Šiaulių apygardos teismo nutartis

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį N. Z., A. B., A. G. ir G. M. nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, ir priimti naują nuosprendį:

Šalies argumentai

G. M. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktais, G. M. įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą;

Šalies argumentai

N. Z., A. B., A. G., G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs baudžiamąją bylą esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 2 dalis), padarė teisės taikymo klaidą, nuosprendyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas ir N. Z., A. B., A. G. bei G. M. atžvilgiu turi būti priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

4.2. Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 254 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir, nutraukdamas baudžiamąją bylą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, nepagrįstai priėmė nuosprendį, o ne nutartį. Atkreipia dėmesį, kad BPK 254 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja BPK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Viena iš jų yra būtinoji gintis (BK 28 straipsnis). Taigi, baudžiamoji byla, bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius BK 28 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, turi būti nutraukta teismo nutartimi. Šiuo atveju baudžiamosios bylos nutraukimas nuosprendžiu laikytinas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. priimto procesinio sprendimo trūkumu, t. y. procesinio sprendimo formos nesilaikymu.

4.3. Skunde prokurorė cituoja BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nenustatyta, kad kaltinamieji A. B., A. G., G. M. ir N. Z. būtų turėję tyčią smurtauti prieš J. L. ir sąmoningai sukelti jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nežymų sveikatos sužalojimą ir fizinį skausmą. Apeliantės teigimu, teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo ir nemotyvavo, tik deklaratyviai nurodė, kad atsižvelgiant į visą konflikto eigą, nukentėjusiajam J. L. padaryto sužalojimo sunkumą, susidariusioje situacijoje kaltinamieji būtinosios ginties ribų neperžengė. Šiuo atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje bei 305 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymus vertino selektyviai, atrinkdamas atskiras šių įrodymų dalis, kurioms suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitoms, nelygino įrodymų tarpusavyje ir jų nesugretino, nesusiejo jų į loginę visumą, tinkamai neįsigilino į visą bylos medžiagą ir išsamiai neatskleidė jos esmės, rėmėsi tikimybėmis ir prielaidomis, bet nesiėmė priemonių teismui kilusioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, neanalizavo ir tinkamai neįvertino N. Z., A. B., A. G. ir G. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant juos kaip specialiuosius liudytojus, duotų parodymų, kuriais kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu prašė remtis, nurodydami, kad jie yra teisingi. Tokiu būdu buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, kurie sukliudė pirmosios instancijos teismui teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

4.4. Prokurorė pažymi, kad vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Pažymi, kad paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pvz., gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant į tai, kiek ginamoms vertybėms gresiantis pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pvz., tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties – buvimą, privalėjo ne tik nuodugniai ištirti visus ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus (specialisto išvadas, vaizdo įrašus ir kt.), įvertinti kaltinamųjų N. Z., A. B., A. G. ir G. M., nukentėjusiojo J. L. bei liudytojų parodymus, bet ir pateikti visapusišką būtinosios ginties teisėtumo sąlygų analizę. Tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei kitų įrodymų perrašymu.

4.5. Prokurorė nurodo kritiškai vertinanti skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad kaltinamieji N. Z., A. B., A. G. ir G. M. smurtą pavartojo ne nukentėjusiojo J. L. puolimo, o gynybos tikslais, jų veiksmai (smurtas) buvo panaudoti tik po to, kai J. L. buvo agresyvus, grasino ir, pasak jų, buvo užsimojęs suduoti. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis J. L. jokių smūgių nė vienam iš kaltinamųjų nesudavė ir dėl jo (J. L.) kokių nors veiksmų jie sužalojimų nepatyrė. Kaltinamasis A. G. kelį susižalojo pats, griaudamas J. L. klubo viduje. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. sausio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. G., buvo nutrauktas J. L. veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Nurodytas prokuroro nutarimas įsiteisėjo, t. y. dėl šio fakto – nežymaus sveikatos sutrikdymo A. G., yra priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas.

4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad alkoholio butelis, dėl kurio ir kilo konfliktas, kurį išeidamas iš klubo „H. M.“ laukan norėjo išsinešti nukentėjusysis J. L., iš jo buvo atimtas jau pačioje konflikto pradžioje, kai A. B. klubo „klientą (J. L.) savo ranką jam įremdamas į kaklą, pastūmė jį į klubo vidų, klubo viduje parvertė klientą ant žemės, atėmė iš jo butelį“ (2021 m. rugsėjo 15 d. liudytojo apklausos, atliktos vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, metu A. B. duoti parodymai). Taigi J. L. neturėjo jokių priemonių, kuriomis ką nors galėjo sužaloti, o tai, kad „asmuo kita ranka gniaužė kumštį smūgiui“ (kaip nurodė 2023 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B.), tačiau smūgis niekam nebuvo suduotas, negali būti pripažįstama pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi, nuo kurio būtų galima būtinoji gintis. Be to, kaltinamųjų nurodomi pastovūs grasinimai, kuriuos, jų teigimu, prisistatęs daktaru, išsakė J. L., jog „neduok Dieve, jie paklius į jo rankas, jis jiems ne tik kad nepadėtų, bet padarytų, kad būtų blogiau“ ir naudojo necenzūrinius žodžius (2021 m. rugsėjo 15 d. liudytojo apklausos, atliktos vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, metu A. B. duoti parodymai, tą 2023 m. kovo 21 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė ir N. Z.), taip pat negali būti pripažįstami pavojingu kėsinimusi, sąlygojusiu būtinybę gintis. Minėtos aplinkybės tik įrodo, kad keturiems fiziškai žymiai stipresniems ir blaiviems kaltinamiesiems A. B., N. Z., A. G. ir G. M. nebuvo jokios realios grėsmės, nebuvo ir poreikio gintis nuo tariamo, o ne realiai (faktiškai) grėsusio, nukentėjusiojo J. L. (kuris jo ir konfliktą mačiusių asmenų parodymais, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, be to, jis ir fiziškai žymiai silpnesnis) kėsinimosi į jų (kaltinamųjų) sveikatą ar gyvybę. Todėl darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų, būtent – pavojingo kėsinimosi ir realaus gresiančio pavojaus.

4.7. Šiame kontekste prokurorė pažymi, kad byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota įvykio pradžia, leidžia pagrįstai teigti, jog konfliktą išprovokavo patys kaltinamieji, kurių apranga neišsiskyrė iš kitų klubo lankytojų, nes išeinantis iš klubo nukentėjusysis niekam nekėlė jokio pavojaus, neatliko jokių pavojingų veiksmų. Iš karto pradėti naudoti smurtą prieš išeinantį iš klubo nukentėjusįjį, net nesiaiškinant situacijos, nebuvo jokio pagrindo, todėl, kaltinamiesiems išprovokavus konfliktą, nebuvo pagrindo būtinajai ginčiai, nes tokioje situacijoje, kai dėl neaiškių priežasčių prieš iš klubo išeinantį asmenį pradedamas naudoti smurtas, galėjo atsidurti bet kuris kitas klubo lankytojas.

4.8. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. gegužės 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu G. M. nurodė, jog J. L. „kojų jie nelaikė, nes teisingai laikant rankas, jis (J. L.) nebeturi galimybės atsikelti“. Tai patvirtina, kad poreikio laikyti nukentėjusiojo kojas nebuvo, ir dar kartą įrodo, jog ant grindų veidu į žemę gulinčio J. L. kojų spaudimas buvo akivaizdžiai perteklinis veiksmas, dėl kurio J. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis. Pažymima, kad A. B., dirbantis administratoriumi naktiniame klube „H. M.“, kuris ir inicijavo J. L. sulaikymą bei vertimą ant grindų ir žemės, turi įvairios patirties konfliktų sprendime, anksčiau jis buvo lankęs apsaugos darbuotojų kursus, kur mokėsi kovos veiksmų, kaip reikia apsiginti, atremti puolimą, neutralizuoti agresyvų asmenį ir kaip reikia neperžengti tam tikrų ribų. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. B. ar kiti kaltinamieji būtų perspėję nukentėjusįjį J. L., kuris, jų teigimu, elgėsi agresyviai, apie ruošimąsi prieš jį panaudoti fizinę jėgą. 2023 m. gegužės 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad jam, kaip administratoriui, surašytoje „vadovo M. T. sutartyje nėra nurodyta tokių jo pareigų, kaip sulaikyti asmenis. Jie turi teisę asmens atžvilgiu panaudoti dujas, jeigu asmuo kelia jam grėsmę. Teisę panaudoti dujas jie turi savigynos tikslais. Darbe jie turi radijo stotelę ir dujas, jas jiems suteikė savininkas. Radijo stotelės skirtos komunikavimui, o dujos – savigynai“. Taigi, nors administratoriai ir turi teisę panaudoti ašarines dujas savigynos tikslais, tačiau jie (kaltinamieji) to 2021 m. liepos 11 d. įvykio metu nepadarė, tam, kad sutramdyti J. L., dujų nepanaudojo, o ėmėsi gerokai drastiškesnių priemonių – kelis kartus asmenį vertė ant žemės, spaudė prie grindinio, rėmė jį prie sienos ir kt. Visi administratoriais dirbantys asmenys – A. B., A. G. ir G. M. – nurodė savo darbines funkcijas, tačiau tarp jų nėra numatytos galimybės naudoti prievartą ar smurtą klubo klientų atžvilgiu. Visi kaltinamieji nurodė, kad tuo atveju, jeigu yra stebimas neadekvatus, agresyvus kliento (lankytojo) elgesys, jie (administratoriai) kviečia policiją.

4.9. Pasak prokurorės, šiuo atveju keturi fiziškai treniruoti bei specialiai paruošti savo tiesioginėms funkcijoms vykdyti vyrai galėjo diplomatiškai išspręsti kilusį incidentą dėl iš klubo išsinešamo alkoholio butelio, tačiau jie ėmė demonstruoti perteklinę jėgą vieno pakankamai neblaivaus asmens atžvilgiu ir tokiu būdu jį sužalojo, padarydami nukentėjusiajam nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus bei sukeldami fizinį skausmą. Pažymi, jog naktinio klubo administratoriai, atlikdami savo darbines pareigas, privalo būti itin tolerantiški klubo lankytojams, suprasdami, kad savo bet kokiais pertekliniais ar neadekvačiais veiksmais gali iššaukti neadekvatų neblaivaus klubo lankytojo atoveiksmį. Prokurorės manymu, šiuo atveju nukentėjusįjį J. L. buvo galima sutramdyti žodžiu ar pasirenkant kitą būdą, o ne tą, kurį pasirinko kaltinamieji. Akivaizdu, kad patys kaltinamieji (pirmasis konfliktą pradėjo A. B., vėliau prie jo prisijungė kiti kaltinamieji) išprovokavę 2021 m. liepos 11 d. konfliktą, taip drastiškais, pertekliniais veiksmais demonstravo savo pranašumą nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu, nors jų sveikatai realus pavojus negrėsė. Be to, neaišku, koks būtent pavojus grėsė N. Z., kuris į klubą „H. M.“ buvo atėjęs kaip klientas, bei G. M., dirbančiam administratoriumi kitame bare, t. y. bare “R”, kad jiems būtų kilusi būtinybė gintis nuo J. L., nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šie asmenys pradžioje faktiškai net nedalyvavo tarp A. B. ir J. L. dėl menkavertės dingsties (iš klubo išsinešamo brendžio butelio) prasidėjusiame konflikte.

4.10. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2021 m. liepos 15 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad J. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių metu, sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, jie galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais).

4.11. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi kaltinamieji prašė remtis jų parodymais, duotais netrukus po 2021 m. liepos 11 d. įvykio, kai buvo apklausiami kaip specialieji liudytojai, nurodydami, kad praėjus daugiau nei 2 metams nuo įvykio, jie įvykio aplinkybių nebeprisimena. Tačiau pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi kaltinamųjų teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, nors akivaizdu, kad kaltinamieji jau buvo paruošę savo gynybinę poziciją. Taigi teismas A. B., N. Z., A. G. ir G. M. parodymus vertino atsietai nuo kitų objektyvių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktų duomenų. Teismas nevertino ir to, kad A. G., stiprindamas savo bei kolegų (kitų kaltinamųjų) gynybinę poziciją, apkaltino J. L. jį nesunkiai sužalojus 2021 m. liepos 11 d. įvykio metu, nors, kaip jau minėta, toks faktas nepasitvirtino, yra įsiteisėjęs prokuroro 2022 m. sausio 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. G. Tačiau aplinkybę, kad A. G., sulaikydamas nukentėjusįjį ir jį parversdamas ant grindų bei laikydamas, pats patyrė kojos sužalojimą – dalinį MPFL plyšimą ties girnelės insercija su nedidelio krašto avulsija, nežymų dalinį MKR proksimalinės dalies plyšimą, teismas pripažino kaip J. L. agresyvumo, jo kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo patvirtinimą.

4.12. Be to, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad UAB “M” (A. G. ir A. B. darbdavys) tik praėjus metams laiko po įvykio taip pat pateikė policijai prašymą dėl 2021 m. liepos 11 d. įvykio metu J. L. galimai padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 straipsnyje. Tačiau šis faktas taip pat nepasitvirtino – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. birželio 2 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB “M” pareiškimą dėl J. L. 2021 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 4 val., adresu: (duomenys neskelbtini), naktiniame klube „H. M.“, įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo – konstatuota, kad J. L. nepadarė veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Taigi UAB “M” pareiškime nurodytos aplinkybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepasitvirtino ir pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę privalėjo vertinti kaltinamųjų gynybinę poziciją, darbdavio pagalba siekiant pateisinti jų nusikalstamus veiksmus bei išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

4.13. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo suformuotoje praktikoje akcentuojama, jog gulintysis nekelia pavojaus, todėl poreikio nuo jo gintis nėra. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. L. dalis iš daugybinių sužalojimų – sulaužyta koja (padarytas dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis), nubrozdinta kakta, kairysis petys, nubrozdinta dešinė alkūnė, nubrozdintas dešinys dilbis, dešinė plaštaka, kairysis kelis, padarytos kraujosruvos smilkinyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje rankoje, padaryti būtent jam gulint, t. y. būnant paguldytam veidu į grindinį, ir tai neabejotinai įrodo, kad šie J. L. padaryti sužalojimai, kurie pagal specialisto 2021 m. liepos 15 d. išvadą galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių metu, buvo padaryti ne ginantis nuo jo J. L., t. y. nuo jo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, o jį guldant ir spaudžiant prie grindinio. Be to, nė vienas iš kaltinamųjų, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jokių pretenzijų J. L. neturėjo.

4.14. Prokurorės teigimu, nors nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino, jų kaltė yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo J. L. parodymais bei jo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytais duomenims apie esmines įvykio aplinkybes, kurių metu jis detaliai įvardino jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus tiek klubo viduje, tiek kieme. Nukentėjusiojo J. L. parodymus iš dalies patvirtina ir A. B., N. Z., A. G. ir G. M. parodymai, nes jie neneigia, kad buvo grumtynės tarp jų ir J. L., tačiau tvirtina, kad tik bandė sutramdyti įžūliai besielgiantį neblaivų klubo lankytoją J. L., teigia, kad niekas iš jų J. L. kojų nespaudė bei jo kitaip nesužalojo, J. L. susižalojo pats, priešindamasis jiems, tačiau šiuos teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Bylos duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, J. L. atpažino A. B., kaip asmenį, kuris pradėjo konfliktą, neišleido jo iš klubo. J. L. nurodė, kad šiam asmeniui jis turi daugiausiai pretenzijų, nes šis asmuo (A. B.) inicijavo konfliktą, pirmas pradėjo naudoti fizinę jėgą jo (J. L.) atžvilgiu be jokios pateisinamos priežasties, įstumdamas į klubo vidų, įrėmęs ranką į J. L. kaklą, o po to įvykio grumtynės klubo viduje su klubo administratoriais.

4.15. Tai, kad prieš J. L. buvo panaudotas smurtas, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvadose užfiksuoti duomenys (J. L. mažiausiai 7 trauminiais poveikiais buvo padaryti nežymūs sužalojimai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei klubo vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose iš dalies tiek klubo viduje, tiek ir klubo kieme matomi kaltinamųjų A. B., N. Z., A. G. ir G. M. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu, kur matoma pati konflikto pradžia, kai prieš išeinantį iš klubo nukentėjusįjį, kai nėra jokio pavojaus, iš karto pradedamas naudoti smurtas. Aplinkybes apie įvykusį incidentą tarp klubo darbuotojų (kaltinamųjų) bei klubo lankytojo J. L. nurodė ir liudytojos D. Z., R. G., D. I., O. B. bei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. L. ir D. S.

4.16. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju nekyla klausimas dėl objektyviosios nusikalstamos veikos pusės – veikimo, pagrindinis klausimas kyla dėl subjektyviosios BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusės – kaltės. Teigia, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. L. įvykio metu buvo pakankamai išgėręs, jis, nekeldamas niekam jokios grėsmės, išeidinėjo iš klubo, nors ir išsinešdamas alkoholio butelį, jokių neteisėtų smurtinių veiksmų A. B. ar kitų klubo darbuotojų bei lankytojų atžvilgiu neatliko, todėl nebuvo jokios būtinybės naudoti prieš jį (J. L.) jėgą, A. B. nebuvo būtinybės įrėmus ranką į J. L. kaklą įstumti jį atgal į klubo vidų. Taip pat nebuvo būtina net 4 fiziškai stipriems ir blaiviems vyrams prieš vieną pakankamai apgirtusį asmenį naudoti fizinę, akivaizdžiai perteklinę jėgą. Jei, klubo administratorių manymu, J. L., norėdamas iš naktinio klubo išsinešti alkoholio butelį, pažeidė nustatytą tvarką, tai jokiais būdais nesuteikė kaltinamiesiems teisės naudoti nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu nepateisinamą, perteklinę jėgą ir tokiais veiksmais sukelti šiam asmeniui ne tik fizinį skausmą, bet ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apie galimai daromą J. L. pažeidimą klubo administratoriai iš karto galėjo pranešti policijos pareigūnams, kurie pagal savo įgaliojimus būtų įvertinę J. L. veiksmus. Be to, klubo viduje, atėmus iš J. L. alkoholinio gėrimo butelį, nebebuvo jokio poreikio jį (J. L.), išvedus į klubo kiemą, jėga laikyti prispaustą prie klubo sienos, o paskui jėga pargriauti ant grindinio ir spausti prie jo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, klubo administratoriai ne tik viršijo savo įgaliojimus, bet ir įvykdė nusikalstamą veiką nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad išvedamas iš klubo J. L. nekėlė jokios realios grėsmės klubo administratoriams ar kitiems klubo lankytojams, todėl prieš jį panaudota neproporcinga fizinė jėga negali būti pateisinama. Akivaizdu, kad įvykio metu tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvykusio tarpusavio konflikto metu būtent kaltinamieji buvo puolanti, o ne besiginanti pusė, todėl jie ir privalo atsakyti už savo neteisėtus veiksmus pagal sukeltas pasekmes.

4.17. Prokurorės manymu, kaip gynybinė turėtų būti vertinama kaltinamųjų nurodoma versija, kad nukentėjusįjį J. L. jie prievarta laikė prispaustą prie klubo sienos, o vėliau parvertė ir spaudė prie grindinio, taip siekdami sulaukti iškviestų ir atvykstančių į įvykio vietą policijos pareigūnų. Pažymi, kad atvykę policijos pareigūnai neblaivų J. L. išsivežė į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, o nustačius jo asmenybę ir išklausius J. L. įvykio versiją, jo veiksmuose net neįžvelgė jokio pažeidimo ir J. L. iš policijos komisariato paleido. Tai dar kartą įrodo, jog klubo administratorių smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį akivaizdžiai buvo pertekliniai.

4.18. Prokurorė skunde cituoja BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, su jų taikymu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo veikiama bendrininkų grupe, savo veiksmais pritariant kitų kaltinamųjų veiksmams, atliekamiems prieš nukentėjusįjį J. L. Nors byloje ir nėra duomenų, kad visi kaltinamieji būtų iš anksto aptarę nusikalstamą veiką, tačiau darytina išvada, kad visi kaltinamieji, t. y. A. B., A. G., G. M. ir N. Z. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais. Kiekvienas iš kaltinamųjų atliko aktyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu ir nebūtinai tik dėl jo (kaltinamojo) atliktų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, kad kiekvienas iš kaltinamųjų suvokė, jog naudoja smurtą prieš nukentėjusįjį, kad smurtas naudojamas kelių asmenų bendrais veiksmais, parverčiant nukentėjusįjį, spaudžiant jo kūną prie grindinio, smurtas buvo naudojamas kaltininkų kartu ar vienas po kito ir jie suvokė bendrai daromos veikos pavojingumą sveikatai. A. B., A. G., G. M. ir N. Z. veikė alternatyvia tyčia, kadangi dalyvavusių nusikaltime asmenų skaičius, atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu intensyvumas ir lokalizacija rodo, kad jiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai. Nė vienas iš kaltinamųjų neprieštaravo vienas kitų atliekamiems smurtiniams veiksmams, atliktiems prieš nukentėjusįjį, nebandė tų veiksmų nutraukti, taigi, jie pritarė tokiam bendrininkų elgesiui. Todėl dėl kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra atsakingi visi kaltinamieji, naudoję smurtą nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu. Nors jų tyčia pasekmių atžvilgiu ir nebuvo konkretizuota, tačiau jie privalo atsakyti pagal atsiradusias pasekmes. Visų kaltinamųjų veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jų veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Apeliantės manymu, esant visumai nurodytų aplinkybių, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant A. B., A. G., G. M. ir N. Z. kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

4.19. Prokurorė nurodo, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis), cituoja BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pažymi, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

4.20. Skiriant bausmes A. B., A. G., G. M. ir N. Z. prokurorė prašo atsižvelgti į tai, kad jie padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 138 straipsnio 1 dalis), nors pasekmių atžvilgiu jų tyčia nebuvo konkretizuota, tačiau nusikaltimas yra baigtas, nes, esant materialiai nusikaltimo sudėčiai, būtinos pasekmės, o jos ir buvo sukeltos – nukentėjusiajam J. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei į bendrininkų dalyvavimo darant nusikaltimą formą ir rūšį – visi bendrininkai veikė aktyviai, kaip nusikaltimo vykdytojai, o šios nusikalstamos veikos iniciatorius ir aktyviausias vykdytojas buvo A. B., G. M. veiksmai buvo mažiausiai aktyvūs. Atsižvelgtina ir į kaltininkų asmenybes bei juos charakterizuojančią medžiagą: A. B. ir G. M. anksčiau neteisti, N. Z. ir A. G. teisti po vieną kartą, bausmes atlikę, tačiau turi neišnykusius teistumus, visi kaltinamieji yra bausti administracine tvarka, tačiau A. B. ir A. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o N. Z. ir G. M. turi. A. B., A. G., G. M. ir N. Z. yra dirbantys, tačiau jų nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padaryta 179,71 Eur žala (nukentėjusiojo J. L. gydymo išlaidos) nėra atlyginta.

4.20. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, prokurorė mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. B. ir G. M. paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paskiriant suderintus įpareigojimus, t. y. A. B. paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o G. M. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei paskiriant jiems abiem BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus – bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą. N. Z. ir A. G., atsižvelgiant į šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį nei bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), t. y. paskiriant jiems 60 parų arešto bausmę. N. Z. ir A. G. paskirtų arešto bausmių vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jiems abiem BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 6 punkte ir 8 punkte numatytus įpareigojimus – bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliantės įsitikinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bus adekvačios padarytos veikos pavojingumui, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, ir bus pakankamos ne tik nubausti A. B., A. G., G. M. bei N. Z., bet ir sulaikyti juos nuo naujų nusikaltimų darymo.

4.21. Prokurorė nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. L. civilinio ieškinio byloje nepareiškė, o (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė 2022 m. kovo 8 d. civilinį ieškinį dėl 179,71 Eur žalos, patirtos apmokant nukentėjusiojo J. L. gydymo išlaidas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Todėl kaltinamuosius pripažinus kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, turi būti išspręstas ir civilinio ieškovo pateikto civilinio ieškinio klausimas.

4.22. Skunde pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 punkte, 31 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

4.23. Kadangi nukentėjusiojo J. L. gydymo išlaidas padengė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, ji turi į padariusius žalą asmenis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiojo J. L. gydymo išlaidos sudaro 179,71 Eur. Taigi civilinis ieškinys yra įrodytas bei pagrįstas, nes kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamųjų veika. Atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta bendrais asmenų nusikalstamais veiksmais, kaltinamieji ją privalo atlyginti. Todėl Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš N. Z., A. B., A. G. ir G. M. solidariai priteistina 179,71 Eur už J. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

4.24. Apeliantė pažymi, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų bei dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (BPK 94 straipsnio 1 dalis). Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė ir išsprendė tik 3 kompaktinių diskų, pridėtų prie 7 tomo galinio bylos viršelio, saugojimo prie bylos klausimą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog byloje dar yra ir kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais; kompaktinio disko su naktinio klubo „H. M.“ vaizdo įrašais ir su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, kurie laikomi vokuose prie 2 tomo bylos viršelio, dėl kurių teismas visiškai nepasisakė. Kadangi teismas neišsprendė visų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo, o tai laikytina BPK pažeidimu, šis klausimas turi būti išspręstas ir daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, laikomas voke prie 2 tomo bylos viršelio; kompaktinis diskas su naktinio klubo „H. M.“ vaizdo įrašais, laikomas voke prie 2 tomo bylos viršelio ir kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, laikomas voke prie 2 tomo bylos viršelio, paliktini saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4.25. Kartu skunde nurodoma, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog tuo atveju, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nors byloje kaltinamųjų gynėjas advokatas Simas Šuminas yra pateikęs prašymą priteisti jiems po 3 702,60 Eur turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti, A. B., A. G. ir G. M. pripažinus kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, jų patirtos išlaidos už advokato darbą šioje baudžiamojoje byloje nepriteistinos.

5. Apeliaciniu skundu A. B., A. G. ir G. M., kuriems baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas Simas Šuminas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį iš dalies pakeisti: nurodyti, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, kada ir kas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. L.; priteisti A. B., A. G. ir G. M. visas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šių asmenų gynėjas, paslaugoms apmokėti; priteisti A. B., A. G. ir G. M. visas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje apeliacinėje instancijoje kaip šių asmenų gynėjas, paslaugoms apmokėti. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

5.1. Skunde A. B., A. G. ir G. M. gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog A. B., parvertus nukentėjusįjį ant grindinio klubo viduje abu kartus, jį laikydamas dar ir smaugė nukentėjusįjį, taip pat, kad nukentėjusįjį parvertus lauke ant žemės ir jį laikant prispaustą, A. G. laikė spausdamas nukentėjusiojo J. L. kojas (nuosprendžio 93 punktas). Teismas iš kaltinimo taip pat pašalino aplinkybę, kad tiriamo įvykio metu bendrais A. B., A. G., N. Z. ir G. M. nukentėjusiajam J. L. padarytas nubrozdinimas dešiniajame rieše (nuosprendžio 99 punktas). Pasak A. B., A. G. ir G. M., kuriems baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad N. Z., A. B., A. G. ir G. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau, gynėjo manymu, 2023 m. spalio 17 d. nuosprendyje padaryta įrodymų vertinimo klaidų, kiek tai susiję su teismo konstatuota aplinkybe, kad neva visi buvę kaltinamieji atliko veiksmus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad visi keturi buvę kaltinamieji atliko veiksmus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą J. L. Iš nuosprendžio turinio galima spręsti, kad jeigu nebūtų pripažinta, jog N. Z., A. B., A. G. ir G. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, būtų galima teigti, kad visi keturi buvę kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, tai būtų neteisinga.

5.2. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai iš kaltinimo nepašalino aplinkybės, kad N. Z., A. B., A. G. ir G. M. bendrais veiksmais padarė J. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio lūžį. Atkreipia dėmesį, jog 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, konstatuota, kad J. L. sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių metu, sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, jie galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (11 t., b. 1.101–103). 2021 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio lūžio vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis, t. y. paguldant ir spaudžiant tiriamojo koją prie grindinio. Dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio lūžio vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tiriamajam pasipriešinus apsaugos darbuotojams sulaikymo metu, pajudinus savo kūną, kurį buvo bandoma laikyti prispaustą prie grindinio. Apklaustas teisme ekspertas nurodė, kad nukentėjusiajam nustatytas vidinio krumplio lūžis ir jis yra kompresinis, t. y. atsiranda tada, kai šlaunikaulis suspaudžia judančią vietą. Kompresinis lūžis rodo, kad nebuvo trenkta su kažkuo, o kaulas suspaudė kitą kaulą. Kitas asmuo, suspaudęs kelį, galėjo padaryti šį lūžį, taip pat galėjo būti prispausta koja, o nukentėjusiajam pajudinus koją, galėjo įvykti lūžis. Be to, ekspertas nurodė, kad jis negali tiksliai nustatyti lūžio mechanizmo, taip pat negali nustatyti, kada tiksliai padarytas sužalojimas. Taigi, iš specialisto išvadų visumos ir jo paaiškinimų matyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis – nukentėjusiajam galėjo būti padarytas vienu iš dviejų būdų: tiesiogiai spaudžiant asmens koją; asmeniui gulint ant žemės prispaustam ir jam pajudinant koją. Iš specialisto išvadų ir jo paaiškinimų taip pat matyti, kad nukentėjusiajam blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis atsirado kaip vieno trauminio veiksmo pasekmė.

5.3. Apelianto teigimu, susipažinus su kaltinimu ir teismo nuosprendyje konstatuotu įvykio mechanizmu (nuosprendžio 100 punktas) matyti, kad jame nenurodyta, kuriuo konkrečiai veiksmu buvo padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymą J. L. sukėlęs sužalojimas, nenurodytas ir tokio sužalojimo padarymo momentas. Susipažinus su teismo nuosprendyje konstatuotu įvykio mechanizmu (nuosprendžio 100 punktas), galima spręsti, kad nukentėjusiajam dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis turėjo būti padarytas vienu iš penkių alternatyvių įvykio momentų: 1) kai klubo viduje „<...> A. B. laikydamas nukentėjusįjį J. L. už kairės rankos ir kaklo, smaugė nukentėjusįjį ir kartu su A. G. ir G. M. jėga spaudė nukentėjusįjį prie grindų, o N. Z. nukentėjusįjį prie grindų spaudė kaire koja, užlipęs nukentėjusiajam J. L. ant dešinės kojos <...>“; 2) kai antrą kartą klubo viduje „<...> vėl nukentėjusįjį J. L. pargriovė ant grindų veidu į grindis bei pargriautą nukentėjusįjį A. B., A. G. ir N. Z. spaudė prie grindų <...>“; 3) kai A. B. ir N. Z., išėjus į lauką, nukentėjusįjį „<...> prirėmė prie naktinio klubo pastato sienos, atsukdami nukentėjusįjį veidu į sieną, bei prispaudę jį laikė <...>“; 4) kai lauke „<...> A. B. ir N. Z. vėl pargriovė nukentėjusįjį J. L. ant grindinio veidu į grindinį, A. B. laikė nukentėjusįjį J. L., užlaužęs jam už nugaros dešinę ranką bei savo kelį įrėmęs nukentėjusiajam į dubens sritį, tuo pat metu N. Z. laikė užlaužęs nukentėjusiojo J. L. kairę ranką bei prispaudęs jo petį, o A. G. laikė spausdamas nukentėjusiojo J. L. kojas <...>“; 5) kai lauke „<...> N. Z. pakeitė G. M., kuris toliau laikė, užlaužęs nukentėjusiojo J. L. kairę ranką <...>“. Apeliantas dar kartą akcentuoja, kad iš specialisto išvadų bei paaiškinimų matyti, jog dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis nukentėjusiajam atsirado kaip vieno trauminio veiksmo pasekmė.

5.4. Taigi, pasak A. B., A. G. ir G. M. gynėjo, jeigu nukentėjusiojo koja buvo sužalota klubo viduje, tuomet G. M. niekaip nėra susijęs su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu, vertintinu kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu nukentėjusiojo koja buvo sužalota lauke, tada prie to niekaip negalėjo prisidėti A. G. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodyta, jog N. Z. spaudė nukentėjusiajam dešinįjį kelį, neatmetama, kad jis vienas galėjo padaryti nukentėjusiajam blauzdikaulio vidinio krumplio lūžį. Tačiau kuriuo iš kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodytų momentų tai įvyko, taip ir lieka neaišku. Kadangi skirtingais įvykio momentais dalyvavo skirtingi asmenys, priskirti šio sužalojimo padarymą konkrečiam iš buvusių kaltinamųjų nėra galimybės.

5.5. Kartu skunde pažymima, kad kaltinamieji privalo atsakyti tik už savo veiksmais sukeltų pasekmių atsiradimą, nebent juos sieja vieninga tyčia. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Nagrinėjamu atveju prokuratūra, o vėliau ir teismas, nenustatė, kurio asmens veiksmai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. L., todėl negalima spręsti, ar tokio asmens veiksmuose nebuvo vykdytojo eksceso.

5.6. Apeliantas akcentuoja, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Taigi nagrinėjamu atveju pripažinus, kad visi asmenys bendrais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. L., būtų pažeistas in dubio pro reo principas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, veiksmai laikytini būtinąja gintimi pagal BK 28 straipsnio 2 punktą, tačiau tuo pačiu teismas turėjo padaryti išvadą, kad nebuvo gauta pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, kas ir kada J. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5.7. A. B., A. G. ir G. M. gynėjas taip pat nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas, esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023). Tačiau teismas nepagrįstai prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino kiekvienam kaltinamajam iki 2 000 Eur. Teismas neįvertino to, kad dar ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti ruošiama daug prašymų, skundų, kuriuos tyrimui vadovaujanti prokurorė nemotyvuotai nutarimais atmesdavo, dalis nutarimų buvo naikinami, todėl advokatas vėl turėjo ruošti naujus prašymus bei skundus. Be to, byla buvo vieną kartą perduota teismui su akivaizdžiais ikiteisminio tyrimo trūkumais, todėl kaltinamasis aktas buvo grąžintas prokuratūrai, ir tai buvo padaryta būtent kaltinamųjų bei jų gynėjo prašymu, vėliau teismo nurodytos klaidos nebuvo taisomos ir įtariamųjų (vėliau – kaltinamųjų) gynėjas vėl turėjo ruošti prašymus bei skundus prokuratūrai. Kadangi prokuratūra netyrė svarbių aplinkybių, neapklausė svarbių liudytojų, kaltinamųjų gynėjas pats turėjo atlikti tyrėjų vaidmenį, nustatinėti liudytojus, teikti prašymus dėl jų apklausos, nors nuo pat tyrimo pradžios iš vaizdo medžiagos ir kitų duomenų buvo akivaizdu, kad šios aplinkybės turi būti nustatinėjamos. Gynėjo manymu, esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmę, padarytus proceso pažeidimus, į tai, kad byla net du kartus buvo pradėta nagrinėti teisme, asmenims, kurių atžvilgiu byla nutraukta, turi būti priteistos visos jų patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti.

6. Apygardos teismo posėdyje prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o A. B., A. G., G. M., kuriems baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą atmesti. A. B., A. G., G. M., kuriems baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas Simas Šuminas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundą atmesti. N. Z., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė prokurorės skundą atmesti, o advokato Simo Šumino skundą tenkinti.