Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.9.7; 2.1.8; 2.1.15.3.1; 17.1.2; 17.1.3; 17.5.2

2025 m. vasario 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. ir Ž. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalį 900 MGL dydžio bauda;

- BK 201 straipsnio 2 dalį 300 MGL dydžio bauda;

- BK 199² straipsnio 2 dalį 500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir J. B. paskirta bausmė 1 200 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir J. B. paskirta bausmė – 800 MGL (40 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 18 d. 12.20 val. iki 2023 m. gegužės 20 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 13.00 val. iki 2022 m. spalio 1 d. 13.23 val. (keturios dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta bausmė 796 MGL (39 800 Eur) dydžio bauda.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 3 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) civilinis ieškinys patenkintas ir valstybės naudai priteista: 1) solidariai iš J. B. ir R. G. 132 460 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 2) iš J. B. 20 526 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 3) iš R. G. 41 280 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuota: 1) J. B. faktiškai priklausantis (G. B. vardu registruotas) automobilis ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) R. G. faktiškai priklausantis (R. D. vardu registruotas) automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonas „Iphone5“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti ir nukreipti padengti patenkintus civilinio ieškinio reikalavimus: 1) J. B. 2 187,48 Eur ir 162 JAV doleriai; 2) R. G. 439,35 Eur ir 2 JAV doleriai, rasti kratų metu.

Ž. B. grąžinta 2 970 Eur, kurie rasti J. B. gyvenamosios vietos kratos metu.

J. B. išaiškinta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kratų metu rastų cigarečių ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių), klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. pagal BK 199² straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. G., turėdamas tikslą neteisėtai prekiauti akcizais apmokestinamomis prekėmis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 18 d. 12.12 val., iš Z. C. išsinuomojo garažą Nr. 19 (duomenys neskelbtini), po to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo ir R. G. naudojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu D. B. vardu, gabeno ir minėtame garaže laikė (sandėliavo) akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, turėdamas tikslą jas realizuoti. Jis iki 2022 m. gegužės 18 d. 12.12 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis kartu su R. G. įsigijo 10 500 pakelių cigarečių „FEST“, 17 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, 4 500 pakelių cigarečių „Minsk City“, 15 300 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 500 pakelių cigarečių „Winston Blue“, 250 pakelių cigarečių „A. R.“, 2 290 pakelių cigarečių „Prince Rich“, t. y. 50 840 pakelių cigarečių be lietuviškų akcizo ženklų – banderolių, ir jas laikė išnuomotame garaže Nr. 19 (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. gegužės 18 d. 12.12 val. jas surado policijos pareigūnai. Be to, J. B., turėdamas tikslą realizuoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatytų asmenų įgijo ir iki 2022 m. gegužės 18 d. 14.45 val. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), t. y. butui priklausančiame ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), laikė 1 000 pakelių cigarečių „FEST“ be lietuviškų akcizo ženklų – banderolių, kol 2022 m. gegužės 18 d. 14.45 val. jas surado policijos pareigūnai. Tokiu būdu J. B., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą Nr. IX-569, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 10 d.) (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą, Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiantį gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (3.1.1 papunktis), Taisyklių 4 punktą, kuriuo fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 (dviejų šimtų) vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Taisyklių 4.1.2 papunktis), jeigu jie laiko didesnius į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių kiekius, negu nustatyta Taisyklių 4.1.2 punkte informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka (Taisyklių 4.2.2 punktas), gabeno įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta Taisyklių 4.3 punkte, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 4.4 punktas), turėdamas tikslą realizuoti įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė 190 542,98 Eur, t. y. viršija 900 MGL dydžio sumą.

2. Be to, J. B. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą realizuoti, iš nenustatytų asmenų įgijo, tyrimo metu nenustatyta transporto priemone gabeno ir iš Z. C. išsinuomotame garaže Nr. 19 (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. gegužės 18 d. 12.12 val. laikė 315 litrų (63 vnt. 5 litrų talpos butelių, kuriuose buvo po 4,95 litrus, ir vieną butelį, kuriame buvo 3,5 litro) nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 95 %, ir 18 litrų (3 dėžes po šešis 1 litro talpos butelius) nedenatūruoto alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,5 %, kol 2022 m. gegužės 18 d. 12.12 val. jį surado policijos pareigūnai. Be to, J. B., turėdamas tikslą realizuoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), t. y. butui priklausančiame ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. gegužės 18 d. 14.45 val. laikė 60 litrų (10 dėžių po šešis 1 litro talpos butelius) nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,5 %, kol 2022 m. gegužės 18 d. 14.45 val. jį surado policijos pareigūnai.

3. Be to, J. B. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, Vilniaus rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų įgijo 7100 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ be lietuviškų akcizo ženklų – banderolių, kurias sukrovęs į jo naudojamą, motinos G. B. vardu registruotą, automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 30 d. šia transporto priemone gabeno į tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sandėliavimo vietą, kol 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 11.00 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu J. B., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą Nr. IX-569, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 10 d.) 3 punktą, Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiantį gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (3.1.1 papunktis), Taisyklių 4 punktą, kuriuo fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 (dviejų šimtų) vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Taisyklių 4.1.2 papunktis), jeigu jie laiko didesnius į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių kiekius, negu nustatyta Taisyklių 4.1.2 punkte informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka (Taisyklių 4.2.2 punktas), gabeno įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta Taisyklių 4.3 punkte, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 4.4 punktas), įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė 26 530 Eur, t. y. viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti: 1) paskirti jam už kiekvieną nusikalstamą veiką švelnesnes bausmes bei švelnesnę galutinę subendrintą bausmę; 2) VMI civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; 3) grąžinti Ž. B. J. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus ir paimtus pinigus (1 920 Eur ir 160 JAV dolerių); 4) grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimtus daiktus – kryželį su vėriniu, Šv. Antano ikoną, saulės akinius, du rankšluosčius, dėklą su kompaktiniais diskais, dvi neprofesionalias racijas, A. D. skolos raštelį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir J. B. paskyrė aiškiai per griežtas, tinkamai neindividualizuotas bausmes, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, galėjusias įtakoti bausmės dydį, taip pat netinkamai išsprendė grynųjų pinigų, rastų kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, priklausomybės ir jų konfiskavimo klausimą, taip pat nepagrįstai tenkino VMI civilinį ieškinį.

4.2. Nagrinėjamu atveju, skiriant nuteistajam bausmes, yra būtina įvertinti, kad šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėto nė vieno ikiteisminio tyrimo ar nagrinėjamos bylos, dvejus metus nuo šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo J. B. gyveno sąžiningai, stengdamasis įrodyti, kad suklydęs žmogus gali teisingai įvertinti savo padarytas klaidas ir pasitaisyti, vertindamas ikiteisminį tyrimą bei teismo procesą kaip bausmę. Tuo tarpu nuosprendyje tik paviršutiniškai aptarti teigiami nuteistojo gyvenimo pokyčiai, t. y. tinkamai neįvertintas nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kas turi didelę reikšmę bausmių už padarytus nusikaltimus skyrimui.

4.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad J. B. anksčiau yra teistas, tačiau neįvertinta, kad jis teistas prieš daugiau nei dešimt metų, teistumai yra išnykę, o nusikalstamos veikos padarytos dėl sunkios finansinės padėties, nes dėl rankos ir peties traumos J. B. negalėjo dirbti praktiškai jokio darbo, ne tik pagal savo kvalifikaciją.

4.4. Šiuo metu J. B. vykdo individualią veiklą, dirba langų montuotoju ir stiklintoju, tačiau dėl didelės konkurencijos rinkoje teismo paskirtų baudų dydis jo amžiaus ir sveikatos žmogui yra nepakeliamas. Tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, patvirtina jo kritišką požiūris į buvusį elgesį.

4.5. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog J. B. po 2022 m. pavasario būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taip pat į tai, kad jis kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį, stengiasi pasitaisyti, yra pagrindo manyti, jog jo padarytos veikos yra greičiau atsitiktinės nei padarytos dėl susiformavusių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnes savo dydžiu bausmes, nei yra paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

4.6. BK 41 straipsnis numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų bei taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Būtent vadovaudamasis teisingumo principu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti J. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir spręsti, ar bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistajam minimalaus dydžio baudos bausmes, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip subendrintos bausmės (800 MGL baudos) vykdymas paveiks tvirtus ir teigiamus J. B. socialinius ryšius, jo tolimesnį gyvenimą.

4.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Pagal teismų praktiką, tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017). Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, teismai vadovaujasi ne tik BPK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ normomis, bet ir atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis. Sprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, visų pirma, turi būti vadovaujamasi BPK nuostatomis (BPK 113 straipsnio 2 dalis), o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek jos yra suderinamos su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir šio proceso paskirtimi. CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) bei žalą (CK 6.249 straipsnis).

4.8. Nagrinėjamu atveju ieškovė VMI reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius (negautas mokestines pajamas). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006, Nr. 3K-3-585/2006, Nr. 3K-3-62/2008). VMI nei galėjo planuoti gauti šias pajamas iš anksto, nei tos pajamos buvo realiai tikėtinos, neišvengiamos. Vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes, nesumokėti mokesčiai negali būti laikomi valstybės negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), žala valstybės ekonomikai nebuvo padaryta, kai apmokestinamos prekės yra sulaikomos ir sunaikinamos.

4.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą ir dėl J. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastų pinigų priklausymo nuteistajam, todėl nepagrįstai šiuos pinigus nusprendė konfiskuoti ir nukreipti civilinio ieškinio padengimui. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo draugė Ž. B. nurodė, kad grynieji pinigai – 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių, rasti kratos metu sekcijoje ant lentynos, priklauso jai. Šiuos pinigus, laikytus kartu su jos svarbiais asmeniniais dokumentais (aukštojo išsilavinimo diplomais, pasu, asmens tapatybės kortele, banko kortelėmis) vienoje krūvelėje ant vienos lentynos ji laikė J. B. namuose šiam leidus, nes ji bijojo palikti pinigus ir dokumentus savo garbaus amžiaus tėvo namuose, nerimaujant dėl pinigų saugumo.

4.10. Ž. B. yra nuteistojo J. B. draugė, tačiau jie bendro ūkio neveda, visi finansiniai reikalai sprendžiami ir tvarkomi atskirai, galimos santaupos taip pat laikomos atskirai. Nuteistojo žiniomis, nurodyti grynieji pinigai (eurai) buvo skirti Ž. B. dantų gydymui, todėl jai tėvas N. P. padovanojo virš 2 000 Eur pinigų sumą. Kratos metu rasti 160 JAV dolerių, kurie buvo likę po Ž. B. pažintinės kelionės, taip pat priklauso Ž. B.. Tai, kad visi šie pinigai kratos metu buvo rasti vienoje vietoje kartu su kitais Ž. B. priklausančiais daiktais, taip pat rodo, kad visa tai yra vieno asmens nuosavybė. Šios aplinkybės patvirtina, kad kratos metu rasti pinigai turi būti grąžinti jų savininkei Ž. B..

4.11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikinimo ar grąžinimo, nepasisakė dėl nuteistojo prašymo grąžinti jam iš konfiskuoto automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus kryželį su vėriniu, kuris kabėjo ant veidrodėlio, Šv. Antano ikoną, akinius nuo saulės, du rankšluosčius, dėklą su kompaktiniais diskais bei iš jo gyvenamosios vietos atliktos kratos metu paimtas dvi neprofesionalias racijas bei A. D. skolos raštelį.

2. Ž. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl sprendimo konfiskuoti iš J. B. 2 187,48 Eur ir 162 JAV dolerius ir nukreipti šias lėšas padengti patenkintus civilinio ieškinio reikalavimus pakeisti, grąžinant šiuos pinigus Ž. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji savo pinigus, kurių dalis buvo skirta dantų gydymui, o kita dalis – buvo likusi po pažintinės kelionės, laikė J. B. namuose, sekcijoje ant lentynos. Grynuosius pinigus (2 300 Eur) dantų implantacijai jai davė jos tėvas N. P., išsigryninęs šiuos pinigus bankomate. Kadangi Ž. B. tėvas senyvo amžiaus, dažnai būna vienas, jis nerimavo, kad gali tapti nusikaltimo (sukčiavimo ar vagystės) auka, todėl grynųjų pinigų ir svarbių dokumentų namie nelaikė. Nutaręs finansiškai prisidėti prie Ž. B. dantų gydymo, jis išgrynintus pinigus perdavė Ž. B., o pastaroji nutarė šiuos pinigus laikinai, kelioms dienoms padėti savo draugo J. B. namuose kartu su savo diplomais, pasu, banko kortele ir kitais asmens dokumentais, o po kelių dienų ji ketino kreiptis į odontologijos kliniką. Iš padovanotos 2 300 Eur pinigų sumos dalį pinigų Ž. B. pasiėmė neatidėliotinoms išlaidoms, o likusią sumą – 1 920 Eur kratos metu rado ir paėmė pareigūnai.

5.2. Taip pat kratos metu buvo rasta ir paimta ir 160 JAV dolerių, kuriuos Ž. B. parsivežė iš pažintinės kelionės užsienyje, kurios metu ji buvo išsikeitusi eurus į dolerius ir kurių dalis nebuvo išleista šios kelionės metu.

5.3. Ž. B. nėra J. B. sutuoktinė, jie bendro ūkio neveda, todėl visi finansiniai reikalai sprendžiami ir tvarkomi atskirai. Dėl šios priežasties Ž. B. pinigai kartu su dokumentais J. B. namuose buvo laikomi atskirai nuo pastarojo daiktų. Ž. B. dirba mokytoja, taip pat dirba ir papildomai, ir konfiskuota pinigų suma, kuri priklauso jai, yra reikšminga.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. B. ir jo gynėja, taip pat apeliantė Ž. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. B. konfiskuotos piniginės lėšos (1 920 Eur ir 160 JAV dolerių) bei grąžinti jam apeliaciniame skunde nurodytus daiktus; apeliacinio skundo dalį dėl J. B. paskirtos bausmės ir VMI priteisto žalos atlyginimo atmesti. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo J. B. ir Ž. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

5. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos nuteistajam J. B. inkriminuotų veikų faktinės aplinkybės, padarytų veikų kvalifikavimas ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų – dėl nuteistajam J. B. paskirtos bausmės, dėl civilinio ieškinio išsprendimo, piniginių lėšų – 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių – konfiskavimo bei nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų daiktinių įrodymų likimo.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir teismo posėdį apklaususi liudytoją N. P., išklausiusi proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su J. B. paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutine subendrinta bausme, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Tenkinus VMI civilinį ieškinį, nepagrįstai iš nuteistojo J. B., o taip pat ir iš apeliacinio skundo nepadavusio R. G., priteisė 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai sprendė, kad kratos metu rastos piniginės lėšos – 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių – priklauso nuteistajam J. B., padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą dėl šių piniginių lėšų konfiskavimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas neišsprendė ir nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde nurodytų daiktinių įrodymų likimo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punkto pagrindais.

Dėl J. B. paskirtų bausmių

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. B. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, jų pobūdį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytą žalą valstybei, į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovavosi nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, numačiusia, kad skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

8. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pakeitimus bei naująją BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, konstatuoja, jog šis pakeitimas apelianto teisinei padėčiai įtakos neturi.

9. Nustatyta, kad J. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visas tris nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dvi nusikalstamas veikas, numatytas, BK 199² straipsnio 3 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat dar kartą įvertinamos ir kitos BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, nustatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. J. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris (du apysunkius ir vieną sunkų), baigtus nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, dėl ko žalos patyrė valstybė. Be to, J. B. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiais teistas, be kita ko, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 3 dalyje, padarymą (t. 8, b. l. 96–100). Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ankstesnis, juolab ir tame pačiame BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ numatytų nusikalstamų veikų darymas niekaip nepatvirtina, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinis nuteistojo J. B. elgesys. Be to, pastarasis baustas ir administracine tvarka (t. 8, b. l. 103–105), be kita ko, ir pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalį, numačiusią administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 8, b. l. 110–112). Priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir teigiamai J. B. apibūdinančius duomenis, t. y., jis šiuo metu vykdo individualią veiklą (t. 12, b. l. 51–52), turi gyvenimo draugę. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, turintys didelę reikšmę bausmių skyrimui, skundžiamame nuosprendyje įvertinti nepakankamai, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015). Vis dėlto atsakant į apeliacinio skundo argumentą, susijusį su akcentuojamu nuteistojo elgesiu po 2022 m. pavasario, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje paleidus J. B. iš suėmimo 2022 m. gegužės 20 d., vykstant jo atžvilgiu ikiteisminiam tyrimui dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, J. B. toliau elgėsi nusikalstamai ir 2022 m. rugsėjo 30 d. padarė dar vieną šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, ir tai dar kartą patvirtina, kad nusikalstamas J. B. elgesys nebuvo atsitiktinis. Esant šioms aplinkybėms, J. B. už visas tris nusikalstamas veikas paskirtos alternatyvios sankcijoje numatytos baudos bausmės, kurių dydžiai, juos įvertinus ir naujosios BK 61 straipsnio 2 dalies kontekste, yra gerokai mažesni už BK 47 straipsnyje numatytus maksimalius baudų dydžius, jie yra artimesni minimaliems (už apysunkį nusikaltimą gali būti paskirta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda; už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda), negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Dar labiau šias bausmes švelninti pagrindo nėra, todėl jos nekeičiamos.

10. J. B. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, nurodant jų parinkimo motyvus. Teisėjų kolegija ir šiuo atveju nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs įstatymo taikymo klaidų. Nors tikslus pridedamos bausmės dalies skaičiavimas nepateiktas, tačiau sprendžiant iš paskirtos subendrintos bausmės dydžio (1 200 MGL dydžio bauda), akivaizdu, kad pridėtos dalys yra minimalios ir/arba artima (-os) minimalioms (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

11. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl J. B. sveikatos būklės, jo amžiaus bei su tuo susijusių jo galimybių sumokėti jam paskirtą baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš tiesų yra Vilniaus apygardos teismui 2024 m. sausio 10 d. pateikti medicininiai dokumentai, kad J. B. 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. sausio 9 d. buvo nustatytas žastikaulio išnirimas, mentės glenoido apatinio krašto lūžimas, kairės rankos parezė ir panašiai, 2020 m. sausio 9 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta ir tai, kad J. B. darbo dirbti dar negali 3 mėnesius (t. 12, b. l. 49–50). Tačiau kitų duomenų, patvirtinančių, kad J. B. buvo nedarbingas nuosprendžio priėmimo metu ar yra nedarbingas šiuo metu, byloje nėra. Priešingai, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad J. B. nuo 2023 m. gruodžio 26 d. vykdo individualią veiklą (t. 12, b. l. 51–52), kuri, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, yra susijusi su fizine veikla.

12. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dirba ir gauna pajamų, yra darbingo amžiaus (nuteistasis gimęs (duomenys neskelbtini) m.), todėl turi galimybę sumokėti jam paskirtą baudą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-127-318/2019, Nr. 1S-301-1020/2020) teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Be to, nuosprendžio vykdymo metu, baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti bei sutarti dėl baudos mokėjimo grafiko. Nesumokant baudos ar nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko, antstolis, atsižvelgdamas į baudos bausmės nevykdymo priežastis, gali kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

13. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, susijusį su galimu J. B. socialinių ryšių susilpnėjimu, pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrinta įstatymo ginamų vertybių apsauga, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekį išvengti bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Be kita ko, nuteistajam nėra skirta su laisvės suvaržymu susijusi bausmė, todėl tokie argumentai yra deklaratyvūs. Iš kitos pusės, bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Dėl civilinio ieškinio

14. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata nėra pateikiama. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje.

15. BK 199² ir 201 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dalykai, kuriais disponavo nuteistieji (cigaretės ir etilo alkoholis), yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą.

16. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 13 straipsnį, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių – valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Nagrinėjamoje byloje nesumokėjus akcizų mokesčio valstybė patyrė žalą – neteisėtai negavo pajamų. Minėta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, kurią privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog dėl nuteistųjų – apelianto J. B. ir nuteistojo R. G. nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė žalos, t. y., negavo pajamų, todėl pagrįstai tenkino VMI pareikštą civilinį ieškinį.

17. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškinys negalėjo būti tenkintas, nes šios prekės nepateko į apyvartą, buvo sulaikytos ir sunaikintos, ir dėl to valstybė nepatyrė žalos ir negalėjo jos patirti, nes nebuvo susiplanavusi tokių pajamų gauti. Pirmiausiai pažymėtina, jog atvejai, kai akcizo mokestis neišieškomas, iš tiesų apima Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą atvejį, t. y., kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba, kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, taip pat f punktą, t. y., kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, be kita ko, išaiškinta, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023, cituojant minėtą išaiškinimą, taip pat konstatuota, kad net ir išnykus skolai muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, prievolė apskaičiuoti akcizą ir PVM išlieka. Kad Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme išaiškinta ir kasacinio teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinys dėl nesumokėto akcizo mokesčio priteisimo yra pagrįstas, nepaisant to, jog egzistavo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalyje numatyta skolos muitinei išnykimo sąlyga. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame prejudiciniame sprendime, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vadovavosi Direktyva 2008/118/EB, galiojusia iki 2023 m. vasario 12 d., t. y., būtent ir šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu – 2022 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais. Todėl šis išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjant šią bylą.

18. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš abiejų nuteistųjų priteisė ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas; tai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės institucijų, šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams (2003 m. lapkričio 17 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Tuo tarpu procesinių palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka numatyta Civilinio kodekso Šeštojoje knygoje, kas yra privatinės teisės šaltinis. O būtent, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Vis tik teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Tačiau baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnyje nustatyto nusikaltimo padariniai. Pažymėtina, jog ir mokesčių administravimo bei akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).

Dėl rastų pinigų konfiskavimo ir nukreipimo civiliniam ieškiniui padengti

20. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo gyvenamosios vietos kratos metu buvo paimti bei šioje byloje kaip daiktiniai įrodymai Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos Aptarnavimo skyriuje saugomi 160 JAV dolerių ir 1 920 Eur (t. 3, b. l. 45–46, 51–52). Nuteistojo J. B. ir Ž. B. apeliaciniuose skunduose, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiuos pinigus konfiskuoti, nurodoma, kad šie pinigai priklausė ne J. B., o Ž. B.. Šie apeliacinių skundų argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti.

21. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme Ž. B., kaip nurodoma ir apeliaciniuose skunduose, iš tiesų nuosekliai parodė, kad šie pinigai priklauso jai. Tačiau kitaip nei apeliaciniame skunde, liudytoja nieko neparodė apie tai, kad rasti pinigai jai buvo paskolinti (padovanoti) tėvo likus kelioms dienoms iki kratos atlikimo. Ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad šiuos pinigus ji jau seniai išgrynino iš savo bankinės sąskaitos ir laikė J. B. namuose, su kuriuo kartu gyvena jau apie 4 metus, jis yra jos sugyventinis. Kratos metu rasti 160 JAV dolerių taip pat priklauso jai, šie pinigai liko po kelionės į Afriką (t. 1, b. l. 148–150). Pirmosios instancijos teisme liudytoja akcentavo, kad J. B. yra jos draugas, ji nakvoja jo namuose, tačiau bendro ūkio jie neveda, pasak liudytojos, ji gyvena tėvo namuose. Apie kratos metu J. B. namuose rastus pinigus liudytoja parodė tai, kad šie pinigai yra jos, jų nelaikė tėvo namuose, nes šis yra garbaus amžiaus, ji bijojo, kad pinigai iš jo namų gali būti pavogti. Už šiuos pinigus norėjo gydytis dantis (t. 12, b. l. 20–21). Taigi, akivaizdu, kad apeliaciniame skunde Ž. B. iškėlė naują versiją, nurodydama, kad jai tėvas davė (dovanojo) 2 300 Eur, šie pinigai buvo skirti dantų implantacijai, pinigus tėvas išgrynino bankomate. Būdamas senyvo amžiaus jis nerimavo, kad gali tapti nusikaltimo auka, todėl grynųjų pinigų ir svarbių dokumentų namuose nelaikė. Nutaręs finansiškai prisidėti prie jos dantų gydymo, jis išgrynintus pinigus perdavė jai, o pastaroji nutarė šiuos pinigus laikinai, kelioms dienoms padėti savo draugo J. B. namuose kartu su savo diplomais, pasu, banko kortele ir kitais asmens dokumentais, o po kelių dienų ji ketino kreiptis į odontologijos kliniką. Iš padovanotos 2 300 Eur pinigų sumos dalį pinigų Ž. B. pasiėmė neatidėliotinoms išlaidoms, o likusius pinigus – 1 920 Eur kratos metu rado ir paėmė pareigūnai. Kratos metu rasti 160 JAV dolerių yra taip pat jos pinigai, likę po pažintinės kelionės užsienyje.

22. Siekiant patikrinti Ž. B. (taip pat ir nuteistojo J. B.) apeliaciniame skunde nurodytą versiją, tenkinus apeliaciniame skunde išreikštą prašymą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo apklaustas liudytojas N. P. (Ž. B. tėvas). Nors liudytojas parodė, kad Ž. B. prieš 3 metus yra davęs 2 300 Eur, kurie buvo skirti jos dantų implantams, tačiau kitos liudytojo nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo finansinėmis galimybėmis skolinti (dovanoti) pinigus Ž. B.. Liudytojas parodė, kad jis iki 2022 m. dirbo šaltkalviu, jo mėnesinis atlyginimas buvo 700 Eur, šiuo metu gauna 700 Eur senatvės pensiją, iš jų apie 200–250 Eur išleidžia mokesčiams, 20–30 Eur vaistams, taip pat dalį pinigų išleidžia automobilio kurui, maistui, duoda pinigų ir Ž. B. kelionėms (iki 400 Eur). Gyvena 32 kvadratinių metrų bute, kito turto liudytojas parodė neturintis (t. 12, b. l. 172–173).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus Ž. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus parodymus, akivaizdu, kad šiai skolintis pinigų iš tėvo apskritai nereikėjo. Po to, kai liudytojas N. P. parodė, kad jis skolina pinigų ir Ž. B. kelionėms, atsakydama į teisėjų kolegijos pirmininko klausimą, Ž. B. parodė, kad ji yra buvusi Afrikoje (Kenijoje, Tanzanijoje), Vietname, Singapūre, Tailande, į keliones kartu važiuoja ir J. B., o ji dar apmoka ir jo kelionės dalį. Nors Ž. B. akcentavo, kad renkasi biudžetinius kelionių variantus (pavyzdžiui teigė, jog kelionė į Singapūrą kainavo 400 Eur, viešbutis – 60 Eur), o kelionių metu norėdama sutaupyti, vežasi savo maistą (lašinių, užpilamų sriubų) arba kelionės metu perka pigų maistą, tačiau pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. B., jam taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, prašė teismo leisti jam išvykti į pažintinę kelionę, kurią jam padovanojo Ž. B., į Žaliojo Kyšulio salas (t. 12, b. l. 39) bei pateikė teismui kelionės dokumentus, iš kurių matyti, kad kelionės kaina 12 898 Lenkijos zlotų (daugiau kaip 3 000 Eur), o maitinimo tipas – viskas įskaičiuota (t. 12, b. l. 40–42). Taigi, akivaizdu, kad skolintis pinigų tik iš senatvės pensiją gaunančio garbaus amžiaus tėvo Ž. B. nebuvo jokio reikalo. Juolab dantų gydymui, nes teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 18 d., dienai, Ž. B. net ir nebuvo to padariusi, nors, kaip matyti iš nustatytų faktų, ji pinigų turėjo, nes ne kartą keliavo po tolimas ir egzotiškas užsienio valstybes, nors vėlgi teigė, kad jos pajamos labai mažos.

24. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. gegužės 18 d. buvo atlikta krata J. B. gyvenamojoje vietoje, o atliekant šią kratą dalyvavo Ž. B.. Kaip matyti iš kratos protokolo turinio, pareikalavus atiduoti nutarime daryti kratą (t. 3, b. l. 26–27) nurodytus daiktus ir dokumentus (akcizais apmokestinamas prekes, su nusikalstam veika susijusius dokumentus (užrašus), mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterius, kompiuterines laikmenas, galimai nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir kitus nusikalstamos veikos įrankius bei priemones), Ž. B. pareiškė, kad nutarime išvardintų daiktų duoti negali, nes nežino, ar J. B. juos turi; savanoriškai pateikė piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais (iš viso 2 970 Eur) ir paaiškino, kad tai jos pinigai, kuriuos ji grynino gaudama atlyginimus (šie pinigai skundžiamu nuosprendžiu grąžinti Ž. B.). Tuo tarpu sekcijos dešinės pusės dalyje ant lentynos buvę grynieji pinigai (1 920 Eur ir 160 JAV dolerių) buvo rasti ir paimti kratą atlikusių pareigūnų ir šios kratos metu ar iš karto po jos atlikimo Ž. B. nenurodė, kad pinigai priklausė jai, kratos protokole pažymėdama tik tai, jog kratos metu buvo sugadinta lempa (t. 3, b. l. 28–31, 32). Taigi, akivaizdu, kad Ž. B. šių pinigų kratos metu net nesiejo su savo asmeniniais daiktais, ir kratą atlikusiems ir šiuos pinigus paėmusiems pareigūnams ji nieko nenurodė apie tai, kad ir šie pinigai yra jos nuosavybė.

25. Tiek nuteistojo J. B., tiek ir Ž. B. apeliaciniuose skunduose akcentuojama, jog aplinkybę, kad rasti pinigai priklausė Ž. B., patvirtina tai, jog šie pinigai ant lentynos buvo laikomi kartu su asmeniniais Ž. B. daiktais. Tačiau iš minėto kratos protokolo matyti, kad toje pačioje vietoje (sekcijos dešinės pusės dalyje ant lentynos) buvo rasti ir kiti daiktai, ir kratos metu Ž. B. tik dalį šioje vietoje rastų daiktų įvardijo kaip priklausančius jai (bloknotas, popieriaus lapai su rankraštiniais užrašais), dėl kitų šioje vietoje rastų daiktų (užrašų knygutė, bloknotas su rankraštiniais užrašais, įmautė su popieriaus lapais, valiutos pardavimo liudijimas, valiutos keityklos kvitai, vokai, du popieriaus lapai su rankraštiniais užrašais) Ž. B. tokių pastabų nenurodė. Taigi, akivaizdu, kad vietoje, kur buvo rasti 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių, buvo laikomi ne tik asmeniniai Ž. B., bet ir J. B. daiktai.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi Ž. B. parodymus ir jos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, lygindama šiuos parodymus su kratos protokole užfiksuotais duomenimis, taip pat ir su liudytojo N. P. parodymais ir nustatytomis jo finansinėmis galimybėmis skolinti pinigus, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, jog J. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti pinigai priklausė Ž. B. ir, kad šiuos pinigus jai paskolino (dovanojo) jos tėvas dantų gydymui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas visas išdėstytas aplinkybes kartu su byloje nustatytomis faktinėmis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, konstatuoja, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai – 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių – priklausė J. B..

27. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kratos metu nuteistojo J. B. gyvenamojoje vietoje rastų ir jam priklausančių grynųjų pinigų konfiskavimo yra nepagrįstas. Byloje nepakanka duomenų išvadai, jog šių piniginių lėšų kilmė yra nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

28. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, nusikalstamos veikos rezultatas (nusikalstamu būdu gautas turtas) privalo būti konfiskuotas, o tai lemia teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017 ir kt.).

29. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas tikslą prekiauti (realizuoti) akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio 3 dalis) ir turėdamas tikslą realizuoti nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius (BK 201 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šiomis prekėmis (cigaretėmis ir etilo alkoholiu) J. B. prekiavo (juos realizavo), iki jos buvo paimtos pareigūnų, taigi ir turtinė nauda nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių yra gauti iš nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nėra pakankami nusikalstamai šio turto – piniginių lėšų – kilmei konstatuoti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti 1 920 Eur ir 160 JAV, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, nėra pagrįstas.

30. Minėti kratos metu rasti ir paimti pinigai kaip daiktiniai įrodymai saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos Aptarnavimo skyriuje 160 JAV dolerių ir 1 920 Eur (t. 3, b. l. 45–46, 51–52). Vadovaujantis BPK 93 straipsnio 1 dalies ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, paprastai tokie daiktiniai įrodymai, kurie nėra uždrausti apyvartoje ir nėra konfiskuojami, yra grąžinami jų teisėtam savininkui. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad minėti pinigai nuosavybės teise priklauso nuteistajam J. B.. Tačiau įvertintina ir tai, jog pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu nuosprendis dėl VMI priteisto civilinio ieškinio iš J. B.. Todėl šiuo atveju taikytinos BPK 116 straipsnio nuostatos, numatančios, jog <...> teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas, jog būtų užtikrintas civilinis ieškinys, turėjo vadovautis būtent šia procesine norma bei pritaikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą (nes ikiteisminio tyrimo metu joms laikinas nuosavybės apribojimas nebuvo taikytas) į šį turtą iki teismo sprendimo įvykdymo, kadangi nei BPK, nei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytas teisinis reguliavimas nenumato galimybės kratos metu rastų lėšų panaudoti civilinio ieškinio atlyginimui dar nuosprendžio priėmimo stadijoje. Šie klausimai įprastai sprendžiami tik nuosprendžio vykdymo metu, o būtent: nuosprendžio vykdymo stadijoje, nuteistajam savanoriškai neatlyginus žalos, gali būti sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, taikant priverstinio vykdymo priemonės Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatyta tvarka, nors, esant išimtinių situacijų (ko šioje byloje nėra), teismų praktikoje pasitaiko ir kitokių sprendimo būdų (žr. pvz. 2024 m. sausio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-627/2024 27 p.).

Dėl daiktų grąžinimo

31. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo grąžinti jam automobilio „VW Sharan“ apžiūros metu buvusius: kryželį su vėriniu, Šv. Antano ikoną, akinius nuo salės, du rankšluosčius, dėklą su kompaktiniais diskais; taip pat jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus ir paimtus dvi neprofesionalias racijas ir A. D. skolos raštelį. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimų, nenurodė sprendimo dėl nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde nurodytų daiktų (daiktinių įrodymų) likimo.

32. Įprastai tokio pobūdžio klausimas yra sprendžiamas pirmosios instancijos teismo BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka, numatančia, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (BPK 361 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti sprendimus dėl, be kita ko, daiktinių įrodymų (BPK 361 straipsnio 2 dalis). Vis tik šiuo konkrečiu atveju apeliantas ginčija nuosprendį ir minėtu aspektu. Todėl apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir dėl to pasisakyti savo sprendime (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

33. Iš kratos, atliktos J. B. gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, kad jos metu sekcijos kairės pusės dalyje ant lentynos rastos ir paimtos radijo stotys (t. 3, b. l. 28–31), kurios kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše pažymėtos prie 19 ir 20 punktų (radijo stotis KF-310, Fanon Courier, unikalus Nr. 91005492 ir radijo stotis KF-310 Fanon Courier, unikalus Nr. 91005412 (t. 3, b. l. 33–37)). Nuteistasis J. B. parodė, kad šias radijo stotis (racijas) jis naudojo grybaudamas, tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja Ž. B.. Duomenų, kad šios kratos metu būtų rastas ir paimtas apeliaciniame skunde nurodytas skolos raštelis, byloje nėra.

34. Taip pat įvykio vietos apžiūros protokole, surašytame atliekant lengvojo automobilio „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apžiūrą, išvardijant apžiūros metu paimtus daiktus, J. B. prašomi grąžinti daiktai (kryželis su vėriniu, Šv. Antano ikona, akiniai nuo salės, du rankšluosčiai, dėklas su kompaktiniais diskais) atskirai nėra nurodyti, tačiau aprašant apžiūros atlikimo eigą, be kita ko, nurodyta, kad apžiūrint automobilį, priekinėje dalyje yra matomi asmeniniai daiktai, taip pat mėlynos spalvos rankšluostis (t. 4, b. l. 87–90). Be to, iš prie proceso veiksmo protokolo specialaus priedo esančių fotolentelių vizualiai ant vairuotojo sėdynės matomas rankšluostis, taip pat ant priekinio veidrodėlio kabantis vėrinys (fotolentelės Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10; t. 4, b. l. 92–115).

35. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad J. B. nusikaltimų padarymo metu būtų naudojęsis radijo stotimis KF-10 Fanon Courier, unikalūs Nr. 91005492 ir Nr. 91005412, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad automobilyje „VW Sharan“ ant priekinio automobilio veidrodėlio kabantis vėrinys, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas mėlynas rankšluostis ar kiti įvykio vietos apžiūros protokole aprašyti, tačiau apžiūros metu paimtų objektų sąraše nenurodyti asmeniniai J. B. daiktai, yra kaip nors susiję su byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, todėl tenkinant nuteistojo apeliacinio skundo dalį ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis) ir minėti daiktai grąžintini J. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų J. B. ir R. G., tenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, priteistos ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo J. B. konfiskuota 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių.

Priteistam Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM civiliniam ieškiniui užtikrinti iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje laikinai apriboti nuosavybės teises į J. B. pinigines lėšas – 1 920 Eur ir 160 JAV dolerių, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos Aptarnavimo skyriuje.

Radijo stotį KF-310 Fanon Courier, unikalus Nr. 91005492, ir radijo stotį KF-310 Fanon Courier, unikalus Nr. 91005412, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos Aptarnavimo skyriuje, grąžinti nuteistajam J. B..

Automobilyje „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomame Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, esančius: vėrinį, rankšluostį ir kitus asmeninius nuteistojo J. B. daiktus, nenurodytus apžiūros metu paimtų daiktų sąraše, grąžinti nuteistajam J. B..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.