- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-185-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00697-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ir atsakovės D. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-49-649/2022 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei santuokos metu įgyto turto padalinimo, atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1992-08-22 Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 112, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti dabartines šalių pavardes; padalinti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pagal pateiktą projektą; už atsakovei atitenkančią didesnę dalintino turto vertę iš jos ieškovo naudai priteisti 1500 Eur kompensaciją; kreditorinį Lietuvos Respublikos reikalavimą po santuokos nutraukimo palikti solidaria sutuoktinių prievole; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl jos ilgalaikio psichologinio smurto ieškovo atžvilgiu, jo negerbimo, nepaisymo jo nuomonės, nerodymo lojalumo ieškovo nuomonei bei požiūriui, nuolatiniu žeminimu ir nekreipimu dėmesio į ieškovo poreikius. Paskutiniais metais nebegalėjo atsakovės netinkamo elgesio ištverti, nes šeimoje tvyrojo nuolatinė psichologinė įtampa, kuri neigiamai veikė abi šalis, ir dėl to laikiniai, kol baigsis teismo procesas, išėjo iš savo namų. Šalys santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 0,34 ha žemės sklypą, 1140 Eur vertės; gyvenamą namą, 3700 Eur vertės; 3 ūkinius pastatus, 57 Eur vertės, 226 Eur vertės; 400 Eur vertės; viralinę, 199 Eur vertės; šulinį, 100 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Viso nekilnojamojo turto už 5822 Eur. Kadangi ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos, turtas yra dalus, o šalims jis reikalingas gyvybiškai, tai nėra kitos išeities, kaip jį padalinti natūra po ½ dalį, t. y. kiekvienam šio turto už 2911 Eur. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso 7,2072 ha žemės sklypas, 18100 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini); ir 0,9 ha žemės sklypas, 2680 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini). Viso nekilnojamojo turto už 20780 Eur. Šis turtas dalintinas šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Šie žemės sklypai įsigyti iš valstybės išsimokėtinai, todėl jiems įregistruota hipoteka. Šiai dienai liko išmokėti 3096,99 Eur. Automobilį Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, ieškovas prašė priteisti jam. Automobilius: Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės, ir Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, traktorių MTZ-82:1, 1994 m. laidos, v/n (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės, dviašę traktorinę priekabą, 1988 m. laidos, (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, viso bendros 4000 Eur vertės turtą ieškovas prašė priteisti atsakovei. Šalys santuokos metu įregistravo ūkininko ūkius. Šį turtą ieškovas prašė kiekvienam iš sutuoktinių ir priteisti. Iš nurodytų aplinkybių kiekvienam iš sutuoktinių tenka nekilnojamojo turto po 11752,50 Eur ir po 2000 Eur už ūkininko ūkius. Ieškovui kilnojamojo turto tenka už 1000 Eur, o atsakovei už 4000 Eur. Bendra dalintino viso turto vertė - 32505 Eur, t. y. kiekvienam po 16252,50 Eur. Iš šios sumos ieškovui atitenka turto už 14752,50 Eur, tai mažiau už atsakovę 1500 Eur, todėl iš jos priteistina 1500 Eur kompensacija. Ieškovas 2022-07-07 pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame pakeitė reikalavimą padalinti turtą, prašydamas padalinti po ½ dalį gyvenamąjį namą ir namų valdos sklypą, prašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką.
3. Atsakovė priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; iš ieškovo atsakovei priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal pasiūlytą variantą, iš D. Š. E. Š. priteisti 5400 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto natūra dalį, kurios mokėjimą atidėti iki 2024 m. sausio 1 d.; prievolę kreditoriui pagal 2012-02-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį palikti solidaria šalių prievole bei iš ieškovo atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad santuoka iširo todėl, kad ieškovas santuokos metu buvo neištikimas, vartojo fizinį smurtą ir tuo pažeidė savo pareigą būti lojaliu, gerbti savo sutuoktinę. Ieškovas daugiau nei metus laiko gyveno su savo drauge (duomenys neskelbtini), tačiau 2021-03-16, po jo draugės santuokos nutraukimo bylos parengiamojo teismo posėdžio, grįžo į šalių namus ir iki šiol kada panorėjęs grįžta į namus arba leidžia laiką su drauge nuomojamame bute. Ieškovas, nors ir gyvendamas su kita moterimi, nepranešęs atvyksta į bendrus namus ir juose daro tvarką, nors realiai jau metus laiko juose nebegyvena, jais nebesirūpina, nemoka jokių mokesčių. Ieškovo neištikimybės faktas yra akivaizdus, nes ieškovas, dar nenutraukęs santuokos, pradėjo gyventi su kita moterimi, tačiau bando dėl šeimos iširimo kaltinti atsakovę. Prasidėjus skyrybų procesui, paaiškėjo, kad sutuoktinis jau seniai gyveno dvigubą gyvenimą- turėjo ne vieną artimą draugę. Šalys santuokoje pragyveno daugiau nei dvidešimt aštuonerius metus ir didesnių tarpusavio nesutarimų, dėl kurių bendras gyvenimas taptų neįmanomas, nebuvo. Abu stengėsi dėl šeimos materialinės ir moralinės gerovės, daug dirbo, kad nieko netrūktų. Tačiau ieškovas, pamindamas šeimos vertybes, moralines nuostatas, leidosi į naujus santykius, dėl kurių ir iširo šeima. Smurtas šeimoje prasidėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų ir tęsiasi iki šiol. Ieškovo veiksmai nepriimtini moralės ir teisės požiūriu, todėl jai sukėlė dvasinį skausmą, pažeminimą, prarado pasitikėjimą savimi, kitais žmonėmis. Žinia apie ieškovo naujus santykius sutrikdė ne tik dvasinę būseną, bet ir sveikatą - reikėjo vartoti raminamuosius vaistus. Ieškovas padarė neturtinę žalą, kurią vertino pinigine išraiška - 3000 Eur. Atsakovė nurodė, kad santuokos metu įgijo turto už 53000 Eur. Prievolė už valstybinės žemės pirkimą kreditoriui NŽT (valstybei) nėra pasibaigusi, liko sumokėti 3096,99 Eur, todėl šia suma mažinama dalintino turto visuma, todėl santuokoje įgyto dalintino turto visuma, sumažinus ją neįvykdytos prievolės suma, yra 49903 Eur. Pagal ieškovo teiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektą su aiškinamuoju raštu ir lokaline sąmata pastatas negali būti atidalintas į du turtinius vienetus, kadangi neišspręstas inžinerinių tinklų (elektros energijos tiekimo, vandentiekio, šildymo) atidalinimo klausimas. Pagal minėtą projektą šie tinklai lieka bendri ir dėl naudojimosi jais kils konfliktinės situacijos. Lokalinėje sąmatoje taip pat nėra nurodyti šie darbai. Be to, nėra išspręstas gyvenamojo namo priklausinių ir žemės sklypo atidalijimo klausimas. Todėl namų valda pagal tokį projektą negali būti padalinta, nes tai prieštarauja ne tik teisės aktų reikalavimams dėl turto atidalijimo, suformuojant du atskirus turtinius vienetus, bet pažeidžia ir šalių interesus turėti nekonfliktiškas gyvenimo sąlygas. Atsakovė prašė padalinti turtą jos nurodytu būdu- I) asmeninės nuosavybės teise atsakovei priteisti: 1) 0,3400 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; 2) gyvenamąjį namą su pastatais-ūkiniais pastatais, pastatu-viraline, kitais inžineriniais - kiemo statiniais (šulinys), esančius (duomenys neskelbtini), 11000 Eur vertės; 3) ½ dalį 7,2072 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 12951 Eur vertės; 4) automobilį Ford Mondeo, 2001 m. laidos, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės; 5) traktorių MTZ-82:1, 1994 metų laidos, numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės; 6) dviašę traktorinę priekabą, 1988 m. laidos, numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; 7) D. Š. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su ūkio veikloje naudojamu turtu, iš ūkio gaunamomis pajamomis, įskaitant išmokas už deklaruotus pasėlius, struktūrinių fondų paramą ir kitas su ūkiu susijusias pajamas, 2000 Eur vertės, iš viso turto natūra už 30351 Eur; II) ieškovui asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti: 1) ½ dalį 7,2072 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 12951 Eur vertės; 2) 0, 9000 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 3000 Eur vertės; 3) automobilį Ford Galaxy, 2003 m. laidos, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; 4) automobilį Ford Mondeo, 2007 m. laidos, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės; 5) E. Š. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su ūkio veikloje naudojamu turtu, iš ūkio gaunamomis pajamomis, įskaitant išmokas už deklaruotus pasėlius, struktūrinių fondų paramą ir kitas su ūkiu susijusias pajamas, 2000 Eur vertės, iš viso turto natūra už 19551 Eur. Kadangi atsakovei tenka didesnė turto natūra dalis, todėl iš jos ieškovo naudai priteistina 5400 Eur piniginė kompensacija, kurios mokėjimas atidėtinas dvejiems metams. Pagal 2012 vasario 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, iki 2027-01-15 liko sumokėti 3096,99 Eur. Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui buvę sutuoktiniai vykdo solidariai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl E. Š. kaltės, šalims paliko santuokines pavardes, priteisė atsakovei iš ieškovo 2000 Eur neturtinės žalos. Teismas priteisė kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 0,34 ha žemės sklypo, 1000 Eur vertės; gyvenamojo namo, 8700 Eur vertės; 3 ūkinių pastatų, atitinkamai 100 Eur, 600 Eur ir 1000 Eur vertės; viralinės, 500 Eur vertės; kitų inžinerinių statinių-kiemo įrenginių (šulinys), 100 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini) (bendra gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos sklypu rinkos vertė 12000 Eur), nustatant tokią naudojimosi turtu tvarką: 1) ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis I-6, 18,04 kv. m; I-4, 14,01 kv. m; I-5, 6,88 kv. m; 2) atsakovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis I-1, 1,34 kv. m; I-2, 2,99 kv. m; I-3, 11,04 kv. m; I-7, 11,59 kv. m; I-8, 1,25 kv. m; I-9, 2,57 kv. m; I-10 8,45 kv. m (remiantis gyvenamojo namo atidalijimo schema, ieškovas naudojasi patalpomis, priskirtomis II turtiniam vienetui, atsakovė naudojasi patalpomis priskirtomis I turtiniam vienetui); 3) ieškovas ir atsakovė bendrai naudojasi ūkiniais pastatais, 0,34 ha žemės sklypu.
6. Taip pat teismas priteisė kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 7,2072 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendros 26880,00 Eur vertės. Teismas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės; ratinį traktorių MTZ 82:1, gamyklinis numeris (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės; dviašę traktorinę priekabą, numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; E. Š. ūkininko ūkį, kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės, atsakovei - automobilį FORD Ford Wgr Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės; žemės ūkio paskirties 0,9000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; D. Š. ūkininko ūkį, kodas (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur vertės. Teismas kreditorinį reikalavimą Lietuvos Respublikai pagal 2012-02-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 687, paliko solidaria šalių prievole. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 120 Eur žyminio mokesčio ir 1294,80 Eur atstovavimo bei turto vertinimo išlaidų, valstybei iš ieškovo priteisė 152 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės - 357 Eur žyminio mokesčio.
7. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1992-08-22 Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 112. Šalims santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, pasisakė dėl įrodinėjimo pareigos, pripažino ieškovo teiginius dėl psichologinio smurto, spaudimo, kontrolės, pavyduliavimo, negerbimo deklaratyviais, neįrodančiais atsakovės kaltės. Atsakovei savo reikalavimą grindžiant CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir teigiant, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovo neištikimybė, teismas vertino šalių paaiškinimus, liudytojų R. E. K., R. A., L. J., V. L. parodymus, pripažino, jog ieškovas naują gyvenimo draugę susirado gerokai anksčiau iki pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, ir tai yra pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastis. Pripažino, jog atsakovė įrodė ieškovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, nes jis buvo neištikimas. Teismas pasisakė dėl liudytojų parodymų, vykusio ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos baigties, pripažino, jog smurtas nebuvo santuokos iširimo priežastis. Nurodė, kad ieškovo smurtas prieš atsakovę 2021-05-22 vyko jau po ieškinio pateikimo teismui, o 2020-04-20 konflikto priežastys ir eiga pilnai neaiškūs, ieškovo kaltės prokuratūra neįžvelgė, pati atsakovė aiškiai nurodo santuokos iširimo priežastį – tai ieškovo neištikimybė, patirto nuo ieškovo smurto nenurodo kaip pagrindinės santuokos iširimo priežasties.
9. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, pripažino, kad atsakovė dėl ieškovo neištikimybės patyrė neturtinę žalą, tačiau, nors santuoka kartu gyvenant ir truko virš 28 metų, patirta žala negali būti vertinama 3000 Eur. Atsakovė, nors ir nurodė apie patirtus sveikatos sutrikimus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Vertindamas ieškovo galimybę atlyginti žalą, teismas atsižvelgė į protingumo ir teisingumo kriterijus, į tai, kad ieškovas yra dirbantis ir darbingas, ūkininkauja, kad mokamų atlyginimų Kupiškio rajone vidurkis yra gerokai mažesnis už didesnių miestų ar rajonų vidurkius bei sprendė, kad ieškovas turi atlyginti atsakovei padarytą 2000 Eur neturtinę žalą.
10. Nustatė, kad šalys sutarė, jog dalintino turto (aktyvo) vertė yra 53000 Eur. Šalys turi prievolę valstybei už įgytus 7,2072 ha ir 0,9000 ha ploto žemės sklypus, iki 2027-01-15 privaloma sumokėti 2119,96 Eur pirkimo kainos likutį (NŽT 2022-10-04 informacija), ši prievolė, nesant šalių ginčo, po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole. Prievolės įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, todėl, remiantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinių bendro dalytino turto visuma sumažinta prievolės suma. Tokiu būdu santuokoje įgyto dalintino turto vertė yra 50880,04 Eur, teismas turto vertė suapvalino ir vertino, kad dalintino turto vertė yra 50880 Eur. Teismas prievolės suma sumažino 7,2072 ha žemės sklypo vertę ir laikė, kad to sklypo vertė yra 26880 Eur.
11. Pažymėjo, jog esminis ginčas šioje byloje yra dėl namų valdos sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais padalijimo, ieškovė pageidauja, kad jai vienai turtas būtų priteistas ir ji išmokėtų kompensaciją atsakovui, atsakovas prašo turtą dalinti natūra lygiomis dalimis nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Šalys nesutarė kaip padalinti gyvenamąjį namą (vertė 12000 Eur); 0,9000 ha žemės ploto sklypą (vertė 3000 Eur); ratinį traktorių MTZ 82:1 (vertė 2000 Eur); dviašę traktorinę priekabą (vertė 1000 Eur).
12. Teismas vertino šalių paaiškinimus, pasisakė dėl CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, pripažino nesant teisinio pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą gyvenamąjį namą priteisti jai natūra, o ieškovui turto dalį kompensuoti pinigais. Teismas matė esant tikslinga šalims gyvenamąjį namą padalinti į beveik dvi lygias dalis kaip numatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo schemoje, parengtoje specialistės L. S.. Schemoje matyti, kad gyvenamasis namas turi du įėjimus, kapitalinė siena namą dalina į du galimus turtinius vienetus, kurių bendrieji plotai yra 39,43 kv. m (I turtinis vienetas) ir 38,93 kv. m (II turtinis vienetas). Nors namo atidalijimo schemoje neišspręstas elektros energijos tiekimo, vandentiekio, šildymo atidalijimo klausimas, tačiau šiuos inžinerinių tinklų įrengimo klausimus galima išspręsti ateityje (tą ir žada padaryti ieškovas), be to, ieškovas prašo jam, padalinant gyvenamąjį namą po ½ dalį, priskirti naudojimuisi II turtinį vienetą, kuriame nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadų. Teismas darė išvadą, kad, nors gyvenamąjį namą padalinus į du butus, tie butai ir bus gana nedidelio ploto, techniškai įmanoma namą padalyti į du butus.
13. Nors atsakovė apeliavo į itin konfliktiškus šalių santykius, teismas vertino, kad konfliktai daugiausiai vyko šios bylos proceso metu, tuo metu ieškovas teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš atsakovę. Atskyrus inžinerinius tinklus šalys gyventų atskiruose butuose ir tiesioginis jų kontaktavimas būtų minimalizuotas. Namų valdos sklypu ir ūkiniais pastatais šalys naudotųsi bendrai arba vėliau nusistatytų naudojimosi tvarką, pasidalinę pastatus. Teismas santuoką nutraukia dėl ieškovo neištikimybės, nuosprendžiu užfiksuotas ieškovo smurtas įvykdytas esant santuokos nutraukimo procesui ir šis vienintelis kartas negali būti pagrindu netaikyti turto padalijimo natūra būdo, o ankstesni atsakovės ir liudytojų minėti smurto atvejai yra nekonkretūs ir pačios atsakovės neakcentuojami. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad santuoka iki kreipimosi į teismą truko virš 28 metų, o kreipimosi į teismą iniciatoriumi buvo ieškovas. Teismas nematė pagrindo netaikyti turto padalijimo natūra būdo, todėl šalys turi prisiimti turto specifiškumo nulemtą valdymo ir naudojimosi juo nepatogumų naštą.
14. Nors atsakovė teigė, kad priteisus gyvenamąjį namą jai, o kompensaciją - ieškovui, toks padalinimo būdas bus teisingas, pati atsakovė jokiu būdu nesutiko su priešingu variantu. Teismas vertino, jog neturi lemiamos įtakos aplinkybė, jog ieškovas ginčo namuose trečius metus nuolat negyvena, tačiau svarbu, kad šalys neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė neturi pinigų iš karto kompensacijai išmokėti, be to, įvertinant smarkų nekilnojamojo turto brangimą, kompensacijos dydis neleis įsigyti ieškovui kito būsto. Nors šalys, sudarydamos turto balansą, sutiko su gyvenamojo namo įvertinimu 12000 Eur, teismas pastebėjo, kad gyvenamojo namo rinkos kainos nustatymas atliktas 2021-03-26, todėl išmokama kompensacija dėl didžiulės infliacijos ir rekordinio nekilnojamojo turto brangimo dabartiniu laikmečiu nė vienai šaliai neleistų įsigyti bent minimalaus ploto kito įrengto būsto. Taip pat neteisinga būtų ieškovui priteisti didesnę žemės sklypų dalį, o atsakovei - gyvenamąjį namą, nes ieškovas nurodė, kad jam dirbant savo paveldėtą žemę reikalingi būtent ūkiniai pastatai žemės ūkio technikos remontui ir laikymui. Teismas vertino, kad šalims gyvenamasis namas yra svarbus ir emociškai vertingas. Nesutiko su atsakove, kad negalima su ieškovu susitarti dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Pagal šalių parodymus ieškovas paruošė malkų, pjaudavo žolę namų valdos sklype, apmokėjo gyvenamojo namo draudimą, atsakovė apmokėjo už elektrą, šiukšles, taigi, abu rūpinasi gyvenamuoju namu. Ieškovas teigęs, jog jam prašomoje priskirti gyvenamojo namo pusėje įsirengs elektros įvadą, vandentiekį ir nuotekų šalinimą, atskirą šildymą, todėl, šių įsipareigojimų nevykdant ir neprisidedant prie bendrų namo išlaikymo išlaidų apmokėjimo, atsakovė turi teisę atskirti inžinerinius tinklus nuo ieškovui priskirtos naudotis gyvenamojo namo dalies.
15. Kadangi atsakovė nurodė, kad su žemės ūkio technika dirba mažiau už ieškovą, o šalių turimą žemę dirba sūnus, sprendė, jog traktorių ir priekabą tikslinga priteisti ieškovui, o 0,90 ha žemės sklypą - atsakovei. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių pageidavimus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turtą padalino natūra lygiomis dalimis skaičiuojant pinigine išraiška, tokiu atveju nebuvo aktualus piniginės kompensacijos klausimas.
16. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinis reikalavimas patenkintas 65 proc., ieškovo ieškinys patenkintas 35 proc., pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022-11-03 sprendimą ir nutraukti ieškovo šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Likusioje dalyje prašo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo iš atsakovės priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
18. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvadomis dėl tariamos ieškovo neištikimybės. Šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję ilgą laiką, o nuo 2020 metų sausio mėnesio pradžios jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę. Todėl atsakovės, jos pasikviestų liudytojų ir teismo nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai vertintini kaip nesusiję su santuokos iširimo priežastimis. Teismas tariamą neištikimybės faktą sieja su ieškinio padavimo diena, t. y. 2020-11-12. Tačiau ieškovas išsikraustė iš bendrų namų 2020 m. balandžio mėnesį, po to, kai atsakovė jį buvo apkaltinusi smurtu, kuris nepasitvirtino. Tokias aplinkybes nurodo pati atsakovė savo 2021-12-01 patikslintame ieškinyje. Tuo tarpu santuokinis gyvenimas praktiškai buvo nutrūkęs nuo 2020 m. sausio. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas buvo jai neištikimas, nekonkretūs, nesudarantys pagrindo teigti, kad ieškovas visiškai nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, elgėsi visiškai nepriimtinai. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog ieškovas jai buvo neištikimas. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas bendravo su kita moterimi, tačiau ji pati nurodo, kad tai buvo po to, kai paduotas ieškinys. Nesuprantama, kokią įtaką šalių santuokos nutrūkimui turėjo ieškovo bendravimas su kitomis moterimis praėjus metams laiko po to, kai šalių santuokinis gyvenimas jau buvo nutrūkęs nuo 2020 metų pradžios.
19. Šalių nurodyti tarpusavio kaltinimai (nepagarba vienas kitam, prioriteto savo asmeniniams interesams teikimas, nenoras derinti interesus, kartu spręsti tarpusavio konfliktus, stengtis, kad šeima būtų išsaugota), nepagarbus elgesys vienas kito atžvilgiu teismo posėdžiuose patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tuo tarpu, visi atsakovės nurodyti argumentai dėl tariamos ieškovo neištikimybės, grįsti tik prielaidomis.
20. Tiek liudytojų, tiek šalių paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs, patvirtinantys ar paneigiantys smurto, neištikimybės faktus, nes jie iš esmės palaiko vienos iš šalių poziciją. Atsakovė 2021-12-01 patikslintame priešieškinyje, teisme nurodė, jog ieškovas daugiau nei metus laiko gyvena su savo drauge K. nuomojame bute. Šalių sutuoktinis gyvenimas buvo nutrūkęs nuo 2020 metų sausio, o ieškovas į nuomojamą butą išsikraustė 2020 metų balandį. Liudytojai R. E. K., A. K.. R. A., L. J., V. L. nurodė betarpiškai nematę jokių ieškovo neištikimybės aplinkybių. Jie aptariamas aplinkybes žino iš pačios atsakovės ir kitų asmenų pasakojimų. Liudytoja L. J. iš viso nenurodė, iš kur jai tokios aplinkybės žinomos, o liudytoja A. K. parodė, kad ieškovą matė su kita moterimi 2021 metų pradžioje vykusiame renginyje, kai šalių santuokinis gyvenimas jau metai laiko buvo nutrūkęs. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, nepateikta. Net tuo atveju, jei aptartos aplinkybės būtų egzistavusios, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad ieškovas buvo neištikimas sutuoktinei.
21. Šalys kaltino viena kitą konfliktų kėlimu, neištikimybe, nepagarba vienas kitam, pripažino, kad po 2020 metų balandžio mėnesį įvykusio konflikto nei viena nesiekė išsaugoti santuokos. Nors byloje surinkti įrodymai gal būt ir teikia pagrindo pripažinti ieškovą labiau pažeidus sutuoktinio pareigas, tačiau įrodymų sisteminis vertinimas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės nutrūko šalių santuoka. Nors ieškovas pirmasis išsikėlė iš bendrų šeimos namų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis laikytinas kaltu dėl santuokos iširimo. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams susitaikyti nesistengė. Abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo ir pagarbos pareigą. Šalys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kito kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalys patvirtino, kad nuo santuokos pradžios vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau, maždaug nuo 2020 metų pradžios, tarpusavio santykiai pašlijo, tapo konfliktiški, o 2020-11-12 ieškovas kreipėsi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. balandžio tarp šalių nuolat kildavo tarpusavio ginčai, ko pasėkoje atsakovė su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Ieškovui 2020 m. pavasarį išsikrausčius iš namų ir apsigyvenus kitur, šalių santykiams esant įtemptiems ir konfliktiškiems, ieškovas nuolat grįždavo į bendrus namus, juose būdavo, naudojosi esamais daiktais, o šalims susitikus, prasidėdavo konfliktai. Šalių tarpusavio santykiai pradėjo blogėti nuo 2020 m. pradžios, o prasidėjus skyrybų procesui, tik blogėjo, buvo naudotas netgi smurtas. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį bylos nagrinėjimo eigoje, nepagrįstai nustatė tik ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo. Nors įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu elgėsi netinkamai, tačiau nepaneigti ir ieškovo teiginiai, kad nesutarimų priežastimi buvo ir netinkamas atsakovės elgesys.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nurodo, kad pakeitus teismo sprendimą turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, advokato į byla pateiktas 600 Eur apmokėjimas už apeliacinio skundo rengimą šioje byloje nelaikytinas per dideliu.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo atsakovei 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
24. Nurodo, kad ieškovas santuokos metu buvo neištikimas ir toks elgesys yra nepriimtinas tiek teisės, tiek moralės požiūriu, jis paliko šeimą, išsikraustė gyventi į K. Tai patvirtino atsakovės paaiškinimai, liudytojų parodymai. Liudytoja R. E. K. patvirtino, jog ieškovas susirado kitą moterį, ir dėl to šeimoje prasidėjo barniai, kuriuos ji girdėdavo. R. E. K. nurodė, kad ieškovas neištikimas buvo „vieša paslaptis“, apie tai jai kalbėjo ir jos pažįstami bei bendradarbiai. Liudytoja A. K. nurodė mačiusi ieškovą renginyje su kita moterimi. Liudytoja R. A. patvirtino, kad jai iš sutuoktinio žinoma, jog dabartinė ieškovo gyvenimo draugė yra B. Ž.. Liudytoja L. J. taip pat patvirtino, jog ieškovas yra neištikimas atsakovei su B. Ž.. Liudytoja V. L., ieškovo kaimynė K., nurodė mačiusi jį su ta pačia moterimi keletą kartų, t.y. su B. Ž.. Ieškovas nurodytų aplinkybių neneigė. Ieškovas naują gyvenimo draugę susirado gerokai anksčiau iki pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, ir tai buvo ne vienintelė jo draugė per visus santuokoje nugyventus metus. Jis iš namų išėjo dėl to, kad buvo užmezgęs santykius su B. Ž. dar būdamas santuokoje, iki kreipimosi į teismą.
25. Nors teismas smurto nelaikė santuokos iširimo priežastimi, tačiau smurtą patvirtinančių įrodymų, byloje pakanka. Byloje yra 2022-02-17 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį ir liudytojų parodymai. Teismas, teisingai ir visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
26. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų teismui, kad atsakovė pažeidė sutuoktinės teises. Teismas pagrįstai ieškovo teiginius dėl psichologinio smurto, spaudimo, kontrolės, pavyduliavimo, negerbimo įvertino kaip deklaratyvius, neįrodančius atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovė visą laiką norėjo išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas, užmezgęs santykius su B. Ž., išėjo iš namų. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo neturtinę žalą.
Šalies argumentai
27. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022-11-03 sprendimo dalį, kuria šalims asmeninės nuosavybes teise priteista po ½ dalį 0,34 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi turtu tvarką ir priimti naują sprendimą - priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 0,34 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos sklypu rinkos vertė 12000 Eur), priteisti E. Š. iš atsakovės 5400 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto natūra dalį, priteisti iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
28. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai parinko turto padalinimo būdą. Teismas ignoruoja teisiminę praktiką, kur teigiama, kad prioritetas turto padalinimo natūra būdui nėra absoliutus ir kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas, padalindamas turtą natūra, neįvertino, kad nekilnojamojo turto vertė didžiausia, tik kai turtas funkcionuoja kaip vienas turtinis vienetas, todėl jo padalinimas natūra iš esmės reikštų nepagrįstą turto vertės praradimą ir toks padalinimas yra nuostolingas. Pagal ieškovo teismui teiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektą pastatas negali būti atidalintas į du turtinius vienetus, kadangi neišspręstas inžinerinių tinklų (elektros energijos tiekimo, vandentiekio, šildymo) atidalinimo klausimas. Pagal projektą šie tinklai lieka bendri ir dėl naudojimosi jais kils konfliktinės situacijos. Lokalinėje sąmatoje taip pat nėra nurodyti šie darbai. Be to, nėra išspręstas gyvenamojo namo priklausinių ir žemės sklypo atidalijimo klausimas. Todėl namų valda pagal tokį projektą negali būti padalinta, nes tai prieštarauja ne tik teisės aktų reikalavimams dėl turto atidalijimo, suformuojant du atskirus turtinius vienetus, bet pažeidžia ir šalių interesus turėti nekonfliktiškas gyvenimo sąlygas. Atsakovui priteisus dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių natūra, būtų reikalingos papildomos investicijos, įrengiant atskirą namo šildymą, patekimą į jam paskirtas patalpas, galimai kiltų nesutarimai dėl kito nekilnojamojo turto, priklausančio namų valdai, naudojimo, valdymo ir disponavimo, nes atsakovas jau beveik du metus name negyvena, tik kartais apsilanko, komunalinių mokesčių nemoka. Dėl to, kelių bendraturčių teisė valdyti vieną daiktą būtų labai apsunkinta.
30. Teismas neteisingai įvertino, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo neištikimybės, kadangi ieškovas atsakovės atžvilgiu ne kartą naudojo smurtą ir šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustos liudytojos. Be to, ieškovas dėl smurto buvo teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą. Ieškovo smurtavimas yra svarbi faktinė aplinkybė, dėl kurios gyvenimas vienuose namuose negalimas. Teismas neteisingai vertina, kad ieškovo smurtas, įvykdytas esant santuokos nutraukimo procesui, negali būti pagrindu netaikyti turto padalinimo natūra būdo. Tai nevienintelis atvejis, kai ieškovas prieš atsakovę vartojo smurtą. Liudytojos patvirtino, kad matė ją sumušta ne vieną kartą, o liudytoja A. K. yra mačiusi kaip atsakovei F. Š. spyrė į nugarą. Tai, kad išgyventa santuokoje 28 m. dar nereiškia, kad santykiai buvo geri, atsakovei buvo gėda skųsti vyrą policijai.
31. Pažymi, kad ieškovas, dar nenutraukus santuokos, išsikraustė gyventi į K. Jau daugiau kaip du metai jis ginčo namuose negyvena. Nors teismas nurodo, kad namas turi du įėjimus, tačiau izoliuotų patalpų nėra. Ieškovui paskirtame naudotis turtiniame vienete nėra nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo įvadų, atskiros elektros apskaitos. Gyvenamąjį namą padalinus į du butus, plotas kiekvienam tenka labai mažas. Atsakovei paskirtas naudotis kambarys tik 11.04 kv.m. Be didelių papildomų investicijų ieškovas negalėtų gyventi jam priteistame turtiniame vienete. Pats ieškovas savo pirminiame ieškinyje prašė namo nedalinti po 1/2, o priteisti namą jam, nurodė, kad gyvenimas bendrame name psichologiškai šalis veiktų itin neigiamai. Iš esmės gyvenimas kartu užprogramuoja konfliktines situacijas dėl bendro turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo. Teismas neatsižvelgė į šalių nuomonę, jog ir abi šalys pripažįsta, kad gyvenimas viename name yra negalimas, nes sukels nuolatinius konfliktus.
32. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė negali sumokėti kompensacijos iš karto. Nors atsakovė prašė kompensacijos sumokėjimą atidėti, tačiau namas nėra vienintelis turtas. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteista ir kitokio nekilnojamojo turto, kurį ji gali parduoti ar įkeisti, paimti paskolą, pasiskolinti iš draugų ir atsiskaityti. Ieškovas sutiko su namo rinkos kaina, nustatyta 2021-03-26. Mano, kad tuo laiku kainos buvo pasiekusios piką. Už priteistą kompensaciją kaimo vietovėje galima mažą namelį įsigyti už nedidelę kainą.
Atsiliepimas
33. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti.
34. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šalys tarpusavyje konfliktuoja, tačiau, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, tai neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo, priteisiant vienam iš sutuoktinių ginčo turtą natūra, o kitam - kompensaciją. Teismas pagrįstai sprendė, kad tiek namų valdos (ne)dalumas, tiek susiklostę šalių santykiai negali būti pripažinti kaip lemiantys šios namų valdos bendro valdymo negalimumą. Santuokos nutraukimo atveju buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo nepatogumų naštą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, padalydamas nekilnojamąjį turtą šalims lygiomis dalimis, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ar kasacinio teismo praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniais skundais (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino dalį byloje ieškovo pareikšto ieškinio ir atsakovės pareikšto priešieškinio: nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisė iš jo atsakovei neturtinės žalos atlyginimą, padalijo santuokoje įgytą turtą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu, išsprendė prievolių padalijimo klausimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl E. Š. kaltės, priteista atsakovei iš ieškovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė ginčija sprendimo dalį, kuria padalinant santuokoje įgytą turtą šalims priteista po ½ dalį 0,34 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (bendra gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos sklypu rinkos vertė 12000 Eur), nustatant naudojimosi turtu tvarką. Šalių apeliacinių skundų dalykai ir pagrindai sudaro šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės
37. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta prezumpcija, kad santuoka pripažįstama iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo; lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
39. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei teigiant, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovo neištikimybė, vertino šalių paaiškinimus, liudytojų R. E. K., R. A., L. J., V. L. parodymus, pripažino, jog ieškovas naują gyvenimo draugę susirado gerokai anksčiau iki pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, ir tai yra pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastis. Apelianto nuomone, išvada, jog byloje nustatyta ieškovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo, nes jis buvo neištikimas, nepagrįsta objektyviais įrodymais, teigia, kad šalių santuokinis gyvenimas nutrūko dar iki tol, kol jis pradėjo gyventi su kita moterimi.
40. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie teismo posėdžių metu teikė paaiškinimus ir dėl galimos ieškovo neištikimybės. Liudytoja R. E. K. parodė, kad apie ieškovo neištikimybę jai pradėjo kalbėti atsakovė, kalbėjo ir pažįstami, ir bendradarbiai, tai buvo vieša paslaptis. Po žinių apie ieškovo neištikimybę jie konfliktavo, bet dar gyveno kartu. Atsirado pavydas, priekaištai, ieškovas atskirai išėjo gyventi, kai buvo pritaikytos priemonės. Liudytoja A. K. parodė, kad jai žinoma apie ieškovo neištikimybę, ji mačiusi jį K. renginyje su kita moterimi 2021 m. sausio mėnesį. Liudytoja R. A. parodė, kad jai su ieškovu dirbęs vyras pasakojęs, kad ieškovas turi kitą moterį (B. Ž.), ieškovas K. gyvena nuo 2020 m. pavasario, gal išėjo dėl moters. Liudytoja L. J. parodė, kad žino iš savo vyro ir atsakovės, kad ieškovas neištikimas su B. Ž., matė, kaip ieškovas su ja važiavo kartu automobiliu. Liudytoja V. L. nurodė mačiusi moterį kelis kartus pas ieškovą, ją matė dieną lauke praeinant, automobilyje. Liudytoja G. J. parodė, jog ieškovas 2021 metais dalyvavo jos jubiliejaus šventėje, kartu dalyvavo ir B. Ž., pokylyje jie sėdėjo greta, pakviesti buvo kaip visi svečiai.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai šalių santuokinis gyvenimas iš esmės nutrūko dar 2020 m. pavasarį, ieškovui išėjus gyventi atskirai po tarp šalių kilusio konflikto, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, liudytojų teikti parodymai dėl 2021 metais ieškovo lankymosi viešose vietose, renginiuose su kita moterimi vienareikšmiškai neleistų konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Sutiktina su apeliantu, kad dalis liudytojų tam tikras aplinkybes sužinojo iš savo artimųjų ar atsakovės pasakojimų, todėl negalėtų būti vertinami kaip objektyvūs. Be to, ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi dar 2020 m. lapkričio 12 d., kada jau buvo teigiama, jog šalių tolimesnis bendras gyvenimas nėra galimas. Todėl aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu, 2021 metais ieškovas bendravo su kita moterimi, sprendžiant klausimą, kas kaltas dėl santuokos nutraukimo, neturi teisinės reikšmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė dar 2020-12-12 teiktame priešieškinyje nurodė sužinojusi, jog ieškovas darbe užmezgė santykius su kita moterimi, išsinuomojo butą K., ten apsigyveno, kad galėtų netrukdomai bendrauti su drauge, teisme nurodė, jog apie ieškovo meilužę sužinojo 2017 m., o 2020 m. pavasarį išaiškėjo informacija apie ieškovo meilužę Ž. Apie tai, kad dar iki ieškovo išsikraustymo buvo pasklidusios žinios apie ieškovo neištikimybę ir tą jai sakiusi atsakovė, dėl to tarp šalių buvo kilę barniai, nurodė ir liudytoja R. E. K.. Pats apeliantas neneigia aplinkybių, kad bendravo su kita moterimi po išsikraustymo iš šeimos būsto. Nors jis pažymi, kad šalių sutuoktinis gyvenimas buvo nutrūkęs dar nuo 2020 metų sausio, o ieškovas į nuomojamą butą išsikraustė 2020 m. balandį po tarp šalių įvykusio konflikto (dėl kurio vyko ikiteisminis tyrimas), visgi, teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovas su kita moterimi pradėjo bendrauti dar iki išsikraustymo iš šeimos bendrų namų bei iki ieškinio pateikimo, o naujų santykių užmezgimas galėjo būti ir viena priežasčių, kodėl ieškovas nusprendė gyventi atskirai bei siekti nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors vienareikšmiškai konstatuoti faktą, kad ieškovas buvo atsakovei neištikimas iki ieškinio pateikimo dienos nebūtų galima, tačiau minėtos aplinkybės leistų konstatuoti, kad ieškovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei, tuo iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
42. Apeliantas taip pat neginčija aplinkybės, jog šalių santykiams pablogėjus, kylant konfliktams buvo naudojamas ir smurtas (ieškovas dėl smurtavimo bylos nagrinėjimo metu prieš atsakovę nuteistas), pats pripažįsta, jog galbūt jo kaltė dėl santuokos iširimo šiek tiek didesnė nei atsakovės. Pažymėtina, kad, nors 2021-05-22 smurto prieš atsakovę atvejis, dėl ko ieškovas nuteistas, įvyko, kai šalys jau nebegyveno kartu, ir tai nelaikytina teisiškai reikšminga aplinkybe vertinant šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo laipsnį ar pobūdį, tačiau iš liudytojų parodymų dėl praeityje buvusių mėlynių ant atsakovės kūno (ką nurodė liudytojos R. E. K. bei A. K., R. A., L. J.), matytų incidentų (ką nurodė liudytojos R. E. K., A. K.), aplinkybių dėl vykusio ankstesnio ikiteisminio tyrimo, kada taip pat buvo 2020-04-20 kilęs konfliktas tarp šalių, reikšti įtarimai ieškovui dėl fizinio skausmo atsakovei sukėlimo (ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius ieškovo tyčios smurtauti, sukelti fizinį skausmą), atsakovės paaiškinimų, kad nuo ieškovo daug kartų patyrė smurtą, tik tylėdavo, galima spręsti ir apie apelianto būdo savybes, konfliktiškų situacijų nevengimą ir ieškovo atsakovės atžvilgiu demonstruojamą nepagarbą. Toks elgesys yra nepriimtinas teisės, moralės požiūriu ir galimai egzistavo šalims gyvenant kartu. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino smurtavimo prieš atsakovę pagrindine santuokos nutraukimo priežastimi, kadangi ji pati akcentavo, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovo neištikimybės, visgi, vertintina, kad toks ieškovo elgesys yra netoleruotinas. Tokiu elgesiu taip pat ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnyje, pagal kurias sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad, nors ir nebuvo pagrindo vienareiškiškai konstatuoti ieškovo neištikimybės fakto, tačiau pagrįstai byloje pripažinta, jog dėl santuokos iširimo kaltas būtent ieškovas, iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnyje. Kadangi pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi priteistos neturtinės žalos dydžio apeliantas neprašo sumažinti, dėl to teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos sklypu padalijimo būdo
44. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria gyvenamasis namas su priklausiniais ir namų valdos sklypu padalintas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis bei nustatyta naudojimo turtu tvarka, pageidauja, kad visas šis turtas būtų priteistas jai, o ieškovui atsakovė sutiktų sumokėti 5400 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto natūra dalį. Nurodo, kad šalių santykiai konfliktiški, ieškovas smurtauja, šalių gyvenimas vienuose namuose negalimas, ieškovas daugiau kaip du metai namuose negyvena. Taip pat pažymi, kad name izoliuotų patalpų nėra, ieškovui paskirtame naudotis turtiniame vienete nėra nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo įvadų, atskiros elektros apskaitos, patalpų plotas kiekvienam tenka labai mažas, atsakovei paskirtas naudotis kambarys tik 11.04 kv.m. Nurodo turinti galimybę atsiskaityti su ieškovu, kadangi jai priteistas ir kitas nekilnojamasis turtas.
45. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių ar dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
46. Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti: 1. ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Šios aplinkybės gali būti: a) objektyvaus pobūdžio (turto nedalumas); b) subjektyvaus pobūdžio (sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesai); 2. ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl namo su statiniais, namų valda padalijimo būdo, vertino, kad atsakovė norėtų, jog turtas būtų priteistas jai, o ieškovui būtų priteista kompensacija, jos teiginius, jog ieškovas yra konfliktiškas, pats name negyvena, mokesčių nemoka, pagal gyvenamojo namo atidalijimo projektą namas negali būti padalintas į du turtinius objektus, nes neišspręstas inžinerinių tinklų atidalijimo klausimai. Tačiau taip pat buvo atsižvelgta ir į ieškovo argumentus, kad jis neturi kito būsto nuosavybės teise, pasibaigus santuokos nutraukimo procesui planuoja grįžti gyventi į jam priskirtą gyvenamojo namo dalį, M. kaimas yra jo gimtinė, namas yra dalus, ieškovas dirba 16 ha paveldėtos žemės, todėl jam reikalingas kiemas ir ūkiniai pastatai žemės ūkio technikai laikyti bei jos remontui. Teismas vertino, jog yra tikslinga gyvenamąjį namą šalims priteisti po ½ dalį, padalinti į beveik dvi lygias dalis kaip numatyta gyvenamojo namo atidalijimo schemoje, parengtoje specialistės L. S., pagal šią schemą nustatant naudojimosi namu tvarką.
48. Ieškovui, reikalaujančiam padalinti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis natūra, teko pareiga įrodyti, kad turtas faktiškai gali būti padalintas ir tuo pačiu naudojamas lygiomis dalimis (CPK 178 straipsnis), tam pagrįsti jis į bylą teikė gyvenamojo namo atidalijimo schemą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliantė teigia, kad minėta atidalijimo schema yra ydinga, namų valda pagal tokį projektą negali būti padalinta, nes tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams dėl turto atidalijimo, pastatas negalėtų būti atidalintas į du turtinius vienetus neišsprendus inžinerinių tinklų (elektros energijos tiekimo, vandentiekio, šildymo) atidalinimo klausimų, tinklai liktų bendri, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Padalinus tarp šalių turtą lygiomis dalimis pagal minėtą schemą (nors ji ir įvardinama kaip atidalijimo schema) buvo tik nustatyta naudojimosi turtu tvarka, todėl šiuo metu, sprendžiant tik klausimą dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo tarp šalių, nėra pagrindo vertinti, ar būtų galimas namo atidalijimas pagal schemą į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus vadovaujantis CK 4.90 straipsniu. Šalys turės galimybę ateityje, esant tokiam poreikiui, reikalauti atidalyti jų dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės.
49. Nustayta, kad pagal schemą gyvenamasis namas turi du įėjimus, kapitalinė siena namą dalina į du galimus turtinius vienetus, kurių bendrieji plotai yra 39,43 kv. m (I turtinis vienetas, kuriuo naudotųsi atsakovė) ir 38,93 kv. m (II turtinis vienetas). Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, kad namo atidalijimo schemoje neišspręstas elektros energijos tiekimo, vandentiekio, šildymo atidalijimo klausimas, tačiau klausimus ketina spręsti ieškovas, kuriam atitenka naudojimuisi būtent ta namo dalis, kur nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadų. Nors atsakovė akcentuoja, kad be didelių papildomų investicijų ieškovas negalėtų gyventi jam priteistame turtiniame vienete, tačiau pats ieškovas neprieštarauja, kad jam atitektų 2 kambariai be vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadų, kuriuos ketina įsivesti savo lėšomis. Teisme ieškovas paaiškino, kad galėtų pasistatyti židinį, iš vieno kambario pasidaryti virtuvę, dušą, vonią, ketina remontuotis, nes šiuo metu yra priverstas nuomotis butą, nori grįžti į savo namus gyventi pasibaigus skyrybų procesui. 2022-10-12 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė sutinkantis apsikeisti schemoje nurodomis dalimis, tačiau to atsakovė nepageidavo, nurodžiusi, jog iš esmės nesutinka su namo padalinimu per pusę, be to, ji remonto pati nepasidarysianti. Pažymėtina, kad atsakovei tenkančioje naudojimuisi namo dalyje be kitų patalpų yra virtuvė, vonia, tualetas, 1 kambarys (nors ir nedidelio ploto), todėl ji turi galimybę pilnavertiškai naudotis jai tenkančia namo dalimi. Ieškovei atitenka naudojimuisi tambūras, sandėlis, todėl manytina, kad, nors kambarys yra tik 11,04 kv. m. ploto, turtą padalinus natūra jos interesai iš esmės nenukentėtų, juo labiau vertinant, kad ji gyvena viena. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamasis namas yra dalus turtas bei nenustatyta objektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas tarp šalių natūra būtų negalimas.
50. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad ieškovas smurtavo prieš atsakovę, tačiau nutraukus šalių santuoką, padalinus santuokoje įgytą turtą bei nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, jau esant pasibaigusiam baudžiamosios bylos bei šios civilinės bylos nagrinėjimui, taip pat tikėtina, kad šalių santykiai pamažu normalizuosis, pati ieškovė akcentavo, kad ne smurtas, bet ieškovo neištikimybė buvo pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis. Ieškovas 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tikisi, kad galutinai išsprendus skyrybų, turto pasidalijimo klausimus, baigsis konfliktai, pavydas ir viltys, atsakovės lūkesčiai (į ką atsakovė reagavo nieko nebandanti daryti). Negalima spręsti, kad dėl sutuoktinių santykių neįmanoma būtų toliau bendrai naudotis turtu, abi šalys prisideda prie nekilnojamojo turto išlaikymo, ieškovas nurodė, jog atvyksta pjauti veją, supjovė malkas, pirko briketus, metams apdraudė namą, atsakovė teigė mokanti už elektrą, šiukšlių išvežimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, jog nėra subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, trukdančių padalinti turtą natūra, t.y. taikyti prioritetinį sutuoktinių turto padalijimo natūra principą.
51. Nors apeliantė akcentuoja, kad ji turėtų galimybę išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, ji turinti kito turto, kurį gali parduoti, tačiau pati pirmosios instancijos teisme nurodė neturinti pinigų iš karto kompensacijai išmokėti, procesiniuose dokumentuose prašė ieškovo naudai iš jos priteisiamos 5400 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą atidėti dvejiems metams, 2022-10-12 teismo posėdžio metu nurodė išmokėsianti kompensaciją per metus, šiuo metu neturinti lėšų. Posėdžio metu ieškovas nurodė, jog atsakovė nuo 2022-11-01 nebeteks darbo, o atsakovė nurodė, jog uždaroma įmonė, kas leistų spręsti, jog bent kurį laiką, iki kol ji susiras kitą darbą, atsakovė negaus darbinių pajamų. Minėtos aplinkybės leistų spręsti, jog atsakovė nebūtų pajėgi išmokėti kompensacijos ieškovui iš karto, be to, turto pardavimas taip pat gali užtrukti. Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, jog jų žemės sklypus deklaruoja ir faktiškai jais naudojasi, kaip ir technika, šalių sūnus, kuris yra jaunasis ūkininkas, kas taip pat sustiprintų abejonę, jog žemės sklypus ir techniką atsakovė ketintų parduoti svetimiems asmenims. Pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tas aplinkybes, jog šalys neturi nuosavybės teise kitos gyvenamosios vietos, o išmokėjus piniginę kompensaciją kitam sutuoktiniui būtų sudėtinga įsigyti bent minimalaus ploto kitą įrengtą būstą, be to, ieškovui dirbant savo paveldėtą žemę reikalingi ūkiniai pastatai žemės ūkio technikos remontui ir laikymui, šalys pragyveno name beveik 30 metų, M. kaimas yra ieškovo gimtinė, abu prisideda prie namo išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo parinkimo.
52. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo iš esmės nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 600 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, sumokėjo 82,50 Eur žyminio mokesčio, atsakovė sumokėjo 153 Eur žyminio mokesčio, patyrė 400 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei 200 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
55. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos, patirtos šalims reiškiant apeliacinius skundus, joms neatlyginamos. Spręstina tik dėl atsakovės patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo.
56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir rekomenduojamus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius (kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio), sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma yra protinga ir pagrįsta, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.