Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, išsilavinimas (duomenys neskelbtini), studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. Z. 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.45 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini). vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 181 punktų reikalavimus tuo, kad prieš persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją „A“ eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, o konkrečiai – nepraleido iš dešinės pusės pirmąja „A“ eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, ta pačia kryptimi važiavusio autobuso „MAN“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamo Č. K., dėl to autobuso vairuotojas, vengdamas atsitrenkimo, staigiai stabdė vairuojamą autobusą, dėl to autobuse griuvo keleivė D. B., taip įvyko eismo įvykis, kurio metu D. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais J. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną važiavo į kineziterapiją dėl kelio traumos, tuo metu apsisukinėjo, prie šviesoforo, antroje eismo juostoje susidarė kamštis, prieš pradedant apsisukimą toje eismo juostoje buvo padarytas tarpas jam pravažiuoti. Jo posūkis į kineziterapiją, nuo tos vietos kur apsisukimas buvo kokie 6 metrai, kai pradėjo apsisukimo manevrą tikriausiai dėl žioplumo ir neatsargumo nepastebėjo atvažiuojančios transporto priemonės, dėl to taip įvyko. Tiksliai neprisimena, tikriausiai nepastebėjo. Jis nusuko prie savo kineziterapijos, pasistatė mašiną, išlipo, pastebėjo, kad autobusas stovi. Toje vietoje, kur pasistatė mašiną, stebėjo autobusą ar kažkas įvyks ar išlips, apžiūrėjo mašiną, nieko nematė, jokių nubrozdinimų, autobusas po kelių minučių nuvažiavo, nepagalvojo, kad kažkas atsitiko. Pastebėjo, kad autobusas sustojo, niekas neišlipo, iš savo automobilio būklės irgi nematė, kad kažkas būtų atsitikę ir nuėjo į kineziterapiją. Negirdėjo jokio staigaus stabdymo. Jo posūkis buvo, tuo metu turėjo persirikiuoti į autobusų juostą norint užsukti. Buvo punktyrinė linija. Tai buvo senai tiksliai negalėjo pasakyti kas tuo metu buvo, tikrai neprisimena, gal apsižiūrėjo tuo metu prieš apsisukimą, tuo metu gal autobusas buvo toliau, tuo metu jo nematė, kai pradėjo daryti apsikukimą tikriausiai spėjo privažiuoti. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų autobuse krito keleivė. Po kelių dienų gavo į el. paštą pranešimą, kad reikia skambinti policijai, pranešė, kad buvo įvykis per kurį moteris nukrito ir kad nieko negali aiškintis kol moteris nepasveiks, buvo laukiamasis laikotarpis, kol ji pasveiks. Gal susimaišė, gal tėčiui atėjo pranešimas į el. paštą. Automobilis priklauso jo tėčiui. Sužinojo apie įvykį, kas vairavo, kai su policija pakalbėjo. Šiuo metu vairuoja, jau metus su puse vairuoja. Anksčiau neturėjo jokių auto įvykių. Šią veiką vertina taip, kad labai gailisi dėl to, šį įvykį sukėlė netyčia, nenorėdamas ir nesitikėdamas to. Kai sužinojo, kad dėl jo veiksmų kažkas nutiko susinervino, nežinojo ką daryti. Kai sužinojo, kad moteris sveiksta labai palengvėjo, kai galėjo paprašė telefono numerio, kad moters galėtų atsiprašyti, tą ir padarė, pasakė, kad gailisi ir atsiprašė. Pergyveno, kad gali būti blogesni padariniai. Kol laukė kalbėjosi su tėvais, su tėčiu aiškinosi kaip kas gali būti. Aiškinosi kaip susitvarkyti, kas bus toliau. Kai sužinojo iš policijos pasišnekėjo kartu su tėčiu, kad nusiramintų, kad lauktų, kas bus, kad viskas bus gerai. Tėtis nesidžiaugė, iš pradžių papeikė jį, kad neatsargiai važiavo, kad taip negalima, vėliau abu nusiramino ir aiškinosi ką toliau daryti. Mano, kad ieškinyje nurodytą sumą, kaip supranta, turėtų atlyginti draudimas, nes yra draustas. Jis sutiktų šią sumą sumokėti, jei teismas taip nuspręstų. Šis įvykis jam tapo gera gyvenimo pamoka, viską apgalvojo, mąstė ir apie tai kaip jaučiasi sužalota moteris. Su visu tuo jam reikėjo susitvarkyti, buvo daug apmąstymų ir suprato, kad tai tikrai nepasikartos. Šiuo metu pasikeitę ir vairavimo įpročiai, prieš atliekant manevrą tris kartus pasitikrina ar tikrai saugu jį atlikti. Kaip sugebėjo kirsti dvi juostas ir patekti į pirmąją negalėjo paaiškinti. Mano, kad šį įvykį galėjo lemti patirties trūkumas. Labai gailisi dėl susidariusios situacijos.

Nukentėjusioji D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną važiavo į darbą autobusu ir įvyko šis įvykis. Pačio įvykio metu nebuvo iškviesta nei greitoji nei policija. Vairuotojas buvo sustojęs, žmonės sakė kviesti greitąją. Vairuotojas neprivažiavo prie galutinio sustojimo. Paskutiniame sustojime ji viena liko, nes negalėjo atsistoti, paeiti, ji žodžio negalėjo pasakyti. Paklausė ar iškviesti greitąją, tada ji pasakė aišku kvieskit, nes nepaeina. Iškvietė, išvežė ją į ligoninę, padarė tyrimus, po tyrimų išleido namo. Namuose kas dieną tai tas tai tas, tai akis sumėlynavo, tai šonai pradėjo tinti, iki šios dienos gydosi ir skystį traukė. Į darbą išėjo su nuskausminamaisiais. Prieš mėnesį kokį vėl traukė skystį, šiuo metu paskirtas gydymas, vėl bus fizioterapija, audiniai apmirę, koja negyva, jaučiasi labai blogai. Ir koja ir pilvo siena sumušta. Į autobusą įlipa, tai visada įsikabinusi stovi, visada baimėje ir strese yra. Buvo visai netikėta, kai viskas įvyko, nors ir sėdėjo, nesuprato kas įvyko. Iki šiol skauda ir palei antakį. Labiausiai šoną ir koją. Civiliniame ieškinyje nurodyta suma yra tokia, nes nėra pasveikusi po traumos, audiniai apmirę, nežino ar ji dar pasveiks, daktarai sako, kad ilgas gydymas, nežinia ar viskas pasibaigs, sakė gali taip ir likti. Įvykio metu dirbo. Nedarbingumas tęsėsi 2 mėn. ir vėliau išėjo į darbą, nes paprašė, kad užbaigtų nedarbingumą. Lankstytis negali. Šiuo metu dirba, yra pensijoje, bet ji maža. Niekur negali toliau išeiti, skausmai prasideda, jos visas gyvenimas pasikeitė, nebus tokia jau, kokia buvo, nuo šito įvykio ji negali su kažkuo bendrauti, gal norėtų pasportuoti, bet pajudėti negali. Prieš įvykį darbe sportavo, dirbo daugiau. Prieš 12 metų atlikta klubo operacija, po to karto daugiau jokių ligų neturėjo. Po viso to įvykio jai visos ligos prasidėjo, prieš tai viskas buvo gerai. Jai yra kairės pusės klubo degeneracija. Dešinės pusės klubą operavo, dešinėje jai yra trauma. Dėl šio įvykio operacijos nebuvo, skysčius ištisai traukė iš dešinės pusės pilvo sienos.

Galimas laiduotojas E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Labai sunki situacija, jie gyvenime šeimoje neturėjo teistumų, sunku ir dabar kalbėti, visa šeima aptarė, kad netikėta buvo tai, kas įvyko. Šnekėjo su sūnumi ir po šiai dienai likę neramumai. Studentas, jaunas, blogai visa tai vertina dėl vaikino ateities. Jis labai geras vaikas, supranta viską ką padarė. Nepatyręs gal, per žioplumą taip atsitiko. Kiek aiškinosi, iškart jis paaiškino, kad praleido dvi mašinas, autobuso trečioje juostoje nepastebėjo. Sako nieko neįvyko, nei susidūrimo nieko, sako išlipo pažiūrėti kas buvo, autobusas nuvažiavo. Po kelių mėnesių tyrėja paskambino ir pasakė, kad byla tokia. Ir pačiam pamoka, neįsivaizdavo, kad dėl neatsargumo galima prieiti iki baudžiamosios bylos, didelis šokas buvo. Sūnui patarė šeima paskambinti nukentėjusiajai. Grynai dėl neatsargumo viskas įvyko, tai bus gyvenimo pamoka. Jo santykiai su sūnumi labai geri, artimi, stengiasi, kad jis mokytųsi, sportuotų, kažko siektų gyvenime. Paslaugus ir geras vaikas. Protingas vaikas. Sūnus klauso jo. Atsiprašo labai. Jis pats dirba per tris darbus, sutuoktinė dirba per kelis darbus, šeimos pajamos normalios, visi dirba, jo pačio vidutinės pajamos į rankas apie (duomenys neskelbtini) Eur, jei būtų skirtas laidavimas jis galėtų sumokėti apie (duomenys neskelbtini) Eur. Šis automobilis jo, jo sūnus visąlaik vairavo automobilį, galima skaityti, kad automobilis jo. Nėra jis joks kelių erelis, pirko automobilį senoką, kad nelakstytų. Dukra suaugusi, dirba pati. Sūnaus mokslas nemokamas, bet negauna jokių stipendijų. Reikia prisidėti prie jo pragyvenimo. Sūnus gyvena su jais.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

Liudytojo Č. K., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) autobusai autobuso vairuotoju. Autobuso vairuotoju dirba apie penkis metus laiko. 2024 m. rugpjūčio 5 d. ryte pradėjo darbą, vairavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą. Apie 7 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) nustatytu maršrutu iki (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini)., netoli sustojimo „(duomenys neskelbtini)“, važiavo kaip ir skirta pirma eismo juosta, A juosta. Toje vietoje yra trys eismo juostos viena kryptimi. Tuo metu antroje eismo juostoje buvo kolona automobilių, judančių ta pačia kryptimi kaip ir jis. Visai prieš jo minėtą sustojimą, iš priešingos eismo juostos yra apsisukimas, kad iš priešpriešinės eismo juostos būtų galima įvažiuoti. Pastebėjo, kad per tą išvažiavimą iš priešpriešinės juostos įvažiuoja automobilis Golf, valstybinių numerių nežino. Golf net nestabdęs, matydamas tarpą tarp automobilių, įvažiavo kirto dvi eismo juostas tarp automobilių ir įsuko į A juostą, kuria jis važiavo. Automobilis įsuko visai prieš jo vairuojamą autobusą. Jis dėl to buvo priverstas staigiai stabdyti, kad neatsimuštų į jį. Automobilis Golf, užsukęs prieš jo vairuojamą autobusą, visai nestabdė ir nuvažiavo į priekį. Jis jau stabdė, todėl nežiūrėjo, kur jis nuvažiavo. Sustojęs iš karto klausė žmonių, ar visiems viskas gerai, nes girdėjo, kad kažkas griuvo. Paskui, kai sustabdęs atsisuko į saloną, pamatė dvi nugriuvusias moteris. Moterys atsikėlė su kitų keleivių pagalba gan greitai. Klausė, ar joms viskas gerai. Abi sakė, kad gerai, todėl važiavo toliau. Kadangi niekas tuo metu neprašė pagalbos, taip ir nuvažiavo iki galinio sustojimo. Galiniame sustojime pamatė, kad autobuse yra viena moteris, kuri dažnai važiuoja tuo pačiu maršrutu, ji visada išlipdavo prie bazių, o šį kartą ji važiavo iki galinio sustojimo. Sustojęs ten, jos pasiteiravo, ar jai viskas gerai. Ji pasakė, kad negali atsistoti, kad jai reikia pagalbos. Jis iškvietė ir greitąją ir policiją. Jeigu Golf nebūtų jam "užkišęs", jam nebūtų reikėję stabdyti staigiai. Golf vairuotojo elgesys buvo labai neatsakingas. Per jo elgesį buvo sužalota moteris jo vairuotame autobuse. Įvykio metu buvo geros oro sąlygos, jau buvo šviesu, nelijo, sausa kelio danga. Golf vairuotojas turėjo matyti, kur jis važiuoja ir, kad jis užtveria jam kelią. Tuo metu jo greitis galėjo būti ne didesnis nei 35 km/h, nes jau artėjo prie sustojimo (b. l. 63–66).

2024 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkės atliekančios skyriaus viršininko funkcijas R. B. pranešimas dėl eismo įvykio Nr. 07-24-9627316 medžiagos persiuntimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje buvo atliekamas eismo įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini) tyrimas, dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.45 val. (duomenys neskelbtini). ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), autobusui „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam Č. K., staigiai stabdant, salone krito keleivė D. B., kuri po įvykio buvo išvežta į gydymo įstaigą. Gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius specialisto išvadoje Nr. G 2067/2024 (02) konstatuota, kad D. B. eismo įvykio metu padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tyrimo metu nustatyta, kad pavojingą situaciją, dėl kurios autobuso vairuotojas turėjo staigiai stabdyti, kelyje sukėlė automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. Z. (b. l. 11).

2024 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta 2024 m. rugpjūčio 5 d. patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5 - ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju E. T., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valstybinis Nr. KTK 6S1, borto numeris K1745, gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto, kad adresu (duomenys neskelbtini), dabar kelyje bandant išvengti avarinės situacijos (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso a/m ? v/n (duomenys neskelbtini) stabdymo metu griuvo keleivė. Moteriai apie 55-60 m. kojos trauma. Praneša autobuso vairuotojas, laukia vietoje, kur sukasi viešasis transportas, galutinė stotelė, artimiausias namas (duomenys neskelbtini). Info AVPK, GMP. Atvykus nurodytu adresu, kartu atvyko greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) brigada, kuri nedelsiant pradėjo apžiūrinėti autobusu MAN, (duomenys neskelbtini) maršruto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusią moterį D. B. (gimusią (duomenys neskelbtini)). Pabendravus su autobuso vairuotoju Č. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., šis paaiškino, kad važiuodamas autobusu (duomenys neskelbtini), A juosta, leistinu greičiu, pastebėjo, kaip jam iš kairės pusės, t. y. antros eismo juostos staiga, sukeldamas avarinę situaciją, lengvasis automobilis, (galimai VW Golf), persirikiavo į pirmąją juostą, dėl ko autobuso vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio, staiga stabdė ir stabdymo metu, pasak autobuso vairuotojo, autobuse buvusi moteris parkrito. Taip pat Č. K. nurodė, kad nedelsiant sustojo ir pasiteiravo, ar niekas nesusižalojo ir ar niekam nereikia greitosios medicinos pagalbos, tačiau autobuse buvę keleiviai patikino, kad visiems viskas yra gerai, todėl autobuso vairuotojas toliau nuvažiavo. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) g., šalia autobusų stotelės, autobuso vairuotojui keleiviai pasakė, kad moteriai D. B. reikia GMP, kadangi jaučia skausmą kojos srityje. Autobuso vairuotojo teigimu, šis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. GMP apžiūrėjusi D. B., nusprendė detalesnei moters apžiūrai ją pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, (toliau — LSMUL KK SPS). Patikrinus alkoholio matuoklių autobuso vairuotoją bei keleivę paaiškėjo, kad abu asmenys yra blaivūs. Nuvykus į LSMUL KK SPS, pabendravus su gydytojais, šie patikino, kad D. B. dar atliekami tyrimai, todėl medicinos dokumentų išrašas/siuntimas negautas, tačiau medikų teigimu, moteris rimtų sužalojimų nepatyrė, šiai pirminės apžiūros metu nustatyti sumušimai. Pabendravus su D. B., ši patikino, kad dėl įvykusio įvykio pretenzijų turi. El. paštu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas reikalavimas pateikti vaizdo registratoriaus įrašus, esančius minėtame autobuse. Įvykio vietoje nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Eismo įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų ar aplinkybių nenustatyta (b. l. 19–20).

2024 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvyko į (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta: į eismo įvykio vietą atvykstame (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) pr. Atvykus adresų: (duomenys neskelbtini), matome šešių eismo juostų kelią, po tris eismo juostas kiekviena kryptimi. Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pr. pusės, pirma eismo juosta yra pažymėta kelio ženklinimų "A". Iš nurodytos eismo juostos galima pasukti į (duomenys neskelbtini) g. Ties pastatu: adresu: (duomenys neskelbtini), matome autobusų stotelę, ant kurios parašytą (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Eismo įvykio vietoje transporto priemonių nėra. Detalūs matavimai pavaizduoti eismo įvykio vietos schemoje. Daugiau jokios reikšmingos informacijos eismo įvykio vietos apžiūros metu negauta (b. l. 22–24).

2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai iš autobuso MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimi keturi vaizdo įrašai, daryti 2024-08-05 autobuse įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. 1) 2972_1_20240805-074400-074800 - jame yra du vaizdo langai, viename vaizdas fiksuojamas per priekinį autobuso langą, kitame vairuotojo kabina. Šiame įraše užfiksuotas įvykis. 2) 2972_2_20240805-074400-074800 - jame yra du vaizdo langai, abiejuose languose yra fiksuojamas vaizdas autobuso salone, viename prie vidurinių durų, kitame prie galinių durų. Šiame įraše užfiksuotas įvykis. 3) 2972_1_20240805-081020-081420 - jame yra du vaizdo langai, viename vaizdas fiksuojamas per priekinį autobuso langą, kitame vairuotojo kabina. Šiame įraše užfiksuotas veiksmas autobusui atvykus į galinį sustojimą. 4) 2972_2_20240805-081020-081420 - jame yra du vaizdo langai, abiejuose languose yra fiksuojamas vaizdas autobuso salone, viename prie vidurinių durų, kitame prie galinių durų. Šiame įraše užfiksuotas veiksmas autobusui atvykus į galinį sustojimą. Įrašas Nr. 1 - 2972_1_20240805-074400-074800 – matoma, kad autobusas juda gatve, kurioje viena kryptimi yra trys eismo juostos, kraštinė dešinė eismo juosta ant važiuojamosios kelio dalies yra pažymėta raide „A“. Matoma, kad priešinga kryptimi taip pat yra trys eismo juosto. Priešingo eismo juostos yra atskirtos žalia veja. Autobusas juda pirmąja juosta, pažymėta raide „A“. Antra eismo juosta važiuoja transporto priemonės, kurios juda kolona. Matome kaip autobusas priartėja prie vietos, kurioje kairėje pusėje pagal autobuso važiavimo kryptį yra tarpas tarp priešpriešinių eismo juostų. Autobuso važiavimo kryptimi ties šia vieta yra nukreipiamasis kelio ženklas – važiuoti tiesiai. Už šios vietos, dešinėje pusėje yra viešojo transporto sustojimo stotelė. Autobusui artėjant prie pravažiavimo tarp priešpriešinių eismo juostų, pravažiavime stovi lengvasis automobilis Nr. 1, ketinantis įvažiuoti į eismo juostas, kuriomis juda transporto priemonių kolona bei autobusas. Autobusui priartėjus prie šios vietos, lengvasis automobilis Nr. 1 pradeda važiuoti, kerta dvi eismo juostas ir įsuka į juostą, pažymėtą raide „A“, kuria važiuoja autobusas. Lengvasis automobilis Nr. 1 antrąją eismo juostą (pagal autobuso važiavimo kryptį) kerta skersai tarp judančių transporto priemonių, per susidariusį tarpą tarp jų ir įvažiuoja į juostą, pažymėtą raide „A“, visai priešais važiuojantį autobusą. Matyti, kad tai automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis Nr. 1, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsukęs į juostą, pažymėtą raide „A“, nestabdydamas pavažiuoja toliau ir pravažiavęs viešojo transporto stotelę, užsuka į dešinėje pusėje esantį įvažiavimą į kiemus. Automobiliui Nr. 1, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į juostą, pažymėtą raide „A“ prieš pat autobusą, autobuso vairuotojas stabdo, vairuotojas palinksta į priekį, autobuso salone matomi keleiviai taip pat palinksta į priekį, moteris Nr. 1, vilkinti rudos spalvos švarkeliu, griūna ant autobuso grindų. Įrašas Nr. 2 - 2972_2_20240805-074400-074800 – matomas autobuso vidus, viename lange (ekrano kairėje) – prie vidurinių durų, kitame lange (ekrano dešinėje) – prie galinių durų. Matyti, kad autobusas juda, prie vidurinių durų stovinti, įsikibusi, besilaikanti už turėklo moteris Nr. 1 vilkinti rudos spalvos švarkeliu, visu ūgiu krenta ant autobuso grindų. Tuo metu kiti keleiviai palinksta į priekį. Taip pat matoma, kaip prie galinių durų, ant galinės sėdynės (prie galinės autobuso sienos) sėdinti moteris Nr. 2 , vilkinti žalios palvos megztiniu, žaliomis kelnėmis krenta į priekį nuo sėdynės ir visu ūgiu nukrenta ant autobuso grindų. Tada matoma, kad šioms moterims nukritus, autobusas stovi. Kiti keleiviai padeda moterims atsikelti. Įrašuose Nr. 3 - 2972_1_20240805-081020-081420 ir Nr. 4 - 2972_2_20240805-081020-081420, – yra užfiksuotas vaizdas, kai autobusas atvyksta į galinį sustojimą. Ten autobusas sustoja. Tuo metu autobuse yra tik vairuotojas ir moteris Nr. 2, kuri sėdi netoli vidurinių autobuso durų. Vairuotojas išlipa iš savo kabinos, prieina prie moters, kalba su ja, po to skambina telefonu. Vėliau matyti kaip prie autobuso atvyksta policijos, greitosios med. pagalbos automobiliai (b. l. 28–30). Kompaktinis diskas saugomas byloje voke (b. l. 27).

2024 m. rugpjūčio 8 d. informacija apie kelių transporto priemonę, kurioje nurodyta, kad automobilis Volksvagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra E. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

2024 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, kad J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) m. paaiškina, kad automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 8 val. vairavo jis (b. l. 34).

2024 m. lapkričio 12 d. transporto priemonės draudimo išrašu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), draudimo polisas (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–37).

2024 m. rugsėjo 30 d. – 2024 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2067/2024 (02), kurioje nurodyta, kad D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su XI šonkaulio lūžimu, pilvo sumušimas. Dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su XI šonkaulio lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 46–48).

2025 m. sausio 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio vietos patikslinimo, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-40938-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinktuose dokumentuose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu. Peržiūrėjus įvykio vaizdo įrašus, pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vietą sulyginus su internete esančiais (duomenys neskelbtini) miesto žemėlapiais, nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). ties (duomenys neskelbtini) namu. Tęsiant ikiteisminį tyrimą laikyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu (b. l. 15–17).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.45 val. dėl J. Z. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis dėl kurio kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. (duomenys neskelbtini) pr. link A. (duomenys neskelbtini) g. vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus tuo, kad prieš persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją „A“ eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, o konkrečiai – nepraleido iš dešinės pusės pirmąja „A“ eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, ta pačia kryptimi važiavusio autobuso „MAN“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamo Č. K., dėl to autobuso vairuotojas, vengdamas atsitrenkimo, staigiai stabdė vairuojamą autobusą, dėl to autobuse griuvo keleivė D. B., taip įvyko eismo įvykis, kurio metu D. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis J. Z., kuris parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, būdamas nepakankamai atidus, nepastebėjo atvažiuojančios transporto priemonės. Jis sutinka dėl jo neatsargių veiksmų galėjo būti sudaryta kliūtis autobuso vairuotojui, dėl kurios šis buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl ko krito kelios autobuso keleivės, vienai iš jų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, pirmiau nurodytas kaltinamojo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino nukentėjusioji D. B.. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo Č. K. parodymai, Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės, taip pat kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas eismo įvykis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada.

Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiosios D. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 2067/2024 (02) nurodyta, jog konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su XI šonkaulio lūžimu, pilvo sumušimas. Nustatyta, kad dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su XI šonkaulio lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kokius KET reikalavimus pažeidė asmuo, bet ir tai, ar konkretūs padaryti KET reikalavimų pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teisiniam vertinimui esminės reikšmės turi tik tie padaryti KET pažeidimai, kurie yra eismo įvykio priežastimi, t. y. kurių nepadarius, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kaltinamajam inkriminuoti dviejų KET punktų, KET 101 ir 181 punktų pažeidimai. KET 101 punktas nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 181 punkte numatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad kaltinamasis reikiamo manevro negalėjo atlikti neįvažiuodamas į autobusams skirtą juostą, ištisinės linijos nebuvo, todėl nevertintina, kad kaltinamasis pažeidė KET 181 punktą, todėl KET 181 punkto pažeidimas šalintinas iš kaltinimo. Teismo vertinimu, iš aukščiau aptartų įrodymų, tame tarpe įvykio vietos apžiūros protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo Č. K. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimų. Kaltinamasis J. Z., persirikiuodamas į A juostą, ir tam kirsdamas dvi eismo juostas, matydamas tarpą tarp automobilių, nestabdė, neįsitikino ar yra kitų transporto priemonių, dėl ko sudarė kliūtį autobuso vairuotojui, dėl kurios, siekdamas išvengti susidūrimo, autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl ko krito dvi autobuso keleivės ir vienai iš jų D. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad autobuso vairuotojas važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, taigi, konstatuojama, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo būtent kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių 101 punkto pažeidimas.

Teismo vertinimu, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi būdamas nepakankamai atidus neįvertino situacijos, nesuprato savo veikos rizikingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Z. ir jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį tėvo E. Z. atsakomybei be užstato. Teisiamojo posėdžio metu E. Z. pateikė prašymą atleisti jo sūnų J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jo atsakomybėn. Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, J. Z. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nebuvo teistas. Kadangi kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“, todėl civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenka draudikui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad visos formaliosios sąlygos laidavimo institutui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo tėvo E. Z., kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, kaltinamasis nusikalto dėl to, kad nepakankamai atidžiai įvertino situaciją, tiek pats kaltinamasis, tiek ir galimas laiduotojas vertina, kad nusikalstamą veiką galėjo lemti kaltinamojo nepatyrimas. Kaltinamasis ir galimas laiduotojas vertina baudžiamąjį procesą kaip didžiulę gyvenimo pamoką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, įvertino savo nusikalstamos veikos padarinius iš nukentėjusiosios pusės, išreiškė apgailestavimą, atsiprašė nukentėjusiosios. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį dėl nepatyrimo, mažos vairavimo patirties. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad J. Z., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama E. Z., kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek galimas laiduotojas, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad jų santykiai yra geri, tėvas sūnui yra autoritetas, sūnus klauso tėvo, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiosios paragintas savo šeimos. Teismui pateikti duomenys apibūdina laiduotoją kaip nelinkusį daryti teisės pažeidimų, paisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Jis neteistas, nors administracine tvarka per penkerius metus baustas penkis, pažeidimai nėra šiurkštūs (1 t. b. l. 187–190;), yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad E. Z. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti.

Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – vienerius metus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo santykius, jų asmenybes, laiduotojo suinteresuotumą, kad J. Z. laikytųsi įstatymo reikalavimų ir daugiau nebenusikalstų, laidavimas skirtinas be užstato.

Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, neskirtina.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, automobiliu „VW Golf“ be kurios objektyvieji BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines veikas panaudotas turtas (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose 2k-80-511/2018, 2k-291-697/2019) Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. Z. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nagrinėjamu atveju, automobilis „VW Golf“ nepripažintinas nusikaltimo padarymo priemone ir, atitinkamai, nelaikytinas konfiskuotinu turtu.

V. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. atstovas, advokatas A. P., iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo pateikto patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji prašo atlyginti dėl eismo įvykio patirtą žalą ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5000 Eur neturtinę žalą (2 t. b. l. 2–4; 5–26;).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykis, kuriuo metu kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės sveikata, buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudimo bendrovė ADB “ (duomenys neskelbtini) ”, atlyginant civilinės ieškovės žalą apskaičiavo ir išmokėjo 2000 Eur dydžio draudimo išmoką (2 t. b. l. 35–44).

Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. įvykio metu patirtą neturtinę žalą vertina 7000 Eur.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai D. B. dėl kaltinamojo J. Z. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. buvo būtinoji šių padarinių kilimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji D. B. fizinį skausmą, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala.

Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo nustatyta, kad civilinis atsakovas su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jau atlyginta ieškovės patirta žala, t.y. paskirta ir išmokėta 2000 Eur draudimo išmoka, yra teisinga ir pakankama civilinės ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas tokią savo poziciją pagrindžia įvertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką, taip pat Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (2 t. b. l. 35–44).

Nukentėjusioji ir jos atstovas nesutinka su civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuotos 2000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tokios sumos prašo, kadangi iki šios jaučia įvykio metu patirtos traumos pasekmes, nėra pasveikusi, jaučiasi labai blogai. Parodė, kad ji gydosi iki šios dienos, traukia skystį, šiuo metu paskirtas gydymas, vėl bus fizioterapija, audiniai apmirę, koja negyva, sumuša ir koja ir pilvo siena. Be to po įvykio jaučia baimę važiuoti autobusu, į autobusą įlipusi visada yra baimėje ir strese, laukia kol galės išlipti. Nurodo, kad pasikeitė jos visas gyvenimas, niekada nebus tokia, kokia buvo, negali bendrauti su kažkuo, pradėti sportuoti, po įvykio prasidėjo visos ligos, buvo kitos pusės klubo operacija prieš 12 metų, kitų sveikatos sutrikimų nėra turėjusi.

Specialisto išvadoje Nr. G 2067/2024(02) nurodoma, kad nukentėjusiajai konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešinės krūtinės ląstos sumušimas su XI šonkaulio lūžimu, pilvo sumušimas. Dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas su XI šonkaulio lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (1 t. b. l. 46–48). ADB „(duomenys neskelbtini)“ žalų departamento asmens žalų skyriaus gydytojo eksperto išvadoje nustatyta diagnozė – pilvo sienos ir akies sumušimas, XI šonkaulio lūžis dešinėje pusėje, pilvo srityje susiformavo seroma – nupunktuota. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Nurodoma, kad gydymo trukmė iki mėnesio, liekamųjų reiškinių ar komplikacijų nesitikima (2 t. b. l. 41). Iš prie civilinio ieškinio pridėtų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė lankosi pas gydytojus, 2024 m. balandžio 8 d. buvo atliktas radiologinis tyrimas, kuriuo nustatyta, kad dešinėje klubinėje srityje nustatyti liekamieji potrauminiai pakitimai, nedidelė lėtinė hematoma, nustatyti dešinio klubo sąnario nedideli degeneraciniai pakitimai. Taikytas reabilitacinis gydymas – masažas, magnetoterapija, kineziterapija (2 t. b. l. 8–26).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“, todėl civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenka draudikui. Šiuo atveju draudikas nuostolius atlygina draudimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės) patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) 4.2.1 – 4.2.4 punktais esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, kai jis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki 5 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Akcentuotina, kad toks neturtinės žalos dydis buvo nustatytas Rekomendacijų redakcijoje galiojusioji veikos padarymo metu. Veikos padarymo metu MMA siekė 924 Eur, kas reiškia, jog apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 4 620 Eur (5 MMA x 924 Eur).

Šiame kontekste pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje dėl neturinės žalos dydžio nustatymo kriterijų akcentuojama, kad nors įstatyme nėra įtvirtintas draudimas teismui sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, be kita ko, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (ar kitas rekomendacinio pobūdžio teisės aktų) nuostatas, aptariamose Rekomendacijose nurodyti dydžiai negali būti vertinami kaip kokiu nors būdu saistantys bylą nagrinėjantį teismą, kuris visais atvejais turi pareigą savarankiškai nustatyti konkretų neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus (CK 6.250 straipsnis) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023).

Neabejotina, jog dėl kaltinamojo J. Z. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos ir jos pasėkoje nukentėjusiosios patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo privalo būti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, prašomas priteisti bendros 7000 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra per didelis ir neproporcingas nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.

Teismas pažymi, kad nors nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau itin sunkių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių nekonstatuota. Taip pat įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs žmogaus organai. Iš Specialisto išvados Nr. G 2067/2024(02) nustatyta, jog nukentėjusiajai konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešinės krūtinės ląstos sumušimas su XI šonkaulio lūžimu, pilvo sumušimas. Analogišką vertinimą pateikė ADB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji nebuvo operuota, nenustatytas dalyvumo praradimas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jaučiasi labai blogai, skundžiasi sveikata, iš pateiktų medicininių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji tebesilanko medicinos įstaigoje, vadinasi tam tikri liekamieji šio sveikatos sutrikdymo padariniai išliko, nukentėjusiajai reikalingos palaikomosios reabilitacijos ir kineziterapijos procedūros.

Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė didelius išgyvenimus, šiuo metu turi baimių dėl važiavimo autobusu, nepatogumų, yra prastos emocinės būklės dėl suprastėjusios sveikatos, dėl to negali pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime. Visgi, nukentėjusioji nepateikė duomenų apie tai, jog kreipėsi ar buvo konsultuota psichologo ar psichiatro dėl pablogėjusios psichologinės. Taigi, nors pripažintina, jog nukentėjusioji tikrai patyrė išgyvenimų, tačiau jokių kitų duomenų apie jos pablogėjusią psichologinę būklę, kuri tęsiasi iki šiol, nėra.

Taigi, įvertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismo vertinimu, tokių nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų apimtis nepagrindžia jos prašomo atlyginti neturtinės žalos dydžio. Neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė stresą situacijoje, kuomet važiuodama autobuse, įvykus netikėtam vairuotojo stabdymui dėl kaltinamojo neatsargaus vairavimo, nukrito, taip pat suprantama, kad nukentėjusiosios esama sveikatos būklė, veikia jos bendrą jauseną, norą atlikti kasdienes veiklas, dalyvauti socialiniame gyvenime, likę traumos pasekmės reikalauja tam tikrų reabilitacinių procedūrų, tačiau išdėstytos aplinkybes, teismo vertinimu, nepakankamos spręsti, kad nukentėjusioji patyrė tokio dydžio išgyvenimus, dėl kurių civiliniame ieškinyje prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis galėtų būti vertinamas kaip adekvatus ir proporcingas nukentėjusiosios patirtam išgąsčiui, dvasiniams išgyvenimams, patirtam fiziniam skausmui jai kaltinamajam dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdžius sveikatą, kompensuoti. Teismų praktika, formuojama panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, nesuponuoja priešingo vertinimo. Įvertinus jau aptartą nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala įvertintina 3500 Eur. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dalis neturtinės žalos, t.y. 2000 Eur, jau yra draudiko atlyginta, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. naudai, papildomai iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1500 Eur, o kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina.

VI. Dėl kitų klausimų

Nagrinėjamoje byloje 2025 m. balandžio 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-04987 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas A. P. teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. B.. Pažymoje nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistinos 297,91 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų devyniasdešimt vieno cento) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, 297,91 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistinos iš kaltinamojo J. Z..

Kaltinamajam J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 109–112), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje voke (1 t., b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. Z., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civilinės ieškovės naudai priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 1500 Eur ( tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo J. Z. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. APD-2025-04987 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ apskaičiuotas 297,91 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų devyniasdešimt vieno cento) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais vaizdo įrašais, saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, apeliantas skunde turi nurodyti, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.