- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 2-139-835/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- L. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui G. J. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys L. J., antstolis G. S., notarė R. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu V. V. G. J. išduotą 2012 m. sausio 20 d. paprastąjį vekselį 24600,00 Lt sumai, panaikinti notarės R. S. 2014 m. birželio 11 d. G. J. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3074, taikyti restituciją, įpareigojant G. J. grąžinti V. V. ir iš jo sutuoktinės A. V. visas išieškotas pinigines lėšas pagal vykdomąjį įrašą ir/ar vekselį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
Ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad ieškovas, atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verivitas“, atsakovui G. J., atstovaujančiam L. J., pardavė UAB „Verivitas“ priklausančias patalpas, esančias Ulonų g. 6-1, Alytuje. Atsakovas patalpas sutiko pirkti tik su sąlyga, kad ieškovas pasirašys su L. J. sutartį dėl šių patalpų nuomos iki 2016 metų, o atsakovui, kaip nuomos sutarties užtikrinimą, pasirašys vekselius. Ieškovas, siekdamas atsiskaityti su UAB „Verivitas“ kreditoriais, 2011 m. spalio 10 d. pardavė patalpas L. J., pasirašė su ja Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis) ir, kaip šios sutarties užtikrinimo priemonę, atsakovui pasirašė paprastąjį vekselį 26400,00 Lt sumai ir du vekselius po 50200,00 Lt sumoms. 2012 m. sausio 20 d. vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, nes atsakovas, siekdamas nepagrįstai praturtėti, pasinaudojo ieškovo sunkia ekonomine padėtimi ir darydamas ekonominį spaudimą bei klaidingai aiškindamas vekselių sudarymo sąlygas įtakojo ieškovo valią, sukūrė jam nepagrįstas mokestines prievoles.
Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ieškovas neteisingai aiškina faktines aplinkybes dėl nuomos sutarties sudarymo, vekselių atsakovui ir L. J. išrašymo bei ieškovo įsipareigojimų kilmės. Atsakovui ir trečiajam asmeniui L. J. ieškovo ir UAB „Verivitas“ išrašytų vekselių kilmė yra skirtinga. UAB „Verivitas“, netinkamai vykdęs įsipareigojimus L. J. pagal jų 2011 m. spalio 10 d. sudarytą nuomos sutartį, 2013 m. rugpjūčio 21 d. išdavė L. J. paprastąjį vekselį 20000,00 Lt sumai, kaip įsipareigojimą sumokėti skolos dalį už nuomos mokesčius ir mokesčius paslaugų tiekėjams. Aplinkybes apie UAB „Verivitas“ įsiskolinimus ir sumų išieškojimus L. J. naudai patvirtina ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1118-292/2013, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1411-470/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3933-470/2013, 2013 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-3048-470/2013 bei vykdomoji byla Nr. 0182/13/00899, vykdomoji byla Nr. 0133/13/01616. Tuo tarpu atsakovui 2012 m. sausio 20 d. ieškovo išrašytas vekselis neturi jokio ryšio su UAB „Verivitas“ ir L. J. sudaryta nuomos sutartimi, kadangi šis, kaip ir kiti atsakovui ieškovo išduoti vekseliai jam paskolintų pinigų pagrindu. Atsakovas skolindavo pinigus, o ieškovas išduodavo vekselius, išrašydamas juos tą pačią dieną, kai gaudavo pinigus. Iš viso ieškovas yra išrašęs atsakovui penkis paprastuosius vekselius maždaug 150000,00 Lt sumai ir niekada jokių pretenzijų dėl to nereikšdavo, todėl nesuprantama, kodėl ieškovas po ilgo laikotarpio ginčija 2012 m. sausio 20 d. išduotą vekselį. Aplinkybės, kad ieškovas, daugiau kaip dešimt metų versle dirbęs asmuo, teigia nieko nežinantis apie vekselius, tačiau juos savo ir įmonės vardu išrašinėja, rodo ieškovo nesąžiningumą.
Tretieji asmenys L. J., antstolis G. S. į teismo posėdį neatvyko. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Trečiasis asmuo notarė R. S. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas
Byloje ginčijamas 2012 m. sausio 20 d. paprastasis vekselis, pagal kurį ieškovas V. V. besąlygiškai įsipareigojo atsakovui G. J. iki 2014 m. gegužės 1 d. sumokėti 26400,00 Lt (t. 2, b. l. 10).
Ieškovas neginčija fakto, kad jis yra išdavęs vekselius asmeniškai atsakovui, tarp jų – ir ginčijamą 2012 m. sausio 20 d. vekselį. Tačiau jis įrodinėja, jog vekselius pasirašė kaip užtikrinimo priemonę dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, o 2012 m. sausio 20 d. vekselį išrašė dar ir dėl atsakovo taikyto ekonominio spaudimo, šis vekselis neatitiko jo valios, pažeidė jo interesus ir buvo nenaudingas, paskolos iš atsakovo negavo, nes pinigų jam nereikėjo, o atsakovas buvo skolingas už parduotą nekilnojamąjį turtą.
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. V. 2012 m. sausio 20 d. išdavė atsakovui G. J. paprastąjį vekselį dėl 26400,00 Lt besąlyginio sumokėjimo iki 2014 m. gegužės 1 d. Notarė R. S. pagal ieškovo pasirašytą ginčo vekselį 2014 m. birželio 11 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuris 2014 m. birželio 14 d. priimtas antstolio G. S. vykdyti (t. 2, b. l. 11-15).
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba pats įsako tai padaryti kitam asmeniui. ĮPVĮ 19 straipsnis nustato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesnių vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Tai reiškia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė, egzistavimą, arba išduotą jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija vekselį ĮPVĮ 19 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio pagrindais, kaip sudarytą apgaulės įtakoje ekonominio spaudimo būdu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011, 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).
Ieškovo ir atsakovo išdėstytos aplinkybės yra prieštaringos. Ieškovas teigia, kad jokių pinigų iš atsakovo negavo, kad tai buvo užtikrinimo priemonė dėl UAB „Verivitas“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Atsakovas teigia, kad ieškovas asmeniškai skolinosi pinigus, kuriuos jis jam perdavė, o šis gavęs pinigus išdavė ginčijamą vekselį, nes tiek ieškovo, tiek jo įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Svarbu nustatyti, kokiu pagrindu ginčo vekselis egzistuoja civilinėje teisinėje apyvartoje. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, svarbu atsižvelgti, ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, kadangi kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, priimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų jis gali reikalauti tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).
Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 10 d. UAB „Verivitas“, atstovaujama direktoriaus V. V., ir L. J. pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu L. J. įsipareigojo perduoti UAB „Verivitas“ iki 2016 m. spalio 16 d. valdyti ir naudoti 474,12 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. 1189-0001-1019:0011, esančias Ulonų g. 6-1, Alytuje, o UAB „Verivitas“ įsipareigojo mokėti mėnesinį 1500,00 Lt nuomos mokestį bei susimokėti komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (t. 3, b. l. 93-95, nuomos sutarties 1.1 – 2.2. p.). Tarp UAB „Verivitas“ ir L. J. susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Iš teisme esančios informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1441-470/2013 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei L. J. bei trečiajam asmeniui UAB „Verivitas“ dėl prievolės įvykdymo ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. J. priteista skola už šilumos energiją ieškovei. Matyti, kad skola buvo susidariusi už laikotarpį nuo nuomos sutarties sudarymo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-3933-470/2013 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei L. J. dėl apmokėjimo už negyvenamųjų patalpų šildymą nutraukta, kadangi atsakovė sumokėjo skolą už ieškovės tiektas paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3048-470/2013 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui UAB „Verivitas“ dėl skolos priteisimo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės skolą už nuomą ieškovei. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-860-835/2014 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei UAB „Verivitas“ dėl skolos už šilumos energiją bei kitas paslaugas, nuomos mokesčio priteisimo, tačiau 2014 birželio 12 d. nutartimi, ieškinį atsiėmus, jis paliktas nenagrinėtu (ieškinys atsiimtas, kadangi tęsti bylą buvo netikslinga, nes Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1988-254/2014 UAB „Verivitas“ iškėlė bankroto bylą). Esant tokioms aplinkybėms matyti, kad UAB „Verivitas“ netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus L. J. pagal nuomos sutartį. 2013 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Verivitas“ L. J. pasirašė 20000,00 Lt sumai vekselį, kaip įsipareigojimą sumokėti skolos dalį už paslaugų mokesčius pagal nuomos sutartį (t. 3, b. l. 86). Be to, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-986-657/2016 buvo paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. priimtas sprendimas pagal ieškovo V. V. netiesioginį ieškinį dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir netesybų mažinimo atsakovei L. J., tretiesiems asmenims BUAB „Gavirema“, UAB „Fabrikantai“, kuriuo ieškinys dėl nuomos sutarties 4.1 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia ir 5.2 punkte numatytų delspinigių sumažinimo atmestas. Taigi UAB „Verivitas“ liko skolingas L. J. ir tuo pagrindu išrašė jai paprastąjį vekselį 20000,00 Lt sumai. Tuo tarpu ieškovas V. V. asmeniškai, o ne kaip įmonės atstovas, 2012 m. sausio 20 d. išdavė atsakovui G. J. paprastąjį vekselį dėl 26400,00 Lt. Dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovą ir atsakovą siejo patalpų nuomos santykiai, ieškovas nepateikė. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad tuo laikotarpiu jo ir UAB „Verivitas“ finansinė padėtis buvo sunki, trūko pinigų. Tai patvirtina ir faktas, kad įmonės turtas buvo parduotas per antstolį. Nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo paaiškinimus, jog vekselius jis pasirašė kaip užtikrinimo priemonę dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties įvykdymo.
Ieškovas ekonominį spaudimą pasirašant ginčo vekselį vėlgi įrodinėja ta pačia aplinkybe dėl UAB „Verivitas“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties užtikrinimo. Nurodė, kad atsakovas, nupirkęs ieškovui priklausančias patalpas ir nesumokėjęs visos sutartos sumos, iš jo pareikalavo sudaryti su L. J. patalpų nuomos sutartį ir dar pasirašyti atsakovui vekselį kaip UAB „Verivitas“ prievolių pagal sutartį užtikrinimą. Ieškovas patvirtino, kad pats suvokė, kokia yra vekselio reikšmė, esmė bei kokios teisinės pasekmės gali kilti, tačiau jis nesitikėjo, jog atsakovas pradės išieškojimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas kreipėsi į teismą tik tada, kai buvo pradėtas išieškojimas. Be to, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, tiek atstovaudamas UAB „Verivitas“, tiek asmeniškai kaip fizinis asmuo, L. J. ir atsakovui yra išdavęs ne vieną vekselį, kurių neginčija. Ieškovas, esant neaiškumams dėl ginčytino vekselio išrašymo, galėjo skirti laiko teisinėms konsultacijoms. Kad tokias galimybes turėjo ir jomis nepasinaudojo, ieškovas patvirtino. Tai, kad ieškovas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams, parodo, jog vekselis atitiko ieškovo valią. Be to, tokie ieškovo veiksmai po ginčo vekselio išdavimo neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio, ginčijamo vekselio pripažinimas negaliojančiu pažeistų kreditoriaus (vekselio turėtojo) interesus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas būtų kažkaip siekęs suklaidinti jį. Ieškovas turėjo įvertinti tai, kad išrašomas vekselis yra tarp skirtingų šalių, t. y. vekselis išrašytas atsakovui, nors, ieškovo neva užtikrinama patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Verivitas“ ir L. J. Neatitinka ne tik ginčijamo vekselio ir nuomos patalpų sudarymo subjektai, bet ir nurodytos sumos. Ieškovo teigimu, kiekvieną mėnesį už patalpų nuomą turėdavo mokėti po 4400,00 Lt, todėl vekselyje nurodyta 24600,00 Lt suma atitinka mokėtiną nuomos mokesčių sumą už šešių mėnesių laikotarpį. Tačiau tokių aplinkybių ieškovas nepagrindė ir jokių tai įrodančių duomenų nepateikė. Tuo tarpu nuomos sutarties 1.2 punkte numatyta, kad mėnesinis nuomos mokestis sudaro 1500,00 Lt (t. 3, b. l. 93). Nesutampa ir dokumentų datos – ginčo vekselis pasirašytas 2012 m. sausio 20 d., nuomos sutartis – 2011 m. spalio 10 d. Taigi ieškovas turėjo suvokti, kokius įsipareigojimus prisiima, o jei tokie įsipareigojimai nebuvo aiškūs, galėjo kreiptis teisinės pagalbos. Byloje nėra jokių duomenų, ar ieškovas, turėdamas abejonių dėl savo atliekamų veiksmų, kreipėsi į kompetentingus asmenis dėl teisinės konsultacijos, ar apskritai analizavo ginčytino vekselio pasirašymo teisinius padarinius. Be to, įstatymas nedraudžia į vekselį įrašyti papildomus duomenis, tame tarpe ir nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti, todėl ieškovas, ypač šiuo atveju, kai teigia užtikrinęs prievolę, neturinčią jokio teisinio santykio su ieškovu ir atsakovu, turėjo įsitikinti, kad užtikrinimas būtų tinkamai įformintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip paskirstoma šalims įrodinėjimo našta. Vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, kadangi tai yra skolininko (vekselio davėjo) pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2264-221/2015).
Įvertinus CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo taikymo pagrindus, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių aktyvius atsakovo veiksmus, kuriais šis būtų siekęs suklaidinti ieškovą, klaidingai aiškinant ginčo vekselio turinį, nuslepiant jo sudarymo tikslus, sąlygas ar iš jo kylančias ieškovui teises ir pareigas. Be to, įvertinus faktą, kad pats ieškovas buvo verslininkas, darytina išvada, kad bet kuris jo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir rūpestingas asmuo, būdamas tokio paties amžiaus bei turėdamas tokią patirtį verslo santykiuose, būtų atidžiai perskaitęs itin trumpą ir aiškų vekselio turinį bei supratęs, jog jis pats asmeniškai prisiima įsipareigojimus pagal vekselį, o ne patvirtina negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių sumą, t. y. akivaizdžiai kito pobūdžio prievolę, sukeliančią skirtingus padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-464/2016). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas apgaule, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu, ir atitinkamai, panaikinti vykdomąjį įrašą, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 183 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas ir tretieji asmenys duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė. Iš ieškovo priteistinos 65,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 92 str., 96 str.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. V. 65,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.