Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11

2024 m. birželio 21 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams S. S. ir H. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, naudojimosi žemės sklypu nustatymo ir savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Patikslintu ieškiniu prašoma (1 t., 1–12; 2 t., b. l. 7–20; 3 t., b. l. 1–14, 41–42):

1.1. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovams priklausančias dalis 1990 m. rugpjūčio 4 d. inventorizuotų neįregistruotų kiemo statinių: stoginės 8I1/m, šiltnamio 3š1/m, šulinio, tualeto, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):

1.1.1. priteisti ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise stoginę 8I1/m ir tualetą;

1.1.2. priteisti atsakovams S. S. ir H. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise šulinį (teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimo atidalinti šiltnamį 3š1/m nereiškia, nes jis nugriautas, yra išlikę tik jo pamatai);

1.2. nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Busolė“, juridinio asmens kodas 301754771, matininko M. K. 2024 m. balandžio 5 d. Projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, M 1:1000 (sklypo plotas: 60 300 m²):

1.2.1. D. S. priskirti individualiai naudotis 20 100 m² ploto žemės sklypo dalį, 2024 m. balandžio 5 d. schemoje pažymėtą skaičiais/ploto – individualiai Nr. 2/1787 m², Nr. 3/2432 m², Nr. 4/1535 m², Nr. 8/14264 m² ir bendrai su bendraturčiais Nr. 1-1/37 m² ir Nr. 1-3/45 m²;

1.2.2. S. S. priskirti individualiai naudotis 20 100 m² žemės sklypo dalį, 2024 m. balandžio 5 d. Schemoje pažymėtą skaičiais/ploto – individuliai Nr. 9/15837 m², Nr. 6/2635 m² ir Nr. 7/1433 m², bendrai su bendraturčiais Nr. 1-1/37 m², Nr. 1-2/113 m², Nr. 1-3/45 m²;

1.2.3. H. S. priskirti individualiai naudotis 20 100 m² žemės sklypo dalį, 2024 m. balandžio 5 d. Schemoje pažymėtą skaičiais/ploto – individuliai Nr. 10/15802 m², Nr. 5/4104 m² ir bendrai su bendraturčiais Nr. 1-1/37 m², Nr. 1-2/113 , Nr. 1-3/44 m²;

1.3. iškeldinti S. S. ir H. S. su visais daiktais per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš prie tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei daržinės, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių stoginių:

1.3.1. iš stoginės, esančios prie tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės sienos;

1.3.2. iš stoginės 8I1/m, esančios prie tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinių sienų;

1.3.3. iš stoginės, esančios prie daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos;

1.4. įpareigoti atsakovus atlaisvinti D. S. individuliam naudojimui priskirtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 2024 m. vasario 22 d. schemoje pažymėtą skaičiais/ploto – Nr. 3/2432 m² nuo malkų ir kitų daiktų;

1.5. atsakovams S. S. ir H. S. neįvykdžius teismo sprendimo (patikslinto ieškinio 1.3 punktas) per nurodytą terminą, leisti ieškovei D. S. iškeldinti atsakovus su visais daiktais iš stoginių ir žemės sklypo dalies savo lėšomis ir išsiieškoti teismo sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovo S. S. ir H. S.;

1.6. priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo posėdžio ieškovė, jos atstovė prašė tenkinti jos patikslintą ieškinį. Pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, nors jame esantys statiniai yra atidalinti Vilniaus reginio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išardė stogines ir jose esančius daiktus pasiėmė, todėl šis reikalavimas buvo įvykdytas. Reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės šiltnamį 3š1/m nereiškia, nes ten yra pažymėtas ieškovės šiltnamis, kuris šiuo metu yra nugriautas, išlikę tik jo pamatai. Jų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka visus teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, o atsakovų siūloma, riboja ieškovės galimybę naudotis jai priklausančiais statiniais, atsakovai palieka sau daugiau žemės palei statinius, įvažiavimu iš šiaurinės pusės nėra galimybės faktiškai naudotis taip, kaip nurodo atsakovai. Atsakovų tarpusavio santykiai labai geri, pagal savo planą jie šulinį priskiria tik vienam iš atsakovų, todėl nėra aišku, kodėl atsakovė negali naudotis šiltnamiu, jei jis patenka į atsakovui siūlomą priskirti žemės sklypo dalį pagal jos planą. Atsakovai susiaurina įvažiavimą į sklypą iki 3 m, tokiu keliu negalėtų pravažiuoti priešgaisrinės saugos tarnybos automobilis.

3. Atsakovai H. S. ir S. S. nesutiko su ieškovės prašoma žemės klypo atidalijimo tvarka ir prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą 2024 m. balandžio 26 d. schemą, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakova, jų atstovas pabrėžė, kad sutinka su reikalavimu atidalinti turtą, stoginės buvo atlaisvintos, tačiau ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka jiems nepriimtina, turi trūkumų, nes pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovės šiltnamis, kuris buvo statytas apie 1980 m., atsidurtų atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad nuosavybės 1990 m. rugpjūčio 4 d. kadastrų byloje pažymėta šiltnamis priklauso ieškovei. Natūralu, kad praėjus keliems dešimtmečiams atsakovė nepamena, kada buvo statytas šiltnamis, tačiau ji pirmoji pasistatė šiltnamį turintį betoninius pamatus, medinį karkasą ir įstiklintą. Inventorizacijos meti joks kitas žemės sklype buvęs šiltnamis neatitiko šių reikalavimų. 1991 m. rugsėjo mėn. daryta nuotrauka per atsakovės ir jos sutuoktinio keturiasdešimtąjį jubiliejų, joje matyti tik vienas kadastro byloje nurodytus požymius atitinkantis šiltnamis, t. y. atsakovės ir jos šeimos narių naudojamas šiltnamis. Švenčionių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-68 yra patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros planas, kuriame yra pažymėtas kelias, todėl nepagrįstai ieškovė šią aplinkybę neigia, teigdama, kad įvažiavimo iš šiaurinės pusės nėra. Miško žemė laikoma tik ta teritorija, kuri pažymėta registruose. Vien tai, kad teritorija yra apaugusi medžiais, tai nesuteikia teisės ieškovei jos priskirti prie miško paskirties žemės. Ieškovės plane paliekama daugiau teritorijos bendram naudojimui, o tai suponuoja naujus nesutarimus ateityje. Nesutampa kelių, pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-2 skaičiavimai. Atsakovų siūlomame plane yra tieses linijos, kiek tai yra įmanoma. Įvažiavimo keliui nėra taikomis statybos techninio reglamento reikalavimai, numatyti keliams ar gatvėms tiesti, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatyme pateikto kelio apibrėžimo. Pagal statybos techninio reglamentą „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, todėl nepagrįstai ieškovė teigia, kad 3 m atstumu nuo jos statinio einantis kelias pažeidžia jos interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–15). Šiame žemės sklype yra statiniai, kurie įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021, atidalinti taip: priteista D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteista H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteista S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60–82, 83–96, 97–100). Nors civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021 buvo keliamas klausimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau šis reikalavimas nebuvo tenkintinas.

Dėl reikalavimo atidalinti statinius

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

6. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 49 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju teisme pareikštas reikalavimas atidalinti tris statinius: stoginę 8I1/m, tualetą ir šulinį (teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė nurodė, kad reikalavimo atidalinti šiltnamį 3š1/m nereiškia, nes jis nugriautas, išlikę tik jo pamatai), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kurie nebuvo padalinti civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021 (1 t., b. l. 97–100), nors minėti statiniai yra inventorizuoti ir pažymėti kadastro duomenų byloje (2 t., b. l. 22–31).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį bet kurioje proceso stadijoje. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 d. numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). atsižvelgiant į tai, kad atsakovai sutiko su pareikštu reikalavimu atidalinti stoginę 8I1/m, tualetą ir šulinį, pažymėtus kadastro byloje, juo padalijant taip, kaip parašo ieškovė, todėl šis reikalavimas tenkintinas ir stoginė 8I1/m ir tualetas priteistini ieškovei, o šulinys – atsakovams.

Dėl atlaisvinti stogines bei teritoriją prie ieškovės statinių

9. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas pašalinti stoginėse esančius daiktus bei reikalavimas atlaisvinti teritoriją prie ieškovei priklausančių pastatų vertintini kaip negatorinis ieškinys.

10. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. S. atlaisvino stogines, daroma išvada, kad tokiu būdu jis pripažino šį reikalavimą (reikalavimas, numatytas 1.3 papunktyje) ir jį įvykdė.

11. Dėl reikalavimo atlaisvinti teritoriją prie ieškovei priklausančio pastato (reikalavimas, numatytas 1.4 papunktyje). Ieškovė teigia, kad palei jai priklausantį pastatą yra sukrautos atsakovams priklausančioms malkos ir kiti menkaverčiai daiktai, kurie trukdo jai naudotis statiniu, atlikti jo remonto darbus, todėl reikalauja, kad teismo sprendimu atsakovai būtų įpareigoti atlaisvinti šią teritoriją. Byloje esančios nuotraukos bei šalių paaiškinimai patvirtina faktinę aplinkybę, kad prie ieškovei priklausančio pastato yra sukrauti tam tikrai daiktai. Atsakovai teigia, kad ten nėra jiems priklausančių daiktų, kad tai seni, dar D. S. priklausę daiktai, nėra aišku, kas ir kada tuos daiktus ten padėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys priėmė palikimą, atsiradusį po D. S. mirties, daroma išvada, kad visas turtas, kuris iki mirties priklausė D. S., po palikimo priėmimo tapo šalių nuosavybe. Atitinkamai tai reiškia, kad kiekvienai šaliai priklauso po 1/3 dalį turto, kurį iki savo mirties turėjo D. S., įskaitant ir minimus menkaverčius daiktus, malkas. Vien tai, kad įvairūs menkaverčiai neregistruotini daiktai nebuvo nurodytas paveldėjimo teisės liudijime, savaime nesuteikia pagrindo vertinti, kad šis turtas nepriklauso šalims. CK 5.5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Iš to seka, kad ieškovė ir atsakovai turėtų šį turtą valdyti bendru sutarimu, netrukdydami vieni kitiems, ieškovei pareiškus reikalavimą atlaisvinti jai priklausančią teritoriją, atsakovai turėtų proporcijai savo daliai atlaisvinti.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

12. Kitos byloje keliamas reikalavimas yra susijęs su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu. Nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022, 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014), todėl kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kaip alternatyvaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo būdo, bendraturtis gali per visą bendrosios nuosavybės turėjimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-611/2023). Atitinkamai tai reiškia, kad reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gali pareikšti bet kuris bendraturtis, o aplinkybė, kad anksčiau šis klausimas buvo nagrinėtas teisme, neatima iš jo galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

13. Civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021 nustatyta, kad žemės sklypas yra 6,0300 ha ploto, iš jų 4,1100 ha miško žemės plotas; žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos bei miškų naudojimo apribojimai; tam tikros žemės sklypo dalys patenka į (duomenys neskelbtini) ichtiologinį draustinį, todėl pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas, ginčo sklypas negali būti atidalintas natūra.

14. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

15. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022, 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

16. Teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus, jis gali veikti tik pagal šalių pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023, 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Tai reiškia, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022, 23 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

17. Kreipdamasi į teismą ieškovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 2 d. plano projektą, pagal kurį prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką (2 t., b. l. 32–35). Ieškovė tikslino naudojimosi tvarkos planą, atsižvelgdama į kitos šalies bei teismo pastabas (3 t., b. l. 16–17) ir baigiamųjų kalbų metu prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal MB „Busolė“ matininko M. K. 2024 m. balandžio 5 d. projektinį pasiūlymą (3 t., b. l. 43–44), tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal architekto G. P. 2023 m. rugpjūčio 28 d. planą (2 t., b. l. 47), teisminio bylos nagrinėjimo metu tikslino planą (2 t., b. l. 190–191) ir galiausiai prašė patvirtinti architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. planą (3 t., b. l. 69–70).

18. Įvertinus šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, matyti, kad jie iš esmės parengti įvertinus tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką, atitinka lygių dalių principą (šalims priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo, t. y. 20 100 m² plotas), sudaro sąlygas šalims naudotis jiems priklausančiais statiniais, juose yra numatytas susisiekimas su viešuoju keliu, išskirtos miško žemės dalys, sudaro galimybę visiems bendraturčiams turėti priėjimą prie upės, tačiau jose yra tam tikrų skirtumų, kurie iš esmės ir lėmė, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo.

19. Viena pagrindinių šalių nesutarimo priežasčių – atstumas nuo ieškovės statinio iki įvažiavimo (pagal ieškovę – atstumas 3,86 m, pagal atsakovų – 3 m). Reikalavimas nustatyti ne mažesnį nei 3 m atstumą nuo namo iki kito asmens sklypo ribos įtvirtintas Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad 3 m atstumas nuo jai priklausančio statinio iki bendrai bendraturčių naudojamo kelio pažeistų jos teisėtus interesus, ypač turint omeny, jos siūlomame naudojimosi plane numatytas vos 0,86 m. didesnis atstumas, kad kelias faktiškai yra sklype jau ilgą laiko tarpą.

20. Šalys taip pat nesutarė dėl įvažiavimo pločio (pagal ieškovę 3,46 m, pagal atsakovus – 3 m), automobilių apsisukimo aikštelės vietos bei dydžio, kiekvienai šaliai tenkančios žemės sklypo dalies, tenkančios prie statinių, šio dydžio proporcingumo užstatymo plotui ir t.t. Teismas pažymi, kad nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, nėra žinomos tikslios sklypo ribos ir tai, neabejotinai apsunkina naudojimosi tvarkos nustatymą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypų savininkai patys sprendžia, kokia naudojimosi tvarka jiems yra priimtina, o prievolės atlikti kadastrinius matavimus pagal užsakymą rengiant naudojimosi tvarkos planą nėra, žemės sklypo kadastrinių matavimų nebuvimas nėra pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti šalies siūlomą naudojimosi tvarką (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-30-967/2024). Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypas nėra taisyklingos formos, ne visi šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai yra arti vienas kito, pavyzdžiui, atsakovui S. S. priklausantys statiniai itin nutolę vienas nuo kito, ir nėra galimybės jų formuoti taip, kad pateiktų į vieną jam tenkančio sklypo dalį (tarp šių statinių įsiterpia kitų proceso dalyvių statiniai). Be to, sklype yra kelios, skirtingos paskirties žemės plotai (žr. šios sprendimo 13 punktą).

21. Teismo vertinimu, nepagrįstai ieškovė sklypo dalį, paženklintą skaičiumi „2“ vertina kaip miško žemę, nes tai nėra suderinama su oficialiais registro duomenimis. Ieškovės siūlomame naudojimosi tvarkos plane riba, skirianti „3“ ir „6“ sklypus, taip pat sklypus „6“ ir „5“, yra išlinkusi, tiesės lūžio taškai nėra susieti su kokiu nors statiniu ar kitu realiai egzistuojančiu objektu, nėra žinomas ribos ilgis iki linkio, neaiškus išlinkimo kampas ir pan. Nėra pažymėtas atstumas nuo statinio, esančio „7“ sklype, iki kitai šaliai tenkančios „4“ sklypo ribos. Be to, atsakovės, prieš ne mažiau kaip tris dešimtmečius statytas šiltnamis (su betoniniais pamatais ir įstiklintas) atsidurtų atsakovo naudojamoje sklypo dalyje. Vien argumentas, kad atsakovų tarpusavio santykiai geri, savaime nepaneigia teismų praktikoje suformuoto reikalavimo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią bendram naudojimui liktų kuo mažesnis plotas. Tai, be kita ko, buvo akcentuota ir civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021. Pagal ieškovės planą ieškovė bendrai su atsakovais naudotųsi dalimis, pažymėtomis skaičiais „1-1“ – kelias, kurio plotas 111 m², ir „1-3“ – praėjimas, kurio plotas 134 m², o atsakovai tarpusavyje dar naudotųsi ir „1-2“ – apsisukimo aikštele, šuliniu, kurio plotas 226 m², t. y. iš viso bendro naudojimo plotas būtų 471 m², o pagal atsakovų planą bendro naudojimo būtų tik 210 m² ploto įvažiavimas su apsisukimo aikštele. Taigi pagal atsakovų planą bendro naudojimo plotas būtų daugiau nei dvigubai mažesnis nei pagal ieškovės parengtą planą. Esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, akivaizdu, kad mažesnis bendrai naudojimo turto plotas padėtų išvengti ginčų ateityje.

22. Pagal atsakovų planą šalys turėtų galimybę naudotis jiems priklausančiu turtu, jame esančiais statiniais bei infrastruktūra, ši tvarka itin artima šiuo metu nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Naudojimosi tvarkos nustatymas, kuris reikštų nusistovėjusių įpročių keitimą gali sukelti daugiau negatyvių nei pozityvių padarinių, ji būtų neracionali, neatitinkanti nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, neužtikrintų abiejų pusių protingos interesų pusiausvyros, nes neužtikrintų nė vienos šalies, kaip savininkės, visaverčio nuosavybės teisių įgyvendinimo. Atsakant į ieškovės argumentą, kad pagal atsakovų planą jai tektų mažesnė žemės sklypo dalis prie pastatų, lyginant su kitais bendraturčiais, teismas pažymi, kad šį planą atsakovei tektų trys viena šalia kitos esančios sklypo dalys, t. y. „3“, „4“ ir „8“, kurios ribotųsi su kitu ieškovės žemės sklypu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas apsunkintų jai galimybę naudotis statiniais pagal jų tikslinę paskirtį. Įvertinus išdėstytą, nustatytina naudojimo žemės sklypu tvarka pagal architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė D. S. sumokėjo 329 Eur žyminio mokesčio, 3 470 Eur advokatei už sutiektas teisines paslaugas (3 t., b. l. 131–137), 465,85 Eur už naudojimosi tvarkos planų rengimą MB „Burolė“ (3 t., 138–143), atsakovė H. S. sumokėjo 2 404,88 Eur advokatui už sutiektas teisines paslaugas (3 t., b. l. 125, 126, 127, 129), atsakovas S. S. sumokėjo 1 030,65 Eur advokatei už sutiektas teisines paslaugas (3 t., b. l. 125, 126, 128, 130).

24. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atitinkamai tai reiškia, kad tenkinus du iš trijų ieškovės reikalavimų, jai priteitina 2/3 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu ir išlaidų už advokato pagalbą (reikalavimas atlyginti jos patirtas išlaidas rengiant naudojimosi planus, atmestinas įvertinus, kad šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas), o atsakovams iš ieškovės – 1/3 dalis jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

25. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu (1 t., b. l. 140, 155, 156, 199, 200), advokatai pateikė rašytinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientą teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 ir 8.20 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu priteistina ieškovei iš atsakovų po 1 156,66 Eur išlaidų advokatės pagalbai, o atsakovei iš ieškovės priteistina 801,62 išlaidų advokato pagalbai, atsakovui – 343,55 Eur.

26. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalys viena kitos atžvilgiu turi priešpriešinius reikalavimus, kad ieškovei priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma, todėl atitinkamai mažintinas iš atsakovų priteistinų išlaidų suma: ieškovei iš atsakovės priteistina 245,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. 1 156,66 Eur advokato išlaidų – 801,62 Eur advokato išlaidų – 109,66 Eur žyminio mokesčio = 245,39 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 701,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. 1 156,66 Eur advokato išlaidų – 345,55 Eur advokato išlaidų – 109,66 Eur žyminio mokesčio = 701,46 Eur).

27. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur (2 laiškai po 6,64 Eur), taip pat buvo apskaičiuota, kad ieškovės kelionės išlaidos sudaro 32,07 Eur sumą (3 t., 117–125, 150), šias išlaidas padalinus proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kiekvienas proceso dalyvis turėtų atlyginti valstybei po 15,11 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu, 4.81 straipsniu, 4.98 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies tenkinti D. S. patikslintą ieškinį.

Atidalinti iš D. S., S. S. ir H. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus statinius, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir:

- priteisti ieškovei D. S. stoginę 8I1/m ir tualetą, pažymėtus Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje;

- priteisti atsakovas S. S. ir H. S. šulinį, pažymėtą Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. parengtą naudojimosi planą:

- 1 787 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“;

- 1 102 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“;

- 2 128 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „4“;

- 15 013 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „8“;

- 1 766 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „7“;

- 3 160 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „6“;

- 15 104 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „9“;

- 4 936 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „5“;

- 15 094 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“;

4. ieškovė D. S. ir atsakovai S. S., H. S. naudosis bendrai:

- 210 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“.

Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovės H. S. 245,38 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovo S. S. 701,45 Eur (septynis šimtus vieną eurą 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš D. S., S. S. ir H. S. po 15,11 Eur (penkiolika eurų 11 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.