Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotas automobilis ir uždrausta 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones;

2. 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio nuostatomis, galutine subendrinta 60 parų arešto bausme. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (629 Eur) ir uždrausta 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (2019 m. lapkričio 11 d. paleistas atlikęs arešto bausmę);

3. 2020 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 60 parų arešto bausme. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (620 Eur) ir uždrausta 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (2021 m. lapkričio 19 d. atliko bausmę).

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2023 m. birželio 14 d. apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas link (duomenys neskelbtini) g. vairavo mopedą „YIBEN WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes jis, 2023 m. birželio 14 d. apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas link (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo mopedą „YIBEN WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. B. vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 14 d. įvyko įvykis. Viskas prasidėjo prieš savaitę, kai nusipirko mopedą. Mopedą įsigijo savaitę ar dvi iki įvykio iš pažįstamo. Sumokėjo 50 Eur. Pildė pirkimo-pardavimo formą. Nežinojo, jog reikėjo įregistruoti VĮ „Regitra“. Nežinojo, kad negalima mopedo vairuoti be vairuotojo pažymėjimo, todėl ir nusipirko. Skambino draugams, kurie patikino, kad mopedu važinėti teisės nereikalingos. Mopedas turi vidaus deginimo variklį. Mopedas nevaromas elektra. Savaitę laiko tvarkė mopedą. Jam nustatytas nemažas girtumas, nes dvi dienas „baliavojo“. Nepasakys kiek, bet išgėrė pakankamai daug alkoholio. Vartojo degtinę. 2023 m. birželio 13 d. vakare vartojo alkoholį. Vairavo, nes važiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Nusprendė vairuoti, nes norėjo nusipirkti parūkyti. Supranta, kad buvo išgėręs ir vis tiek važiavo. Gretimuose eismo juostose prasilenkė su policijos patrulių automobiliu. Policija apsisuko ir jį sustabdė. Policija atkreipė į jį dėmesį, nes mopedas buvo be šviesų. Šalmo neturėjo. Jis (kaltinamasis) važiavo vienas, keleivio nevežė. Buvo tamsu. Jam buvo tikrinamas blaivumas. Su rodmenimis sutiko. Važiavo be teisių, nes nežinojo, kad vairuoti mopedą jos reikalingos. Nevengė baudžiamosios priemonės vykdymo nevairuoti transporto priemonių. Jeigu būtų žinojęs, kad vairuoti mopedą reikalingos teisės, tai net būtų jo nusipirkęs. Nuo 2020 m. nėra baustas administracine tvarka už vairavimą automobiliu. Savo vardu registruotų transporto priemonių neturėjo. į policijos komisariatą jo nekvietė. Dėl alkoholio vartojimo jam pagalbos nereikia. Po įvykio daugiau alkoholio nevartojo. Jam (duomenys neskelbtini) metai ir jis tris kartus teistas už tą patį. Buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 metams. Gyvena su mama, patėviu, broliu, sese ir sugyventine su jos vaikais. Rūpinasi sugyventine ir jos vaikais, išlaiko juos. Sugyventinė nedirba. Mopedą pirko iš A., mopedą paėmė iš aikštelės.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. Š. (A. Š.) apklausiamas teisme parodė, kad jo mopedas buvo areštuotas. Nepamena mopedo numerio. Teistas už vairavimą būnant neblaiviam, mopedas konfiskuotas.

Liudytojas V. M. apklausiamas teisme parodė, kad mopedą pirko iš varžytinių. Mopedas nebuvo registruotas jo vardu. Jis mopedą pardavė už 50 Eur. Tai buvo seniai, prieš 4-5 metus, galbūt 2018 m. Nepamena kam pardavė. Pardavimą įformino rašytine tvarka. Mopedas buvo nevažiuojantis.

Liudytojas G. G. (G. G.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 13 d. 15 val. prasidėjo jo darbo pamaina. Šią pamainą dirbo su savo kolega vyriausiuoju patruliu O. A. ir (duomenys neskelbtini) universiteto studente D. B.. Gavo pranešimą, kad link „(duomenys neskelbtini)“ žiedo važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su mopedu (v. n. (duomenys neskelbtini)) bei ant mopedo sėdi keleivis. Važiuojant Salininkų gatve pastebėjo minėtą mopedą. Mopedas važiavo priešpriešine kelio eismo juosta link „(duomenys neskelbtini)“ žiedo, mopedo vairuotojas nedėvėjo motociklininko šalmo, važiavo vienas, be keleivio. Mopedą sustabdžius ir bendraujant su jo vairuotoju paaiškėjo, kad mopedą vairavo A. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Mopedo vairuotojui A. B. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. A. B. paaiškino, vartojo alkoholinius gėrimus prieš valandą, nurodė, kad vartojo degtinę. A. B. sutikus, patikrintas jo blaivumas. Pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2.55 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu, po 15 minučių, buvo nustatytas 2.53 promilių girtumas. Taip pat nustatė, kad A. B. atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Patikrinus mopedo valstybinius numerius nustatyta, kad nėra atlikta šio mopedo privalomoji techninė apžiūra ir kad mopedas nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b. l. 62-63).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pirmojo skyriaus vyriausiojo patrulio G. G. tarnybinis pranešimo dėl įvykio tarnybos metu ROIK: 0123000338853 (Pastaba. Klaidingai nurodyta tarnybinio pranešimo data 2022 m. spalio 22 d.) matyti, jog nurodytos tapačios įvykio aplinkybės, kurias nurodė liudytojas G. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad įvykis įregistruotas 2023 m. birželio 14 d. 1.44 val. (t. 1, b. l. 15).

Iš 2023 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir patikros sertifikato Nr. 1886837 matyti, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Taip pat pirmo tikrinimo metu, 1.57 val. A. B. nustatytas 2,55 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2.14 val. jam nustatytas – 2,53 promilių girtumas. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. B. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą. Tikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 17-19).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. birželio 14 d. protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrėtas ir fotolentelėje užfiksuotas kaltinamojo vairuotas mopedas „Yiben WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 20-26).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašo duomenimis, mopedo „Yben WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas nurodytasa A. Š. (t. 1, b. l. 29).

Iš 2018 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos faktūros serija VMI Nr. 008875 matyti, jog V. M. mopedą „Yiben WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) įsigijo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtose varžytinėse už 50 Eur (t. 1, b. l. 33).

Iš bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo ir jo 2023 m. birželio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas pavadinimu „BPC skamnu io ra as (ID 92197313478. Skambučio pradžia 2023 m. birželio 14, 1.42 val.. Pranešėjas informuoja, jog važiuoja galimai girtas vairuotojas, neaišku kaip važiuoja, važiuoja (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) žiedo. Pranešėjas informuoja, kad važiuoja iš paskos, nurodo, kad važiuoja motociklu dviese. Sujungus pranešėją su policijos pareigūnu, jis viską pakartoja. Pranešėjas nurodo, kad vairuotojas vingiuoja, išvažiuoja į priešpriešinę kelio eismo juostą, važiuoja be šviesų. Pranešėjas nurodo valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52-53).

Iš pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašų bei jų 2023 m. birželio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai, daryti pareigūnų kūno kameromis:

1. vaizdo įraše „PSS-20230614-015600UTC +300“ užfiksuota, kaip pareigūnai priartėja prie kaltinamojo. Matyti, jog kaltinamasis ant mopedo vienas. Kitų žmonių šalia nėra. Policijos pareigūnui paprašius kaltinamojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis nurodė, kad neturi. Kaltinamasis atsako, kad alkoholį vartojo neseniai, vartojo degtinę, kad jam vairuotojo pažymėjimas atimtas. Matyti kaip A. B. tikrinamas blaivumas. Pirmo pūtimo metu jam nustatytas 2,55 promilių girtumas, o antro pūtimo metu 2,53 promilių girtumas;

2. vaizdo įrašuose „PSS-20230614-022601UTC +0300“ ir „PSS-20230614-025601UTC+300“ reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1, b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo mopedą „Yiben WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,53 promilių etilo alkoholio koncentracija.

A. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis patvirtino, jog 2023 m. birželio 13 d. vakare vartojo alkoholį, išgėrė pakankamai daug, gėrė degtinę. Norėjo nusipirkti cigarečių, todėl ir nusprendė važiuoti motoroleriu. Taip pat patvirtino, jog tuo metu suprato, kad yra neblaivus, bet vis tiek važiavo. Važiavo vienas. Be kaltinamojo, jo parodymus, jog būtent jis vairavo ir vairavo neblaivus patvirtina pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojo pareigūno G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, vaizdo įrašas, darytas pareigūnų kūno kamera, iš kurių matyti, kad kaltinamasis užfiksuotas važiuojantis priešpriešine eismo juosta, važiavo mopedu vienas. Sustabdžius paaiškėjo, kad transporto priemonę vairavo kaltinamasis.

Kaltinamasis A. B. prisipažino, kad neseniai gėrė alkoholį. Kaltinamojo A. B. neblaivumo požymiai ir etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore užfiksuoti be kita ko 2023 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvitų rodmenyse, su kuriais kaltinamasis sutiko (teisme kaltinamasis patvirtino, kad su rodmenimis sutiko).

Taigi minėti įrodymai patvirtina tiek faktą, jog kaltinime nurodytą transporto priemonę vairavo kaltinamasis bei, kad vairavimo metu jis buvo neblaivus ir jam, abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų įrodymų objektyvumu, dėl to jai vadovaujasi.

Iš A. B. duotų parodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad jis suvokė, kad sėdo prie motorolerio vairo neblaivus ir vairavo bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, konstatuotina, jog kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teismas laiko pasitvirtinusiu kaltinimą dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo.

A. B. kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, jog vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kai 2023 m. birželio 14 d. apie 1.50 val. (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. vairavo mopedą „Yiben WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagal BK 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį. Pagal BK 243 straipsnį tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šis baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 1A-180-843/2019, 1A-211-885/2020, 1A-255-468/2020, nuosprendis Nr. 1A-285-843/2020 ir kt.). Teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad pavieniai, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-671-873/2018, 1A-180-843/2019, 1A-255-468/2020).

Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis A. B. už vairavimą, būnant neblaiviam, praeityje teistas tris kartus: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti transporto priemones 3 metams ir automobilio konfiskavimas. Po to A. B. už analogišką nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. už vairavimą neblaiviam, kai jo iškvėptame ore nustatyta didesnė nei 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Kadangi A. B. padarė tapatų nusikaltimą, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jis taip pat nuteistas ir pagal BK 243 straipsnį. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Po to kaltinamasis A. B. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 60 parų arešto bausme. Taip pat jam buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Tačiau, kaip matyti, A. B. vėl sulaikytas dėl vairavimo išgėrus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršija 2 promiles neblaivumo. Teismo manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti kaltinamojo elgesį sistemingu ir piktybišku vengimu atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl kaltinamojo A. B. veiksmai laikomi nusikalstamais baudžiamosios teisės prasme ir jis pripažįstamas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors prokurorė ir kaltinamojo gynėjas nurodė, kad yra viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo sistemingą tapatų elgesį, mano, kad kaltinamojo prisipažinimas ir gailestis šiuo atveju nėra nuoširdūs, todėl negali būti vertintini, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-334-699/2018, 2K-48-628/2019 ir kt.). Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Iš bylos baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis dėl padarytų veikų prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei nurodė, kad gailisi. Tačiau kaltinamasis 3 kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat praeityje teistas ir pagal BK 243 straipsnį. Be to kelis kartus teko kaltinamąjį atvesdinti į posėdį, nes pats neatvykdavo (atvesdintas posėdžių metu aiškino neatvykimo priežastis, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui taip ir nepateikė, todėl jam taip pat buvo paskirta bauda). Taip pat matyti, kad praeityje kiekvienu atveju kaltinamasis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė gailestį. Tačiau, kaip matyti, A. B. vis tiek toliau sistemingai vairuoja, dar daugiau - vairuoja būdamas neblaivus bei piktybiškai nesilaiko jam paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės. Todėl šiuo atveju, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas ir gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl negali būti laikomi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuri kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Taip pat jis tyčia, veikdamas piktybiškai, idealia sutaptimi padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą, nėra. 2023 m. birželio 14 d. duomenimis, kaltinamasis per 3 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 21 kartą, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 101-110). Nors teisme kaltinamasis nurodė, kad nuo 2020 m. nepadarė administracinių nusižengimų, paaiškino, kad buvo išvykęs, tačiau kaip matyti, po 2020 m. yra užfiksuoti administraciniai nusižengimai, duomenų, kad juos padaręs būtų kitas asmuo - nėra. A. B. praeityje teistas 3 kartus. Visus kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Teisme kaltinamasis nurodė, jog jam pagalbos dėl alkoholio vartojimo nereikia, kad jis nuo padarytos nusikalstamos veikos jo jau nebevartoja. Tačiau kaip matyti iš išdėstyto, kaltinamojo visi teistumai susiję su alkoholio vartojimu, o tai patvirtina, jog A. B. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos iš esmės nepripažįsta ir problemos nesprendžia. Naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui.

Pirmiau aptarti duomenys rodo, kad kaltinamasis A. B. nelinkęs taisytis, švelnesnės bausmės (bauda) nedaro jam įtakos, nes jis nedaro išvadų, dėl savo pavojingo visuomenei elgesio, daro analogiškus teisės pažeidimus, kurie kelia realią grėsmę ne tik kitų asmenų turtui, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo gynėjas prašė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes kaltinamojo sugyventinė laukiasi vaiko, kad kaltinamasis suklydo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis už tapačių nusikalstamų veikų padarymą jau teistas praeityje, ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes – areštą. Be to nagrinėjamų veikų padarymo metu visos išvardintos aplinkybės egzistavo (sugyventinė laukėsi), todėl kaltinamasis puikiai suvokė ką daro ir tokio savo neteisėto elgesio pasekmes. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus už jo padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – 35 parų areštą (BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už bauždiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė, vidurkis – 27 paros). Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę). Po to, esant baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažinama vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju, teismas nesvarsto galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, įvertinęs, kad kaltinamasis sistemingai nuo 2018 m. daro tapačias nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ateityje jis pakartotinai nenusikals.

A. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 14 d. 1.57 val. iki 2023 m. birželio 14 d. 15.16 val. (viena diena). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Bausmės tikslams įgyvendinti taip pat būtina A. B. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar <...>.

A. B. neblaivus vairavo mieste, nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,53 promilės girtumo), vairavo esant 5 metams atimtai teisei tai daryti. Nustatant draudimo naudotis specialia teise laikotarpį svarbu ir tai, jog kaltinamasis net 3 kartus teistas už vairavimą būnant neblaiviam bei ne kartą baustas už vairavimą neturint šios teisės. Kaip jau minėta, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą A. B. elgesį vertinti kaip piktybišką, o įvertinus ir veikos pavojingumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose) — minimalaus ar net vidutinio termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neteisinga, neproporcinga ir per švelni poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise 5 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę.

Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, jog mopedas, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kaltinamasis A. B. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis pirmiau minėto mopedo valdytojas-savininkas yra A. Š. (t. 1, b. l. 29). Teisme apklaustas A. Š. paaiškino, kad minėtas konfikuotas teismo, nes jis nuteistas už vairavimą būnant neblaiviam. Iš teisme gautų VMI dokumentų matyti, kad mopedas parduotas iš varžytinių. Iš VMI 2018 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos faktūros serijos VMI Nr. 008875 matyti, jog mopedas turto perdavimo-priėmimo aktu mopedas „Yiben WJM 50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) parduotas V. M.. V. M. teisme paaiškino, jog minėtas mopedas jo vardu nebuvo registruotas ir jis jį pardavė 2018 m. už 50 Eur. Kaltinamasis teisme taip pat patvirtino, kad mopedą nusipirko už 50 Eur, kad mopedas priklauso jam. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir kaltinamojo parodymus darytina išvada, kad kaltinamojo vairuotas mopedas faktiškai priklauso kaltinamajam, todėl konfiskuojama ne konfiskuotinos transporto priemonės vertė, o pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri yra būtina siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo.

A. B. 2023 m. birželio 14 d. nutarimu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina; specialiosios teisės sustabdymas — paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. pirminė pažyma Nr. APD-2023-13063, dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam A. B. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Šioje baudžiamojoje byloje A. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad byla teismui perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, kai gynėjo dalyvavimas būtinu, nepaisant kaltinamojo nuomonės.

Nors pagal kaltinamąjį, jis bylos nagrinėjimo metu dirbo – vykdė individualią veiklą, tačiau taip pat matyti, jog jis kartu gyvena su sugyventine ir jos dviem mažamečiais vaikais. Sugyventinė šiuo metu laukiasi. Pasak kaltinamojo, jo sugyventinė nedirba, todėl jis rūpinasi šeima, dėl to akivaizdu, kad jo finansinė padėtis nėra gera.

Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nėra suderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. B. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam paskirti:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį — 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą;

pagal BK 243 straipsnį — 35 (trisdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. B. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 14 d. 1.57 val. iki 2023 m. birželio 14 d. 15.16 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti mopedą „Yiben WJM50QT-9“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.