Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. (A. B.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. B. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas mopedas „Yiben WJM50QT-9“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.3. Kaip pažymėta nuosprendyje, nors ir kaltinamojo gynėjas, ir prokurorė nurodė, kad yra viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailėjosi, teismas tokios aplinkybės nenustatė. Teismo manymu, jo prisipažinimas ir gailėjimasis, atsižvelgiant į jo sistemingą tapatų elgesį, šiuo atveju nėra nuoširdūs, todėl negali būti vertintini kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pabrėžtina, kad jo prisipažinimas užfiksuotas kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Jo prisipažinimo neįmanoma paneigti. Ir teismas tai konstatuoja. Kalbant apie nuoširdų galėjimąsi, teismas remiasi teismų praktika. Pagal teismų praktiką gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) o tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti.

3.5. Mano, jog objektyvių kriterijų sprendžiant klausimą, nuoširdus gailėjimasis, ar ne, nėra. Teismas, remdamasis teismų praktika, pabrėžia, kad tai – asmens požiūris į padarytą veiką. Kas kitas gali tai įvertinti – jis prisipažino dėl padarytų veikų iš karto ir viso proceso metu. Mano, jau vien tai liudija jo požiūrį, kad smerkia save, prisiima atsakomybę, ir nenori to kartoti. Mano, jog būtent prisipažinimas ir yra tas objektyvus kriterijus, leidžiantis konstatuoti ir nuoširdų gailėjimąsi. Jo nuomone, būtent todėl pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą prisipažinimas neatsiejamas nuo nuoširdaus gailėjimosi, ir būtent taip ir reikia traktuoti šią nuostatą. Teismas nepagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prašo taip pat atsižvelgti, jog jis turi šeimą, greitai turi gimti jo vaikas, jis yra vienintelis maitintojas.

4.1. Nurodo, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

4.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

4.3. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą (kaltinamasis A. B. tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuri kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui, bei tyčia, veikdamas piktybiškai, idealia sutaptimi padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą), į nustatytą A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

4.5. Atkreipiamas dėmesys, kad A. B. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį jo atžvilgiu, neatsižvelgė į visas turinčias reikšmę aplinkybes ir paskyrė neteisingą bausmę, nes nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Tačiau tai prieštarauja pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turiniui, o būtent, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dėl padarytų veikų prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei nurodė, kad gailisi, tačiau kaltinamasis 3 kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat praeityje teistas ir pagal BK 243 straipsnį. Be to kelis kartus teko kaltinamąjį atvesdinti į posėdį, nes pats neatvykdavo (atvesdintas posėdžių metu aiškino neatvykimo priežastis, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui taip ir nepateikė, todėl jam taip pat buvo paskirta bauda). Taip pat matyti, kad praeityje kiekvienu atveju kaltinamasis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė gailesti. Tačiau, kaip matyti, A. B. vis tiek toliau sistemingai vairuoja, dar daugiau – vairuoja būdamas neblaivus bei piktybiškai nesilaiko jam paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės. Todėl šiuo atveju teismas nusprendė, kad kaltinamojo prisipažinimas ir gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl negali būti laikomi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4.6. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų bausmei individualizuoti, vertinimo tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

4.7. Pažymima, kad nuteistojo A. B. padaryta veikos yra tyčinės, inkriminuotą nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą jis padarė dar neišnykus teistumui, praeityje teistas 3 kartus, už analogiškas šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai nusikalstamas veikas, tai rodo, kad A. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad A. B. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

4.8. Nors A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas yra paskirta neįvertinus jo šeimyninės padėties, t. y. į tai, kad jis turi šeimą, greitai turi gimti jo vaikas ir jis yra vienintelis maitintojas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad paskirta bausmė (šiuo atveju laisvės atėmimas) sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Atsakant į apeliaciniame skunde išdėstytą, pažymėtina ir tai, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. B. kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę kad jis prisipažino ir gailisi ir paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6. Skunde nuteistasis nurodo, kad sistemingai nepažeidinėja teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tyčia, kadangi jis nežinojo, kad vairuoti mopedą reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, teigdamas, jog jam draugai pasakė, kad vairuoti mopedą teisės nereikalingos, ir, jei būtų žinojęs, jog tokios reikalingos, mopedo iš viso nebūtų pirkęs. Pažymėtina, kad nepaisant šių argumentų, nuteistasis pats skunde nurodo, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 33 dalį, mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 36 dalį, motorinė transporto priemonė – tai variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Tarp motorinių transporto priemonių išskiriami, pvz., motoriniai dviračiai, mopedai, motociklai.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. B. vairavo mopedą „YIBEN WJM50QT -9“, kurio variklio tūris yra 49.6 kub. cm, variklio galia – 1,8 kW (t. 1, b. l. 29). Taigi A. B. vairuota motorinė transporto priemonė priskiriama mopedų kategorijai. Prieš įgydamas tokią transporto priemonę ir pradėdamas ją eksploatuoti nuteistasis privalėjo žinoti, jog jo įgyta transporto priemonė priklauso motorinių transporto priemonių – mopedų kategorijai. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Draudimas taikytas visų tipų motorinių transporto priemonių, neišskiriant jokios, vairavimui. Apeliacinio skundo argumentai, jog jis galėjo suklysti dėl jam taikomo draudimo apimties, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis viso baudžiamojo proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas, ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimui reikšmingus duomenis, sprendžia, jog tenkinti nuteistojo prašymą pagrindo nėra. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K- 49/2014, 2K-211-1073/2019, 2K-87-976/2020, 2K-276-1073/2020 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-49/2014, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015, 2K-49-495/2022).

10. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi ne tik prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis. Nuoširdus gailestis vertinamas ne tik iš nuteistojo žodžių, tačiau ir iš jo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo, kas nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta – A. B. praeityje tris kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tai yra vairavimą esant neblaiviam. Nuteistasis anksčiau nagrinėtose bylose taip pat prisipažindavo ir gailėdavosi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vis tiek toliau vairavo neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Sutiktina ir su prokurorės atsiliepimo argumentais, jog nuteistojo teistumai susiję su alkoholio vartojimu, kas patvirtina, kad A. B. turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau šios problemos iš esmės nepripažįsta ir nesprendžia, kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika. Taip pat, nors vengimas atvykti į teisiamuosius posėdžius, jo atvesdinimas nėra tiesiogiai susijęs su jo nusikalstama veika, tačiau tai taip pat atskleidžia nuteistojo požiūrį į nusiteikimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir su tuo susijusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A. B. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas A. B. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad nuteistasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis) bei baudžiamąjį nusižengimą. A. B. yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą. 2023 m. birželio 14 d. duomenimis, per 3 metus administracinėn atsakomybėn jis patrauktas 21 kartą, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. praeityje teistas 3 kartus – visus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą esant neblaiviam, t. y., visi teistumai susiję su alkoholio vartojimu, o tai patvirtina, jog A. B. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos iš esmės nepripažįsta ir problemos nesprendžia. Naujas nusikalstamas veikas jis padarė esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui.

12. Nuteistasis A. B. prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, motyvuodamas tuo, jog turi šeimą, greitai turi gimti jo vaikas, o jis yra vienintelis maitintojas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti šį prašymą pagrindo taip pat nėra. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad gyvena su mama, patėviu, broliu, seserimi bei sugyventine su jos vaikais, jais rūpinasi ir išlaiko, sugyventinė nedirba. Sutiktina ir su prokurorės atsiliepimo motyvais, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, todėl nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties.

13. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių bei padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių kontekste, spręsti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui skyrus švelnesnę bausmę, ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Nuteistajam A. B. baudžiamaisiais įsakymais už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės jokio poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

15. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip jau minėta, A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, motyvus ir tikslus, tai, kad nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes, kurios dydžius nustatė didesnius nei sankcijose numatyti skirtinų už padarytas nusikalstamas veikas, vidurkiai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, jog aptarti duomenys rodo, kad A. B. nelinkęs taisytis, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės (bauda ir arešto bausmės) jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus, kurie kelia realią grėsmę ne tik kitų asmenų turtui, bet ir asmenų sveikatai ir gyvybei. Be to, nagrinėjamų veikų padarymo metu visos išvardintos aplinkybės egzistavo (sugyventinė laukėsi), todėl nuteistasis suvokė tokio savo neteisėto elgesio pasekmes.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. B. paskirtos bausmės, taip pat subendrinta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos, todėl jas pakeisti kitomis, švelnesnėmis bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, taip pat subendrintą bausmę, ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.