Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Linai Kručiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovei G. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. ieškinio ir jo priedų kopijos bei kiti procesiniai teismo dokumentai buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Atsakovė patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovė ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurią teismo posėdžio metu palaikė. Dėl teismo posėdžio metu patikslintos bendravimo tvarkos, kad dukra su skyriumi gyvenančia motina bendrauja šalių sutarimu, atstovė pritarė. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ir 250,00 Eur išlaikymo priteisimas iš motinos neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nepilnametė S. T., gimusi 2014 m. d., yra ieškovo N. T. ir atsakovės G. N. dukra. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). A. G. N nepateikė prieštaravimo ieškovo reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės S. T. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos tėvu N. T., kadangi tai šiuo metu geriausiai atitinka dukros interesus (CK 3.174 straipsnis). Vadovaujantis išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdytina skubiai.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, dienos režimą ir pan.

Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu ieškovas patikslino savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, prašydamas nustatyti, kad S. T. su skyriumi gyvenančia mama G. N. bendrauja bendru šalių sutarimu, t. y. nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra kliūčių nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką, juolab, kad tam pritaria ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Šalims išaiškintina, kad pasiekus tarpusavio sutarimą jie turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės G. N., išlaikymą nepilnametei dukrai S. T., gimusiai 2014 m. d., po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 9 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pavedant N. T. tvarkyti uzufrukto teise. Kadangi išlaikymas yra priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, šis ieškovo prašymas priteisti išlaikymą nuo 2022 m. kovo 9 d. traktuotinas kaip prašymas priteisti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. liepos 22 d. ir prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. kovo 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. liepos 22 d.

Teismas atsižvelgia į tai, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas dukros poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį dukros poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jai, gali būti didesnės, kitą - mažesnės, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių ieškovas nenurodė. Atsižvelgęs į S. T. amžių, į jos sveikatos būklę, į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas pripažįsta, kad šiuo metu šalių dukros būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 500,00 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad šiuo atveju šalių dukros poreikius užtikrina 500,00 Eur suma ir ji mažintina pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (kurių dydis nuo 2022 m. birželio 1 d. Lietuvoje yra 80,50 Eur), todėl šiuo atveju išlaikymo dydis yra 419,50 Eur.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vertinant šalių turtinę padėtį bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas N. T. dirba ir, kaip pats pažymėjo, gauna neblogą darbo užmokestį. Ieškovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų ieškovo paaiškinimų, atsakovės situacija yra gana sudėtinga, jo žiniomis ji neturi net gyvenamosios vietos, niekur nedirba, yra priklausoma nuo alkoholio.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neturint jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, nėra galimybės nustatyti ar ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis iš esmės skiriasi, ar yra panašios, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui tenka visapusiška vaiko auginimo ir priežiūros našta. Vadovaujantis išdėstytu, dukros išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis. Iš atsakovės dukros išlaikymui priteistina po 210,00 Eur per mėnesį. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas. Kartu teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2022 m. liepos 22 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). S. T. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas N. T. (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas dukra rūpinasi nuo 2022 m. kovo 9 d., kai ją parsivežė iš Anglijos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko motina, t. y. atsakovė nuo tada kokia nors forma teiktų dukrai išlaikymą. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo dukrai įsiskolinimą nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. liepos 22 d., t. y. už 4 mėnesius ir 13 dienų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika analizuojamu klausimu, iš atsakovės G. N. priteistinas 931,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (4 mėn. 13 d. x 210,00 Eur). S. T. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas N. T..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovo teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1126,00 Eur, t. y. 1000,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir 126,00 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies (95 %), iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista 1070,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybei priteistina 78,00 Eur žyminio mokesčio (57,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((210x12=2520) x 3 proc. x 75 proc. = 57,00 Eur) ir 21,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (931 x 3 proc. x 75 proc. = 21,00 Eur).

Byloje Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą po 200,00 Eur. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės S. T., gimusios 2014 m. d. , gyvenamąją vietą su jos tėvu N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad S. T., gimusi 2014 m. d., su skyriumi gyvenančia atsakove G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja bendru šalių sutarimu.

Priteisti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. T., gimusiai 2014 m. d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų ir 00 ct), nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2022 m. liepos 22 d. iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. T., gimusiai 2014 m. d., 931,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1070,00 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų ir 00 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660). Minėtą sumą privalu sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale (SWIFT kodas: INDULT2X); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke (SWIFT kodas: HABALT22); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (SWIFT kodas: AGBLLT2X); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (SWIFT kodas: CBVILT2X); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke (SWIFT kodas: CBSBLT26); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“ (SWIFT kodas: MDBALT22).

Panaikinti 2022 m. rugpjūčio 25 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.