Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. (J. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria netenkintas J. L. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 27 d. nutarimo, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4488-2023 J. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 16 d. d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę chuliganiškai, o būtent: keldamas pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumui, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje (adresas: (duomenys neskelbtini)), kurios važiuojamoji danga padengta sniegu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) spausdamas akseleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl to galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), toliau priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulutes“ aplink eglutę ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, taip atsirandant didžiulei rizikai įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukilimui. Tokiais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas. J. L. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkintas J. L. skundas dėl Institucijos nutarimo pakeitimo, šį nutarimą paliekant nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. L. padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip pakankamai pavojingas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo prasme, veika kvalifikuota tinkamai, paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės prašoma netenkinti apeliacinio J. L. skundo ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino joje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, dėl to, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, J. L. iš esmės nesutinka su Institucijos vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad automobilį vairavo iš chuliganiškų paskatų, nors neneigia, jog vaizdo įraše užfiksuotas manevras galėjo atrodyti ganėtinai pavojingas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartį, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl J. L. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. gruodžio 17 d. 13.44 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate buvo gautas anoniminis pranešimas, jog asmuo, pažeisdamas KET, (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios „piešė saulutes“ aplink eglutę, kur dažniausiai būna vaikų (šalia yra slidinėjimo kalnas) ir pats įkėlė vaizdo įrašą į programėlę „Tik Tok“ (paskyra – „(duomenys neskelbtini)“), o automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (medžiagos l. 11). Šiame kontekste atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kad apie įvykį pranešęs asmuo nedrįso prisistatyti ir apie tai pranešė ne dėl patirto pavojaus, o dėl pavydo ir / ar kitų emocijų, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apie administracinio nusižengimo faktą pranešusio asmens motyvai, dėl kurių taip elgiamasi, nedaro įtakos sprendžiant dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo, juo labiau, atsakomybės taikymo J. L. pagrįstumo nepaneigia tai, kad apie įvykį pranešė anoniminis pranešėjas, nes administracinio nusižengimo aplinkybes patvirtina kitų byloje surinktų duomenų visuma, o anoniminis pranešimas tapo tik vada administracinio nusižengimo tyrimui. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pranešime nebuvo nurodytas įvykio laikas: iš pranešimo matyti, jog nurodytas įvykio laikas – 19 val. (medžiagos l. 11).

12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo faktas iš esmės buvo nustatytas iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, tai nepaneigia J. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašę pareigūnai pagrįstai rėmėsi tiek administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. paaiškinimais, tiek ir byloje esančiu vaizdo įrašu.

14. Nors apeliantas kategoriškai neigia vairavęs automobilį chuliganiškai ir yra įsitikinęs, kad vairavo teisingai ir iš esmės saugiai, tačiau nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, nenustatė pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad automobilį jis vairavo neturėdamas chuliganiškų paskatų, saugiai ir apdairiai bei teisingai tiek, kiek reikalinga stabilizuojant automobilį. Šiame kontekste svarbiomis laikytinos aplinkybės, kad pavojingai automobiliu buvo manevruojama automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje stovėjo kalėdinė eglė, o pačios aikštelės danga padengta nepermatomu sniego sluoksniu, vadinasi, vairuotojau nebuvo žinomas važiuojamosios dangos slidumas, t. y. ar po sniegu yra / nėra ledo. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, patekimas į teritoriją, kurioje buvo padarytas analizuojamas administracinis nusižengimas, nėra ribojamas, taigi, į ją galėjo patekti pašaliniai asmenys ir transporto priemonės. J. L. manevravimo pavojingumą, taip pat ir riziką eismo įvykio kilimui, patvirtina ir tai, kad J. L. negalėjo būti tikras, ar staiga įvykio vietoje, t. y. stovėjimo aikštelėje, neatsiras kitų žmonių ar transporto priemonių, į kuriuos, atsižvelgiant į vairavimo būdą ir eismo sąlygas, būtų itin sudėtinga staiga sureaguoti ir išvengti pavojaus, juo labiau, jog, kaip buvo minėta, administracinis nusižengimas buvo daromas prie pat (duomenys neskelbtini) kalėdinės eglės.

16. Pastebėtina tai, kad pačiame vaizdo įraše matyti, jog J. L. manevruojant automobilį stovėjimo aikštelėje buvo kitų žmonių, t. y. ne tik vaizdo įrašą filmavęs žmogus, o vaizdo įraše 00.03–00.04 min. užfiksuota, kaip J. L. vairuotas automobilis praslysta palei kito automobilio priekį tokiu atstumu, kuris negali būti laikomas saugiu, ypač vertinant apelianto pasirinktą vairavimo būdą ir kelio dangos ypatumus. Pats J. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ir filmavęs draugas tuo metu buvo ne automobilyje (2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 54 sek. – 7 min. 4 sek.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, jog aplink eglę nebuvo kitų žmonių (2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 2–14 sek.), tačiau posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, pripažino, kad, galbūt, be filmavusio draugo buvo dar žmonių, gal dar buvo kita mašina, draugo pažįstami, nes jie filmavo, gal net dviese trise; galiausiai nurodė, kad buvo dvi mašinos (2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 23–31 sek., 42–44 sek.).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms, kad J. L. savo elgesiu kėlė ne įsivaizduojamą, bet realią grėsmę sau ir kitiems asmenims, jų turto ir eismo saugumui. Sutiktina, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje nėra konkrečiai nurodyta, kokiais eismo dalyvių kategorijai buvo sukeltas pavojus, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog įvykio vietoje buvo stovinčių žmonių, kuriems kilo realus pavojus. Pabrėžtina ir tai, kad J. L. vairavimo pavojingumo, juo labiau, chuliganiškų paskatų, nepaneigia tai, jog apeliantas neatsitrenkė į jokią kliūtį. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo pavojingų padarinių kilimas nėra būtinas sudėties požymis.

18. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad automobilį jis vairavo ne iš chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad J. L. pavojingai manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios danga buvo pasidengusi sniegu, aplink kalėdinę eglę, be to, įkėlė vaizdo įrašą į socialinį tinklą, patvirtina, jog tokiu elgesiu J. L., negerbdamas eismo saugumo, ignoruodamas asmenų ir jų turto saugumą, siekė pasirodyti prieš aplinkinius ir privertė savo automobilį slysti šonu nesant tam jokios objektyvios priežasties, be to, tokius veiksmus tęsė kurį laiką, pats teismo posėdžio metu nurodė, jog elgę apvažiavo pora kartų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats J. L. parodė, jog įkėlė vaizdo įrašą tik trumpam, porai valandų, nes vėliau suprato, kad kažkas pasiskundė“ (2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 9–20 sek.). Vadinasi, J. L. veiksmai sukėlė neigiamą kitų asmenų reakciją ir jų pasipiktinimą. Chuliganiškų paskatų nepaneigia ir tai, kad, apelianto teigimu, į aikštelę važiavo ketindamas padaryti kalėdinio sveikinimo vaizdo įrašą, juo labiau, kad vaizdo įraše nėra matomas joks sveikinimas ir labiausiai akcentuojamas pats J. L. vairuojamas automobilis ir jo manevravimas, t. y. filmavimas sufokusuotas būtent į atliekamus manevrus.

19. Atkreipiant dėmesį į apelianto argumentus, kad automobilio BMW varantieji ratai yra galiniai, dėl to, nereikia stengtis, siekiant, jog automobilis slystų šonu, pažymėtina, kad J. L., vairuodamas tokį automobilį, turėjo būti dar atidesnis ir pasirikti tokį greitį, jog automobilis šonu neslystų, juo labiau, kad, jo teigimu, vairuotojo pažymėjimą turi tik penkerius metus (2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 41 sek.). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog J. L. viršijo leistiną greitį, nes 2023 m. vasario 27 d. nutarime nurodyta, kad J. L. nepasirinko saugaus greičio. Tokia Institucijos išvada yra pagrįsta ir teisinga, nes saugaus greičio pasirinkimas būtų užtikrinęs, kad automobilis ant snieguotos dangos neslys šonu.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad vien tik automobilio slydimas nelaikomas chuliganišku vairavimu, visgi, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019). Nagrinėjamu gi atveju, kaip jau buvo išsamiai išanalizuota, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina J. L. tyčią ir jo chuliganiškas paskatas.

22. Apibendrindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucijos nutarimu apelianto administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad KET 4 ir 9 punktuose yra numatyti bendro pobūdžio reikalavimai, vis dėlto, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas negali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo įvertintos ir apygardos teismo dar kartą išanalizuotos bylos aplinkybės patvirtina, jog J. L. vairuojamu automobiliu manevravo, vedinas chuliganiškų paskatų, kaip pagrįstai sprendė ir apylinkės teismas, nėra pagrindo jam inkriminuotą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

23. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydžiu ir administracinio poveikio priemonės trukme. Be to, apelianto įsitikinimu, Institucija nepagrįstai sprendė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl šių klausimų.

24. ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 Eur iki 1 000 Eur. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija pagrįstai sprendė, o tam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliantas ir pateikė paaiškinimą Institucijai dėl tirto nusižengimo, tačiau tai padarė tik po to, kai Institucija jau buvo kreipusis į automobilio savininkę, J. L. motiną, dėl užfiksuoto nusižengimo. Pats J. L. skunde pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad jo motina jam pranešė, jog policija jo ieško, dėl to nutarė nedelsdamas prisipažinti dėl įvykio ir kreiptis į policiją asmeniškai (b. l. 1–6). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad dėl kitų įvykio metu aikštelėje buvusių asmenų J. L. prisipažino tik pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, taip iš pradžių bandydamas paneigti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl padaryto nusižengimo J. L. prisipažino tik dėl to, kad jo veiksmai buvo užfiksuoti ir tiriami Institucijos, o ne dėl to, jog būtų pats norėjęs pranešti apie padarytą nusižengimą. Juo labiau, kad ir J. L. atstovė baigiamosios kalbos metu nurodė, jog J. L. panaikino vaizdo įrašą dar prieš sužinodamas, jog yra „paieškomas“ policijos ir jam surašytas protokolas (2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 57 sek. – 18 min.), vadinasi, turėjo galimybę apie padarytą nusižengimą pranešti pats.

26. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad J. L. baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už KET pažeidimus, tokius kaip greičio viršijimas, vairavimas neprisisegus saugos diržo, transporto priemonės vairavimas ne su tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymas (medžiagos l. 34–40).

27. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad galimybė paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vis dėlto, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės paskyrimas J. L. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

28. Nagrinėjamu gi atveju, J. L. Institucijos nutarimu paskirta 500 Eur dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam pagrįstai paskirta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančio dydžio bauda.

29. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

30. Vis dėlto, net ir nenustačius J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Institucijos nutarimu jam buvo nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui, t. y. vieniems metams – 12 mėnesių. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai teigiama, kad administracinio poveikio priemonės termino teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, jog teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn patrauktam J. L. reikalinga dėl darbo pobūdžio, nes suprasdamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinei veiklai, o jos netekęs gali susidurti su tam tikrais apribojimais, įskaitant finansinius nuostolius, pavojingo ir KET nuostatas pažeidžiančio neatsisakė, nors kaip asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga poreikiams tenkinti, pats turėjo būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie gali lemti šios teisės netekimą. Be to, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, transporto priemonės vairavimas nėra tiesioginė jo darbinė funkcija, kartais jis kooperuojasi su kitu asmeniu, taigi, nors ši specialioji teisė J. L. reikalinga atlikti pagrindines funkcijas, tai savaime nepatvirtina, kad neturėdamas teisės vairuoti J. L. neteks darbo, juo labiau, jog pats nurodė, kad darbdavys apie jo nubaudimą nežinojo.

31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantui paskirta vidutinio dydžio bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, teisingumo, protingumo bei atsakomybės individualizavimo principų. Juo labiau, kad neigiamų pasekmių teisės pažeidėjui atsiradimas pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir / ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

32. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimą, kadangi J. L. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o jam paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nelaikytinos per griežtomis, dėl to, paliktinos nepakeistos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą ir J. L. (J. L.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.