Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovo UAB „Javinė“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Javinė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tenkinus ieškovės prašymą dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo, teisme priimtas ieškovės V. D. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Javinė“ (toliau – UAB “Javinė”, įmonė) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo, kuriuo ji prašo priteisti iš UAB “Javinė” 114,76 Eur netektų pajamų už 2019-08-01 – 2020-01-09 laikotarpį, atlyginimą; priteisti iš atsakovės netektų pajamų dėl netekto darbingumo kompensaciją: 12,08 Eur už 2020 m. sausio mėnesį, po 1300,34 Eur už 2020-02-01 – 2020-12-13 laikotarpį, po 124,02 Eur per mėnesį už laikotarpį, einantį nuo 2020-12-14 iki ieškovės V. D. gyvos galvos; priteisti iš atsakovės 85 Eur dydžio perkvalifikavimo išlaidų atlyginimą; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šalis siejo darbo santykiai pagal 2017 m. balandžio 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Neterminuota darbo sutartimi V. D. buvo priimta darbdavio – UAB “Javinė” valytoja - gamybos baro darbininke. 2018-03-01 darbo sutartis pakeista, nurodant, kad V. D. dirba gamybos baro darbininke. Darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. sausio 28 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškovei pateikus prašymą 2020 m. sausio 16 d. ir 2020-01-14 NDNT prie socialinės ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr. 114 bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-57 (UAB “Javinė” 2020-01-16 direktoriaus P. R. įsakymas Nr. 2).

Dėl civilinės atsakomybės

5. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio Kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

6. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai susiję su didesnio pavojaus šaltinio nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytos žalos atlyginimu. Tai specialus įstatyme įtvirtintas deliktinės atsakomybės atvejis, reglamentuojantis didesnio pavojaus šaltinių valdytojų civilinę atsakomybę už šių šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis). Jis priskirtinas prie griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų, kai taikoma atsakomybė be kaltės. Todėl sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, kai prievolė atlyginti šią žalą nukentėjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinės atsakomybės atveju, turi būti įrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (nuostoliai). Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai, sprendžiant dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimą, taikytinas ir CK 6.283 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis atlygintinos žalos rūšis ir nuostolių sampratą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

7. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

8. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

9. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

11. Teismas sutinka su ieškinio argumentais, kad atsakovė privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonėmis sąlygas, tačiau neužtikrino darbuotojos saugumo, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio.

12. Žmogaus teisė turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas įtvirtinta Konstitucijoje; Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau „DK“) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas; jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga.

13. DK 158 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau ir „Įstatymas“). Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato tiek darbuotojų tiek darbdavių teises ir pareigas. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo nustatytos pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (11 straipsnis).

14. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

15. Įstatymo 16 straipsnis nustato, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

16. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (toliau „Nuostatai“), kurie nustato minimalius (būtinuosius) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Nuostatų 4.3. punkte išaiškinta, kad pavojinga zona – kiekviena zona darbo įrenginyje ir (arba) aplink jį, kurioje esantis darbuotojas rizikuoja sauga ir sveikata. Punkte 4.4. nurodyta, kad pažeidžiamasis darbuotojas (darbuotojas, esantis pavojingoje zonoje) – bet kuris darbuotojas, visiškai ar iš dalies esantis pavojingoje zonoje. Punktas 6 nurodo, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. 2.2 punktas numato darbo įrenginiams taikomus bendruosius minimalius reikalavimus, įskaitant tai, kad darbo įrenginio valdymo įtaisai, neturi sukelti pavojaus dėl bet kokio netyčinio poveikio. Valdymo sistemos turi būti saugios ir tinkamai pasirinktos, atsižvelgiant į trikdžius, gedimus ir apribojimus, tikėtinus planuojamomis naudojimo aplinkybėmis. Punktas 2.8 punktas nurodo - judančios darbo įrenginio dalys, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su jomis darbuotojas gali būti traumuotas, privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi būti būti tvirtos konstrukcijos, sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi.

17. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Pagal byloje esančius duomenis Riestainių formavimo mašina (pagal pasą B-4-58) įmonėje pradėta eksploatuoti 2003 metais, pagaminimo metai 1999, gamintojas OOO „Sailens“ Kijevas. Gamintojo instrukcijoje (pasas) prietaiso sandaros ir dabo principo, saugos priemonių dalyje nurodyta, kad personalo, aptarnaujančio mašiną, darbo saugumui, numatytas elektroblokatorius. Į elektros variklio magnetinio valdymo grandinę įtraukti du galiniai išjungikliai, kiekvienas iš jų mechaniškai sujungtas su priekiniu ir galiniu dangčiais. Atidarius priekinį ar galinį dangtį, arba abu kartu, išjungikliai pertraukia elektros grandinę. Mašina gali dirbti tik su į vietą nuleistais priekiniu ir galiniu dangčiais. Kategoriškai draudžiama dirbti mašina esant atidarytam priekiniam dangčiui. Šio draudimo nesilaikymas gali sukelti sunkias traumas (6.2). Mašinos reguliavimas, remonto darbai, apžiūra ir visų judančių ir besisukančių mašinos detalių patikrinimas gali būti atliekamas tik esant išjungtam varikliui (6.4). Be elektros blokatoriaus darbas su mašina yra draudžiamas (6.5). Mašinos aptarnavimas leidžiamas tik asmenims, apmokytiems aptarnauti mašiną, susipažinusiems su mašinos saugaus darbo instrukcija ir susipažinusiems su šiuo pasu (6.1).

18. Nustatyta, kad buvo surašyti du skirtingo turinio 2019-08-27 Nelaimingo atsitikimo darbe aktai. Abu turi tą patį numerį ir pasirašyti nelaimingą atsitikimą tyrusių V. V. ir D. R.. Pirminiame variante nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. liepos 31 d. 10 val., formavimo mašinos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. V. D., norėdama grąžinti brokuotą produkciją į padavimo bunkerį, esantį virš formavimo zonos, metė tešlos gniužulą. Gniužulas atšoko nuo bunkerio sienelės ir pateko ant neapsaugotų judančių dalių. Nukentėjusioji griebė už tešlos gniužulo, esančio ant judančių formavimo puansonų ir, dešiniosios rankos nykščiui patekus tarp puansono ir matricos, patyrė traumą. Veiksnys lėmęs sužalojimą – piršto patekimas tarp veikiančios mašinos neapsaugotų judančių detalių. Nelaimingo atsitikimo priežastys – formavimo mašinos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Antrame Nelaimingo atsitikimo darbe akto variante išplėstos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, nurodant, kad pamainos meistras paskirstė darbus riestainių ceche: užkrauti tešlas ir reguliuoti svorius paskyrė derintoją R. L., o nuiminėti išformuotą produkciją ir dėlioti ant lapų paskyrė gamybos baro darbuotojas V. D. ir V. L.. Papildomai nurodyta, kad nukentėjusioji bandydama nuimti tešlos gniužulą, esantį ant judančių riestainių formavimo puansonų atliko neapgalvotą ir nebūtiną veiksmą, nes tešlos gniužulas nukritęs ant transporterio juostos išvažiuoja į saugią zoną ir dėl to dešiniosios rankos nykščiui patekus tarp puansono ir matricos, buvo prispaustas pirštas. Nurodyta, kad nukentėjusioji V. D. buvo instruktuota saugiai dirbti pagal DSS instrukciją Nr. 46. Veiksnys lėmęs sužalojimą nurodytas toks pat – piršto patekimas tarp veikiančios mašinos neapsaugotų judančių detalių. Nelaimingo atsitikimo priežastys išplėstos, tačiau taip pat nurodyta, kad formavimo mašinos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Tačiau išskirtos trys priežastys: 1. Darbo priemonės neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos normatyvinių teisės aktų reikalavimams (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 2. 8 punkto reikalavimai); 2. Darbo atlikimas nustatyta tvarka nesilaikant darbuotojui R. L. saugos ir sveikatos instrukcijos (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai); 3. Darbo atlikimas nustatyta tvarka nesilaikant nukentėjusiajai V. D. saugos ir sveikatos instrukcijos (pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai).

19. 2019-08-05 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad V. D. 2019-07-31 buvo skubos tvarka operuota, suformuota likusios piršto dalies bigė, diagnozė dešiniosios plaštakos nykščio avulsija.

20. V. D. rašydama 2019-08-12 paaiškinimą nurodė, kad buvo įtrauktas gabaliukas pirštinės, ko pasekoje buvo nutrauktas dešinės rankos nykštys.

21. R. L. 2019-07-31 paaiškinime nurodyta, kad jis dirbo formavimo mašinų derintoju. Riestainių formavimo mašina dirbo su atvira apsauga. V. D. blogai išformuotą riestainių pusfabrikatį norėjo grąžinti, metė į tešlos padavimo bunkerį, pusfabrikatis atšokęs nuo bunkerio nukrito ant judančių detalių, bandant jį paimti prispaudė pirštą. Įvykio dieną pamainos meistre dirbusi R. M. 2019-07-31 paaiškinime nurodė, kad apie 9.30 val. pas ją atbėgo gamybos baro darbininkė V. D. ir informavo, kad susižalojo pirštą, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

22. Jokių kitų įrodymų, kurie buvo surinkti įmonėje tiriant nelaimingą atsitikimą teismui nebuvo pateikta.

23. Nors abiejų į bylą pateiktų Nelaimingo atsitikimo darbe aktų turinys skiriasi, tačiau abiejuose yra nurodyta, kad formavimo mašinos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Nei darbdavį atstovaujantis advokatas, nei apklausti liudytojai negalėjo nurodyti kas užblokavo jungiklį. Tai nėra nustatyta ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktu.

28. Darbdavys nurodo, kad ieškovė yra pati atsakinga už tai, kad buvo sužalota, nes griebė tešlą nuo įrenginio judančių detalių. Pažymėtina, kad ieškovės konkretaus judesio nematė nei R. L., nei V. L.. Tačiau priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieškovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai.

30. Nors ieškovė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įmonėje nuolat įvyksta panašūs nelaimingi atsitikimai, tačiau teismas sutinka su tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 taip pat konstatuoti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio l dalies nuostatų, įtvirtinančių, jog įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus, pažeidimai. Teismas taip pat konstatavo, kad buvo pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų l priedo 2.8 punktas. Įmonė gal ir turi tikslą gaminti specifinę produkciją, tačiau liudytojas V. V. parodė, kad galima būtų įsigyti ir šiuolaikines technologijas. Darytina išvada, kad įmonė, pirkdama pigią seną įrangą, neinvestuodama į šiuolaikines technologijas (įrenginio likutinė vertė šiai dienai 0,29 cnt), prisiima ir riziką dėl tokios įrangos saugumo ir atitikimo šiuolaikiniams saugaus gamybos proceso reikalavimams.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato, kad įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

32. DK 16 straipsnis nustato, kad darbdavio pareigų ar kompetencijos perdavimas kitiems asmenims nepašalina darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga.

33. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

34. Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimą. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai – viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2008).

35. Ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad įmonėje buvo nepakankama saugos vidinė kontrolė, įmonės darbuotojai nežino kas yra atsakingas už darbų saugą, gamybos baro darbininkų funkcijos nėra atskirtos, jų darbo vietos nuolat kinta, pradėjus dirbti įrenginiu, su kuriuo buvo nedirbta tam tikrą laiko tarpą, iš naujo jis nebėra instruktuojamas, supažindinamas. Nors įvadinis, periodinis instruktavimas ir pravedamas, darbininkai pasirašo žurnaluose, bet realiai kaip dirbti su konkrečiu įrenginiu parodo kiti darbininkai, bet ne už darbų saugą atsakingas asmuo. Ieškovei buvo leista dirbti kai įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, mašina veikė. Buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai.

36. Atsakovė nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl ko nenumatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti. Taigi atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

38. Teismui ir nagrinėjamoje byloje padarius išvadą, kad priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieškovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Taigi būtent atsakovės veiksmai tiek pažeidžiantys griežtus gamintojo instrukcijos reikalavimus, darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, tiek neveikimas dėl pareigos užtikrinti saugos reikalavimus, lėmė žalos kilimą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl negautų pajamų sveikatos sužalojimo atveju ir turtinės žalos

40. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

41. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

42. DK 152 straipsnis nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

43. DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

44. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau „NADPLSDĮ“) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu, ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinę ligą, jis (ji) nepripažįstamas (nepripažįstama) draudžiamuoju įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. NADPLSDĮ 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. NADPLSDĮ 14 straipsnis nustato, kad ligos išmoka mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 nurodyta, kad tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškinamas kitų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia NADPLSDĮ, nuostatų kontekste. Tai reiškia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį. Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.

47. Byloje ištirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtinta, kad V. D. laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-01-09 buvo mokama ligos išmoka, pagal ieškovės pateiktus duomenis – draudimo išmokų suma 3 186,51 Eur.

48. Nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu ir vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2020-01-09 yra pagrįstas. Atsakovė neginčijo ieškovės atlikto vidutinio valandinio darbo užmokesčio ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio paskaičiavimo pagal byloje esančius žiniaraščius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 114,76 Eur negautų pajamų tenkintinas.

49. Ieškovė taip pat prašo laikyti jos netektomis pajamomis laikotarpį nuo 2020-01-29 iki 2020-12-13 ir toliau kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos.

50. Visų pirma pažymėtina, kad NADPLSDĮ 19 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neterminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija išmokama tik jeigu jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko virš 30 procentų darbingumo.

51. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2020-01-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-01-09 neterminuotai nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (netektas darbingumas 20 proc,- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma DLN-2 Nr. 115).

52. V. D. išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija 3933,11 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma).

53. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 išaiškino, kad sprendžiant turtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės. Taip pat Kasacinis teismas nurodė, kad jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta. Ieškovas turi įrodyti, kad dėl jam padarytų kūno sužalojimų sumažėjo arba buvo atimta jo galimybė dirbti ir užsidirbti, taip pat sumažėjusių savo galimybių vertę. Siekiant nustatyti pajamas, kurias nukentėjusysis tikėtinai pagrįstai galėjo gauti po sveikatos sužalojimo, reikia nustatyti ne tik asmens gautas pajamas, bet ir tai, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų jo sveikatos sužalojimo. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimo objektas yra pajamos, kurių ieškovas dėl patirtų sužalojimų negaus ateityje, šių nuostolių įrodinėjimo standartas turėtų būti toks, kuris suformuotų teismo įsitikinimą, jog negautos pajamos yra pagrįstai tikėtinos, jeigu nebūtų pažeidimo.

54. Pažymėtina tai, kad ieškovė iš darbo buvo atleista jos pačios prašymu.

55. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2020-01-13 sprendimu Nr.STS -164 nustatytas bendras V. D. darbingumo lygis įvertinus ir pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nurodytos diagnozės – reumatoidinis artritas, plokščia pėda ir rankos traiškytinio sužalojimo ir trauminės amputacijos padariniai bei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, specialieji poreikiai nenustatyti (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma DL-2 Nr. 114). 2021-01-11 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 70 darbingumo lygis 45 proc. iki 2022-12-14.

56. Iš Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-08-16 pažymos nustatyta, kad dešinės plaštakos nykščio avulsija nepriskiriama prie sunkių traumų.

57. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2020-01-14 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (Nr.DPS -57) esant nustatytam darbingumo lygiui 50 proc., V. D. naegali dirbti kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, nuolat pasikartojančių rankų, pirštų judesiais; dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma.

58. Kaip ir pripažino pati ieškovė, bei tai patvirtina ištirti įrodymai, dėl artrito yra pažeistos jos rankos ir tai riboja galimybes kelti svorį, dirbti su mechaniniais įrenginiais. Tai yra jos sprendimą išeiti iš darbo lėmė ne netektas 20 proc. darbingumas, o netektas bendras darbingumas, kurį įtakojo ir jos liga. Pagal ieškovės įrodymus reumatoidinis artritas jai diagnozuotas 2017 metais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ši liga atsirado dėl to, kad ieškovė dirbo įmonėje.

59. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad V. D. bedarbio statusu registruota nuo 2020-01-29, t.y. iš karto po darbo sutarties nutraukimo, jai nuo 2020-06-18 paskirta ir iki 2020-12-17 buvo mokama 42,49 Eur per mėnesį darbo paieškos išmoka.

60. Ieškovei pagal įstatymą išmokėta dviejų mėnesių išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka – tai vienas iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams.

61. Ne nuo buvusio darbdavio priklausė kada ieškovė susiras jai tinkantį darbą, juolab, kad UAB“Javinė“ ji dirbo nekvalifikuotą darbą, o Užimtumo tarnyboje V. D. nurodė, kad nekvalifikuoto darbo nepageidauja.

62. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos dabartiniam darbo užmokesčiui nedaro įtakos jos sveikatos būklė dėl 20 proc. darbingumo. Ieškovė patvirtino, kad dirbdama pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja, gauna atskaičius mokesčius 730 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu įmonėje ji gaudavo iki 500 Eur.

63. Darytina išvada, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė neįrodė reikalavimo jai nuo nuo 2020-01-29 iki 2020-12-13 ir toliau kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos mokėti periodinę išmoką (CPK 178, 185 straipsniai).

64. Ieškovė prašo priteisti 85 Eurus kaip perkvalifikavimo išlaidas.

65. Nustatyta, kad V. D. dar iki parašydama prašymą atleisti ją iš darbo, 2020-01-13 sudarė penkių dienų sutartį su Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru dėl mokymų pagal mokymo programą: Darbo su suaugusiais asmenimis ir jų šeimomis patiriančiomis socialinę riziką priežiūros mokymo programa (socialinio darbuotojo padėjėjo įžanginiai mokymo kursai), kurių kaina 85 eurai. Tiek tai, kad ieškovė dirbo nekvalifikuotą darbą, nebuvo įgijusi jokios specialybės, rodo ieškovės norą keisti darbo veiklos sritį, o ne negalėjimą toliau dirbti nekvalifikuoto darbo. Pažymėtina, kad ieškovė nepaneigė tos aplinkybės, kad tokius kursus galėjo baigti ir per Užimtumo tarnybą. Darytina išvada, kad šis reikalavimas taip pat neįrodytas ir todėl negali būti tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).

66. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad galbūt Škotijoje bandys atlikti piršto implantacijos operaciją. Teismui pasiūlius tokius įrodymus pateikti, ieškovė nurodė, kad tokių įrodymų neteiks.

Dėl neturtinės žalos

67. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą ne tik turtinę bet taip pat ir neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

68. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

69. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

70. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

71. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 priteisdamas ieškovui atlygintinos 25 000 Eur neturtinės žalos dydį, nurodė, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų).

72. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 išaiškino, kad toliau plėtojama Kasacinio teismo praktika, kad tokio pobūdžio bylose, vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra nustatytas netekto darbingumo procentas.

73. Taigi visų pirma sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad šioje byloje teismas turi ir gali vertinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 priteistą 40000,00 Lt (11 584 Eur) neturtinės žalos dydį. Šioje byloje taip pat buvo nustatytas 20 proc. ieškovės netektas darbingumas.

74. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 išaiškino, kad atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.

75. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino jog sutinka, kad ieškovės patirti sužalojimai jai sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias ir išgyvenimus, tačiau mano, kad dėl to kalta pati ieškovė. Tačiau teismui nustačius, kad priežastis dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas yra ne ieškovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl to nenustatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti. Ieškovės sveikata buvo sužalota dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė siūlė ir norėjo ginčą spręsti taikiai, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė nors minimaliai kompensuoti ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad ieškovės sveikatos sužalojimas (sužalota dešinė ranka), dėl kurio kalta atsakovė, neabejotinai sukėlė ieškovei stresą, neužtikrintumą savo ateitimi, ir šias pasekmes ji dar jaus ateityje ir šios pasekmės jau nebeišnyks (darbingumo netekimas nustatytas neterminuotai).

76. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Pripažintina teisingu, protingu ir sąžiningu iš atsakovės UAB „Javinė“ priteisti ieškovei 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Darytina išvada, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti nukentėjusiosios patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

77. Byloje pateikti įmonės balansai ir pelno nuostolių ataskaita, atsakovės sumokėta suma advokato teisinei pagalbai, leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Javinės“ turtinė padėtis leidžia sumokėti ieškovei tokio dydžio kompensaciją.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

78. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79. CPK 93 straipsniu nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

80. Ieškinio suma 20 976,90 Eur. Ieškinio reikalavimų patenkinta 57,75 proc.

81. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai – 720 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai 3025 Eur.

82. Ieškovei priteistina 415,80 Eur turėtų išlaidų teisinei pagalbai (57,75 proc).

83. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši proceso teisės normos nuostata reiškia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, antroji šalis apmoka visas turėtas bylinėjimosi išlaidas net ir tada, kai ši antroji šalis pagal CPK 83 straipsnį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020). Pažymėtina, kad teismas posėdžio metu išaiškino ieškovei tiek proceso normą, tiek teismų praktiką šiuo klausimu. Teismas, vertindamas atsakovės patirtų išlaidų teisinei pagalbai pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, įvertina bylos sudėtingumą, todėl daro išvadą, kad pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai procentaliai (42,25 proc.) ieškovės atmestų reikalavimų daliai priteistinos, t.y. – 1 278,06 Eur. Atlikus įskaitymą iš ieškovės atsakovei priteistina 862,26 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai.

84. Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei procentaliai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 363,42 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Javinė“ 114,76 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų 76 cnt) turtinės žalos, 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 12 114,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. D. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Javinė“ 862,26 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt du eurai 26 cnt) bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Javinė“ 363,42 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai 42 cnt) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.