduotuvė – operatorinė su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, ir kiemo statiniai (tvora, aikštelė). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvados teismas matė, kad į šį žemės sklypą ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, kuris, jo pageidavimu, vėliau buvo išskaidytas į mažesnius sklypus. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad atsakovui UAB ,,Automobilių dujos‘‘ priklausanti degalinė šiuo metu randasi viename iš šių žemės sklypų, t.y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas nugriauti degalinę, nes degalinės statiniai stovi jo žemėje, kaip savininkas jis negali naudotis žemės sklypu, nors moka už jį žemės mokestį. Ieškovas nurodė, kad šie statiniai yra laikini ir rekonstruoti savavališkai, todėl turi būti nugriauti. Kadangi atsakovas degalinės operatorinės rekonstrukciją pradėjo neturėdamas tokio leidimo, teismas padarė išvadą, kad šio statinio rekonstrukcija atlikta neteisėtai. Atsakovo argumentą, kad pagal savo pobūdį degalinės statiniai nebeatitinka laikino statinio sąvokos, jie po rekonstrukcijos priskirtini prie nuolatinio pobūdžio statinių, teismas atmetė laikydamas, kad tai, jog statinys po rekonstrukcijos tapo didesnis, automatiškai jo statusas nepasikeičia, nes jis rekonstruotas be leidimo rekonstruoti statinį. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad kiti statiniai šiuo metu turi laikinų statinių statusą, jų naudojimo terminas jau pasibaigęs. Bylos nagrinėjimo metu teismo nustatyta, kad žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovo statiniai, priklauso ieškovui. Atsakovas neturi teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, dėl servituto nustatymo nesikreipė, neginčijo sprendimo, kuriuo buvo atkurta ieškovui nuosavybės teisė į žemę, ant kurios stovi degalinės statiniai. Degalinės operatorinė rekonstruota į didesnį statinį neteisėtai, t.y. savavališkai. Šiuo metu atsakovui priklausančių degalinės statinių kaip laikinų statinių terminas nėra pratęstas. Todėl atsakovo argumentus, kad degalinės statiniai ieškovui priklausančiame žemės sklype stovi teisėtai, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Kadangi atsakovas šiuo metu yra pateikęs Šiaulių miesto savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jo nuomone, pradėjus šį procesą, negalima nagrinėti šios bylos. Tačiau teismas akcentavo, kad nėra pateiktas prašymas dėl šios priežasties stabdyti bylą, todėl tokio prašymo teismas nesprendė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas ginčą dėl statinių nugriovimo, negali spręsti, dėl kieno kaltės buvo neįvykdyta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis, nes šių klausimų nagrinėjimas išeitų už ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, kad atsakovas neturi žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo, o ieškovas nurodė, kad tokio sutikimo nedavė ir neduos. Todėl vien dėl šios priežasties teismas sprendė, kad negalima taikyti LR Statybos įstatymo 28str. 7 p. 1p.p atsakovo atžvilgiu. Teismas taip atkreipė dėmesį į tai, kad toks prašymas yra pareikštas bylos nagrinėjimo metu, neįformintas priešieškiniu, todėl nelaikė ieškinio reikalavimu. Į atsakovo argumentą, kad ieškovo suformuluoti reikalavimai yra neaiškūs – iš ieškinio negalima suprasti, kokius būtent statinius ieškovas prašo nugriauti, nes nėra oficialaus plano su statinių žymėjimu, teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio reikalavimus suformulavo atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro pažymą. Taip pat teismas atkreipė atsakovo dėmesys į tai, kad statybos teritorijos sutvarkymas, nugriovus statinius, pagal LR Statybos įstatymo nuostatas reiškia statybvietės atstatymą į buvusią padėtį. Kadangi bylos nagrinėjimo metu teismo nustatyta, kad atsakovo degalinės statiniai, kurie yra ieškovo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra laikini statiniai, kurių naudojimo terminas yra seniai pasibaigęs, vieno iš šių statinių – operatorinės – rekonstrukcija atlikta savavališkai, todėl ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą nugriauti jam priklausančius degalinės statinius ir sutvarkyti teritoriją.
Šalies argumentai
Ieškovas pareiškė prašymą taikyti atsakovo atstovui CPK 95str. už piktnaudžiavimą procesu motyvuodamas tuo, kad atsakovo atstovas inicijavo nepagrįstas bylas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, prašydamas stabdyti ar atidėti šią civilinę bylą, kol bus išspręsta administracinė byla, tokiu būdu vilkino bylos nagrinėjimą. Kadangi skundai buvo teikiami Šiaulių apygardos administraciniam teismui, teismas negalėjo vertinti šių skundų pagrįstumo, tuo labiau, kad vienas iš Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimų pagal atsakovo skundą buvo panaikintas Aukštesnės instancijos teismo. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo priimta nutartis sustabdyti civilinę bylą. LR CPK 95str. numato, kad šiame straipsnyje numatytos pasekmės kyla už nepagrįstai pareikštą ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą, o šiuo atveju skundai buvo teikiami kitam teismui. Ieškovas nurodė, kad atstovas nepagrįstai prašė įtraukti į procesą naujus proceso dalyvius, tačiau teismas atmetė argumentą, nes jie į procesą buvo įtraukti teismo nutartimi ir, teismo nuomone, pagrįstai. Įvertinęs aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad atsakovo atstovas A. K. piktnaudžiavo procesu. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, teikdamas tokį pareiškimą nenurodė, ar prašo priteisti jam nuostolius, ar skirti baudą atstovui. Nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisė iš antrosios šalies 1300 Lt išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 127 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti išlaidas už dokumentų išsiuntimą, nes šias išlaidas nelaikė procesinėmis, jos atsirado ieškovui susirašinėjant su atsakovu dėl preliminarios sutarties. Taip pat teismas atmetė prašymą dėl kopijavimo išlaidų priteisimo ieškovui, nes ieškovas bylos dokumentų kopijas darėsi savo patogumui, šios išlaidos nebuvo būtinos, proceso dalyvis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti iš jos išrašus nekopijuojant bylos dokumentų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Automobilių dujos“ prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas Šiaulių miesto savivaldybėje vykdomas administracinis procesas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo; panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., 31-34 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad teismas netesėtai prilygino rekonstruotą degalinę laikino pobūdžio statiniui, o statinio teisėtą eksploatavimą sutrumpino nuo 5 iki 3 metų, t.y. tik iki 2001-03-03.
2. Teismas netinkamai taikė CPK 164 str. bei LR Statybos įstatymo statymo 23 str. 1 d. 5 p., 28 str. 7 d. 1 p. nuostatas, o tai turėjo įtakos bylos esmės atskleidimui ir teisėto sprendimo priėmimui. Teismas skundžiamu sprendimu apribojo atsakovo, kaip neteisėtos statybos savininko, teisę pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu įteisinti degalinę kaip nekilnojamąjį daiktą. Analizuodamas galimybes taikyti LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nuostatas, teismas teisinį prioritetą turėjo suteikti ne ieškovo sutikimui, bet leidimui rekonstruoti statinį, kas būtų teismui leidę nustatyti terminą įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (3 t., 40-42 b. l).
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Laikinų statinių eksploatavimo laikotarpis atitinka valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties laikotarpį, o žemės nuomos sutartis su atsakovu buvo sudaryta tik trejiems metams. Mano, kad apelianto veiksmai, susiję su pastatų įsiteisinimu, tėra tik bandymas vilkinti šią bylą. Apeliantui yra puikiai žinoma, jog tam, kad įsiteisintų pastatus, sutinkamai su Statybos įstatymu 23 str. 1 dalies 5 p. reikalavimais reikalingas žemės sklypo savininko arba valdytojo sutikimas. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, todėl negali būti pagrindu naikinti pirmos instancijos teismo, tinkamai išnagrinėjusio bylą priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, analizuoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, įstatyme nurodytų išimčių šioje byloje nenustatyta (LR CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas, būdamas žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovui priklausantys degalinės statiniai, savininku , negatoriniu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą pašalinti pastatą – parduotuvę – operatorinė su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, ir kiemo statinius (tvora, aikštelė). Reikšdamas tokį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, kad jis yra tos žemės sklypo savininkas ir kad atsakovas pažeidė jos teises. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi degalinė su įrenginiais, nuosavybės teisių.
Dėl degalinės atitikimo laikino statinio kriterijus ir eksploatavimo laikotarpio
Apeliaciniame skunde apelianto nurodyta, kad sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jam priklausantis laikinas statinys - operatorinė buvo rekonstruota neteisėtai, tačiau nesutinka su tuo, kad degalinė po rekonstrukcijos atlikimo atitinka laikino pobūdžio statinio kriterijus, taip pat nurodo, kad teismas padarė klaidą pasisakydamas dėl laikinų statinių 3 metų eksploatavimo laikotarpio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ieškovui A. K. priklausančiame žemės sklype, atsakovui priklausanti degalinė buvo pastatyta 1998 metais kaip laikinas statinys. Atsakovui 1997 m. spalio 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. 255 laikinai skystų dujų degalinei, o 1998m. kovo 3d. ji buvo pripažinta tinkama naudoti (1 t., 23-24 b. l.). 1999 metais buvo paruoštas ir suderintas projektas degalinės rekonstrukcijai ir degalinė buvo rekonstruota ( 1 t., 53-72, 164 b. l.). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstruojama degalinės operatorinė (I t. b. l. 56). Duomenų apie statybos leidimą rekonstruoti skystų dujų degalinę byloje nėra (1 t., 44 b. l.) Atsakovo pripažinta, kad atsakovas neturėjo leidimo rekonstruoti degalinę, todėl sutinka su teismo išvada, kad pastatų: parduotuvės - operatorinės; cisternų Cl, C2, C3 ir C4; stoginių 2Ilg, 3Ilg, ir kiemo statinių (tvora, aikštelė), rekonstrukciją neteisėta, kadangi rekonstrukcija buvo vykdoma neturint „statybą leidžiančio dokumento", nors visa kita projektinė dokumentacija buvo parengta bei suderinta su kompetentingais administravimo subjektais.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad rekonstruota degalinė pripažinta laikino pobūdžio statiniu. Teigia, kad po atliktos rekonstrukcijos degalinė priskirtina prie nuolatinio pobūdžio statinių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi LR Statybos įstatymu ir kitais norminiais aktais, kadangi degalinė rekonstruota be leidimo rekonstruoti šį statinį, todėl pagrįstai rekonstrukcija pripažinta neteisėta ir savavališka. Savavališkai, t. y. nesilaikant įstatymų, rekonstruoti statiniai, negali įgauti nuolatinio statinio statuso. Pripažinus savavališka degalinės statybos rekonstrukciją, visi degalinės statiniai liko laikini. Kadangi laikinas yra statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, o jo nepratęsus, atsakovui priklausančių degalinės statinių negalima pripažinti teisėtais. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodomas eksploatavimo sutrumpinimo terminas reikšmės neturi, nes byloje nėra jokių duomenų apie jo pratęsimą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netesėtai prilygino rekonstruotą degalinę laikino pobūdžio statiniui, o statinio teisėtą eksploatavimą sutrumpino nuo 5 iki 3 metų, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl bylos sustabdymo ir termino gauti statybą leidžiantį dokumentą
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 164 str. Teigia, kad teismas bylą galėjo stabdyti savo iniciatyva, kadangi informuotas apie tai, jog atsakovas UAB „Automobilių dujos" Šiaulių miesto savivaldybei yra pateikęs prašymą dėl statybos leidimo išdavimo.
Tai, kad atsakovas šiuo metu yra pateikęs Šiaulių miesto savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, negali būti pagrindu nagrinėjamos bylos sustabdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovo prašymas būtent dėl šios priežasties stabdyti bylą nebuvo pateiktas, todėl teismas įstatymų reikalavimų tokio prašymo nespręsdamas nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai neatsižvelgė į atsakovo poziciją dėl bylos nagrinėjimo negalimumo atsakovui pradėjus administracinę procedūrą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas A. K. būdamas žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovo laikinai pasatyti degalinės statiniai, savininku, negali jam priklausančiu turtu naudotis ir disponuoti juo. Atsakovas neturi teisės į žemės sklypą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs sprendimą dėl ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kad būtų kreipęsis dėl servituto nustatymo, kad ginčytų 2003-08-21 šalių sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo sutartį. Atsakovas nenurodo priežasčių, dėl kurių jis negalėjo savivaldybei anksčiau pateikti prašymą dėl statybos leidimo išdavimo. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad dar prieš ieškovui pareiškiant ieškinį, jis ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti degalinės naudojimą. Šie pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai paneigia apelianto argumentą, kad teismas sprendimu apribojo atsakovo, kaip neteisėtos degalinės statybos savininko, teisę pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu įteisinti degalinę kaip nekilnojamąjį daiktą.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012-10-12 raštą Nr. 1G-356-11, kuriame nurodoma, kad į UAB „Automobilių dujos“ prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, skirtą įteisinti savavališką statybą (laikinos suskystintų dujų degalinės rekonstravimo į nuolatinio pobūdžio statinius) atsakyta neigiamai. UAB „Automobilių dujos“ neturi statytojo teisių žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl laikini statiniai privalėjo būti nukelti, pasibaigus jų naudojimo laikui (3 t., 47 b. l.).
LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali nustatyti terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Teismo akcentuotina, kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra kalbama būtent apie žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Todėl apeliantas ne taip interpretuoja nurodomą įstatymo normą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, teisėtai ir pagrįstai prioritetą suteikė ieškovo sutikimui, bet ne leidimui rekonstruoti statinį. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo atsakovas neturi, todėl terminas atsakovo atžvilgiu negali būti nustatomas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti šalių 2003-08-21 sudarytos preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties vykdymą, kadangi tai nėra pareikšto ieškinio dalyku. Todėl šiuo aspektu nurodyti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Vertindama byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija ieškovo pareikštą reikalavimą dėl ieškovo teisės pažeidimo, laikinų degalinės statinių naudojimo terminams pasibaigus, o operatorinės rekonstrukciją atlikus savavališkai, pripažįsta pagrįstu. Todėl pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą nugriauti pačiam priklausiančius degalines statinius ir sutvarkyti teritoriją ieškovui priklausančiame žemės sklype.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektą teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.
Šalys nepateikė duomenų apie priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.