Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės įmonės Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

A. K. skundas tenkinamas.

A. K. skundas, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad į 2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį niekas iš proceso dalyvių neatvyko. Proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie posėdžio vietą ir laiką. A. K. telefoninio pokalbio metu informavo teismą, kad pageidauja, jog skundas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per trisdešimt dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui tiektinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš 2024 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) d. yra A. K.. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra (duomenys neskelbtini) d., t. y. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, Bendrovės 2023m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Tuo tarpu JAR išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m. pateikė tik 2024 m. rugsėjo 24 d, tai yra pavėluotai. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu A. K. išsiuntė 2024 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2024 m. lapkričio 6 d. A. K. išsiuntė ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šis elektroninis pašto adresas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) (b. l. 4). Skunde pareiškėjas nurodė, kad elektroniniu paštu jokių pranešimų ir kitų procesinių dokumentų apie administracinį nusižengimą negavo. Sutiktina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu gavo. Vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jo gavimo fakto. Byloje nebuvo nustatyta ir ta aplinkybė, kad šis dokumentas buvo išsiųstas tinkamu, aktyviu A. K. naudojamu elektroninio pašto adresu. Dėl to paneigti pareiškėjo A. K. teiginių apie tai, kad jis negavo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu – nėra galimybės.

Institucija atsiliepime nurodė, kad protokolas su administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų – oficialiu valstybės registre nurodytu elektroninio pašto adresu. Taigi pareiga informuoti pareiškėją apie jo atžvilgiu surašytą protokolą buvo įvykdyta tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Registrų centrui nekyla ir negali kilti pareiga prieš priimant nutarimą imtis papildomų veiksmų įsitikinti, ar su protokolu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susipažino. Subjektui, tiriančiam bei nagrinėjančiam administracinį nusižengimą, nekilus abejonių dėl oficialiame valstybės registre pateiktų duomenų, neprivaloma imtis papildomų priemonių, neprivaloma asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas.

Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau, įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat minėtų objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-20-719/2024).

Pažymėtina, kad atsiliepime Institucija vadovaujasi senesne teismų praktika bylose dėl ANK 431 straipsnyje numatytų nusižengimų, kai buvo grindžiama, kad korespondenciją siunčianti Institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė (apygardų teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-18-926/2021, Nr. AN2-54-593/2021, Nr. AN2-66-885/2021, Nr. AN2-250-593/2022, Nr. AN2-181-938/2023, Nr. AN2-232-468/2023, AN2-363-1036/2023). Visgi, naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tokio pobūdžio bylose, suformuluota, kad ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-20-719/2024).

Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

Šiuo atveju, Institucija administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu išsiuntė ne į asmeninį A. K. elektroninį paštą (matyti, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) susijęs su įmonę, kurios vadovas yra A. K.) ir neatliko jokių papildomų veiksmų siekiant tinkamai įteikti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ar bent įsitikinti tokių dokumentų įteikimu. Pažymėtina, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-20-719/2024).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pridėtas 2024 m. rugsėjo 19 d. Administracinių nusižengimų registro pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo adresuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), tačiau iš AN registro matyti, kad sugeneruotas pranešimas registruotu paštu nebuvo išsiųstas A. K. gyvenamuoju adresu, o tik minėtu elektroninio pašto adresu(b. l. 5). Be to, šioje situacijoje svarbu ir tai, kad VĮ Registrų centras turėjo duomenų apie papildomus kontaktus, kuriais galėjo būti informuojamas Bendrovės vadovas apie padarytą administracinį nusižengimą. Registrų centro pateiktame JAR išplėstiniame sąraše skiltyje kontaktinė informacija nurodomas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kurį A. K. aktyviai naudojo ir teikdamas skundą bei susirašinėdamas su teismo darbuotojais. Institucija apsisprendusi administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu siųsti gyventojų registre A. K. nurodytu įmonės el. pašto adresu, tai galėjo padaryti ir jos sistemoje nurodyta Bendrovės kontaktine informacija. Kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens informavimo būdų Institucija neišnaudojo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu nebuvo tinkamai įteikti A. K., todėl jis neteko galimybės sumokėti administraciniu nurodymu siūlomą sumokėti 300 Eur baudą. Teismas nenustatė pagrindo netikėti Pareiškėjo teiginiais, kad jis negavo Institucijos jam siųsto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu. Nustačius, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną sužinojo tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, ši aplinkybė yra pakankama tam, kad būtų pagrindas panaikinti 2024 m. lapkričio 6 d. Institucijos nutarimą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas teisėtai, kai nustatyta, kad A. K. nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo procesą ir negalėjo pasinaudoti savo teisėmis numatytomis ANK 577 bei galimybe įvykdyti administracinį nurodymą. Vadovaujantis aukštesnių instancijų teismų praktika, tokiais atvejais Institucijų nutarimai panaikinami, o bylos grąžinamos Institucijai nagrinėti iš naujo (nuo administracinio nurodymo stadijos) (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. II-61-716/2021, Nr. AN2-102-497/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-222/2019). Taigi skundžiamas nutarimas naikintinas, ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą –administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymą ir tinkamo teisės normų reikalavimus atitinkančio proceso užtikrinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės įmonės Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo stadijos).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.