Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-773-642/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-23
Bylos Nr.: e2A-773-642/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08776-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

1.3.7.2.4Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-773-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08776-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1167-637/2021 pagal V. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) priteisti 114,76 Eur netektų pajamų už 2019 m. rugpjūčio 1 d.–2020 m. sausio 9 d. laikotarpį atlyginimą; priteisti iš atsakovės netektų pajamų dėl netekto darbingumo kompensaciją: 12,08 Eur už 2020 m. sausio mėnesį, po 1 300,34 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., po 124,02 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki ieškovės V. D. gyvos galvos; priteisti iš atsakovės 85 Eur dydžio perkvalifikavimo išlaidų atlyginimą; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio įstatymo nustatytas palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), ji buvo sužalota. Dirbdama su riestainių formavimo mašina ji turėjo nekokybiškai suformuotą riestainių masę paimti nuo judančio konvejerio ir mesti atgal į tešlos masės indą. Kai ji metė tešlos gabalą į pripildytą tešlos masės indą, tešlos gabaliukas atsitrenkė į indo kraštą ir krito žemyn virš atviros įrenginio mechanizmų zonos. Ji intuityviai pabandė sugauti krentantį tešlos gabalą dešine ranka, tuomet mechanizmai įtraukė pirštinę ir nutraukė dešinės rankos nykštį. Buvo atlikta operacija, tačiau rankos nykščio nebepavyko prisiūti. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ji parašė prašymą atleisti iš darbo. Nurodė, kad baigė socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programą – kursus ir dabar dirba socialinio darbuotojo padėjėja. Gautą kompensaciją panaudojo vaistams, buto nuomai, pragyvenimui. Nurodė, kad po traumos liko didžiulis kompleksas. Dėl rankos defekto gėdijasi, sunku parduotuvėje, kitose viešose vietose.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, o jos atstovas ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė buvo supažindinta su įmonėje galiojančiais darbų saugą ir vidaus darbo tvarkos taisykles reglamentuojančiais lokaliniais aktais. Pažymėjo, kad pati ieškovė nesilaikė darbo saugos reikalavimų, pažeidė darbo su B-58 mašina saugos reikalavimus, neinformavo tiesioginio vadovo apie tai, kad judančios mašinos dalys yra be apsaugų, neatsisakė dirbti su įrenginiu, t. y. nelaimingas įvykis įvyko dėl pačios ieškovės neatsakingų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė priteisti ieškovei V. D. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 114,76 Eur turtinės žalos, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 12 114,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad priežastis, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas, yra ne ieškovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai.

6. Teismas nurodė, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog įmonėje buvo nepakankama saugos vidinė kontrolė, įmonės darbuotojai nežino, kas yra atsakingas už darbų saugą, gamybos baro darbininkų funkcijos nėra atskirtos, jų darbo vietos nuolat kinta, pradėjęs dirbti su įrenginiu, su kuriuo buvo nedirbta tam tikrą laiko tarpą, iš naujo darbuotojas nebėra instruktuojamas, supažindinamas. Nors įvadinis, periodinis instruktavimas ir pravedamas, darbininkai pasirašo žurnaluose, bet realiai, kaip dirbti su konkrečiu įrenginiu, parodo kiti darbininkai, bet ne už darbų saugą atsakingas asmuo. Ieškovei buvo leista dirbti, kai įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, mašina veikė. Buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl to nenumatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti. Taigi, atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

8. Teismas nurodė, kad būtent atsakovės veiksmai, tiek pažeidžiantys griežtus gamintojo instrukcijos reikalavimus, darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, tiek neveikimas dėl pareigos užtikrinti saugos reikalavimus, lėmė žalos kilimą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas priėjo prie išvados, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje ištirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtinta, jog V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo mokama ligos išmoka, pagal ieškovės pateiktus duomenis – draudimo išmokų suma 3 186,51 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d. yra pagrįstas. Atsakovė neginčijo ieškovės atlikto vidutinio valandinio darbo užmokesčio ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio apskaičiavimo pagal byloje esančius žiniaraščius, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 114,76 Eur negautų pajamų teismas tenkino.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė reikalavimo jai nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. ir toliau kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos mokėti periodinę išmoką, taip pat ieškovė neįrodė reikalavimo jai priteisti 85 Eur kaip perkvalifikavimo išlaidas.

11. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, jog šioje byloje teismas turi ir gali vertinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 priteistą 40 000 Lt (11 584 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šioje byloje taip pat buvo nustatytas 20 proc. ieškovės netektas darbingumas.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog ieškovės patirti sužalojimai jai sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias ir išgyvenimus, tačiau mano, kad dėl to kalta pati ieškovė. Teismui nustačius, kad ieškovės sveikata buvo sužalota dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažymima, jog nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad ieškovės sveikatos sužalojimas (sužalota dešinė ranka) neabejotinai sukėlė ieškovei stresą, neužtikrintumą savo ateitimi ir šias pasekmes ji dar jaus ateityje, jos jau nebeišnyks (darbingumo netekimas nustatytas neterminuotai). Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies. Pripažintino, jog yra teisinga, protinga ir sąžininga iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

13.1. Apeliantė pažymėjo, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui, teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudaryta komisija nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ištirti, buvo parengtas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, jis buvo pateiktas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. Valstybinei darbo inspekcijai, ji nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Tačiau šių aplinkybių teismas nevertino.

13.2. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje, be civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat turėjo būti nustatyta ir įvertina, kokių veiksmų ėmėsi atsakovė, siekdama eliminuoti arba sumažinti darbuotojų susižalojimo darbe riziką ir galimą žalos padarymą. Atsakovės įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo nustatyti būtinąjį priežastinį ryšį, t. y. ar darbuotoja būtų buvusi sužalota, jei ji būtų laikiusis darbdavio nustatytų darbų saugos taisyklių, ar darbdavys tinkamai vykdė darbų saugos reikalavimus, t. y. buvo paskirtas už darbų saugą atsakingas asmuo, ar darbuotojai buvo instruktuoti dėl darbo sąlygų ir pan. Tačiau teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, nevertino, t. y. nevertino aplinkybės, kad jei darbuotoja nebūtų pažeidusi Dirbančio su B-58 mašina darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, t. y. nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo pasekmė – ieškovės sužalojimas, yra tiesioginiu būtinuoju priežastiniu ryšiu susijusi su jos pačios neteisėtais veiksmais.

13.3. Apeliantės nuomone, teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio ir veiksmų teisėtumo, t. y.: 1) kodėl ieškovė nekokybiškai suformuotą riestainių masę paėmusi nuo judančio konvejerio metė atgal į tešlos masės indą, nors pagal darbdavio nurodymus nekokybiškai suformuotą riestainių masę paėmusi nuo konvejerio turėjo mesti į šalia konvejerio esančią surinkimo talpą; 2) kodėl ieškovė, nekokybiškai suformuotą riestainių masę paėmusi nuo judančio konvejerio, metė atgal į tešlos masės indą, nors tešlos masės indas buvo pilnas. Manytina, kad kiekvienas atidus ir protingas asmuo supranta, kad kai indas yra pilnas, tešlos gabalas į jį nebetils ir jis nukris; 3) kodėl ieškovė atšokusį tešlos gabalą, nukritusį ant judančių detalių, siekė paimti, jei, pagal pačios ieškovės paaiškinimą, tešlos gabalas, iškritęs pro judančias detales, būtų patekęs ant to paties judančio konvejerio; 4) kodėl ieškovė apskritai dirbo prie mechanizmo, kurio apsauga buvo pakelta, jei atsakovė kaip darbdavė imperatyviai draudžia taip elgtis.

13.4. Atsakovės įsitikinimu, tiek nelaimingas atsitikimas, tiek ir jo pasekmės – žala ieškovės sveikatai atsirado būtent dėl ieškovės didelio neatsargumo – netinkamo darbo funkcijų vykdymo ir vidaus darbo taisyklių, darbuotojos saugos ir sveikatos instrukcijos ir pareiginių nuostatų tyčinių / sąmoningų pažeidimų.

13.5. Ieškovė savo ieškinyje pripažįsta, kad elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidė darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją. Tai patvirtina ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau teismas šių ieškovės pripažintų aplinkybių visiškai nevertino, kaip ir visiškai nevertino ieškovės elgesio vykdant jai pavestas darbo funkcijas, taip pat nenustatinėjo fakto, ar nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs, jei ieškovė darbo funkcijas būtų atlikusi ne tik kaip atidus ir rūpestingas darbuotojas, tačiau ir tuo aspektu, ar būtų nelaimingas atsitikimas įvykęs, jei darbuotoja nebūtų padariusi darbo saugos pažeidimų bei laikiusis nustatytos darbo tvarkos.

13.6. Atsakovė pažymi, kad įrenginys yra tinkamas, saugus, jei juo naudojamasi pagal atsakovo patvirtintą instrukciją, su kuria ieškovė buvo supažindinta ir naudojimosi tvarka jai buvo žinoma. Įrenginio judančios detalės turi apsaugas, įrenginys turi išjungiklius ir t. t. Todėl, jei ieškovė jai pavestas darbo funkcijas būtų atlikusi tinkamai, laikiusi nustatytos tvarkos, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

13.7. Apeliantė pažymi, kad ieškovė, būdama instruktuota ir žinodama, kad negali pradėti darbo, jei judančios dalys yra be apsaugų ar saugikliai yra užblokuoti, ir apie tai neinformavusi administracijos, nekokybiškai suformuotą riestainių masę paėmusi nuo judančio konvejerio, metė atgal į įrenginio tešlos masės indą, nors turėjo mesti į šalia konvejerio esančią surinkimo talpą, o nepataikiusi į įrenginio tešlos masės indą (arba jam esant pilnam) ir mestam tešlos gabalui nukritus ant įrenginio judančių detalių, nesant jokio būtinumo, siekė jį paimti, dėl to ir buvo sužalota. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pati ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga, elgėsi rizikingai ir veikė labai nesaugiai.

13.8. Apeliantės nuomone, jeigu ieškovė būtų laikiusius nustatytų reikalavimų ir prie įrenginio būtų dirbusi, laikydamasi nustatytos ir jai žinomos tvarkos, nebūtų griebusi tešlos gniužulo nuo judančio riestainių formavimo įrenginio, pagrįstai galima teigti – nelaimingas atsitikimas iš viso nebūtų įvykęs.

13.9. Apeliantė nurodo, kad atsakovė buvo apdraudusi ieškovę nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, ieškovei buvo apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos – tiek ligos, tiek ir kompensacija dėl netekto darbingumo. Todėl ieškovės patirta žala yra atlyginta, o jei ieškovė būtų pateikusi įrodymų, kad patyrė didesnę žalą, tai minėtos išmokos turėjo būti įskaitytos. Tačiau, teismui priėmus nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, įskaitymas nebuvo atliktas.

13.10. Atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai taikė precedentą vien dėl to, kad ieškovės teismui pateiktame sprendime viena iš šalių buvo atsakovė. Tačiau atsakovė pažymi, kad nagrinėjamos bylos yra visiškai skirtingos, t. y. skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 buvo nustatyta, kad veikloje naudotas įrenginys neturi apsaugos priemonių ir dėl jų nebuvimo įvyko nelaimingas atsitikimas, o nagrinėjamu atveju įrenginys, prie kurio dirbo ieškovė, turėjo tinkamą judančių detalių apsaugos dangtį, kuris ieškovės ir kartu dirbančių asmenų buvo pakeltas, t. y. įvykį lėmė ne įrenginio trūkumas, o tai, kad ieškovė ir kartu dirbę asmenys nesilaikė nustatytos darbo tvarkos ir dirbo su įrenginiu pažeisdami darbų saugos reikalavimus. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, šiuo atveju teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nagrinėta civiline byla Nr. 2-6487-792/2014 remiasi tiek, kiek tai yra susiję su reikalaujamu žalos dydžiu. Šis faktas iš esmės tik įrodo, kad teismas objektyviai ir nešališkai nenustatinėjo ir ieškovės reikalaujamo žalos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

13.11. Atsižvelgdama į kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje priteisiamo žalos atlyginimo dydžius, atsakovė mano, kad teismas skundžiama nutartimi priteisė nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės manymu, 12 000 Eur dydžio suma už nykščio praradimą yra nepagrįstai didelė, ši suma, jei būtų nustatyta atsakovės atsakomybė, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti sumažinta.

Atsiliepimas

14. Ieškovė V. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

14.1. Ieškovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo motyvą, kad bylą išnagrinėjęs teismas nevertino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto, nepateikė jokių motyvų dėl to, kokių teisės aktų reikalavimų nevykdė atsakovė, dėl kurių kilo pasekmės.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovė nurodo, kad išnagrinėtoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad ieškovė, kaip ir kiti darbuotojai, kiekvieną dieną pradėdama dirbti, nežinojo kokį darbą, su kokiu įrenginiu turės atlikti, kiekvieną dieną darbus paskirstydavo gamybos meistras. Nustatyta, kad įrenginio B-4-58 derintoju ir operatoriumi nelaimingo atsitikimo dieną buvo paskirtas R. L., kurio pareigos – gamybos darbininkas ir kuris neturėjo jokių žinių apie įrenginio B-4-58 darbą, darbo su juo saugos reikalavimus. Pažymima, kad darbuotojai saugiam darbui su konkrečiais įrenginiais ir mechanizmais (nepaisant to, kad formaliai jų supažindinimo su saugaus darbo instrukcijomis procedūra buvo atlikta) nebuvo instruktuojami ir darbo su kiekvienu įrenginiu mokėsi iš kitų darbuotojų, dirbančių su konkrečiu įrenginiu, dėl to saugos reikalavimai daugiau buvo numanomi, nei žinomi.

14.3. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės nesiėmimas priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavimas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertinimas profesinės rizikos darbo vietoje, lėmęs prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti nenumatymą ir neįgyvendinimą, t. y. atsakovės nevykdymas Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atsakovės veiksmai, tiek pažeidžiantys griežtus gamintojo instrukcijos reikalavimus, darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, tiek neveikimas dėl pareigos užtikrinti saugos reikalavimus, lėmė tai, kad ieškovei kilo žala.

14.4. Nors atsakovė teigia, kad teismas nevertino to, jog būtent neatsargus ieškovės elgesys – paėmimas rankomis nukritusio tešlos gabalo nuo riestainių formavimo įrenginio judančių dalių, nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe akte, laikytinas neatsargaus ieškovės elgesio, dėl kurio atsakovė turi būti atleistina nuo civilinės atsakomybės arba civilinės atsakomybės taikymo apimtis mažintina, įrodymu, tačiau ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai paneigtas.

14.5. Ieškovės vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovė, teismo rėmimasis ir iš dalies vadovavimasis, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 priimtu sprendimu, kuriuo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) žalą dėl sveikatos sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe patyrusiam darbuotojui buvo priteistas 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

18. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

21. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovei padaryta riestainių formavimo mašina (pagal pasą B-4-58), taigi – didesnio pavojaus šaltiniu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, yra ne ieškovės V. D. neatsargus veikimas, o tai, kad įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Taigi, būtent atsakovės veiksmai, tiek pažeidžiantys griežtus gamintojo instrukcijos reikalavimus, darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus, tiek neveikimas dėl pareigos užtikrinti saugos reikalavimus, lėmė žalos kilimą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, jog, atsakovės pagrįstu įsitikinimu, tiek nelaimingas atsitikimas, tiek ir jo pasekmės – žala ieškovės sveikatai atsirado būtent dėl ieškovės didelio neatsargumo – netinkamo darbo funkcijų vykdymo ir vidaus darbo taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos ir pareiginių nuostatų tyčinių / sąmoningų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais.

23. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, reglamentuojančiame civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft C. F. of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018).

24. Nagrinėjamoje byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2 patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – formavimo mašinos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Antrame nelaimingo atsitikimo darbe akto variante, surašytame tą pačią dieną – 2019 m. rugpjūčio 27 d., išplėstos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, o nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos trys: 1. darbo priemonės neatitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos normatyvinių teisės aktų reikalavimams. Formavimo mašinos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 2.8 punkto reikalavimai; 2. darbo atlikimas nustatyta tvarka darbuotojui R. L. nesilaikant saugos ir sveikatos instrukcijos. Operatorius-derintojas dirbo su nesaugia riestainių formavimo mašina, pažeidė instrukcijos Nr. 46, 4.15.3 punktų reikalavimą „dirbti su mašina, jei nėra galinių saugos išjungiklių, jie yra netvarkingi arba sąmoningai užblokuoti“. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai; 3. darbo atlikimas nustatyta tvarka nukentėjusiajai V. D. nesilaikant saugos ir sveikatos instrukcijos. Nukentėjusioji pažeidė Instrukcijos Nr. 46, 4.15.6 punktų reikalavimą, draudžiantį „bandyti nuimti rankomis tešlos gabaliukus, nelaukiant, kol jie visiškai iškris iš dalinimo galvutės“. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimai.

25. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors abiejų į bylą pateiktų nelaimingo atsitikimo darbe aktų turinys skiriasi, tačiau abiejuose yra nurodyta, kad formavimo mašinos riestainių formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, tačiau mašina veikė, kadangi buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kas užblokavo jungiklį, tai nebuvo nustatyta nei nelaimingo atsitikimo darbe aktais, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išklausius darbdaviui atstovaujantį advokatą, liudytojus.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą lėmė būtent mechanizmo (didesnio pavojaus šaltinio) naudojimo trūkumai (kaip nagrinėjamu atveju – riestainių formavimo mašina buvo eksploatuojama, esant atidarytai judančių dalių apsaugai ir užblokuotam jungikliui, turėjusiam sustabdyti mašiną, kai apsauga yra atidaryta), nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai, neturėję lemiamos reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmėms, pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį negali būti traktuojami kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir atitinkamai pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimą, nenustatyta – vien ta aplinkybė, kad ji nekokybiškai suformuotą riestainių masę metė atgal į tešlos masės indą, po ko tešlos gabalas, atsitrenkęs į pripildytą tešlos masės indą, krito žemyn virš atviros įrenginio mechanizmų zonos, o ji intuityviai gaudė krentantį tešlos gabalą, negalėjo nulemti žalos kilimo, nes, esant tvarkingam mechanizmui (neužblokuotam jungikliui, sustabdančiam mašiną, kai judančių dalių apsauga yra atidaryta) ir dėl to mašinos judančioms dalims laiku sustojus, būtų buvę išvengta pasekmių – dešinės rankos nykščio netekimo. Taigi, būtent atsakovės riestainių formavimo mašinos netinkamas naudojimas (esant užblokuotam jungikliui, sustabdančiam mašiną, kai judančių dalių apsauga yra atidaryta) lėmė žalos kilimą.

28. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad byloje esanti įrodymų visuma, šalių ir liudytojų paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, jog įmonėje buvo nepakankama saugos vidinė kontrolė. Operatorius-derintojas R. L. riestainių formavimo mašinos derintoju buvo paskirtas tik įvykio dieną, prieš tai prie šio įrenginio dirbo maždaug prieš mėnesį. Jis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad, pradėjus jo pamainos darbą, įrenginys dirbo, nereikėjo jo įjungti. Gamybos meistrės I. N. ir liudytojo D. R. parodymai patvirtina, kad gamybos darbininkų funkcijos yra susimaišiusios, darbai paskirstomi kiekvieną dieną, keičiama jų darbo vieta, įrenginiai. Taigi, įmonėje gamybos darbininkų funkcijos nėra atskirtos, jų darbo vietos nuolat kinta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbuotojui pradėjus dirbti su įrenginiu, su kuriuo buvo nedirbta tam tikrą laiko tarpą, jis iš naujo nėra instruktuojamas, supažindinamas. Operatorius-derintojas R. L. nurodė, kad net nežino, jog, pakėlus dangtį, įrenginys turi automatiškai sustoti, įrenginys nuolat veikia ir su pakeltu dangčiu. Jo manymu, įrenginiui sustabdyti yra mygtukas, kurį jis turėtų paspausti tuo atveju, jeigu kas atsitiktų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta su instrukcijomis, įskaitant ir darbo su įrenginiu B-58, tačiau liudytojai R. L., V. L., V. V. nurodė, kad kaip dirbti su konkrečiu įrenginiu, tiesiog parodydavo kiti gamybos darbininkai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog įmonėje įvadinis, periodinis instruktavimas buvo atliekamas formaliai – darbininkams pasirašant žurnaluose, tačiau kaip realiai saugiai dirbti su konkrečiu įrenginiu, parodydavo kiti darbininkai, bet ne už darbų saugą atsakingas asmuo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovei buvo leista dirbti, nors įrenginio formavimo zonos judančių dalių apsauga buvo atidaryta, jungiklis užblokuotas ir mašina veikė.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės netinkamas pareigų atlikimas (ieškovei leista dirbti su riestainių formavimo mašina, kurios judančių dalių apsauga buvo atvira, o automatinis išjungiklis – užblokuotas, be to, ieškovė prieš įvykį nebuvo tinkamai nepamokyta už darbų saugą atsakingo asmens, gamybos baro darbininkų funkcijos nebuvo tinkamai sureguliuotos) lėmė netinkamus (neatsargius) ieškovės veiksmus.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso, tiek Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, darbo priemonės dokumentų nuostatas, reglamentuojančias priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju darbdavys nesiėmė reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, todėl nenustatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti.

31. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nepriteisti ar mažinti iš atsakovės ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

34. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

35. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, lemiančios ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, – ieškovė darbe buvo sužalota negrįžtamai – nutrauktas dešinės plaštakos nykštys, dėl to ji neteko 20 procentų darbingumo; ieškovė yra darbingo amžiaus, neabejotinai dėl traumos ji patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, socialinę adaptaciją, stresą, nepatogumą ir sunkumų (pvz., dirbti tam tikrą fizinį darbą, tinkamai pasirūpinti savimi buityje ir pan.). Šie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovei turi būti priteista pakankamai kompensuojanti jos išgyvenimus neturtinės žalos atlyginimo suma.

37. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

38. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų).

39. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi ir iš dalies vadovavosi Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 priimtu sprendimu, kuriuo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) žalą dėl sveikatos sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe patyrusiam darbuotojui buvo priteistas 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Apeliantė akcentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6487-792/2014 buvo nustatyta, kad veikloje naudotas įrenginys neturi apsaugos priemonių ir dėl jų nebuvimo įvyko nelaimingas atsitikimas, o nagrinėjamu atveju įrenginys, prie kurio dirbo ieškovė, turėjo tinkamą judančių detalių apsaugos dangtį, kuris ieškovės ir kartu dirbančių asmenų buvo pakeltas.

40. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, priešingai, nei teigia atsakovė, byloje nėra nustatyta, jog dangtis buvo pakeltas ieškovės ir kartu dirbančių asmenų. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad buvo užblokuotas jungiklis, kuris turi sustabdyti mašiną, esant atidarytai apsaugai, o tai vertintina kaip darbo priemonės neatitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos normatyvinių teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 2.8 punkto reikalavimai). Taigi, darytina išvada, jog abiejų bylų (išnagrinėtos 2014 m. bylos ir nagrinėjamos bylos) faktinės aplinkybės yra labai panašios – tiek atsakovės darbų saugos reikalavimų pažeidimas, tiek darbuotojos sveikatos sužalojimas ir darbingumo netekimo lygis. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems teiginiams, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo anksčiau nurodyto teismo sprendimo iki šios bylos nagrinėjimo jau praėjo septyneri metai ir ekonominė situacija šalyje yra iš esmės pasikeitusi, todėl tokia pati piniginė žalos atlyginimo vertė nebėra lygi analogiškai žalos atlyginimo vertei, buvusiai prieš septynerius metus.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovei atlygintinos 12 000 Eur neturtinės žalos dydį. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama, atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovės patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovės neturtinių vertybių pažeidimus (nutarties 27 punktas).

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė buvo apdraudusi ieškovę nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, ieškovei buvo apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, tiek ligos, tiek ir kompensacija dėl netekto darbingumo. Apeliantės vertinimu, ieškovės patirta žala yra atlyginta, o jei ieškovė būtų pateikusi įrodymų, kad patyrė didesnę žalą, tai minėtos išmokos turėjo būti įskaitytos.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo mokama ligos išmoka, pagal ieškovės pateiktus duomenis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma), draudimo išmokų suma – 3 186,51 Eur. Taip pat V. D. išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija – 3 933,11 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tačiau šios išmokos negali būti įskaitytos į ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Žemesnės instancijos teismas

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019 išaiškino, kad sisteminis CK 6.283 straipsnio 4 dalies ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį žalos atlyginimo dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 nurodyta, kad tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškinamas kitų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, nuostatų kontekste. Tai reiškia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį. Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.

46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, priėjo prie išvados, kad ieškovės reikalavimas dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d. yra pagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovės atlikto vidutinio valandinio darbo užmokesčio ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio apskaičiavimo pagal byloje esančius žiniaraščius, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 114,76 Eur negautas pajamas.

Dėl įrodymų vertinimo

47. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai nevertino byloje surinktų ir teismui pateiktų įrodymų, kad būtų nustatytas nelaimingo atsitikimo mechanizmas (neteisėti veiksmai), nevertino ir nenustatinėjo, dėl kieno veiksmų įvyko nelaimingas atsitikimas (priežastinis ryšys ir kaltė), dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

48. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, profesinio susirgimo, atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

53. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 720 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė