Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-45-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: e2A-45-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00030-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Atsakovas: E. P.
Ieškovas: R. P.

Civilinė byla Nr. e2A-45-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00030-2020-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-847-670/2020 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 252,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, ji ir jos atstovai – adv. pad. V. S.-G. ir atstovas pagal įgaliojimą A. B. – teismo posėdyje paaiškino, kad:

1.1. ieškovei nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys kitų inžinerinių statinių, 425/634 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat nuosavybės teise jai priklauso du ūkiniai pastatai, garažas, šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui E. P. nuosavybės teise priklauso 33/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys kitų inžinerinių statinių ir 209/634 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas prie nekilnojamojo turto išlaikymo neprisideda, už suteiktas paslaugas ir komunalinius mokesčius moka ieškovė, todėl ji turi teisę į nuostolių atlyginimą proporcingai atsakovui priklausančio turto daliai, kas sudaro 1 252,13 Eur už laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. patirtas turto išlaikymo išlaidas.

1.2. Atsakovas paskutinį kartą mokesčius mokėjo 2016 m. rugpjūčio mėn. 33 procentus mokesčių sumos. Į atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį atvažiuoja atsakovas, jo draugai, giminaičiai ir kiti asmenys, D. P. ir A. P. būna Palangoje. Ieškovė jai priklausančiame nekilnojamame turte pastoviai gyvena su dviem vaikais, vyras puse metų dirba Švedijoje. A. P. ieškovei yra tik biologinė mama, kada baigėsi įgaliojimo laikas ir pati ieškovė norėjo pradėti tvarkyti savo turtą prasidėjo nesutarimai.

1.3. Šildymo sistema neatidalinta, jei atsakovas užsuka savo kambario šildymą, ieškovė su vaikais šąla. Atskiras dujų skaitiklis yra tik ūkiniame pastate, elektros skaitiklis bendras. Vandenį atsakovo šeima naudoja neatsakingai. Gyventojų skaičius yra apytikslis, todėl ir skolos dydį prašo pagal turimo turto dalį. Ieškovės sūnų M. U. ir A. B. vaikus atsakovas įvardija kaip pašalinius asmenis. Vonia buvo kritinės būklės, atsakovas sutiko, kad išlaidas remontui dengs lygiomis dalimis. Namo draudimas yra būtinas. Bandė nusistatyti naudojimosi tvarką, tačiau atsakovas viską ignoravo. Mokesčių nemokėjo, nenorėjo kalbėtis ir bendrauti. Ūkiniame pastate nėra galimybės įvesti skaitiklį, kadangi juo naudojasi ir atsakovo šeima. Yra nustatytos turto idealiosios dalys, faktinė situacija, kas naudojasi kokiais kambariais yra aiški, tačiau teisiškai niekas neįtvirtinta. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas prie vonios remonto prisidėti lygiomis dalimis.

2. Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1. kad jam nuosavybės teise priklauso 33/100 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo atlyginti 33 procentus komunalinių mokesčių už visus metus, nors atsakovas, žmona A. P. ir dukra D. P. Palangoje gyvena tik kelis mėnesius per vasarą, tuo tarpu ieškovei priklausančioje namo dalyje pastoviai gyvena 3-4 šeimos nariai, pas juos atvyksta draugų ir giminaičių ir jie visi naudojasi komunalinėmis paslaugomis. Už vieno kambario 15,48 kv. m. pirmame namo aukšte šildymą mokama ir žiemos mėnesiais, nors jame niekas negyvena ir jokiomis bendro naudojimo patalpomis ir komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja. Šildymo sezoną ieškovė pradeda labai anksti, be to ji neteisėtai šildo namo verandą ir prieškambarį, kurie neįteisinti kaip šildomos patalpos. Prašė ieškovę įrengti kontrolinius elektros ir vandens skaitiklius į jai priklausantį ūkinį pastatą, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Reikalavimas apmokėti turto draudimo įmokos dalį taip pat nepagrįstas, nes tai nėra privalomos išlaidos turtui išlaikyti.

2.2. 2016 m. vonios kambario remontui pervedė 3 050 Eur, ieškovės teigimu jie remontui sumokėjo 8 160,03 Eur. Nors elektra atjungta 2019 m. gegužės 1 d., o dujos 2019 m. birželio 3 d., buvo reikalaujama sumokėti už dujas ir elektrą už birželio ir liepos mėnesius. Papildomai už komunalines paslaugas atsakovas yra sumokėjęs 337,25 Eur. Žmona ir dukra Palangoje 2017 m. gyveno nuo birželio 13 d. iki rugsėjo 1 d., tuo tarpu pas ieškovę birželio mėnesį poilsiavo 14 žmonių, liepos mėnesį 25 žmonės, rugpjūčio mėnesį 30 žmonių, taip pat nuolat gyveno 4 giminaičiai ir trys šeimos nariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 034 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 882 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo E. P. valstybei priteisė 6,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės R. P. valstybei priteisė 6,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad:

3.1. atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ yra skolingas 196,76 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ – 722,18 Eur, akcinei bendrovei „Lesto“ – 274,61 Eur ir už namo draudimą sumokėtą laikotarpiu už 2017 m. sausio 18 d. – 2019 m. spalio 23 d. yra skolingas 218,13 Eur. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. pavedimais yra sumokėjęs 159,55 Eur, atsakovo skola ieškovei sudaro 1 252,13 Eur. Ieškovė buhalterei A. P. už atliktus skolos skaičiavimus sumokėjo 50 Eur. Atsakovas 2016 m. kovo 13 d. ieškovei vonios remontui pervedė 1 000 Eur, 2016 m. kovo 25 d. – 1 000 Eur, 2016 m. balandžio 6 d. – 150 Eur, 2016 m. balandžio 15 d. – 300 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 500 Eur, 2016 m. gegužės 6 d. – 50 Eur, 2016 m. birželio 7 d. – 50 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 500 Eur; atsakovas ieškovei pervedė komunalinių mokesčių 2016 m. rugpjūčio 21 d. – 65 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 27,84 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 78,30 Eur, 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 51,41 Eur. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopija, 2017 m. birželio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-841-995/2017 patvirtinta, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) sudaryta taikos sutartis dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.

3.2. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto (gyvenamojo namo) išlaikymo. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra dukra ir tėvas, liudytoja A. P. – ieškovės mama. Ieškovės teigimu, santykiai šeimoje pablogėjo tada, kai baigėsi išduoto įgaliojimo laikas ir ieškovė pareiškė norą tvarkyti savo turtą savarankiškai.

3.3. Atsakovas nuosavybės teise valdo 33/100 dalis namo, o ieškovė – 67/100 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini). Išlaidos turtui išlaikyti ir išsaugoti yra bendrosios turto išlaikymo išlaidos (namo administravimo išlaidos, šilumos karšto vandens, šildymo palaikymas ir pan.). Prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką jis įvykdė (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., ieškovė sumokėjo privalomus mokėti mokesčius už atsakovui priklausančio namo dalies išlaikymą ir tokiu būdu patyrė nuostolių. Ieškovė pagrįstai reikalauja apginti pažeistą teisę dėl skolos, susidariusios dėl 33/100 dalies priklausančios atsakovui turto (namo) dalies išlaikymo (CK 4.76 straipsnis).

Atsiliepimas

3.4. Atsakovas nesutikimą sumokėti ieškovei nuostolius už komunalinius mokesčius grindžia tuo, kad ieškovė jam yra skolinga už vonios remontą, tačiau atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas nei nurodo ieškovė, jog šalys buvo sutarusios vonios remonto išlaidas dengti lygiomis dalimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas išreiškė savo poziciją dėl netinkamų darbų atlikimo, jų kainos, sudarė sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl atsakovui (kaip bendraturčiui) tenkančios 33/100 dalies prievolės – 1034 Eur įsiskolinimo priteisimo, tenkintinas.

3.5. Turto draudimo atveju turtinis interesas yra susijęs su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, skiriasi nuo paties turto (konkretaus daikto), esančio draudimo objektu. Draudžiamas yra ne pats daiktas (turtas), o nauda, gaunama valdant šį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Turto draudimas pats savaime turto neišsaugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko, o tik kompensuoja draudėjo patirtus nuostolius, todėl ieškovės patirtos turto draudimo išlaidos nelaikytinos būtinomis. Ieškovė yra naudos gavėja, todėl nėra pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti jos turėtas namo draudimo išlaidas.

3.6. Ieškovė patyrė 1 076 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus 82 procentų dalimi, ieškovei iš atsakovo priteista 882 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nesant duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos atsakovui iš ieškovės nepriteistos. 13,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos susidarė siunčiant procesinius dokumentus šalims, šias išlaidas valstybei lygiomis dalimis teismas priteisė iš ieškovės ir atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovas E. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimą kuriuo iš atsakovo E. P. priteista 1034 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 882 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmesti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. teismas neįvertino fakto, kad apeliantas ir jo 1-2 šeimos nariai poilsiauja Palangoje priklausančioje namo 33/100 dalyje vasarą tik kelis mėnesius. Už būtą ir konkretų laiką, gyvenusius asmenis mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, komunalinėmis paslaugomis naudojasi konkretūs asmenys, o ne 33/100 turto procentai. Turto išlaikymui galimai reikėtų priskirti patalpų šildymą žiemos metu. Už vieno kambario 15,48 kv. m. pirmame aukšte šildymą yra mokama ieškovei žiemos mėnesiais. Ieškovei priklausančioje 67/100 nekilnojamojo turto dalyje pastoviai gyvena 3-4 šeimos nariai ir naudojasi visomis komunalinėmis paslaugomis ištisus metus, neskaitant įvairių giminaičių ir visą vasarą gyvenančių poilsiautojų „draugų“. Ieškovei uždraudus apeliantui nuomoti patalpas, jis tai padarė, tačiau ieškovė ir toliau neteisėtai nuomojo patalpas poilsiautojams „draugams“ (jie anksčiau nuomojosi patalpas pas apeliantą).

4.2. Ne kartą apeliantas prašė žodžiu ir raštu, kad ieškovė įsirengtų kontrolinius elektros ir vandens skaitiklius į jai priklausantį ūkinį pastatą. Namo antrame aukšte ieškovės patalpų duše yra vandens kontrolinis skaitliukas, o koridoriuje elektros kontrolinis skaitliukas, kurių parodymai taip pat sudedami į vieną bendrą sumą. Ieškovė taip pat savavališkai užgrobė ir užrakino namo rūsius ir elektros skydinę, nebėra galimybės pažiūrėti į bendro vandens, elektros skaitiklių rodmenis ir juos nusirašyti. Vasaros metu pastoviai veikia ieškovės nuomojamose patalpose 5 šaldytuvai,8 televizoriai, pakraunami įvairūs paspirtukai, veikia internetas, planšetės ir kiti elektros energijos naudojimo prietaisai.

4.3. Ieškovė 2016 m. už elektrą nemokėjo 5 mėn. (03, 04, 05, 09,12), už dujas – 5 mėn. (01, 04, 05, 11, 12), 2017 m. už elektrą nemokėta 8 mėn. (01, 02, 03, 05, 07, 08, 10, 11), už dujas – 5 mėn. (01, 03, 05, 07, 11), už vandenį – 5 mėn. (01, 03, 05, 07, 11), 2018 m. už elektrą – 7 mėn. (01, 03, 04, 06, 07, 09, 11), už dujas – 7 mėn. (01, 03, 05, 06, 07, 09, 11),vandenį – 4 mėn. (01, 03, 07, 11), 2019 m. už elektrą – 3 mėn. (01, 04, 05) iki neteisėto jos atjungimo gegužės 1 d., už dujas – už 4 mėn. (01, 04, 07, 08) iki jų neteisėto atjungimo birželio 3 d., už vandenį – 1 mėn. (04). Neteisėtai prie ieškinio sumos buvo priskaičiuota už 2019 m. 05-06 mėnesius už elektrą (13,08 Eur ir 19,43 Eur, nors elektra savavališkai jau buvo atjungta gegužės 1 d.) ir dujas už 2019 m. 05-06 mėnesius (22,57 Eur ir 16,90 Eur, nors dujos savavališkai jau buvo atjungtos nuo birželio 3 d.

4.4. Teismas neįvertino atsakovo piniginių pervedimų 2016 m. rugpjūčio 22 d. – 22 Eur ir piniginių pervedimų 2018 m. lapkričio 10 d. – 39 Eur plius 1 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 49,70 Eur plius 1 Eur, išskaičiuojat iš išankstinės permokos už komunalinius mokesčius. Be išankstinių apmokėjimų iš viso pervesta 337,25 Eur. 2016 m. ieškovės prašymu, išvykus jos sugyventiniui A. B. dirbti į užsienį, apeliantas sistemingai jai pervesdavo pinigų. Buvo sutarta, kad pervestos lėšos bus užskaitomos kaip išankstiniai apmokėjimai už komunalines paslaugas. Tuo metu su ieškove apeliantas palaikė gerus santykius, prašomos pinigų sumos būdavo tuojau pat pervedamos. Viso buvo pervesta 1 130 Eur. Be to, apeliantas ieškovės prašymu, namo 4,41 kv. m. vonios remontui pervedė net 3 050 Eur. Tuo metu jokios kalbos, kad apeliantas, gyvendamas tik vasaros metu kelis mėnesius, turi mokėti komunalinius mokesčius už visus metus nebuvo. Ieškovė nesugebėjo pateikti vonios kambario remonto išlaidų dokumentų. 2018 m. rugsėjo 7 d. gautas ieškovės sugyventinio grasinantis raštas, kad remontas kainavo 8 462,30 Eur ir apeliantas dar liko skolingas 1 231,15 Eur, nes turi mokėti ne 33 procentus, o lygiai pusę išlaidų. Ieškovei nuolatos trūkdavo lėšų, ji ištisus pusmečius nemokėdavo už komunalines paslaugas, todėl ir atsirado šios išankstinės permokos. Teismas tai pat neatsižvelgė į paties apelianto nurodytas argumentus ir aplinkybes, o tai pat ir į liudytojos A. P. parodymus.

4.5. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai leido ieškovės sugyventiniui A. B. būti šioje civilinėje byloje ieškovės atstovu pagal įgaliojimą, jis turi tik vidurinį išsilavinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Teisme ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėja, sudariusi tik trafaretinę laisvos formos 2019 m. rugsėjo 13 d. Atstovavimo sutartį su vadovaujančio advokato leidimu išieškant 1 164,37 Eur žalą ir viskas, nors CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas konkrečiai nurodo, kad teisme atstovais pagal pavedimą gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Teismas leido advokato padėjėjai atstovauti ieškovės interesus.

4.6. Be to, teismo proceso metu advokato padėjėja pateikė teismui 1000 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dokumentus, nurodant ne šios konkrečios civilinės bylos numerį. Nežiūrint visų šių pažeidimų, teismas priteisė iš apelianto išieškoti 882 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Ieškovė R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš apelianto ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

5.1. bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių neginčijo fakto, kad atsakovo žmona su kita dukra ir jos sūnumi naudodavosi nekilnojamuoju turtu bei paslaugomis, už kurias atsakovas su ieškove nėra atsiskaitęs. Atsakovas atskirų / kontrolinių skaitiklių / įvadų į jam priskirtas ir naudojamas patalpas nėra įsirengęs. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to ar, atsakovas naudojasi jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, yra šildomos visos, ne tik bendrosios patalpos, tačiau ir kiekvienai iš šalių priklausantys turtiniai vienetai.

5.2. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog jis prisidėjo prie nekilnojamojo turto išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu, pats atsakovas ir liudytoja A. P. patvirtino faktą, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog mokesčius mokės proporcingai pagal turimą turto dalį. Šią aplinkybę nustatė ir teismas. Apeliaciniame skunde teismo nustatyto fakto atsakovas neginčija.

5.3. Ieškovės šeimą sudaro keturi asmenys, o atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte lankosi du-trys artimi asmenys, todėl mokėtinų mokesčių santykis nekinta, t. y. 1/3 atsakovui ir 2/3 ieškovei pagal faktiškai suteiktų paslaugų įkainius.

5.4. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojami nuostolių atsiradimo pagrindai, kas sumokėjo įmokas ir mokesčius, tačiau – ne įmokų mokėjimų / nemokėjimų periodiškumai bei pastovumas. Ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma nuo įmokų mokėjimo periodiškumo nepriklausė.

5.5. Nuostoliai yra susidarę už mokesčių nemokėjimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. liepos mėn., tuo tarpu „piniginiai pervedimai 2016 m. rugpjūčio 22 d. – 22 Eur ir piniginiai pervedimai 2018 m. lapkričio 10 d. – 39 Eur plius 1 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 49,70 Eur plius 1 Eur, išskaičiuojat iš išankstinės permokos už komunalinius mokesčius“ apie kuriuos kalba atsakovas, buvo pervesti tik iš dalies, tačiau teismo įvertinti priteisiant nuostolių sumą. 2016 m. rugpjūčio 22 d. piniginis pervedimas atsakovo mokėjimo nurodyme įvardytas kaip „komunaliniai mokesčiai už birželio - liepos mėn.“, todėl 22 Eur suma yra nesusijusi su ginčo laikotarpiu, teismas pagrįstai jos nevertino. 2018 m. lapkričio 10 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymų mokėjimo paskirtyje ir faktinės perlaidos sumos nesutampa. 2018 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu faktiškai buvo pervestas 1 Eur, tačiau atsakovas nori įtikinti teismą, kad 39 Eur turėjo būti išskaičiuoti iš „2016 m. balandžio 25 d. 500 Eur permokos“. 2019 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymu faktiškai buvo pervestas 1 Eur, tačiau mėginta įtikinti teismą, kad 49,70 Eur turėjo būti išskaičiuoti jau iš „2 permokų – likutis permokos 679,85 Eur “. Atsakovo į bylą pateikti banko išrašai patvirtina, kad faktiškai šiais aptartais mokėjimo nurodymais ieškovei atsakovas pervedė po 1 Eur, viso 2 Eur per dviejų metų laikotarpį. Jokios kitos operacijos iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovei priklausančią banko sąskaitą nebuvo atliekamos. Tai, kad atsakovas mokėjimo nurodyme nurodo mokėjimo paskirtį pagal savo vidinį įsitikinimą, nėra pakankamas ir objektyvus įrodymas byloje patvirtinantis ar paneigianti tariamos „permokos“ egzistavimą. Atsakovas turėjo teisę reikšti byloje priešieškinį, tačiau tokia savo teisių gynyba nepasinaudojo, o tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad „permoka“ yra tariama, o ne reali.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio l dalis).

9. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei R. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 425/634 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui E. P. nuosavybės teise priklauso 209/634 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 33/100 dalys nekilnojamojo turto, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš prie ieškinio pateiktų priedų – Nekilnojamojo turto išrašo duomenų.

10. Iš byloje pateikto namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių ir turto draudimo apskaitos sąrašo pagal savininkams priklausančio turto dalį (ieškovei priklauso 67 procentai gyvenamojo namo, atsakovui 33 procentai) matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ yra skolingas 196,76 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ – 722,18 Eur, akcinei bendrovei „Lesto“ – 274,61 Eur ir už namo draudimą sumokėtą laikotarpiu už 2017 m. sausio 18 d. – 2019 m. spalio 23 d. yra skolingas 218,13 Eur, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. pavedimais yra sumokėjęs 159,55 Eur, atsakovo skola ieškovei sudaro 1 252,13 Eur (elektroninės bylos ieškinio pareiškimo priedai). Uždarosios akcinės bendrovės „Dokumentų visuma“ sąskaita faktūra Nr. DV 0000094 ir pinigų apmokėjimo kvitas patvirtina, kad ieškovė buhalterei A. P. už atliktus skaičiavimus sumokėjo 50 Eur. 2019 rugsėjo 16 d. reikšta pretenzija atsakovui dėl skolos sumokėjimo. Byloje pateiktas antstolės R. V. 2016 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl bendrasavininkių daromų pažeidimų (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti išrašai iš AB Swedbank, iš kurių matyti, kad atsakovas 2016 m. kovo 13 d. R. P. vonios remontui pervedė 1 000 Eur, 2016 m. kovo 25 d. – 1 000 Eur, 2016 m. balandžio 6 d. 150 Eur, 2016 m. balandžio 15 d. – 300 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 500 Eur, 2016 m. gegužės 6 d. – 50 Eur, 2016 m. birželio 7 d. – 50 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 500 Eur, atsakovas ieškovei perveda komunalinių mokesčių 2016 m. rugpjūčio 21 d. – 65 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 27,84 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 78,30 Eur, 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 51,41 Eur. Byloje taip pat pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopija, 2017 m. birželio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-841-995/2017, kuria patvirtinta tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) sudaryta taikos sutartis dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl bendraturčių mokesčių mokėjimo

11. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 252,13 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 1034 Eur komunaliniai mokesčiai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. ir 218,13 Eur namo draudimo įmokos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. – 2019 m. spalio 23 d.

12. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodo aplinkybes, kad be kito ieškinyje nurodyto turto jai nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys kitų inžinerinių statinių, 425/634 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui E. P. priklauso 33/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys kitų inžinerinių statinių ir 209/634 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

13. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto (gyvenamojo namo) išlaikymo.

14. Pirmos instancijos teismo bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas ir jo sutuoktinė (liudytoja A. P.) patvirtino, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad mokesčius šalys mokės proporcingai pagal turimą turto dalį, tačiau 2016 m. pablogėjo šalių tarpusavio santykiai ir prasidėjo nesutarimai dėl mokesčių mokėjimo. Vėliau tarp šalių kilo ginčas kiek kas naudoja paslaugų, kiek pas kurią iš šalių nuosavybės teise valdomoje dalyje pastoviai gyvena žmonių, kiek svečiuojasi asmenų vasaros laikotarpiu ir kiek kiekviena šalis dėl to turi mokėti komunalinių mokesčių.

15. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek liudytoja A. P. teigė, kad ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimo dėl skolos dydžio, jų teigimu ieškovė mokesčius mokėjo nereguliariai, pas juos atostogaudavo poilsiautojai, konkrečiai nebuvo apskaičiuotas skolos dydis pagal sunaudoto vandens ar elektros kiekį atsižvelgiant į gyvenančių žmonių skaičių, jie neturi galimybių patikrinti skaitiklių parodymų, be to ieškovė šildo verandą, o atsakovas žiemos metu Palangoje net negyvena ir jų kambariuose šildoma minimaliu režimu. Ieškovė nesutikdama su tokiais argumentais paaiškino, kad vasaros metu poilsiautojų būna ir pas atsakovus, namuose gyvena A. P. ir jos dukra D. P. su vaiku.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš byloje surinktų įrodymų tiksliai nustatyti šalių nuosavybės teise valdomose dalyse gyvenančių ir besisvečiuojančių asmenų skaičiaus iš esmės nėra įmanoma, nes jis pastoviai kinta. Taip pat, šalims neįsirengus atskirų ar kontrolinių skaitiklių nėra galimybės nustatyti, kiek kuri iš šalių sunaudoja įvairių komunalinių paslaugų bei turi mokėti komunalinių mokesčių. Atskirų ar kontrolinių skaitiklių įrengimas yra pačių šalių valinis veiksmas, kuriuos jos, nesutikdamos su joms skaičiuojamomis išlaidomis turi įsirengti. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko protinga bei teisinga skaičiuoti mokesčius proporcingai nuosavybės teise turimai nekilnojamojo turto daliai.

17. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio l dalis). Atsakovas nuosavybės teise valdo 33/100 dalis namo, o ieškovė 67/100 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini). CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti šiuo atveju yra bendrosios išlaikymo išlaidos (namo administravimo išlaidos, šilumos karšto vandens, šildymo palaikymas ir pan.). Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja prievolių teisės normos (šiuo atveju – CK 6.111 straipsnis ir 6.114 straipsnis). Todėl prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką jis įvykdė (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

18. Dėl nurodytų aplinkybių bei paminėtų teisės aktų ginčo santykių reglamentavimo apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pagrįstai reikalauja apginti pažeistą teisę ir kreipiasi į teismą dėl skolos, susidariusios dėl 33/100 dalies priklausančios atsakovui turto (namo) dalies išlaikymo.

19. Patirtus nuostolius dėl atsakovui priklausančios namo dalies išlaikymo ieškovė grindė pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dokumentų visuma“ buhalterės A. P. atliktus skaičiavimus, remiantis ieškovės pateiktomis sąskaitomis ir mokesčių knygelėmis. Iš šių atliktų skaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. ieškovė sumokėjo privalomus mokėti mokesčius už atsakovui priklausančio namo dalies išlaikymą ir tokiu būdu patyrė nuostolių.

20. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Apeliacinė instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų.

21. Iš byloje pateiktos 2017 m. birželio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-841-995/2017 matyti, kad buvo patvirtinta tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) sudaryta taikos sutartis dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys susitarė kokiomis namo patalpomis naudosis ieškovė, kokiomis atsakovas ir kokiomis patalpomis šalys naudosis bendrai.

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, bei taikomai ir cituojamai teismų praktikai kad nustačius naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo ne į kokios apimties turto dalį bendraturtis turi nuosavybės teisę, o kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018).

23. Atsakovas, nesutikdamas su proporcingai jam skaičiuojamomis turto išlaikymo, naudojimo išlaidomis, gali kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, įsirengti atskirus skaitiklius, tačiau įrodymų, kad tai būtų padaryta, byloje nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti proporcingą turto daliai dalį išlaidų iš bendraturčio yra pagrįstas (CK 4.76 straipsnis).

24. Kaip ir buvo minėta atsakovas nesutikimą sumokėti ieškovei nuostolius už komunalinius mokesčius grindžia tuo, kad ieškovė jam yra skolinga už vonios remontą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas nei nurodo ieškovė, be to tokie nuostoliai, kuriuos nurodo ieškovė yra pagrįsti objektyviais įrodymais – skaičiavimais, bei proporcingai valdomomis nekilnojamojo turto dalimis. Atsakovas mano, kad jam reikėjo sumokėti tik 33 procentus už vonios remontą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad vonios remonto metu jis būtų išreiškęs savo poziciją dėl netinkamų darbų atlikimo, jų kainos, ar sudaręs sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmos instancijos teismas neįvertino fakto, kad apeliantas ir jo 1-2 šeimos nariai poilsiauja Palangoje priklausančioje namo 33/100 dalyje vasarą tik kelis mėnesius. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustatyti, kiek asmenų naudojasi nekilnojamuoju turtu ir kiek turi mokėti komunalinių mokesčių, nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių. Turtas yra kurortiniame mieste, tikėtina, kad ir pas vieną ir pas kitą iš šalių atvyksta svečių, turtas nėra atidalintas, atskiri skaitikliai nėra įrengti, dėl ko protinga ir teisinga mokesčius bei nuostolius skaičiuoti bei dalinti pagal kiekvienos iš šalių turimą turto dalį.

26. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, jog pirmos instancijos teismas neįvertino, jog apeliantas ne kartą prašė žodžiu ir raštu, kad ieškovė įsirengtų kontrolinius elektros ir vandens skaitiklius į jai priklausantį ūkinį pastatą. Namo antrame aukšte ieškovės patalpų duše yra vandens kontrolinis skaitliukas, o koridoriuje elektros kontrolinis skaitliukas, kurių parodymai taip pat sudedami į vieną bendrą sumą. Ieškovė taip pat savavališkai užgrobė ir užrakino namo rūsius ir elektros skydinę, nėra galimybės pažiūrėti į bendro vandens, elektros skaitiklių rodmenis ir juos nusirašyti. Vasaros metu pastoviai veikia ieškovės nuomojamose patalpose 5 šaldytuvai, 8 televizoriai, pakraunami įvairūs paspirtukai, veikia internetas, planšetės ir kiti elektros energijos naudojimo prietaisai. Kaip minėta, turtui nesant atidalintam ir neįrengus atskirų apskaitos priemonių, nepateikus įrodymų apie kiekvienos šalies konkrečiai sunaudojamų paslaugų kiekį bei kainą, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi proporcingumo principu, kiekvienos šalies turimo turto daliai skaičiuojant mokesčius bei nuostolius. Atsakovas nesutikdamas su tokiu skaičiavimu pats turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl turto atidalinimo bei atskirų apskaitos prietaisų įrengimo bei sutarčių dėl savo dalies namo aptarnavimo sudarymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus mokėjimus bei skaičiavimus ir dėl priteistinos sumos dydžio padarė teisingą išvadą.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmos instancijos teisme ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėja, sudariusi tik trafaretinę laisvos formos 2019 m. rugsėjo 13 d. atstovavimo sutartį su vadovaujančio advokato leidimu išieškant 1 164,37 Eur žalą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas konkrečiai nurodo, kad teisme atstovais pagal pavedimą gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pateikta aiški ir konkreti 2019 m. rugsėjo 13 d. sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad advokato padėjėjai pavedama atstovauti būtent ieškovės interesus dėl nuostolių priteisimo, tai, kad neženkliai skiriasi nurodoma nuostolių suma, nesudaro pagrindo teigti, kad ši sutartis advokato padėjėjai nesuteikia teisės atstovauti šioje byloje. Nuostolių dydis, tiksliai juos suskaičiavus, gali kisti, be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovė šios advokato padėjėjos būtų atstovaujama kokioje nors kitoje civilinėje byloje. Taip pat minėtoje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad praktikos vadovė advokatė K. L.-V. leidžia advokato padėjėjai V. S.-G. atlikti sutartimi nustatytus pavedimus, taip pat atstovauti bylose, kas traktuotina kaip advokatės leidimas. Be to, pirmos instancijos teisme apeliantas šiuo klausimu nepasisakė ir nekvestionavo ieškovės atstovavimo teisėtumo. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir darant išvadą, kad advokatės padėjėjos atstovavimas buvo tinkamas, darytina išvada, kad ir bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.

28. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai leido ieškovės sugyventiniui A. B. būti šioje civilinėje byloje ieškovės atstovu pagal įgaliojimą, jis turi tik vidurinį išsilavinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka. Tačiau pažymi, jog už šį atstovavimą išlaidų nebuvo prašoma priteisti, byloje ieškovė buvo tinkamai atstovaujama advokato padėjėjos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl tokio atstovavimo būtų priimtas nepagrįstas sprendimas, tokios aplinkybės nenurodo ir apeliantas. Šio apeliacinio skundo argumento pagrindu naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmos instancijos teismo argumentus, motyvus, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, kad sprendimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

30. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, bei taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurias teismo prašo priteisti iš atsakovo. Tai patvirtina byloje pateikta sąskaita bei mokėjimo nurodymas DOK-30595. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei R. P. iš atsakovo E. P. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. P. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų R. P..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė