Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-405-524/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-04651-2014-4)

2015 m. kovo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-12 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 40 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 436,69 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 1800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios darbuotojui patyrus sveikatos sutrikdymą, atliekant darbo funkcijas, atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonėmis sąlygas, bet darbuotojos saugumo neužtikrino, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Konstatavo, kad atsakovė pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. l d. bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų l priedo 2.8 p. Konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl transporterio grandininės pavaros apsaugos konstrukcijos trūkumų, pirštinių dydis nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos neturėjo. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Nustatė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirti sužalojimai jai sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias ir išgyvenimus, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, dėl turtinės žalos atlyginimo – visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Žmogaus teisė turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas įtvirtinta Konstitucijoje; pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad DK 2 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas; jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 str. 1 d. taip patvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi, teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo (darbdavio) kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama, t. y. nagrinėjamoje byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovė buvo sužalota ne dėl atsakovės kaltės (pačios ieškovės ar dėl trečiųjų asmenų kaltės), bei atitinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė nelaimingo atsitikimo darbe 2014-03-28 akte Nr. 2 (t. 1, b. l. 18–22) nustatytomis aplinkybėms ir išvadomis; aktu nustatyta, kad naudojama formavimo transporterio grandininės pavaros apsauginio gaubto konstrukcija neužtikrino, kad darbuotojas neturėtų galimybės prisiliesti prie judančių mechanizmo dalių. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktuose buvo konstatuota šio nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis – formavimo transporterio grandininės pavaros apsauginio gaubto konstrukcija neužtikrino, kad darbuotojas neturėtų galimybės prisiliesti prie judančių mechanizmo dalių. Apsauginis gaubtas neatitiko techninio reglamento ,,Mašinų sauga“ pirmo priedo 1.3.7 punkto reikalavimų (t. 1, b. l. 12–25).

Dėl ieškovės veiksmų ir jų įtakos nelaimingam atsitikimui

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė CK 6.253 str. 5 d. numatytų pagrindų visiškai ar iš dalies atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl pačios ieškovės veiksmų. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nevertino ieškovės veiksmų bei jų įtakos nelaimingam atsitikimui. Nepagrįstai apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ieškovė nelaimingo atsitikimo metu pažeidė darbdavio nustatytus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, elgėsi su veikiančiu mechanizmu jai draudžiamu būdu, dėvėjo netinkamus darbo rūbus ir tyčia įkišo ranką prie judančio mechanizmo. Šie apeliacinio skundo motyvai yra paneigti bylos medžiaga. Visų pirma, byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad ieškovė, norėdama pakoreguoti transporterio padėtį, suėmė už grandininės pavaros apsaugos, įkišdama pirštus į tarpą tarp apsaugos ir transporterio rėmo, dėl to prisilietė prie besisukančios grandinės, kuri įtraukė jos dėvimas pirštines ir dešinės rankos pirštus. Apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės neatsargumo, jos kaltės yra paneigti pirminiu ir vėliau panaikintu 2014-02-24 N-1 formos aktu (t. 1, b. l. 78), kuriame jau buvo nurodyta pagrindinė priežastis, kuri buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei, t. y. formavimo transporterio grandininės pavaros apsauginio gaubto konstrukcija, kuri neužtikrino, kad ieškovė neturėtų galimybės prisiliesti prie judančių mechanizmo dalių, t. y. byloje įrodyta, jog buvo atviros mechanizmo elektrinės ir judančios dalys. Šiame akte 2 ir 3 nurodytos priežastys dėl ieškovės veiksmų, netinkamo dydžio pirštinių dėvėjimo buvo paneigtos papildomai ištyrus ginčo nelaimingą atsitikimą ir 2014-02-28 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 paminėtos priežastys dėl ieškovės netinkamų veiksmų pašalintos. Byloje atliktais tyrimais įrodyta, kad ant transporterio neįrengtas avarinio stabdymo mygtukas, kad nelaimingo atsitikimo metu būtų galima greitai sustabdyti įrenginį, ir tarp transporterio konstrukcijos rėmo ir grandinės saugos dangčio buvo 3 cm neuždengtas tarpas, pro kurį pirštais lengvai pasiekiamos judančios dalys. Paminėtame papildomame tyrime buvo konstatuota, kad ieškovė nepažeidė instrukcijos Nr. 40.3.5.5 ir 47 punktų reikalavimų, nes ieškovė dirbo prie transporterio, kurio judančios grandininės pavaros dalys nebuvo uždengtos apsauga. Taip pat byloje įrodyta, jog ieškovė dirbo su tokio dydžio pirštinėmis, kokio jai davė pamainos meistrė D. P., ir šios aplinkybės atsakovė nenuginčijo, be to, tyrime konstatuota, kad pirštinių dydis nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos neturėjo, nes šis atsitikimas įvyko dėl transporterio grandininės pavaros apsaugos konstrukcijų trūkumų. Priešingos išvados apeliacinio skundo motyvais padaryti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų ieškovės veiksmus įvertinti kaip didelį neatsargumą ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. numatytais pagrindais. Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto faktines aplinkybes, konstatuodama ieškovės neatsargius veiksmus, tačiau byloje esančioje nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje yra konstatuotos priešingos išvados, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apelianto argumentacija.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiosios sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad darbdavys pažeidė savo pareigą ir neužtikrino ieškovei saugių darbo sąlygų: visa tai nulėmė nelaimingą atsitikimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. su UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. su ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. su SB UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. su Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; ir kt.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl to, jog teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas – 40 000 Lt nesuderinamas su teismų praktika, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Byloje įrodyta, kad ieškovei buvo iš dalies amputuoti du jos dešinės rankos pirštai. Dėl šios traumos su ja atsakovė 2014-09-02 nutraukė darbo sutartį (t. 1, b. l. 124, 131). Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų įrodo, jog ieškovė dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko 20 procentų darbingumo, tačiau akivaizdu, jog ji negali dirbti ankstesnio darbo. Kito tokio pat darbo ji dirbti negalės, nes negali 100 procentų valdyti dešinės rankos, o byloje nėra įrodymų, jog turėtų išsilavinimą, suteikiantį teisę dirbti labiau kvalifikuotą darbą, t. y. neatlikdama darbo funkcijos dešine ranka. Iš ieškovės paaiškinimo, rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 113–116) nustatyta, kad ji yra prekybininkė, dirbo pagal patentą, nuo 2000 iki 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) laidų formuotoja, kur buvo reikalaujama tikslių judesių. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog dešinės rankos pirštų amputacija ypatingai apsunkino ieškovės galimybes įsidarbinti pagal jos turimą kvalifikaciją. Pagrįstas ieškovės motyvas dėl sumažėjusių galimybių vairuoti, jos išvaizdos. Įvertintina tai, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) gimimo moteris, todėl akivaizdu, jog dešinės rankos trauma sukėlė itin didelių nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, turėjo neigiamos įtakos jos išvaizdai, ieškovė dėl traumos patiria didelių nepatogumų, tenkindama buitinius poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos dydžio nustatymo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–540/2006, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Teismas pagrįstai atsižvelgė į itin sunkias pasekmes ieškovės fizinei ir dvasinei sveikatai, ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą dėl sužalojimo pobūdžio (pirštų amputacijos). Įrodyta, kad ieškovei 2014-02-21 buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija (t. 1, b. l. 82). Tai patvirtina, kad ieškovė objektyviai patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją dėl traumos. Tokiu būdu teismo sprendime išvardyti žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai pagrįsti nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas neviršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamų sumų ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Priteisiant paminėto dydžio neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina į tai, kad ieškovė neteko savo kūno dalių, t. y. iš esmės dviejų pirštų, nors formaliai ši trauma pagal medicininius kriterijus nepriskiriama prie sunkių, tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymo prasme organų netekimas, neatkuriamas dešinės rankos funkcijos praradimas sudaro pagrindą priteisti didesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir tai atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007). LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2013-06-18 redakcijos, galiojusios ginčo nelaimingo atsitikimo metu, 3 str. numatė, kad darbuotojas turi teisę saugiai dirbti, 16 str. įtvirtino reikalavimus darbo priemonėms, o 28 str. įtvirtino darbdavių pareigą vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Todėl paminėtos nuostatos leidžia tikėtis darbuotojui, kad jis darbe bus saugus, jo darbo priemonės bus saugios, tačiau įvykus priešingai, akivaizdu, kad darbuotojas patiria didesnių išgyvenimų negu įvykus nelaimingam atsitikimui ne darbe, nes darbas yra kiekvieno žmogaus pajamų, o kartu ir pragyvenimo šaltinis.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovė prašė teismo priteisti 436,69 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas šią ieškinio dalį tenkino, tačiau byloje buvo nustatyta ir įrodyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ieškovei 2014-07-11 pervedė 3 942,43 Lt draudimo išmoką (t. 1, b. l. 144), todėl pagrįsta ši apeliacinio skundo dalis, kad turtinės žalos dydis turėjo būti įskaitytas į draudimo išmoką.

Socialinio draudimo išmokos, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, yra įskaitomos į atlygintiną žalą (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-103/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. aprobuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos. Materialinė atsakomybė). Paminėta teismų praktika išaiškino, kad Socialinio draudimo įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl šis draudikas neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą neatlygina, o tik kompensuoja nukentėjusiojo patirtus turtinius praradimus. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė mokėjo socialinio draudimo įmokas už ieškovę todėl ieškovė pagal įstatymą gavo paminėtą 3 942,43 Lt išmoką, kuri pagerino jos turtinę padėtį, todėl ši aplinkybė yra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo dalį ir šią ieškinio dalį atmesti. Priklausomai nuo alternatyviu žalos kompensavimo būdu gautos išmokos dydžio praktikoje gali susiklostyti trejopo pobūdžio situacijos: socialinio draudimo išmoka gali viršyti padarytos žalos dydį, jų dydžiai gali sutapti arba patirta turtinė žala gali būti didesnė nei socialinio draudimo išmoka. Pirmaisiais dviem atvejais žalą patyręs asmuo neturi teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą iš kaltojo asmens. Trečiuoju atveju nukentėjusysis įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmoka. Šioje byloje nenustatyta, kad padarytos ieškovei turtinės žalos dydis viršija socialinio draudimo išmoką, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir ieškinys atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialines teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Įstatyme (CK 6.250 str.) nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos ribos (minimumas ar maksimumas), įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, tačiau tai yra turtinis reikalavimas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovės išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės, nes šiuo atveju ieškovė pagal įstatymą yra atleista tik nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96-1 str., ieškovei nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, byloje nėra jokio pagrindo padaryti išvados, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į teismo priteistų ir atmestų ieškinio reikalavimo proporcijas, turėtų būti atlygintos iš valstybės biudžeto. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. Šioje byloje atmestas ieškovės turtinis reikalavimas, ieškovė buvo pareiškusi 85 436,69 Lt turtinį ieškinį, ieškovės reikalavimas patenkintas dėl 40 000 Lt, todėl ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 46,81 procento. Priimant byloje naują sprendimą, proporcingai patenkinamai ieškinio daliai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, turi: 1) nustatyti, ar šios išlaidos realiai buvo patirtos (CPK 88 str.); 2) nustatyti priteistinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-533/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 145), o atsakovė – 5000 Lt, todėl šios išlaidos turi būti priteistos atsižvelgiant į paminėtą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, tačiau atsakovės išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, nes atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį 2014 m. gegužės mėnesį, todėl advokato išlaidų maksimalus dydis galėjo būti 3000 Lt (minimali mėnesinė alga pritaikius koeficientą 3), teismo posėdžių protokolai įrodo, jog teismo posėdžiai vyko 3 val., todėl už vieną atstovavimo valandą pagal paminėtų Rekomendacijų 8.18 p. galima priteisti tik 150 Lt, todėl atsakovo pateikta 5000 Lt išlaidų advokato pagalbai suma mažintina iki 3450 Lt. Todėl ieškovės 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteistina 46,81 procento, t. y. 244,03 EUR (842,58 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, o atsakovės turėtų 3450 Lt išlaidų priteistina 53,19 procento, t. y. 531,47 EUR (1835,06 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies dėl 436,69 Lt turtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teisme ginčas vyko dėl 40 436,69 Lt, todėl atsakovės reikalavimas buvo patenkintas 1 procentu. Atsakovė pateikė kvitą, jog sumokėjo 2500 Lt advokato pagalbai apmokėti, o ieškovė – 230 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą, todėl šios išlaidos priteistinos pagal paminėtas proporcijas: iš ieškovės atsakovei priteistinas 1 procentas jos turėtų išlaidų advokato pagalbai, t. y. 7,24 EUR (25 Lt), o ieškovei iš atsakovės – 99 procentai tokių išlaidų – 227, 70 EUR (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimo dalį, kuria N. M. iš (duomenys neskelbtini) priteista 436,69 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria N. M. iš (duomenys neskelbtini) priteista 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir priteistą sumą sumažinti iki 244,03 EUR (842,58 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Papildyti teismo sprendimą dalimi ir (duomenys neskelbtini) iš N. M. priteisti 531,47 EUR (1835,06 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti N. M. iš (duomenys neskelbtini) 227,70 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš N. M. (duomenys neskelbtini) priteisti 7,24 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.