Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei N. M., ieškovės atstovui advokatui Vaidui Granickui, atsakovo UAB „Javinė“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovui UAB „Javinė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kuriuo prašo priteisti 85000,00 Lt dydžio neturtinę žalą, 436,69 Lt turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2014-01-21, apie 9.00 val., vykdant savo darbo funkcijas UAB „Javinė“, t.y. dirbant prie sausučių gamybos linijos formavimo transporterio, kurio tuometinės techninės charakteristikos neatitiko saugumo reikalavimų, jai buvo sužaloti dešinė plaštaka ir pirštai, dėl traumos buvo iš dalies amputuoti du rankos pirštai. Dėl šio įvykio buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Teigia, jog turėjo tokias išlaidas - išlaidos vaistams, sveikatinimo priemonėms -188,00 Lt, transporto išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas - 248,69 Lt, iš viso turtinę žalą sudaro 436,69 Lt. Pažymi, jog didžiąją dalį jai teikiamų paslaugų bei vaistų kompensavo valstybė, nurodytas išlaidų dydis apima tik tas sumas, kurias turi galimybę įrodyti rašytiniais įrodymais. Kartu nurodo, jog dėl patirtos traumos iki šiol negali dirbti, sumažėjo darbingumas. Daugiau kaip du mėnesius praleido lankydamasi pas gydytojus, taip pat ligoninėje. Iki šiol negali judinti plaštakos, todėl turi atlikti reabilitacijos kursą, gijimo procesas buvo labai skausmingas, privalėjo naudoti nuskausminamuosius, buvo atliekami skausmingi perrišimai, po to dar labai ilgai tęsdavosi fizinis gausmas. Iki šiol jaučia maudimą rankoje, ranka nuolat tirpsta, skausmas sustiprėja vakare, turi iš naujo mokytis judinti pirštus. Apsunkintos jos galimybės gyventi visavertį gyvenimą - vairuoti, apsiauti ir apsirengti - fizinė funkcija nėra pilnai atsistačiusi iki šiol. Pergyvena ir dėl galimybės atstatyti estetinę savo išvaizdą. Buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Pažymi, kad sužalojimai yra tokio pobūdžio, kurių pasekmės nėra iš karto pašalinamos ir įvykio reiškiniai nebus pašalinti pilnai per visą gyvenimą. Todėl ir nuostoliai šiuo atveju negali būti tiksliai nustatyti bei padengiami vienkartine suma atlyginant tik turtinę žalą. Dėl jai tinkamų darbo sąlygų ribojimo, estetinių pasikeitimų, jos galimybės darbo rinkoje surasti darbą pagal turimą darbo kvalifikaciją yra sumažėjusios. Neigiamos pasekmės yra ilgalaikės ir realios bei turi įtakos vėliau siekiant įsidarbinti (b.l. 2-6).

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog nelaimingas įvykis, nulėmęs ieškovės N. M. patirtus sužalojimus, įvyko, kai nukentėjusioji, norėdama pakoreguoti transporterio padėtį, suėmė už grandininės pavaros apsaugos, įkišdama pirštus į tarpą tarp apsaugos ir transporterio rėmo, todėl prisilietė prie besisukančios grandinės, kuri įtraukė darbuotojos dėvimas pirštines ir atitinkamai dešinės rankos pirštus. Mano, jog tokie nukentėjusiosios veiksmai rodo, kad pati ieškovė darbo vietoje nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir atsargi, nevykdė darbdavio patvirtintų darbo saugos ir sveikatos taisyklių. Kartu nurodo, jog nelaimingo atsitikimo metu ieškovė dėvėjo per didelio dydžio pirštines, o tai iš esmės sąlygojo tai, kad ieškovė susižalojo įrenginio besisukančiai grandinei pirmiausia įtraukus pirštinę, o kartu su ja ir ieškovės pirštus. Be to, N. M. nesielgė saugiai darbo vietoje, kadangi turėdama bei galėdama suprasti pasekmes, įkišo savo rankos pirštus į neleistiną įrenginio vietą -norėdama pakoreguoti transporterio padėtį, suėmė už grandininės pavaros apsaugos, įkišdama pirštus į neuždengtą tarpą tarp apsaugos ir transporterio rėmo. Ieškovė privalėjo objektyviai įvertinti, ar ji turi galimybę pataisyti transporterį saugiai, o, jeigu ne, tuomet informuoti apie tai UAB „Javinė“ vadovą ar kitą už tai atsakingą asmenį. Kartu nurodo, jog tarpas, esantis tarp transporterio konstrukcijos rėmo ir grandinės apsaugos dangčio, visiškai neturėjo jokios reikšmės ieškovės darbo funkcijų atlikimui ir jos saugumui. Minėta mechanizmo dalis nesusijusi su tiesioginių darbinių funkciją atlikimu, t.y. ieškovė vykdydama pavestą darbą neprivalo prie minėtos mechanizmo dalies liestis. Mano, jog N. M. nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių atsakovo civilinės atsakomybės dėl ieškovės sveikatos sužalojimo sąlygų - neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovei atsiradusios žalos bei atsakovo neteisėtų veiksmų, darbdavio kaltės. Kartu nurodo, jog ieškovė reiškia reikalavimą dėl nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės reikalaujama neturtinė žala neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl neturtine žalą reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog N. M. 2012-02-14 sudarė darbo sutartį Nr. 1501 su UAB „Javinė“, buvo priimta dirbti gamybos baro darbininke, minėta darbo sutartis nutraukta 2014-09-02 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 1 d. 4 p. (kai darbuotojas pagal medicinos išvadą negali eiti šių pareigų) (b.l. 26-27, 123, 124). N. M. 2014-01-21, apie 9.00 val., atlikdama darbines funkcijas UAB „Javinė“, t.y. dirbdama prie sausučių gamybos linijos formavimo transporterio, siekdama dešiniąja ranka pakoreguoti transporterio padėtį, paėmė už grandininės pavaros apsaugos, N. M. pirštai pakliuvo tarp transporterio rėmo ir grandininės pavaros apsaugos dangčio, besisukanti grandinė pagavo pirštinę ir įtraukė jos dešinę ranką bei sužalojo pirštus. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – Inspekcija) 2014-03-28 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 konstatavo nelaimingo atsitikimo priežastis (b.l. 18-22). Respublikinė Klaipėdos ligoninė 2014-01-23 pažymoje Nr. (1.23)-M1-33 nurodė traumos diagnozę – dešinės plaštakos antro, penkto pirštų dalinės trauminės amputacijos, trečio piršto atviras lūžis, trečio, ketvirto piršto plėštinės žaizdos; nurodyta trauma nepriskiriama prie sunkių (b.l. 64). VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre N. M. 2014-02-21 diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b.l. 82-86). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2014-05-16 Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1 patvirtina, jog N. M. nuo 2014-05-16 iki 2015-05-15 nustatytas 80 procentų darbingumas (b.l. 106). N. M. dėl 2014-01-21 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2014-01-22 iki 2014-07-31, jai buvo mokama ligos pašalpa (b.l. 113-116).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kilusios darbuotojui patyrus sveikatos sutrikdymą atliekant darbines funkcijas.

Dėl civilinės atsakomybės

Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 str.). Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo. DK 260 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. To paties str. 2 d. numatyta, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, 46 str. 1 d. numatyta, jog darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas sutinka su ieškinio argumentais, kad atsakovė privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonėmis sąlygas, tačiau neužtikrino darbuotojos saugumo, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, Inspekcijos 2014-03-28 akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys - naudojama formavimo transporterio grandininės pavaros apsauginio gaubto konstrukcija neužtikrino, kad darbuotojas neturėtų galimybės prisiliesti prie judančių mechanizmo dalių. Tuo buvo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. l d. nuostata, įtvirtinanti, jog įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus. Taip pat buvo pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų l priedo 2.8 p., kuris nustato, jog jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje (b.l. 21). Antra, sausučių gamybos linija ir formavimo transporteris pagaminti 1971 m., Rusijoje. Formavimo transporteris - tai juostinis transporteris, kurio varančiajam būgnui sukimosi judesys nuo pavaros reduktoriaus perduodamas per grandininę pavarą. Formavimo transporterio pavaros judančios dalys (grandinė ir žvaigždutės) uždengtos apsauginiu dangčiu. Tarp transporterio konstrukcijos rėmo ir grandinės apsaugos dangčio buvo 3 cm neuždengtas tarpas, pro kurį pirštais lengvai pasiekiamos judančios dalys. Vadovaujantis Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 10 p., darbo įrenginiai, kurie įsigyti iki nuostatų įsigaliojimo, turėjo būti patobulinti iki 2004-01-01 taip, kad atitiktų nuostatų 1 priede nurodytus minimaliuosius reikalavimus. Transporteryje įrengta apsaugos konstrukcija neužtikrino, kad darbuotojai neturėtų galimybės prisiliesti prie judančios grandinės, nes buvo paliktas tarpas tarp transporterio rėmo ir apsaugos gaubto. Atkreiptinas dėmesys, jog grandininės pavaros apsauga rekonstruota ir pilnai uždengtas tarpas tarp transporterio rėmo ir apsaugos tik po įvykusio nelaimingo atsitikimo, t.y. po 2014-01-21. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad atsakovas tik po nelaimingo atsitikimo pasirūpino darbuotojų saugumo priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo įgyvendintos, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas laiku neužtikrino darbuotojo saugumo, nes nebuvo rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Trečia, nors atsakovė nurodo, jog ieškovė darbo metu negalėjo judinti veikiančio transporterio, tačiau minėti teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Nustatyta, jog ieškovės darbo vietoje prie linijos buvo galimybė naudoti dviejų tipų transporterius, kurie parenkami atsižvelgiant į tą dieną gaminamą gaminį. Transporteriai mobilūs (su ratukais), todėl darbuotojai prisistumia reikiamą transporterį prie linijos, taip pat darbo metu koreguoja transporterio padėtį. Pažymėtina, jog iki nelaimingo atsitikimo ant sausučių formavimo transporterio nebuvo jokios rankenos, už kurios darbuotoja galėtų laikytis perstumdama transporterį, minėtos rankenos, kaip parodė liudytojas R. D., pritvirtintos tik po nelaimingo atsitikimo. Be to, pažymėtina, jog ieškovė pasirašytinai supažindinta su Darbininko, dirbančio gamybos bare, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 40 (toliau – Instrukcija) , tačiau minėtoje instrukcijoje nėra įtvirtinto draudimo darbuotojui koreguoti transporterio padėtį darbo metu. Ketvirta, atsakovė teigia, jog ieškovė privalėjo objektyviai įvertinti, ar ji turi galimybę pataisyti transporterį saugiai (Instrukcijos 4.1. p.), o, jeigu ne, tuomet, vadovaujantis Instrukcijos 3.7., 4.12.9., 5.2. p., informuoti apie tai UAB „Javinė“ tiesioginį vadovą ar kitą už tai atsakingą asmenį, kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų, siekiant, kad darbo funkcijų atlikimas darbuotoją apsaugotų nuo žalos sveikatai atsiradimo. Teismo posėdžio metu liudytoja D. P. (tiesioginis ieškovės vadovas) parodė, jog darbuotojams dirbant prie transporterio, ji ne visada būdavo vienoje patalpoje su darbuotojais. Kokiu būdu darbuotojai turėtų ją nedelsiant informuoti, pavyzdžiui, apie būtinybę koreguoti veikiančio transporterio padėtį, D. P. paaiškinti negalėjo. Penkta, atmestini atsakovės teiginiai, jog niekada nebūdavo koreguojama transporterio padėtis jam veikiant, t.y. jo neišjungus. Minėti teiginiai prieštarauja ieškovės paaiškinimams teismo posėdžio metu. Be to, 2014-01-30 ir 2014-02-24 Nelaimingo atsitikimo darbe aktuose, kuriuo pasirašė ir UAB „Javinė“ direktorius P. R. nurodyta, jog tam, kad suformuoti pusgaminiai taisyklingai patektų nuo transporterio ant kepimo skardos, transporteris rankiniu būdu pastumiamas arba patraukiamas statmenai transporterio juostos judėjimo krypčiai. Šešta, tiek ieškovė, tiek liudytojai R. D., D. P., S. J. parodė, jog ant transporterio nebuvo įrengtas avarinio stabdymo mygtukas, kad nelaimingo atsitikimo metu būtų galima greitai sustabdyti įrenginį ir taip siekti išvengti didesnės žalos sveikatai atsiradimo. Septinta, Inspekcijos 2014-03-28 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 konstatuota, jog įvykio metu ieškovė dirbo su pirštinėmis, kurias ieškovei pamainos pradžioje išdavė pamainos meistrė D. P., todėl nebuvo pažeistas Instrukcijos 3.2 punkto reikalavimas. Kartu nurodyta, jog pirštinių dydis nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos neturėjo, nes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl transporterio grandininės pavaros apsaugos konstrukcijos trūkumų.

Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 3 p.. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai – viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2008).

CK 6.245 str. 1 d. numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Vadovaujantis DK 246 str. žala darbuotojui atlyginama, kai yra nustatytos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys, kaltė (jeigu nėra taikoma atsakomybė be kaltės), pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Ginčo byloje egzistuoja visos nurodytos atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškia atsakovės neveikimu – darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojos saugumą, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių, t.y. naudojama formavimo transporterio grandininės pavaros apsauginio gaubto konstrukcija neužtikrino, kad darbuotojas neturėtų galimybės prisiliesti prie judančių mechanizmo dalių. Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, egzistuoja ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos – t. y., jei transporteris būtų techniškai tvarkingas, ieškovei nebūtų kilusi žala. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Civilinėje teisėje padaryta žala yra atlyginama ir nesant atsakovo tyčinės kaltės formos. Asmuo laikomas kaltas, jeigu nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Įstatymas visiems nurodo bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad žalos neatsirastų (CK 6.263 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, neįvertino darbų atlikimo metu buvusių rizikos veiksnių, todėl yra kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui teisę į neturtinės žalos atlyginimą (30 str. 2 d.). Atsakingas už asmens sveikatai padarytą žalą asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ne tik visus patirtus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius), bet ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d.). DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, laikomas bendraisiais nuostoliais, kurių konkretus dydis, skirtingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, nėra įrodinėjamas, bet nustatomas pagal teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad išgyvenimai yra ypač dideli, jeigu jie sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam ieškovės gyvenimui. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė šešis mėnesius gydėsi, nuo 2014-05-16 iki 2015-05-15 jai nustatytas 80 procentų darbingumas. Iš bylos medžiagos bei ieškovės elgesio teismo posėdžio metu matyti, kad buvo sužalota ieškovės sveikata, ir patirti sužalojimai jai sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias ir išgyvenimus. Pažymėtina, jog nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad ieškovės sveikatos sužalojimas, dėl kurio kalta atsakovė, neabejotinai sukėlė ieškovei stresą, neužtikrintumą savo ateitimi, ypatingai didelius skausmus ir šias pasekmes ji dar jaus ateityje. Be to, teisiškai reikšmingas kriterijus neturtinės žalos dydžiui yra tai, kad nelaimingo atsitikimo metu sukeltos pasekmės niekada neišnyks ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pakenkimo mastą – sužalota dešinė ranka, dalinai amputuoti pirštai, atviras lūžis bei plėštinės žaizdos, darbingumo lygio sumažėjimą, aplinkybę, jog būtent dėl to, kad pagal medicinos išvadą (dėl sužalojimo) ieškovė negali eiti pareigų, ji atleista iš UAB „Javinė“, yra pagrindas ieškovės ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei 40000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str., CK 6.250 str.). Manytina, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti nukentėjusiosios patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 436,69 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuris susidarė dėl išlaidų vaistams, sveikatinimo priemonėms bei transporto išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. CK 6.283 str., reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 d. nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nustatyta, jog ieškovė vaistams, sveikatinimo priemonėms išleido 188,00 Lt (b.l. 10-11), o transporto išlaidos vykimui į gydymo įstaigas sudaro 248,69 Lt (b.l. 9), viso ieškovė turėjo 436,69 Lt išlaidų. Turtinės žalos atveju padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 436,69 Lt turtinės žalos.

CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo 1800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 145).

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį (dėl žalos, susijusios su darbuotojo sveikatos sužalojimu, atlyginimo), aplinkybę, kad ieškovės ieškinys iš esmės buvo tenkintas sumažinant priteistinos žalos dydį, aplinkybę, kad ieškovė yra silpnoji ginčo pusė, bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovei ginant savo, kaip darbuotojos, pažeistas teises, be to, įvertinant tai, kad ieškovės prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir priskirtinas teismo kompetencijai ir ieškovės prašymas priteisti konkrečią pinigų sumą yra tik viršutinė riba, tačiau teismų praktikoje nelaikytina ieškinio patenkinimu iš dalies priteisus tik dalį prašomų nuostolių, todėl atsakovės turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti šios kategorijos bylose dalies ieškinio patenkinimo proporcingumo principas netaikytinas (CPK 93 str. 1, 4, 5 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei N. M. iš atsakovės UAB „Javinė“ 40000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos, 436,69 Lt (keturis šimtus trisdešimt šešis litus 69 ct) turtinės žalos bei 1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.