Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas, e2-2505-1119/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-22
Bylos Nr.: e2-2505-1119/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05799-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Jurga Žulpė (pirm.)
Atsakovas: V. Š.
Ieškovas: BUAB "Verslo šaltinis"

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2-2505-1119/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05799-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.5.2.18.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo šaltinis“ (toliau – BUAB „Verslo šaltinis) atstovui nemokumo administratoriui V. G.,

atsakovo V. Š. atstovui advokato padėjėjui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Verslo šaltinis“ patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė BUAB „Verslo šaltinis“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 11 204,34 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2019-05-29 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį iškėlė UAB „Verslo šaltinis“ (toliau taip pat įmonė) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. G.. A. V. Š. ėjo UAB „Verslo šaltinis“ vadovo pareigas nuo 1997-10-30 iki 2019-06-17 Šiaulių apygardos teismas 2019-08-29 nutartimi patvirtino UAB „Verslo šaltinis“ kreditorių sąrašą 11 425,03 Eur sumai. UAB „Verslo šaltinis“ skolos didėjo nuo 2004-03-31 iki 2018-07-25. Atsakovas iki šios dienos nėra perdavęs UAB „Verslo šaltinis“ turto ir dokumentų. UAB „Verslo šaltinis“ turto neturėjo nuo įmonės įsteigimo ir neteikė finansinių ataskaitų rinkinio už visą UAB „Verslo šaltinis“ gyvavimo laikotarpį.

2. Nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verslo šaltinis“. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

3. Pasak ieškovės, atsakovas, kaip UAB „Verslo šaltinis“ vadovas, privalėjo kreiptis į teismą dėl UAB „Verslo šaltinis“ bankroto bylos iškėlimo ne vėliau nei 2004-07-02, nes pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020-03 pranešimą Nr. DV-S, UAB „Verslo šaltinis“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui jau 2004-03-31 buvo skolingas 220,69 Eur delspinigių ir iki šios dienos UAB „Verslo šaltinis“ sumokėjo tik 109,21 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui UAB „Verslo šaltinis“ nesumokėjo 220,69 Eur praėjus trims mėnesiams po termino (2004-03-31), UAB „Verslo šaltinis“ turto neturėjo nuo pat įsteigimo momento, tai reiškia, kad pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės ir UAB „Verslo šaltinis“ 2004-07-01 buvo nemoki pagal ĮBĮ nuostatas.

4. Ieškovė nurodė, jog ĮBĮ (redakcija nuo 2004-04-15 iki 2004-11-01) nebuvo numatyta pareiga atlyginti žalą laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies bei generalinio delikto principu, žala privalo būti atlyginta vadovaujantis bendromis civilinio kodekso nuostatomis, įpareigojančiomis atlyginti žalą. Žalą sudaro 11 204,34 Eur padidėję kreditoriniai reikalavimai nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento, o būtent nuo 2004-07-01 VMI skolos padidėjo 11 093,18 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (toliau – VSDFV) pradelsti įsipareigojimai padidėjo nuo 220,69 Eur iki 331,85 Eur, t. y., 111,16 Eur suma.

5. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditoriai ir UAB „Verslo šaltinis“ patyrė 11 204,34 Eur žalą. Atsakovui laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, VSDFV ir VMI finansiniai reikalavimai nebūtų padidėję. Taigi yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. O likusios civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės – ieškovė neįrodinėjo, nes ji yra preziumuojama (el. b. medž. 2 t., 103-107 l.).

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 2 t., 117-120 l.), su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė šių civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas nesutiko, kad dėl 220,69 Eur delspinigių skolos VSDFV 2004 m. liepos 2 d. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verslo šaltinis“, nes tuo metu įmonė nebuvo nemoki. Pažymėjo, kad juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas - sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų - turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Tuo pačiu turi būti vertinama ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti šias skolas.

7. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įmonės nesumokėtus mokesčius. Tačiau nesumokėti mokesčiai valstybei negali būtų laikomi žala. Žala gali būti laikomos tik neigiamos turtinės pasekmės, atsiradusios dėl neteisėtų įmonės vadovų veiksmų. O mokestinės prievolės (šiuo atveju - nesumokėti mokesčiai) yra būtinosios įmonės veiklos išlaidos, kurios atsiranda nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestiniai reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla.

8. Pažymėjo, kad nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp valstybei nesumokėtų mokesčių bei nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes mokesčiai atsirado dėl to, kad įmonė vykdė veiklą, ir atsirado prievolė sumokėti tam tikro dydžio mokesčius. Be to, jeigu įmonė nebūtų vykdžiusi veiklos, valstybei apskritai nebūtų mokami mokesčiai. Šiuo atveju įmonė vykdė veiklą, mokėjo mokesčius.

9. Pasak atsakovo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. To paties įstatymo 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas; mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti. Taip pat nurodytina, kad iš pačios VMI pateikto 2019-07-11 rašto matyti, kad jame nurodytos sumos, kurias UAB “Verslo šaltinis” sumokėjo, todėl neaišku, kodėl VMI šias sumas nurodė, kaip nesumokėtas. Pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, jog tiek VMI, tiek Socialinio draudimo fondui buvo sumokėtos didelės sumos, kad mokesčiai buvo skaičiuojami nuo UAB „Verslo šaltinis” veiklos, įmonė gaudavo pajamų.

Šalies argumentai

10. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. medž. 2 t., 144-146 l.), kuriuose nurodė, jog pagal teismų praktiką žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė patenkinti didesnę dalį savo reikalavimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju teisiškai neturi reikšmės ar kreditorių reikalavimai padidėjo dėl nesumokėtų mokesčių, ar dėl kitų prisiimtų įsipareigojimų, teisinę reikšmę turi tai, kad kreditorių reikalavimai padidėjo nuo to momento, kada atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11. Informavo, kad VMI pagal 2008-02-22 išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos Nr. 0136/12/02148) į antstolį T. U. kreipėsi 2012-08-09, o dėl 2012-11-05 (vykdomosios bylos Nr. 0136/12/02860) išduoto vykdomojo dokumento VMI į antstolį T. U. kreipėsi 2012-11-12, todėl mano, kad mokesčių išieškojimo senaties terminai yra nepraleisti. Kartu pažymėjo, kad priverstinio išieškojimo terminas nustatytas MAĮ neturi teisinės reikšmės, nes priverstinio išieškojimo terminui pasibaigus prievolė mokėti mokesčius neišnyksta, o tik užkertamas kelias ją priverstinai išieškoti. Be to, ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo.

12. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pažymima, kad žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Vien tai, kad UAB „Verslo šaltinis“ sumokėjo dalį mokesčių, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti padarytą žalą laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti bendrą išaugusių skolų dydį, nepaisant to, kad dalį skolų UAB „Verslo šaltinis“ sumokėjo kreditoriams.

Atsiliepimas

13. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. medž. 2 t., 159-161 l.), kuriuose nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verslo šaltinis” 2019-02-05 kreipėsi VMI, kuri nurodė, kad pareiškimu siekia nemokaus juridinio asmens UAB „Verslo šaltinis” eliminavimo iš rinkos, stabdant įsiskolinimų už laiku nesumokėtus mokesčius augimą, o ne tokiu būdu siekia išieškoti nesumokėtus mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą (Lietuvos Apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1768/2013). Taigi pats kreditorius VMI nenurodė, kad jam buvo padaryta žala.

14. Pažymėjo, jog ieškovės atstovas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT arba kasacinis teismas) praktiką, bet nenurodė, kuo ji reikšminga šioje konkrečioje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Ieškovės nurodytoje LAT 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 teismas konstatavo, kad “...Šie teiginiai [kad žalos dydį patvirtinta kreditorių reikalavimų suma - atsakovo atst. pastaba] turi būti vertinami nurodytų bylų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes ... .” Šioje byloje LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Kaip ši nutartis paneigia atsakovo argumentus - neaišku, nes jie juos tik patvirtina.

15. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies 1 punktą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas 6.249 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). LAT 2019 m. gegužės 22 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje nurodė (3.2.), kad “žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų.” Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat aptarė civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013), kurioje bendrovė prašė priteisti solidariai iš buvusių įmonės vadovų ir akcininkų žalos, patirtos dėl jų padarytų teisės aktų pažeidimų, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, atlyginimą - t. y., dėl to, kad bendrovei atsirado prievolė sumokėti mokesčius. Bet net ir esant neteisėtiems veiksmams, kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad sudarydama su veiklos nevykdančia bendrove sandorius bendrovė sumažino valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius ir taip neteisėtai praturtėjo. Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku.

16. Priminė, jog mokesčiai susidarė ne dėl to, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet todėl, kad ieškovui vykdant veiklą atsirado prievolė mokėti mokesčius. Tai, kad VMI įgijo teisę reikalauti mokesčių, nereiškia, kad buvo pažeisti šio kreditoriaus interesai: didesni mokėtini mokesčiai yra naudingi valstybei, jai atstovaujančiai VMI. O pačiai įmonei tai nėra turtiniai praradimai, nes mokėti mokesčius yra privaloma ir tai yra neatsiejama įmonės veiklos dalis. Esant neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui žala galėtų būti laikoma tik delspinigiai ir baudos, bet VMI bankroto byloje nepareiškė reikalavimo dėl delspinigių ar baudos.

17. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nenustatyta, kad įmonė būtų turėjusi turto, kad joje būtų dirbę darbuotojai, įmonė ilgai nevykdė jokios veiklos. VMI kreditorinį reikalavimą sudaro nesumokėti mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), pelno mokestis, socialinis mokestis, delspinigiai ir baudos neskaičiuoti. Gali būti, kad mokesčiai buvo skaičiuojami dėl to, kad įmonė vykdė veiklą. Atstovo nuomone, negalima taikyti atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos teismų praktikos, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Pažymėjo, jog VSDFV įsiskolinimas buvo 220,69 Eur, kas 2004 m. buvo apie 800,00 Lt – tai yra vidutinis atlyginimas. Ši suma nėra maža. Iš nurodyto įsiskolinimo VSDFV pagal 2020 m. kovo mėnesio VSDFV raštą sumokėta tik 112,00 Eur, taigi visas įsiskolinimas liko nepadengtas iki šiol.

18. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad įmonė vertėsi nuoma, gavo pelną ir mokėjo mokesčius, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalteris, taigi įmonė vykdė veiklą. Atsakovas nuolat turėjo sveikatos problemų, buvo kurį laiką praradęs susidomėjimą įmonės veikla. Pripažino, kad dalis mokesčių galėjo būti nesumokėta, tačiau įsiskolinimų kitiems kreditoriams nėra. Į bylą yra pateikta mokėtus mokesčius patvirtinantys kvitai ir mokėjimo nurodymai, gali būti, kad kai kurie mokėjimo dokumentai neišliko. Mokesčių įsiskolinimas susidarė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad įmonė vykdė veiklą. Pažymėjo, jog atsakovui bankroto bylos iškėlimas įmonei buvo netikėtas, apie bankroto bylą jis sužinojo atsitiktinai. Atsakovo atstovas neturi duomenų apie įmonės turėtą turtą, dirbusius darbuotojus, gautą pelną. Nežino, kada turėjo atsakovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau tai tikrai turėjo padaryti ne 2004-07-02, nes 200,00 Eur įsiskolinimas, kuris yra mažas palyginus su kitais įmonės sumokėtais mokesčiais, VSDFV nepagrindžia būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019-05-29 nutartimi tenkino VMI pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą UAB „Verslo šaltinis“. Bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. G.. Teismas nustatė, kad įmonės vadovas (nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas) nepateikė teismui įmonės finansinių dokumentų, ką vertino kaip sąmoningą blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimą. Nurodė, jog pagal VMI pareiškimą įmonė nuo 2004-10-21 nemoka pelno mokesčio, o nuo 2005-01-25 nemoka PVM, ir nepavyksta mokestinės nepriemokos išieškoti, įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo įsisteigimo (1997-10-30) (el. b. medž. 1 t., 8-9 l.). Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. taikė UAB „Verslo šaltinis“ supaprastintą bankroto procesą bei patvirtino 11 093,18 Eur (skola) VMI kreditorinį reikalavimą bei 331,85 Eur (baudos, delspinigiai, palūkanos, netesybos) VSDFV kreditorinį reikalavimą, iš viso 11 425,03 Eur (el. b. medž. 1 t., 14-15 l.).

20. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad atsakovas V. Š. nuo 1997-10-30 iki 2019-06-17 ėjo UAB „Verslo šaltinis“ vadovo pareigas, įmonės kapitalą sudarė 1000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto nominali vertė – 10 Lt, iš viso įstatinis kapitalas – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) (el. b. medž. 1 t., 10 - 12 l.).

21. Išrašai iš antstolių informacinės sistemos patvirtina, jog pagal 2001-04-18 Šiaulių miesto valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 4695 antstolis T. U. vykdomojoje byloje Nr. 0136/02/01125 vykdė 269,72 Eur skolos išieškojimą iš UAB „Verslo šaltinis“, pagal Šiaulių miesto VSDFV 2001-10-30 sprendimą Nr. 3178 antstolis T. U. vykdomojoje byloje Nr. 0136/02/01476 vykdė 988,18 Eur įsiskolinimo išieškojimą iš UAB „Verslo šaltinis“, pagal Šiaulių miesto VSDFV 2002-04-30 sprendimą Nr. 1231 antstolis T. U. vykdomojoje byloje Nr. 0136/02/02035 vykdė 312,79 Eur įsiskolinimo išieškojimą iš UAB „Verslo šaltinis“, pagal Šiaulių miesto valstybinės mokesčių inspekcijos 2002-02-21 sprendimą Nr. 2836 antstolis T. U. vykdomojoje byloje Nr. 0136/02/01790 vykdė 176,18 Eur įsiskolinimo išieškojimą iš UAB „Verslo šaltinis“ (el. b. 1 t., 185-192 l.). Be to, antstolis T. U. pagal VMI 2008-02-22 sprendimą Nr. 63-19-5196 vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/02148 vykdė priverstinį 7613,57 Eur skolos išieškojimą iš UAB „Verslo šaltinis“ VMI naudai, vykdomasis dokumentas 2012-07-23 buvo grąžintas su aktu apie išieškojimo negalimumą, 2019-11-18 vykdomasis dokumentas grąžintas įmonei iškėlus bankroto bylą (el. b. medž. 2 t., 147-149, 153-155 l.), antstolis T. U. pagal VMI 2012-11-05 sprendimą Nr. (23.17-8)-320-54223 vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/02860 vykdė priverstinį 5470,79 Eur skolos išieškojimą iš UAB „Verslo šaltinis“ VMI naudai, vykdomasis dokumentas grąžintas įmonei iškėlus bankroto bylą (el. b. medž. 2 t., 150-152, 156-158 l.). Iš 2019-07-12 VSDFV rašto Nr. DV_S-23309 matyti, kad 2018-01-01 įmonei buvo paskaičiuoti 373,65 Eur dydžio delspinigiai, 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos mėnesiais įmonė mokėjo kas mėnesį po 15,00 Eur įmokas, tačiau jų nepakako padengti delspinigių įsiskolinimui, nuo 2018-05-01 įmonei nebuvo skaičiuojamos įmokos, t. y., įmonė nuo 2018-05-01 nebeprivalėjo mokėti įmokų VSDFV, o nuo 2018-08-01 įsiskolinimas (delspinigiai) VSDFV nekito ir liko 331,85 Eur dydžio (el. b. medž. 16 l.). Iš 2019-07-11 VMI rašto Nr. (20.21-06E) RMA – (el. b. medž. 1 t., 17-19 l.) nustatyta, kad įmonė nuo 2005-01-25 nemokėjo PVM mokesčio už 2004 m. I pusmetį (už 2004 m. II pusmetį mokestis sumokėtas) ir už 2005-2017 m. ir 2018 m. I pusmetį, todėl susidarė 6721,82 Eur įsiskolinimas ir 0,21 Eur delspinigiai, nemokėjo nuo 2004-01-10 pelno mokesčio pagal pelno mokesčio deklaracijas, teiktas nuo 2003 m. iki 2016 m., iš viso 4 112,15 Eur, nemokėjo nuo 2007-10-01 socialinio mokesčio už 2006-2007 m. pagal socialinio mokesčio deklaracijas iš viso 259,21 Eur.

22. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad įmonė 2004 m. nuo sausio iki gegužės mėnesio kas mėnesį mokėjo po 157 Lt pensijų socialinio draudimo (įmokos kodas 252) VSDFV bei birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais sumokėjo kas mėnesį po 165 Lt įmokų, kvitų už liepos, rugsėjo lapkričio ir gruodžio mėnesius nėra, iš viso sumokėta 1280 Lt įmokų už 2004 metus (el. b. medž. 1 t., 48-50 l.). Įmonė 2005 m. balandžio mėnesį sumokėjo 85 Lt pensijų socialinio draudimo įmoką (įmokos kodas 252) VSDFV, nuo gegužės mėnesio iki gruodžio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 165 Lt, kvitų už sausio, vasario ir kovo mėnesius nėra, iš viso sumokėta 1405 Lt įmokų už 2005 metus (el. b. medž. 1 t., 48-50 l.). Įmonė 2006 m. nuo sausio iki gegužės mėnesio kas mėnesį, taip pat liepos, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais mokėjo po 165 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, iš viso sumokėta 1485 Lt įmokų už 2006 metus (el. b. medž. 1 t., 56, 58, 59 l.), kiti kvitai neįskaitomi (el. b. medž. 1 t., 57, 60, 81 l.). Įmonė 2007 m. vasario mėnesį ir nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio kas mėnesį mokėjo po 165 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, spalio ir lapkričio mėnesiais mokėjo po 180 Lt įmokas, iš viso sumokėta 1515 Lt įmokų už 2007 metus, kvitų už sausio, kovo ir gruodžio mėnesius nėra (el. b. medž. 1 t., 65-67 l.). Įmonė 2008 m. nuo sausio iki spalio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 180 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, lapkričio ir gruodžio mėnesiais mokėjo kas mėnesį po 185 Lt įmokas, iš viso sumokėta 2170 Lt įmokų už 2008 metus (el. b. medž. 1 t., 65-67, 78 l.). Įmonė 2009 m. kovo, gegužės mėnesiais, ir nuo birželio iki lapkričio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 180 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, sausio, vasario, balandžio ir gruodžio mėnesiais mokėjo po 185 Lt įmokas, iš viso sumokėta 2180 Lt įmokų už 2008 metus (el. b. medž. 1 t., 57, 60-64, 79-80 l.). Įmonė 2010 m. sausio mėnesį mokėjo po 180 Lt pensijų socialinio draudimo įmoką (įmokos kodas 252) VSDFV, vasario mėnesį – 30 Lt įmoką, kovo mėnesį – 40 Lt įmoką, balandžio mėnesį – 80 Lt įmoką, gegužės mėnesį – 140 Lt įmoką, nuo birželio iki liepos mėnesio ir nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio mokėjo kas mėnesį po 150 Lt įmokas, iš viso sumokėta 1370 Lt įmokų už 2010 metus, kvito už rugpjūčio mėnesį nėra (el. b. medž. 1 t., 73-77 l.). Įmonė 2011 m. nuo vasario iki rugsėjo mėnesio kas mėnesį mokėjo po 170 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, sausio mėnesį mokėjo 150 Lt įmoką, spalio – 160 Lt įmoką, lapkričio – 100 Lt įmoką, gruodžio – 80 Lt įmoką, iš viso sumokėta 1680 Lt įmokų už 2011 metus (el. b. medž. 1 t., 72, 82-83, 105 l.). Įmonė 2012 m. nuo vasario iki gruodžio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 50 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, iš viso sumokėta 550 Lt įmokų už 2012 metus, mokėjimo už sausio mėnesį nėra (el. b. medž. 1 t., 102-105 l.). Įmonė 2013 m. nuo sausio iki kovo mėnesio ir nuo birželio iki gruodžio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 50 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, iš viso sumokėta 500 Lt įmokų už 2013 metus, mokėjimų už balandžio ir gegužės mėnesius nėra (el. b. medž. 1 t., 101, 106-109 l.). Įmonė 2014 m. nuo sausio iki gruodžio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 50 Lt pensijų socialinio draudimo įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, iš viso sumokėta 600 Lt įmokų už 2014 metus (el. b. medž. 1 t., 110-113 l.). Įmonė 2015 m. sausio, liepos ir lapkričio mėnesiais kas mėnesį mokėjo po 15 Eur įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, vasario ir kovo mėnesiais – 11,99 Eur įmokas, balandžio mėnesį – 11 Eur įmoką, gegužės, birželio ir nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio – 12 Eur įmokas, gruodžio mėnesį – 16 Eur įmoką, iš viso sumokėta 167,98 Eur įmokų už 2015 metus (el. b. medž. 1 t., 84-86 l.). Įmonė 2016 m. sausio ir nuo gegužės iki liepos ir nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 15 Eur įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, balandžio mėnesį – 25 Eur įmoką, iš viso sumokėta 145 Eur įmokų už 2016 metus, vasario, kovo ir rugpjūčio mokėjimų nėra (el. b. medž. 1 t., 84-86 l.). Įmonė 2017 m. nuo sausio mėnesio iki balandžio mėnesio ir nuo birželio mėnesio iki gruodžio mėnesio kas mėnesį mokėjo po 15 Eur įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, iš viso sumokėta 165 Eur įmokų už 2017 metus, gegužės mokėjimo nėra (el. b. medž. 1 t., 90-92 l.). Įmonė 2018 m. nuo sausio iki gegužės mėnesio kas mėnesį mokėjo po 15 Eur įmokas (įmokos kodas 252) VSDFV, iš viso sumokėta 75 Eur įmokų už 2018 metus, nuo birželio iki gruodžio mėnesio mokėjimų nėra (el. b. medž. 1 t., 51-52 l.).

23. Pagal atsakovo pateiktus kvitus taip pat nustatyta, kad įmonė atliko šiuos mokėjimus VMI: pelno mokestį mokėjo 2014-05-30 – 263,45 Lt (el. b. medž. 1 t., 96 l.), daugiau mokėjimo kvitų, patvirtinančių pelno mokesčio mokėjimą nėra; 2012 m. mokėti mokesčiai VMI, neišskiriant mokėjimo paskirtyje mokėto mokesčio pavadinimo 2012 m. iš viso 1421 Lt, 2013 m. – 1798 Lt, 2014 m. – 1546 Lt, 2015 m. – 516,95 Eur, 2016 m. – 360 Eur, 2017 m. – 314 Eur, 2018 m. – 147 Eur (el. b. medž. 1 t., 94-100 l.).

24. Atsakovas pateikė tarp UAB „Verslo šaltinis“ ir įvairių juridinių bei fizinių asmenų laikotarpiu nuo 2003-05-01 iki 2016-06-30 sudarytas sutartis dėl prie pastato (duomenys neskelbtini), pritvirtinto reklaminio stendo nuomos bei dėl pastatui (duomenys neskelbtini), priskirto žemės sklypo nuomos įrengiant laikiną prekybinį kioską (el. b. medž. 1 t., 125-181 l.). Duomenų apie tai, kiek įmonė gavo pajamų pagal minėtas sutartis, atsakovas nepateikė.

25. Iš VMI 2020-03-10 teismui pateiktos informacijos (el. b. medž. 2 t., 16-94 l.) nustatyta, kad deklaracijose nurodomas darbuotojų skaičius – 1, visas deklaracijas už UAB „Verslo šaltinis“ teikė ir savo parašu tvirtino atsakovas, kad nėra susidariusių PVM mokesčių nepriemokų už 2004 m. II pusmetį, 2016 m. I ir II pusmečius, 2017 m. I ir II pusmečius, 2018 m. II pusmetį, bei nėra susidariusių pelno mokesčio nepriemokų už 2011, 2012, 2015, 2017 ir 2018 m. Iš metinių pelno mokesčių deklaracijų nustatyta, kad 2006 m. įmonė gavo 12310 Lt pelno (pelno mokestis – 1600 Lt), 2007 m. – 13417 Lt (pelno mokestis – 2013 Lt), 2008 m. – 12967 Lt (pelno mokestis – 1945 Lt), 2009 m. - 11285 Lt (pelno mokestis – 2257 Lt), 2010 m. – 5363 Lt (pelno mokestis – 804 Lt), 2011 m. – 2792 Lt (pelno mokestis – 419 Lt), 2012 m. – 6811 Lt (pelno mokestis – 341 Lt), 2013 m. 5269 Lt (pelno mokestis – 263 Lt), 2014 m. – 6514 Lt (pelno mokestis – 326 Lt), 2015 m. – 950 Eur (pelno mokestis – 48 Eur), 2016 m. – 902 Eur (pelno mokestis – 45 Eur), 2017 m. – 638 Eur pelno (pelno mokestis – 32 Eur). Iš pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų nustatyta, kad 2004 m. įmonė apskaičiavo iš viso 3768 Lt mokėtino PVM iki atskaitymų, 2005 m. – 3401 Lt, 2006 m. – 3197 Lt, 2007 m. – 3441 Lt, 2008 m. – 3276, 2009 m. – 3144 Lt, 2010 m. – 2034 Lt, 2011 m. – 1669 Lt, 2012 m. – 1812 Lt, 2013 m. – 1544 Lt, 2014 m. – 1885 Lt, 2015 m. – 341 Eur, 2016 m. – 328 Eur, 2017 m. – 268 Eur, 2018 m. – 52 Eur. Įmonė pelno mokesčio VMI iš viso nemokėjo nuo 2004-10-01 iki 2014-07-22, kai pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m. įmonė turėjo 2004-10-01 sumokėti 291,55 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2004 m. įmonė 2005-10-03 turėjo sumokėti 623,55 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2005 m. įmonė 2006-10-02 turėjo sumokėti 539,85 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2006 m. įmonė 2007-10-01 turėjo sumokėti 463,39 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2007 m. įmonė 2008-10-01 turėjo sumokėti 583,01 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. įmonė 2009-10-01 turėjo sumokėti 563,31 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2009 m. įmonė 2010-10-01 turėjo sumokėti 653,67 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2010 m. įmonė 2011-10-04 turėjo sumokėti 232,85 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. įmonė 2014-06-02 turėjo sumokėti 21,55 Eur pelno mokestį, kitais laikotarpiais įmonė pelno mokestį mokėjo dalimis, tačiau iš viso pelno mokesčio sumokėta 437,73 Eur, o susidariusi nepriemoka už laikotarpį nuo 2004-10-01 iki 2017-06-15 – 4112,15 Eur. Taip pat įmonė visai nemokėjo socialinio mokesčio 2007-10-01 ir 2008-09-30, susidariusi nepriemoka – 259,21 Eur. PVM mokestis visai nemokėtas nuo 2005-01-25 iki 2012-01-26 (nuo 2011-05-24 iki 2011-11-29 dalimis nurašė PVM mokestį antstolis, 2015-12-30 nurašyta mokesčių administratoriaus nuo banko sąskaitos), po 2012-01-26 įmonė dalimis mokėjo PVM mokestį, iš viso išieškota ir sumokėta 2279,42 Eur ir už laikotarpį nuo 2005-01-25 iki 2018-07-25 liko nesumokėta 6721,82 Eur. Taigi už ataskaitinius laikotarpius pagal pateiktas pelno mokesčio ir PVM deklaracijas nuo 2004 m. iki 2018 m. susidarė mokesčių VMI nepriemoka, kurios suma yra 11 093,18 Eur ir 0,21 Eur delspinigiai.

26. Iš VSDFV 2020-03 rašto Nr. DV_S- nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-03-31 iki 2018-09-30 įmonei yra priskaičiuota 331,85 Eur delspinigių skola. 2011-09-30 sumokėta 1,98 Eur delspinigių, 2011-12-31 – 4,34 Eur, 2015-12-31 – 23,54 Eur, 2016-03-31 – 3,98 Eur, 2017-03-31 – 9,97 Eur, 2017-09-30 – 2,70 Eur, 2017-12-31 – 20,90 Eur, 2018-06-30 – 26,80 Eur, 2018-09-30 – 15 Eur delspinigių, likęs nepadengtas delspinigių įsiskolinimas - 331,85 Eur (el. b. medž. 2 t., 95-96 l.).

27. Iš VMI 2019-02-05 pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verslo šaltinis“ Nr. 23.3-08 E)RNA nustatyta, kad VMI 2008-02-22 sprendimu Nr. 6306-19-5196 nutarė išieškoti UAB „Verslo šaltinis“ 6600,38 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, 2012-11-05 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-54223 nutarė išieškoti UAB „Verslo šaltinis“ 5471,80 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, 2015-07-31 sprendimu Nr. (23.17-08)467-98227 nutarė išieškoti UAB „Verslo šaltinis“ 1101,73 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2016-02-11 sprendimu Nr. (23.17-08)467-30054 nutarė išieškoti UAB „Verslo šaltinis“ 170,90 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2017-03-23 sprendimu Nr. (23.17-08)467-159225 nutarė išieškoti UAB „Verslo šaltinis“ 53,78 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nurodė, jog mokesčių administratoriui nepavyksta išieškoti mokestinės nepriemokos, kad įmonė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat 2019-02-05 duomenimis įmonė neturi registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų (el. b. medž. 2 t., 139-142 l.).

28. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės jam nevykdant pareigos pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ginčas kilo dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

29. Pagal ĮBĮ (redakcijos nuo 2004-04-15 iki 2008-07-01) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodytos redakcijos įstatymas nenustatė teisinių pasekmių įmonės vadovui, jei šis laiku nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau kaip ne kartą teismų praktikoje akcentuota, administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, 35; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.), o įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).

Dėl neteisėtų veiksmų

30. Kaip ir minėta pagal ĮBĮ (redakcijos nuo 2004-04-15 iki 2008-07-01) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi įstatymas nustatė dvi alternatyvias sąlygas, kurioms esant įmonės vadovas turi pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo: įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba jeigu įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjimu atveju aktuali yra pirmoji sąlyga - įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra laikomas jos nemokumu. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio nuostatas, yra pripažįstama, kad pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Ši pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

32. Iš šioje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad įmonė pelno mokesčio VMI iš viso nemokėjo nuo 2004-10-01 iki 2014-07-22, kai pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m. įmonė turėjo 2004-10-01 sumokėti 291,55 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2004 m. įmonė 2005-10-03 turėjo sumokėti 623,55 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2005 m. įmonė 2006-10-02 turėjo sumokėti 539,85 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2006 m. įmonė 2007-10-01 turėjo sumokėti 463,39 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2007 m. įmonė 2008-10-01 turėjo sumokėti 583,01 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. įmonė 2009-10-01 turėjo sumokėti 563,31 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2009 m. įmonė 2010-10-01 turėjo sumokėti 653,67 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2010 m. įmonė 2011-10-04 turėjo sumokėti 232,85 Eur pelno mokestį, pagal pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. įmonė 2014-06-02 turėjo sumokėti 21,55 Eur pelno mokestį, kitais laikotarpiais įmonė pelno mokestį mokėjo dalimis, tačiau iš viso pelno mokesčio sumokėta 437,73 Eur, o susidariusi nepriemoka už laikotarpį nuo 2004-10-01 iki 2017-06-15 – 4112,15 Eur. Taip pat įmonė visai nemokėjo socialinio mokesčio 2007-10-01 ir 2008-09-30, susidariusi nepriemoka – 259,21 Eur. PVM mokestis visai nemokėtas nuo 2005-01-25 iki 2012-01-26 (nuo 2011-05-24 iki 2011-11-29 dalimis nurašė PVM mokestį antstolis, 2015-12-30 nurašyta mokesčių administratoriaus nuo banko sąskaitos), po 2012-01-26 įmonė dalimis mokėjo PVM mokestį, iš viso išieškota ir sumokėta 2279,42 Eur ir už laikotarpį nuo 2005-01-25 iki 2018-07-25 liko nesumokėta 6721,82 Eur (el. b. medž. 2 t., 16-92 l.). Šie VMI pateikti duomenys visiškai atitinka atsakovo pateiktus duomenis apie VMI mokėtus mokesčius. Be to, iš VSDFV 2020-03 rašto nustatyta, kad įmonė 2004-03-31 turėjo 237,78 Eur delspinigių įsiskolinimą, delspinigiai įmonei buvo skaičiuojami iki 2018-09-30 ir, nepaisant kelių įmonės padarytų pavedimų, nurodytai datai sudarė 331,85 Eur delspinigių įsiskolinimas (el. b. medž. 2 t., 95-96 l.). Nurodyti VSDFV duomenys atitinka atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo teiginį, kad jis mokėjo įmokas VSDFV, taigi jam nebuvo skaičiuojama įmokų skola, tačiau taip ir liko nepadengti delspinigiai. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad mokesčių įsiskolinimas iš įmonės jau 2001 - 2002 m. buvo išieškomas priverstine tvarka, ir vėliau – 2008 m., 2012 m., 2016 m., 2017 m. VMI priėmė sprendimus dėl mokesčių nepriemokų išieškojimo, patvirtina, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais sunkumais įvykdyti mokestinius įsipareigojimus valstybei, įmonės gaunamo pelno nepakako padengti įmonės skoliniams įsipareigojimams.

33. Ieškovė nurodė, jog įmonė buvo nemoki jau 2004-07-01, šį terminą skaičiuodama nuo 2004-03-31 termino sumokėti 220,69 Eur delspinigius VSDFV, tačiau byloje nėra įrodymų, kad minėtą delspinigių įsiskolinimą 2004-03-31 VSDFV ragino įmonę padengti, o įstatymai nenustato specialaus termino delspinigiams sumokėti. Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktus įrodymus įmonei PVM mokėjimo terminas už 2004 m. I pusmetį buvo 2005-01-25, o pelno mokesčio už 2003 m. mokėjimo terminas buvo 2004-10-01, todėl įmonės nemokumas galėtų būti nustatinėjamas ne anksčiau nei nuo 2005-01-02 (2004-10-01 + 3 mėn.).

34. Ieškovė teismui įmonės balanso ar kitų dokumentų iš įmonės finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė, nurodė, jog įmonė neturėjo turto, neteikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų. Atsakovas, įrodinėdamas, kad įmonė nebuvo nemoki, taipogi teismui nepateikė balanso ar kitų dokumentų iš įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė turėjo turto (CPK 178 str.). Įvertinus tai, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo 2 896,20 Eur (laikant, kad jis iki 2005-01-02 nebuvo panaudotas dengiant įmonės skolas ar įmonės veiklai), kad įmonė vykdė nuomos veiklą ir daugiau turto neturėjo, taip pat įvertinus tai, kad įmonė iki 2004-10-01 turėjo sumokėti 291,55 Eur pelno mokestį, taigi gavo 1943,67 Eur pelno (291,55*100/15), taigi įmonės 2005-01-02 tikėtina turėtas turtas buvo 4839,87 Eur. Tačiau kaip ir buvo minėta iš įmonės pagal 2001-2002 m. VMI ir VSDFV sprendimus buvo išieškoma 1 746,87 Eur skola, iki 2005-01-02 įmonė turėjo sumokėti 505,97 Eur PVM mokestį ir 291,55 Eur pelno mokestį, taigi įmonės skoliniai įsipareigojimai buvo 2544,39 Eur ir jie viršijo pusę įmonės turėto turto. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad įmonė 2005-01-02 buvo nemoki ir įmonės vadovas – atsakovas – turėjo pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Dėl žalos fakto ir dydžio

35. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio reikalavimų, nurodė, jog žala nelaikoma įmonės mokėtini mokesčiai, žala galėtų būti tik kreditorių pareikšti reikalavimai dėl delspinigių ar baudų. Argumentuodamas šį teiginį, atsakovas nurodė teismų praktiką, kurią suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013. Iš minėtos kasacinio teismo nutarties matyti, kad ginčas byloje kilo tarp juridinio asmens (juridiniam asmeniui nebuvo iškelta bankroto byla) ir jo buvusių dalyvių ir vadovų dėl žalos atlyginimo, juridiniam asmeniui patyrus nuostolių dėl netinkamai vykdytos mokestinės prievolės. Ieškovė (juridinis asmuo) byloje nurodė, kad Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus ieškovės veiklos mokestinį patikrinimą buvo nustatyti mokesčių pažeidimai per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., užfiksuoti ieškovės akcininkų M. D. ir A. C. bei vadovų V. P. ir G. R. padaryti teisės aktų pažeidimai siekiant išvengti mokestinių prievolių, dėl ko, mokesčių administratoriui perskaičiavus mokėtinus mokesčius, ieškovė buvo įpareigota sumokėti mokesčių nepriemoką bei baudą. Kasacinis teismas nurodė, jog sandoriais, sudarytais su bendrove, kuri nevykdė jokios veiklos ir jokių prekių, paslaugų ar darbų ieškovui realiai neteikė ir neatliko, ieškovė iš esmės sumažino valstybei mokėtinus pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Jei ne šie fiktyvūs sandoriai, ieškovė, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, turintis mokestines pareigas valstybei, būtų turėjęs mokėti didesnius mokesčius, todėl visiškai pagrįsta teigti, kad aptariami sandoriai leido ieškovei neteisėtai gauti naudą. Taigi vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovės žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Pripažinus priešingai, ieškovo mokestinė pareiga nepagrįstai būtų perkeliama jo vadovams ar dalyviams. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad atsakovai nėra ir negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti šiuos mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.). Iš nurodytų aplinkybių ir kasacinio teismo motyvacijos (sprendimo 35 p.) akivaizdu, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013 nustatytos faktinės aplinkybės bei ieškinio pagrindas skiriasi, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas neturi pagrindo remtis atsakovo nurodyta teismų praktika.

37. Dar daugiau, atsakovo nurodyta teismų praktika taikoma tose civilinėse bylose, kuriose tiesioginį ieškinį įmonės vadovui (ar dalyviui) dėl žalos atlyginimo reiškia įmonės kreditorius (-iai) (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-561-330/2019 ir kt.), tačiau visiškai kitokia teismų praktika yra tokiu atveju, kai dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš įmonės vadovo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu kreipiasi bankroto administratorius. Pažymėtina, kad tokiu atveju kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis) įvertino tai, kad reikalavimas atlyginti žalą pareikštas CK normų ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, t. y. kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir dėl to didėjo kreditorės VMI skola, kurios ši neturi galimybių iš nemokios įmonės išieškoti. Todėl dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą priežastiniu ryšiu susijusi teisiškai reikšminga žala padaryta ne įmonei, bet jos kreditorei būtent dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą; iškėlus bankroto bylą nesumokėta mokesčių suma tapo VMI finansiniu reikalavimu, kurį privalo atlyginti bankrutavusi įmonė, o jai negebant sumokėti, už tai atsakingi asmenys yra atsakovai, dėl kurių neveikimo atsirado žala. Kartu paminėtina taip pat tai, kad cituota kasacinio teismo nutartis yra priimta vėliau nei atsakovo nurodyta kasacinio teismo nutartis ir iš esmės savo faktinėmis aplinkybėmis atitinka nagrinėjamą civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje žala negali būti laikomi įmonės nesumokėti mokesčiai atmetami kaip nepagrįsti.

38. Sprendžiant klausimą dėl žalos fakto ir dydžio paminėtina tai, kad kasacinis teismas ne kartą pasisakė, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,, Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt.,bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006).

39. Teismui nustačius, jog įmonės vadovas pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tačiau nustatant žalos, kilusios dėl įmonės vadovo laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį yra vertinama ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma, išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

40. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta.

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi, žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje nereikšminga aplinkybė nustatant žalos faktą bei jos dydį yra tai, kad bankroto bylos metu patvirtinti tik VMI ir VSDFV kreditoriniai reikalavimai. Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių – įmonė vertėsi reklaminio stendo ir kilnojamojo kiosko nuoma, taigi įmonė santykiuose su nuomininkais pati buvo kreditorė. Todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad įmonė turėjo kitų kreditorių, su kuriais buvo sudarytos sutartys ir susiklostę teisiniai santykiai dėl paslaugų ar prekių tiekimo (CPK 178 str., 185 str.), logiška, kad bankroto proceso metu buvo patvirtinti tik dviejų kreditorių – VMI ir VSDFV kreditoriniai reikalavimai.

43. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2015-01-02 nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verslo šaltinis“, nors tuo metu įmonė buvo nemoki. Taip pat nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi VMI, o teismas 2019-05-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą įmonei, nutartis įsiteisėjo 2019-06-06. Atsižvelgiant į tai nagrinėjamoje byloje skaičiuotina žala, susidariusi laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2019-05-29.

44. Taip pat nustatyta, kad ieškovės mokesčių nepriemokos VMI skola laikotarpiu nuo 2005-01-02 iki 2018-07-25 iš viso 11 093,18 Eur (PVM – 6721,82 Eur, pelno mokesčio – 4112,15 Eur, socialinio mokesčio – 259,21 Eur), kas yra įmonės nesumokėtų VMI mokesčių padidėjimas. Įmonės delspinigių skola 2004-12-31 VSDFV buvo 237,78 Eur, o 2018-09-30 delspinigių skola - 331,85 Eur, taigi delspinigių padidėjimas – 94,07 Eur (331,85-237,78). Sudėjus mokesčių padidėjimą VMI ir delspinigių padidėjimą VSDFV, gaunama suma yra 11 187,25 Eur. Nurodyta suma nebuvo padengta iš įmonės turto bankroto proceso metu, nes įmonė turto neturėjo. Taigi atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, laikotarpiu nuo 2005-01-02 iki 2019-05-29 didėjo įmonės įsiskolinimai VMI ir VSDFV, minėti kreditoriai iškėlus bankroto bylą pateikė kreditorinius reikalavimus, kurie buvo patvirtinti teismo nutartimi, ir įmonės kreditoriniai įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2005-01-02 iki 2019-05-29 padidėjo tiek, kad kreditoriniai reikalavimai bankroto proceso metu liko nepadengti iš įmonės turto (jo įmonė neturėjo), todėl 11 187,25 Eur suma laikytina įmonės ir kreditorių patirta žala.

Dėl priežastinio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos

45. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014 ir kt.). Kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

46. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad tiek PVM deklaracijas, tiek ir metines pelno mokesčio deklaracijas mokesčių administratoriui teikė pats atsakovas, ant mokesčių deklaracijų yra jo parašai, taigi jam buvo žinoma, kiek mokesčių už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį įmonė privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Atsakovui taipogi kaip įmonės vadovui buvo žinoma, kiek įmonė gauna pelno iš vykdomos veiklos, kiek reikalinga sumokėti darbo užmokesčio 1 darbuotojui ir kiek reikia sumokėti valstybei mokesčių, susijusių su darbo užmokesčiu. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, buvo atsakingas už kasdienės įmonės veikos organizavimą, turto išsaugojimą ir mokesčių mokėjimą, finansinių ataskaitų rengimo organizavimą, jam taip pat buvo žinoma įmonės finansinė padėtis, t. y., kad įmonė nuo 2015-01-02 iki 2019-05-29 nuolat susidūrė su sunkumais atsiskaityti su mokesčių administratoriais, kad nebuvo galimybių išieškoti skolas iš įmonės turto, tačiau dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į teismą atsakovas nesikreipė. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą įmonei yra stabdomas visų skolų ieškojimas bei mokesčių ir delspinigių bei baudų skaičiavimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Taigi 2005-01-02 atsakovui kreipusis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nuo 2005-01-02 mokestinės prievolės bei delspinigiai nebūtų skaičiuojami ir nebūtų susidariusi 11 187,25 Eur žala. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtos veikos (bankroto bylos neinicijavimo laiku) ir žalos – mokesčių ir delspinigių nepriemokos - yra priežastinis ryšys.

Dėl kaltės

47. Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Pažymėtina ir tai, kad civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Ši kaltės forma pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, kai sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo dėl įstatyme įtvirtintos imperatyvios teisės normos pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymo) (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas ir kt.).

48. Kaip ir buvo minėta, ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Atitinkamai atsakovui tenka pareiga įrodinėti, kad ne dėl jo kaltės atsirado žala. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovo sveikata nebuvo gera, dėl jam diagnozuotų ligų ir gretutinių susirgimų 2005-10-10 buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, kuris kiekvienais metais pratęstas, ir galiausiai nuo 2011-08-05 40 procentų darbingumas nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties (el. b. medž. 3 t., 69-75 l.). Kurį laiką pats atsakovas buvo praradęs susidomėjimą įmonės veikla. Galiausiai, atsakovo kaltės, kad buvo nesumokėti mokesčiai, nėra, nes mokesčiai buvo skaičiuojami dėl to, kad įmonė vykdė veiklą.

49. Nurodytų atsakovo atstovo argumentų teismas nevertina kaip svarbių aplinkybių, kurioms esant atsakovas būtų laikomas nepažeidusiu rūpestingo žmogaus elgesio standarto. Pažymėtina tai, kad tiek ligos atveju, tiek ir praradus susidomėjimą įmonės veikla, įmonės vadovas turi užtikrinti ne tik įmonės veiklos vykdymą, bet ir tinkamą įsipareigojimų vykdymą įmonės kreditoriams, o nustačius, kad įmonė yra nepajėgi vykdyti savo prievolių, imtis atitinkamų įstatymuose nustatytų veiksmų įmonės nemokumui sumažinti, kaip pavyzdžiui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tuo pačiu paminėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas bei kiti teisės aktai įmonės vadovui suteikia ne tik teises veikti įmonės vardu, bet ir įmonės vadovo nedarbingumo laikotarpiu suteikti įgaliojimus veikti įmonės vardu kitam įmonės darbuotojui, o praradus susidomėjimą įmonės veikla – šią veiklą sustabdyti, apie tai pranešant kreditoriams, ar kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą, ar įmonės akcininkui perleidžiant įmonę kaip verslo kompleksą kitam asmeniui. Tačiau atsakovas, žinodamas, kad įmonės veikla yra nuostolinga, kai gaunamų pajamų ir įmonės turimo turto nepakanka atsiradusiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tęsė įmonės veiklą, kitų aktyvių veiksmų įmonės nemokumui sumažinti ar pašalinti nesiėmė, tokiu būdu didindamas įmonės įsiskolinimą VMI ir VSDFV, taigi elgėsi pasyviai, neatsakingai, nerūpestingai, t. y., atsakovo elgesys neatitiko rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas dėl paprasto neatsargumo laiku nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, dėl ko kilo 11 187,25 Eur žala kreditoriams ir įmonei.

Dėl bylos baigties, ieškinio senaties termino, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

50. Šioje byloje ieškovei įrodžius visas atsakovo, kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat nustačius žalos dydį (11 187,25 Eur), ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ((duomenys neskelbtini) str.).

51. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog yra parleistas MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 metų mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Taigi atsakovas iš esmės byloje prašo taikyti ieškinio senatį.

52. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

53. Kaip teisingai nurodė atsakovas MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, o suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 107 str. 2, 3 d.).

54. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties, nes ieškovė šioje byloje prašo ne priteisti mokestinę nepriemoką, o atlyginti žalą, padarytą įmonei ir kreditoriams. Kartu paminėtina, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Šiuo atveju žalos faktas ir dydis paaiškėjo tik įmonei iškėlus bankroto bylą 2019-05-29, taigi ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti skaičiuotinas nuo 2019-05-29. Kadangi ieškovės atstovas dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2019-09-17, todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nėra praleistas.

55. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

56. Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, civilinė byla buvo iškelta 2019-09-18, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (11 187,25 Eur) nuo 2019-09-18 iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

58. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

59. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl už pareikštą patikslintą ieškinį mokėtinas 252,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys didžiąja dalimi tenkintas (99,84 proc.), iš atsakovo V. Š., kaip pralaimėjusios bylą šalies, priteistinas 252,00 Eur žyminis mokestis bei 14,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

60. Teismo 2019-09-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. ).

61. Ieškovei 2020-01-13 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 11 133,69 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. Š. pagal 2019-12-09 sprendimą už akių (el. b. medž. 1 t., 40 l.). Kadangi minėtas sprendimas už akių 2020-03-02 nutartimi buvo panaikintas (el. b. medž. 2 t., 1-3 l.), todėl 2020-01-13 išduotas vykdomasis raštas dėl 11 133,69 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. Š. yra negaliojantis ir priverstinis skolos išieškojimas pagal minėtą vykdomąjį dokumentą yra draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigotina per 10 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gražinti teismui negaliojantį vykdomąjį raštą.

62. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 str. 2 d.).

63. Nagrinėjamoje byloje yra dokumentų, kuriuose užfiksuoti atsakovo sveikatos duomenis. Todėl siekiant užtikrinti, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės susipažinti su byloje esančiais neskelbtinais duomenimis, pripažintini neviešais dokumentai, esantys elektroninės bylos popierinėje medžiagoje - 3 tomo 69-75 lapai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Verslo šaltinis“, į. k. 145376645, 11 187,25 Eur (vienuolikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų, 25 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 187,25 Eur sumą nuo 2019-09-18 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 252,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 14,32 Eur (keturiolikos eurų, 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

2019-09-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti ieškovę BUAB „Verslo šaltinis“, į. k. 145376645, per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos grąžinti teismui 2020-01-13 vykdomąjį raštą dėl 11 133,69 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. Š. pagal 2019-12-09 sprendimą už akių.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga dokumentus, esančius elektroninės bylos popierinėje medžiagoje - 3 tomo 69-75 lapus.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė