- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-162-300/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25277-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- J. M.-D., R. D.
- Nukentėjusysis
- R. C.
- Advokatai
- Mindaugas Jonaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko, Boleslovo Kalainio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. C. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu J. M.-D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įmokos sumokėjimo terminą; J. M.-D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu R. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įmokos sumokėjimo terminą; R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. M.-D. ir R. D. nuteisti už tai, kad 2022 m. liepos 3 d., apie 22.00 val., R. D. kartu su J. M.-D. atvykęs parsivežti brolio M. D., įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas R. C., pas kurią svečiavosi M. D., tarp J. M.-D. ir R. C. kilus konfliktui, virtuvėje J. M.-D. su nukentėjusiąja R. C. susikibus ir stumdantis bei J. M.-D. sudavus nukentėjusiajai rankomis į galvos sritį ne mažiau keturių smūgių, kojomis spyrus jai į abi kojas ne mažiau trijų spyrių, priėjęs R. D. nukentėjusiajai sudavė ranka vieną smūgį į smakrą, tokiais bendrais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai R. C. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies viršutinio voko srityje, dešinio skruosto srityje, smakro kairėje - kaklo srityje, abiejuose žastuose, krūtinės ląstos kairėje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos priekinėje sienoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. C. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – įmokų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – ir priteisti jai 2500 Eur piniginę išmoką.
3. Apeliantė nurodo, jog nuteistiesiems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra neteisingos jos atžvilgiu, kadangi ji yra nukentėjusi nuo asmenų, padariusių jai žalą. Teigia, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu negalėjo susikaupti ir išdėstyti savo minčių dėl padarytos fizinės ir psichologinės žalos. Teisme išvydus užpuolikus ir prisiminus žiaurias akimirkas iš įvykio nakties, ją apėmė blogas jausmas, o dabar ji yra nusiraminusi, todėl gali aiškiai bei racionaliai išdėstyti savo nesutikimą su teismo nuosprendžiu. Nurodo, jog po patirto smurto negalėjo dirbti ir buvo priversta skolintis iš artimųjų, kad galėtų apmokėti mokesčius ir kitas išlaidas, šie įvykiai ją labai paveikė, todėl prašo iš nuteistųjų priteisti jos naudai 2500 Eur piniginę išmoką.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Apygardos teismo posėdyje prokurorė Aida Pogojienė, nuteistieji R. D., J. M.-D., jų gynėjai Mindaugas Jonaitis ir Algirdas Zakrasas prašė nukentėjusiosios R. C. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Nukentėjusioji R. C. apeliaciniame skunde pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei nuteistųjų nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantė nesutinka su pirmosios apylinkės teismo sprendimu nuteistiesiems paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įmokas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teigdama, kad šioje byloje ji yra nukentėjusioji, todėl prašo priteisti jai iš nuteistųjų 2500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
Dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti iš nuteistųjų piniginę išmoką
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, taip pat BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-648/2019, 2K-202-303/2020).
9. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai R. C. ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2022 m. liepos 8 d. buvo pasirašytinai išaiškinta teisė teikti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 76), o 2022 m. lapkričio 11 d. vykusios apklausos metu teigė, jog jei nuteistieji R. D. ir J. M.-D. jos atsiprašytų, ji civilinio ieškinio nereikštų, neturės jokių pretenzijų ir prašys, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Bylos duomenimis, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nukentėjusioji R. C. civilinio ieškinio nepareiškė, objektyvių civilinio ieškinio nepateikimo priežasčių nenurodė. Kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl nesant pareikšto nukentėjusiosios civilinio ieškinio, pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai apie tai nepasisakė.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia nukentėjusiosios R. C. dėmesį į tai, jog nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl žalos nukentėjusiajai R. C. atlyginimo, todėl pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta 2023 m. gegužės 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad J. M.-D. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90 Eur, taip pat gauta 2023 m. gegužės 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90 Eur.
14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
15. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris yra niekaip nesusijęs su nuteistųjų atliktais veiksmais. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti J. M.-D. ir R. D. gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiosios R. C. apeliacinį skundą.
Iš J. M.-D. ir R. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.