Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė I. Š. prašė priteisti iš atsakovo D. D. 562,65 Eur skolą už suvartotas gamtines dujas, 265,38 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas D. D. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Bendrąją dalinės nuosavybės teise turto objekto dalis tenkanti kiekvienam iš bendrasavininkų yra: ½ dalis - ieškovei, ½ dalis – atsakovui. Ji iki 2021 m. su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Ji nuo grįžimo į Lietuvą ji tolygiai deklaruoja savo namo dalies dujų ir elektros skaitiklių parodymus ir pagal tai apmoka jai priklausančios namo dalies sunaudojamas komunalinių mokesčių išlaidas. Tačiau atsakovas visu šiuo laikotarpiu piktybiškai nedeklaruoja sunaudotų dujų ir elektros kiekių, savavališkai moka nepagrįstas ir per mažas sumas už jo namo dalyje suvartotas dujas ir elektros energiją.

2021 m spalio d. ji jai priklausančioje namo dalyje įsirengė dujų tiekimo sistemą ir kontrolinį dujų skaitiklį. Pagal pateiktas nuotraukas matyti, kad bendrasis dujų skaitiklio parodymas buvo 20 373 m³. Paskutinis dujų mokėjimas deklaruotas „Ignitis" iki to laiko buvo 20 278 m³. Taigi, iki šio laikotarpio už dujų tiekimą susidariusi skola buvo 95 m³ (20 373 m³ – 20 278 m³). Jos kontrolinio dujų skaitiklio parodymai tuo metu buvo 0 m³, 2023 m. gegužės 21 1830 m³. Taigi ji išnaudojo 1 830 m³ gamtinių dujų, už kurias yra apmokėjusi. 2023 m., gegužės 21 d. bendrojo dujų skaitiklio parodymai buvo 24 425 m³, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. buvo išnaudota 4 052 m³ dujų (24 425 m³ – 20 373 m³). Taigi atsakovo sunaudota dalis yra 2 222 m³ (4 052 m³ – 1 830 m³). Taigi laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2023 gegužės 21 d. atsakovo skola buvo 562,65 Eur už 878 m³.

Kaip ir už dujų tiekimą, taip ir už elektros energijos tiekimą ji mokėjo pastovias ir pagal skaitiklių parodymus apskaičiuotas įmokas tik už savo namo dalyje išnaudotą elektros energiją. 2022 m. liepos 1 d. ji pakeitė elektros energijos tiekėją „Ignitis" į „Elektrum" ir deklaravus realų skaitliuko parodymą paaiškėjo, kad susidariusi atsakovo skola yra 175,02 Eur, kurią ji apmokėjo apmokėti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Už 2022 m. rugsėjo mėn. – 2023 m. kovo mėn. suvartotą elektros energiją atsakovas taip sumokėjo dalinai ir liko skolingas 265,38 Eur sumą. Kadangi ji faktiškai yra padengusi 828,03 Eur dydžio atsakovui priklausančių įsiskolinimų ir einamųjų mokėjimų sumą už atsakovui priklausančios ½ dalies namui patiektas dujas ir elektros energiją, jai iš atsakovo priteistina 828,03 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.72 straipsnio l dalis). Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise valdo po ½ gyvenamojo namo, tačiau yra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka (kiekvienas iš jų naudojasi atskiromis gyvenamosiomis patalpomis). Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, prie išlaidų, skirtų turtui išlaikyti ir išsaugoti negalima priskirti įmokų, kurios susijusios su išimtinai asmenų, gyvenančių bute, poreikių tenkinimu ir, kurios priskirtinos prie paslaugų vartojimo santykių, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės, o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). Kadangi gamtinės dujos yra naudojamos išimtinai ieškovės ir atsakovo poreikių tenkinimui (bendrose patalpose šildymo nėra), teismo vertinimu pagal prievolių teisės normas taip pat turi būti sprendžiama ne tik dėl įmokų už elektros energiją, bet ir įmokų už gamtines dujas atveju.

Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-701/2024, 46 punktas ir jame nurodyta praktika).

Ieškovė teigdama, kad šiose patalpose ji elektros energija nesinaudoja, neneigia, kad bendrame pirmo aukšto koridoriuje, jai atitekusiame pirmame aukšte esančiame kambaryje, taip pat bendrose rūsio patalpose, elektros prietaisai naudoja atsakovui, o ne jai priskirtiną elektros energiją (t. y. ieškovės kontrolinis skaitliukas šios elektros energijos nefiksuoja). Atsakovas taip pat nurodo, kad į teismo sprendimu ieškovei atitekusį kambarį elektra patenka per bendrą skaitiklį. Teismas šioje situacijoje pažymi, kad ieškovei priklauso antro aukšto patalpos, o pirmo aukšto kambarys jai atiteko paminėto teismo sprendimo civilinėje byloje e2-1094-1107/2022 pagrindu. Taigi labai tikėtina, kad visame pirmame aukšte, taip pat rūsyje esantys elektros prietaisai iki tol buvo maitinami nuo pirmo aukšto, o ne viršutinio aukšto elektros įvado. Jokių duomenų byloje apie elektros instaliacijos pertvarką name (elektros tiekimo grandinės nuo atsakovo į ieškovės pakeitimą) nėra. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo leistinais įrodymais įrodyti, kad elektros energijos šiose patalpose ji visiškai nenaudoja, kuo remiantis galima būtų toliau spręsti dėl jos paskaičiavimų už atsakovui tenkančią elektros energiją sumų, teisingumo.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-561-378/2016 23 punktą).

Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi ieškovė turi įrodyti faktines aplinkybes, susijusias su elektros energijos nevartojimu pirmame aukšte jam atitekusiame kambaryje, taip pat bendrose rūsio ir bendro koridoriaus patalpose.

Teismas sprendžia, kad ieškovės paaiškinimai dėl elektros energijos nevartojimo pirmame aukšte esančiame kambaryje (teismo sprendimu jai atitekusiame kambaryje), taip pat bendrose rūsio ir bendro koridoriaus patalpose, nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais. Kaip jau anksčiau nurodyta, atsakovas nesutikdamas su ieškovės paskaičiavimais galėjo (turėjo) imtis aktyvių veiksmų atskirų apskaitos prietaisų įrengimo. Esamoje situacijoje, dėl to esant ginčui, ieškovė taip pat galėjo (turėjo) imtis valinių veiksmų ir realiai atsijungti nuo atsakovo elektros grandinės jai teismo sprendimu atitekusiame kambaryje, taip pat spręsti dėl savo apšvietimo bendrose patalpose įrengimo (nuo savo kontrolinio skaitliuko), arba imtis priemonių dėl kontrolinio elektros energijos suvartojimo prietaiso įrengimo ir bendrose patalpose (nes priėjimą prie įvadinio elektros skaitliuko, nuo kurio galėtų būti tiesiama atskira linija, turi tik ieškovė). Esamoje situacijoje nėra galimybės objektyviai net apytiksliai nustatyti šiose patalpose suvartoto elektros energijos kiekio, kurių visa (dėl kambario) ar dalis (už bendrąsias patalpas) turėtų būti priskiriama ieškovei. Kadangi ieškovės paaiškinimai dėl elektros energijos (ne)vartojimo pirmame aukšte esančiame kambaryje (teismo sprendimu atitekusiame kambaryje), taip pat bendrose rūsio ir bendrose koridoriaus patalpose, yra deklaratyvūs ir nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais, atsakovui dėl to nurodant priešingus faktus, laikytina, kad ieškovė neįrodė jos teisę į reikalavimą sukuriančio fakto, t. y. kad ji šiose patalpose iš vis nenaudojo(-a) elektros energija, kas būtų pagrindas spręsti dėl jos prašomos priteisti skolos už atsakovo suvartotą elektros energijos dydžio. Ieškovei neįrodžius, kad prašomą priteisti iš atsakovo skolą už elektros energiją sudaro tik jo suvartota elektros energija, ieškinys šioje dalyje, kaip neįrodytas atmestinas (CPK 178 straipsnis). Ieškinį šioje dalyje atmestus, kaip nebeturintys reikšmės šios bylos kitokiam išsprendimui, neanalizuotini byloje esantys faktiniai duomenys, susiję su elektros energijos kiekiu ir tarifais, tarpinio skaitliuko parodymų patikimu.

Teismas šioje situacijoje pažymi, kad optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų. Taigi iki nepasikeis situacija, t. y. nebus įrengti atskiri šalių įvadiniai skaitliukai, šalys siekdamos išvengti teisinių ginčų, turi maksimaliai bendradarbiauti – laiku viena kitai atskleisti visą turimą informaciją dėl ginčo dalyko.

Pasisakant dėl skolos už gamtines dujas priteisimo, spręstina, kad atsakovo nurodytas mokėjimo principas, jam sumokant už gamtines dujas pagal jo turimą nuosavybės dalį – ½ mokėtinų mokesčių, taip pat gali būti taikomas tik tam tikrais atvejais, t. y. kai negalima objektyviai nustatyti, kokį gamtinių dujų kiekį kiekviena iš šalių suvartojo.

Priešingai nei skolos už elektros energijos priteisimo atveju (bendri apšvietimai), bendrose patalpose bendrų radiatorių nėra. Ieškovė taip pat patvirtino, kad jos naudojamame pirmo aukšto kambaryje nėra šildymo prietaisų (radiatorių, kuriems tiekiamas karštas vanduo iš dujinio katilo). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Taigi šioje byloje nekilo ginčo, kad ieškovė ir atsakovas gamtines dujas naudoja išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovas kaip ir kontrolinio elektros energijos skaitliuko atveju neturi laisvo priėjimo prie ieškovės pastatyto kontrolinio gamtinių dujų skaitiklio (dėl jau anksčiau aptartų, su bylos šalimis susijusių priežasčių), taigi kaip ir elektros energijos atveju tik viena ieškovė nurašiusi kontrolinio skaitliuko duomenis gali paskaičiuoti šalims tenkantį dujų suvartojimą. Atitinkamai, kaip ir mokesčių už elektros energiją sumokėjimo atveju, atsakovas moka už gamtines dujas pagal jo turimą nuosavybės dalį – ½ mokėtinų mokesčių, kuriuos sužino ieškovei deklaravus įvadinio gamtini dujų skaitliuko rodmenis ir paskambinęs tiekėjams.

Priešingai nei elektros energijos atveju, gamtines dujas vartojantys prietaisai yra tik šalių valdomose patalpose. Tai reiškia, kad remiantis skaitliukų įvadinio ir kontrolinio skaitliuko parodymais būtų galima nustatyti ieškovės ir atsakovo suvartotą dujų kiekį. Į bylą pateikta pažyma apie gamtinių dujų suvartojimą patvirtina, kad mokėjimai ir įskaitymai atliekami pagal realų gamtinių suvartojimą, skaičiuojant pagal gamtinių dujų kainą (tarifą). Taigi atsakovo nurodytas mokėjimo būdas, kai už suvartotas gamtines dujas mokama proporcingai turimai gyvenamojo namo daliai, neturėtų būti taikomas.

Atsakovas nurodo, kad kontrolinių skaitliukų duomenys yra nepatikimi dėl jų nesertifikavimo, metrologinės patikros nebuvimo. Net jei laikyti šiuos atsakovo argumentus pagrįstais, jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, remiantis kuriais galima būti atlikti ieškovės ir atsakovo atskirai suvartotų gamtinių dujų kiekių paskaičiavimus, nėra. Atsakovo taikytas būdas, sumokant už gamtines dujas pagal turimą nuosavybės dalį – ½ mokėtinų mokesčių, kaip jau nurodė teismas, būtų tinkamas tik išimtinais atvejais. Atsakovas nesutinkant su tarpinio dujų skaitliuko patikimumu ir ieškovės jo rodmenų pagrindu atliktais paskaičiavimais, kaip jau minėta galėjo (turėjo) imtis aktyvių veiksmų atskiro apskaitos prietaiso įrengimo, o taip pat ir sutarties dėl savo dalies namo aptarnavimo, sudarymo. Atskirų ar kontrolinių skaitiklių įrengimas yra pačių šalių valinis veiksmas, kuriuos jos, nesutikdamos su joms skaičiuojamomis išlaidomis, turi įsirengti. Ieškovės reikalaujamu priteisti skolos susidarymo laikotarpiu, to nebuvo padaryta.

Su ieškiniu ieškovė pateikė įvadinio gamtinių dujų skaitliuko, pakeisto 2023 m. gegužės 18 d. (2 t., b. l. 15) fotonuotrauką (1 t b. l. 15), iš kurios matyti, kad skaitiklio rodmuo yra 0000,313 kubinių metrų (suapvalinus 0). Ieškovė tai pat nurodo, kad jos kontrolinis dujų skaitliukas buvo įrengtas 2021 m. spalio 10 d. (ieškinio 4 punktas). Ieškovė teismui pasiūlius pateikti visus su tuo susijusius įrodymus, pateikė skaitliuko fotonuotrauką (2 t., b. l. 61), tai pat gamyklinio patikrinimo protokolą (2 t., b. l. 63-64). Iš jų nustatyta, kad gamtinių dujų skaitliuko numeris yra (duomenys neskelbtini), skaitiklio tipas BK-G2,5M. Iš pateiktų priedų negalima spręsti, kada ir kur buvo ieškovės įsigytas skaitiklis. Iš gamyklinio patikrinimo protokolo matyti, kad skaitliukas, kurių tipas BK-G2,5M, kurių numeriai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), yra pagaminti 2016 m. Skaitliukas yra pažymėtas CE ženklu, t. y. turi atitikties ženklinimą ir gali būti naudojamas Lietuvos Respublikoje.

Tačiau atsakovas su šio kontrolinio dujų skaitiklio duomenimis (el. paštu persiųsta fotonuotrauka) ieškovės buvo supažindintas tik 2022 m. kovo 10 d. (1 t., b. l. 108, 113). Byloje nėra jokių duomenų kaip kito šio kontrolinio skaitliuko parodymai nuo 2021 m. spalio 10 d. (ieškovės nurodoma jo įrengimo data) iki 2022 m. kovo 10 d., t. y. ieškovė atsakovui jokių duomenų apie jį neatskeidė. Kaip minėta, šalių santykiai konfliktiški, atsakovas ieškove nepasitiki, ieškovė atsakovo į savo patalpas neįleidžia ir patikrinti skaitliuko patikrinti rodmenų jis galimybės neturi. Ieškovė nepaneigė, kad apie jos įrengtą kontrolinį gamtinių dujų skaitliuką atsakovas sužinojo tik 2022 m. kovo 10 d., kai gavo iš ieškovės atsiųstą foto nuotrauką, kurioje matyti, kad jo rodmuo yra 675 kubiniai metrai. Kadangi ieškovė, pažeisdama pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ilgą laiką (iš esmės visą šildymo sezoną) neinformavo ieškovo apie jos naudojamose patalpose įrengtą tarpinį skaitliuką, turintį reikšmės ir atsakovo mokėjimų dydžiui nustatyti, taip pat ir atsakovo sprendimui dėl savo ar atskiro įvadinio skaitliuko įvedimui priimti, ieškovės nurodomi skaitliuko duomenys 2022 kovo 10 d., jam esant neregistruotam ir neplombuotam, nelaikytini patikimais. Teismas tai pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie buvusią šalių praktiką ar susitarimą skaičiuoti mokėtinas sumas pagal realų gamtinių dujų suvartojimą, o ne pagal nuosavybės dalis. Atsižvelgus į tai spręstina, kad skaičiuoti pagal faktiškai sunaudotą gamtinių dujų kiekį iki tarpinio skaitliuko parodymų (675 kubiniai metrai) esamoje situacijoje nėra faktinio pagrindo.

Ieškovė atsakovo teikiamų paskaičiavimų ir pagal juos jo atliktų mokėjimų neneigė, ginčijo tik skaičiavimų ir mokėjimų principo pagrįstumą (t. y. kad atsakovas gali už suvartotas gamtines dujas atsiskaityti pagal turimą nuosavybės dalį). Todėl taikant anksčiau nurodytus principus ir sprendžiant, kad atsakovas turi atsiskaityti už suvartotas gamtines dujas proporcingai jo turimai nuosavybės daliai (½), laikytina, kad atsakovas iki 2022 m. kovo 10 d. yra atsiskaitęs.

Ieškovės faktinis pagrindas – ir skolos iš atsakovo už jo suvartotas ir neapmokėtas gamtines dujas, susidariusios nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2023 m. gegužės 21 d. priteisimas. Skaičiuojant pagal į bylą pateiktus tarpinio skaitliuko parodymus (2 t., b. l. 62, 1 t., b. l. 109) darytina išvada, kad ieškovė tuo metu suvartojo 1 155 kubinius metrus dujų (1 830-675). Atsakovas 2022 m. kovo 10 d., jau būdamas supažindintas apie tarpinį dujų skaitliuką Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo duomenis, 2022 kovo 22 d. sumokėjo 34,93 Eur, 2022 m. gegužės 4 d. sumokėjo 348,15 Eur, 2022 m. gruodžio 5 d. sumokėjo 80 Eur, 2023 m. sausio 23 d. 138,60 Eur, 2023 m. kovo 3 d. 121,59 Eur, 2023 m. balandžio 6 d., 316,18 Eur, 2023 m. balandžio 27 d. 47,53 Eur (2 t., b. l. 3). Taigi atsakovui jau būnant supažindintu su tarpinio skaitiklio parodymais ir nesutinkant su jo patikimumu, įskaitant ir jo rodmenimis, kaip jau minėta galėjo (turėjo) imtis aktyvių veiksmų atskiro apskaitos prietaiso įrengimo, o taip pat ir sutarties dėl savo dalies namo aptarnavimo, kiek tai susiję su gamtinių dujų jam tiekimu, sudarymo. Ieškovės reikalaujamu priteisti skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2023 m. gegužės 21 d.), to nebuvo padaryta. Atsakovas, kaip ir ieškovė, neginčijo ieškovės paskaičiavimų teisingumo (įrodinėjo, kad jis turėjo teisę mokėti pagal jam tenkančią nuosavybės dalį). Atsižvelgus į išdėstytą teismas ieškovės paskaičiavimus pagal jo įrengtą tarpinį skaitliuką Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10 d. laiko pagrįstais, bei sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti nuo 2023 kovo 10 d. jo už suvartotas gamtines dujas nesumokėtą 418,33 Eur sumą (562,65 Eur (ieškovės reikalavimas) – 144,32 Eur (atsakovo iki 2022 m. kovo 10 d. sumokėta suma)) – CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.111 straipsnis, 114 straipsnio 3 punktas.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė nemokėjo abonentinio mokesčio. Kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas jokių paskaičiavimų į bylą neteikė, teismas neturi pagrindo šiuos atsakovo atsikirtimus laikyti pagrįstais. Be to pavyzdžiui teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 9 d. (pirmas mokėjimas po 2022 m. kovo 10 d.) ieškovė sumokėjo 250,39 Eur už jos deklaruotus 448 kubinius metrus gamtinių dujų pagal tuo metu buvusį tarifą (0,55 Eur už kubinį metrą), kas atitinka 246,40 Eur. Taigi priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovė sumokėjo ir 3,99 Eur mėnesinį abonentinį mokestį (246,40+3,99=250,39 Eur) (2 t., b. l. 14). Tai, kad įmokos buvo darytos bendrai, neišskiriant abonentinio mokesčio, nepaneigia jų sumokėjimo – tokiu atveju būtų susidaręs įsiskolinimas, kurio po 2023 m. gegužės 8 d. ir 22 d. ieškovės atliktų mokėjimų, nebeliko (2 t., b. l. 2-3, 15). Be to kad buvo sprendžiamas ir šių įmokų mokėjimo klausimas, patvirtina ir šalių susirašinėjimas (ieškovė reikalauja atsakovą sumokėti tik pusę abonentinio mokesčio, t. y. 2 Eur sumą, 1 t., b. l. 77).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra sumokėjusi 22 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 7). Ieškovė taip pat turėjo 1 689 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 169-173), 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., 45-46), 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 112), 15,91 Eur vertimo išlaidas (2 t., b. l. 68-69). Teismas pripažįsta pagristomis tik dalį su ieškovės patikslintu ieškiniu, kurio teismas nepriėmė, įrodymų pateikimo turėtų išlaidų, 100 Eur sumą (iš 423,50 Eur sumos, kuri apima ieškinio tikslinimą ir rašytinių įrodymų teikimą). Taigi ieškovė šioje byloje patyrė 2 450,41 Eur bylinėjimo išlaidas. Atsakovas šioje byloje patyrė 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 162-168, 2 t., b. l. 117-121). Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 418,33 Eur sumą, t. y. 50,52 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovei priteistina 1 237,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 450,41 Eur * 50,52 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 628,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 380 Eur * 49,48 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Sudengus šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, laikytina, kad iš atsakovo ieškovei priteista 609,13 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pašto išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 418,33 (keturių šimtų aštuoniolikos eurų 33 ct) skolą už suvartotas gamtines dujas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 609,13 Eur (šešis šimtus devynis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.