Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-30-967/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-09
Bylos Nr.: e2A-30-967/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00458-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: B. G.
Atsakovas: R. S., D. S., D. G.
Trečiasis asmuo: A. G., M. G.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-30-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00458-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. S., D. S., D. G. ir D. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir naujos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bei pagal R. S. priešieškinį B. G. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – A. G. ir M. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. G. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. S., D. S., D. G. ir D. G. (toliau kartu – atsakovai), prašydama pakeisti 1421 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimosi tvarką, nustatytą pagal 2005 m. lapkričio 22 d. sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 9816 bei 2008 m. lapkričio 19 d. bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. AK-6207, 2009 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį Nr. RJ-1061, 2009 m. balandžio 9 d. dovanojimo sutartį Nr. RJ-1114, 2009 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartį Nr. RJ-1413, ir nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) L. S. 2022 m. birželio 16 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis yra Žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo metu Žemės sklypo teritorijoje esančiame nekilnojamame turte (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovai R. S. ir D. S., o (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė D. G. su motina ir ieškovės anyta atsakove D. G.. Ieškovei ir jos dukroms A. G. ir M. G. priklausančioje buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, gyvena nuomininkai, nes ieškovė su dukromis gyvena Airijoje. Bendraturčių nesutarimai dėl Žemės sklypo valdymo ir naudojimo prasidėjo nuo 2020 m. sausio 30 d., kai atsakovė D. G. ieškovei ir jos dar tuo metu esančiam gyvam sutuoktiniui A. G. (atsakovės D. G. broliui ir atsakovės D. G. sūnui) pareiškė̇, kad ieškovės šeima yra užėmusi D. G. priklausančią Žemės sklypo dalį. A. G., neapsikentęs D. G. nuolat reiškiamų priekaištų dėl Žemės sklypo valdymo, nusprendė patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis ir parduoti tiek savo Žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo dalį. Nuo 2020 m. iki 2021 m. kovo 1 d. visais klausimais dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo su atsakovais bendravo ieškovės sutuoktinis A. G.. 2021 m. kovo 1 d. mirus A. G., ieškovė nusprendė tęsti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų derinimą. Atsakovė D. G., turėdama atsakovo R. S. pritarimą, nuo 2020 m. kovo mėn. savo iniciatyva užsakinėjo Žemės sklypo naudojimosi schemų (planų) parengimą, kurie buvo palankūs tik jai bei atsakovams R. S. ir D. S.. Ieškovė̇ sutikdavo su visais atsakovų siūlytais Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų variantais, kurie turėjo būti tvirtinami notaro, tačiau Žemės sklypo naudojimosi tvarkos derinimas ir naudojimosi tvarkos planų pasirašymo procesas buvo vilkinamas išimtinai dėl atsakovų D. G. ir R. S. nesąžiningų veiksmų, kai patys atsakovai nepasirašydavo savo iniciatyva užsakytų planų. Ieškovės nuomone, D. G. ir R. S. taip elgėsi keršydami dėl neįvykusio nekilnojamojo turto pirkimo–pradavimo sandorio, kai ieškovė nesutiko parduoti jai ir dukroms priklausančio nekilnojamojo turto už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovė taip pat nurodė, kad net pavykus suderinti su atsakovais Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano pasirašymą notaro biure ir iš anksto suderinus datą, atsakovai R. S. ir D. S. piktybiškai neatvyko į notaro biurą pasirašyti sutarties dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Net ir pakoregavus sutartį pagal atsakovo R. S. pageidavimus, sutartis nebuvo pasirašyta, atsakovas sutiko pasirašyti notarės parengtą sutartį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo tik tuo atveju, jeigu ieškovė pasirašys preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančių patalpų ir Žemės sklypo pardavimo už žemesnę nei rinkos kainą.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai dar ne kartą koregavo naudojimosi Žemės sklypu tvarką. 2021 m. gruodžio 1 d. buvo gauta D. G. užsakyta nauja pakoreguota Žemės sklypo naudojimosi schema, tačiau joje buvo palikta klaidų, t. y. į Žemės sklypo naudojimosi schemą buvo įtraukta statinio dalis, priklausanti atsakovėms D. G. ir D. G. bei ieškovei ir jos dukroms, taip pat buvo klaidingai nurodytas Žemės sklypo schemoje indeksu 8 B+C+D pažymėtų patalpų plotas. 2022 m. sausio 6 d. buvo gauta dar viena atsakovės D. G. patikslinta Žemės sklypo naudojimosi schema, kurioje buvo ištaisyta tik klaida dėl indeksu 8 B+C+D pažymėtų patalpų ploto, bet pačios patalpos iš schemos pašalintos nebuvo. Ieškovės teigimu, ji buvo pasiryžusi pasirašyti D. G. siūlomą patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi schemą, norėdama kuo greičiau išspręsti kilusius nesutarimus su bendraturčiais ir užkirsti kelią bet kokiems konfliktams ateityje, tačiau daugiau jokių žinių iš atsakovės D. G. dėl Žemės sklypo naudojimosi schemos pasirašymo ir (ar) notarinio patvirtinimo negavo, todėl nusprendė savo lėšomis užsakyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį 2022 m. birželio 16 d. parengė UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) L. S.. Atsakovė D. G. savo ir atsakovės D. G. vardu pareiškė, kad nesutinka pasirašyti ieškovės siūlomo patvirtinti plano, o atsakovas R. S. informavo, kad jis su D. S. jokių pretenzijų dėl ieškovės parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano neturi. 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė buvo atvykusi į savo patalpas, esančias Žemės sklype. Pokalbio su D. G. metu buvo aptartas ieškovės parengtas planas ir D. G. pareiškė, kad visiškai su juo sutinka ir jokių pretenzijų ieškovei dėl plano neturi, bet pasirašyti atsisakė̇. 2022 m. spalio 29 d. D. G. ir D. G. pasirašė UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) L. S. 2022 m. birželio 16 d. parengtą planą, tačiau šį kartą planą atsisakė pasirašyti atsakovai R. S. ir D. S., todėl ieškovė prašė, kad UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) L. S. 2022 m. birželio 16 d. parengtą planą patvirtintų teismas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Toporiba“ (duomenys neskelbtini) A. B. 2022 m. sausio 5 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

5. Atsakovas R. S. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp bendraturčių nėra nesutarimų dėl Žemės sklypo valdymo ir naudojimosi. Ieškovė turi visas galimybes naudotis jai priskirta sklypo dalimi. 2020 m. kovo mėn. ieškovė pradėjo ieškoti pirkėjo jai ir jos sutuoktiniui priklausančiai buto daliai ir pasamdė nekilnojamojo turto brokerę, per kurią vykdė sklypo matavimo ir naudojimosi tvarkos derinimo veiksmus ne vienerius metus. Būtinybė pasirašyti naują naudojimosi sklypu tvarką kilo dėl to, kad ieškovė nusprendė parduoti jai priklausančio buto dalį. Nauja tvarka reikalinga tam, kad ieškovės parduodamo turto vertė būtų kuo didesnė, nes šiuo metu galiojančioje tvarkoje nėra nustatyta, kuria tiksliai sklypo dalimi gali naudotis ieškovė. Naujoje tvarkoje ieškovė nori sau prisiskirti patį geriausią sklypo plotą, maksimaliai sumažindama jai priklausantį bendro naudojimosi sklypo plotą ir maksimaliai padidindama asmeninį sklypo plotą. Be to, ieškovės siūlomoje pasirašyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje yra klaidų, kurių ji nepripažįsta. Atsakovo nuomone, pati ieškovė vilkino plano parengimo procesą, nes delsė atsiųsti jam planą DWG formatu, netaisė plane pastebėtų klaidų. Atsakovas taip pat paaiškino, kad jis 2021 m. rugpjūčio 19 d. neatvyko į notaro biurą pasirašyti sutarties dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, nes paaiškėjo, kad atsiųstoje susipažinti sutartyje buvo su atsakovu nesuderintų sąlygų apie pirmumo teisės atsisakymą ir pan. Po kelių dienų išaiškėjo, kad sklypo padalinimo planas buvo sudarytas klaidingai, nes UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) nenumatė D. G. patekimo į jai priklausančią sklypo dalį iš bendro naudojimo dalies. Po šių įvykių plano koregavimą perėmė D. G., kuri pasamdė kitą (duomenys neskelbtini), ištaisė klaidas ir derino planą su ieškove. Derinimas užtruko, nes ieškovė ilgai ginčijosi ir nepritarė D. G. ir D. G. norui, kad 15 kv. m Žemės sklypo plotas po ieškovei priklausančio buto dalimi būtų įtrauktas į bendro naudojimo plotą, taip sumažinant jos asmeninio naudojimo dalies plotą. Derinimo metu iškilo ir kitų su sklypo naudojimosi tvarka susijusių klausimų, kuriuos išaiškino tik D. G. pasamdyta (duomenys neskelbtini) A. B.. Atsakovo nuomone, MB „Toporiba“ (duomenys neskelbtini) A. B. 2022 m. sausio 5 d. parengta Žemės sklypo naudojimo schema yra tinkama, o susirašinėjimo su ieškovės advokatu galima suprasti, kad toks planas tiko ir pačiai ieškovei, tačiau vėliau savo pritarimą šiam planui ieškovė paneigė ir savo iniciatyva, nesuderinusi su bendraturčiais, parengė naują sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovės užsakymu parengtame plane vis dar liko klaidų: neatsižvelgta į atsakovų pastabas, planas nederintas su kaimyninių sklypų savininkais, nes ieškovės ir D. G. bei D. G. tvora plane vaizduojama stovinti už jai priklausančio sklypo dalies ribos, galimai sumažintas atsakovams R. S. ir D. S. priklausantis takelio plotis, neaišku, ar įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę tvoros stulpas stovi atsakovams priklausančios sklypo dalies plote. Atsakovas nurodė, kad jo sklypo dalis buvo maždaug ta pati, kaip buvo derinta anksčiau, be to, buvo aišku, kad (duomenys neskelbtini) pasinaudojo senu planu, kurį rengė D. G. samdyta (duomenys neskelbtini), todėl atsakė, kad planas jam yra tinkamas, tačiau neatspindi D. G. ir D. G. interesų. 2022 metų spalio – lapkričio mėn. ieškovė kreipėsi su prašymu pasirašyti dar vieną naudojimosi sklypu tvarką. Ieškovė tvirtino, kad tai yra ta pati tvarka, kuriai atsakovas jau pritarė, tačiau planas skyrėsi, ieškovės užsakymu parengtas planas yra su klaidomis, jame nėra atsižvelgta į atsakovų pastabas ir interesus.

6. Atsakovės D. G. ir D. G. teismui pateiktuose atsiliepimuose prašė ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo R. S. priešieškinį bei priteisti joms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Atsakovės D. G. ir D. G. paaiškino, kad bendraturčiai vadovavosi 2008 m. lapkričio 19 d. sudarytu bendraturčių̨ susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. AK-6207 net ir atsiradus naujam savininkui (ieškovei), kadangi pagal juo nustatytą tvarką viena dalimi Žemės sklypo naudojosi atsakovai R. S. ir D. S., kita dalimi naudojosi G. bendrai, neatsižvelgiant į tai, kad D. G. ir jos sutuoktinis J. G. padovanojo savo sūnui A. G. dalį gyvenamojo namo ir jam eksploatuoti reikalingą sklypo dalį. Ieškovę tokia G. priklausančios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka tenkino daugelį metų, kol ji su sutuoktiniu 2020 m. nesugalvojo parduoti jai priklausančios buto dalies. Ieškovės užsakymu buvo pradėta rengti Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Konfliktai kyla dėl ieškovės skubos kuo greičiau parduoti turtą, o to padaryti nepavyksta dėl nenustatytos jos atžvilgiu naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Ieškovės konfliktiškas ir nepagarbus elgesys kitų bendraturčių atžvilgiu kliudė dalykiškai derinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, be to, ieškovės iniciatyva rengtame plane vis buvo randama klaidų. Atsakovo R. S. priešieškiniu prašomoje nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje yra tinkamai apskaičiuotas sklypo plotas po Žemės sklype esančiais statiniais, o ieškovės ieškiniu prašomame patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plane yra maksimaliai sumažintas ieškovei priklausančio bendro sklypo plotas (B+C+D) ir maksimaliai padidintas ieškovei priskirtino Žemės sklypo plotas (D), ir atvirkščiai – maksimaliai padidintas atsakovų bendrai naudotino Žemės sklypo plotas (B+C) ir maksimaliai sumažinti atsakovėms D. G. ir D. G. priskirtini atskirai naudotini Žemės sklypo plotai (B) ir (C). Ieškovės užsakymu parengtas 2022 m. birželio 16 d. planas bei pagal jį ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi plane nėra proporcingai apskaičiuotos visų statinių, esančių Žemės sklype, savininkų, Žemės sklypo dalys po statiniais. Ieškovės pateiktas planas taip pat neatitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus, nes Žemės sklypo dalis po bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams priklausančiu nekilnojamuoju turtu ieškovei nėra skaičiuojama, taip priskiriant ieškovei daugiau neužstatyto naudingo žemės ploto. Ieškovės plane yra ir skaičiavimo klaidų, nes sudėjus plane nurodytus kiekvienam iš bendraturčių tenkančių žemės sklypo dalių plotus, bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių plotas neatitinka valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktų duomenų.

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį prašydama priešieškinį atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad Žemės sklypo naudojimosi schemoje neturi būti įtrauktos patalpos. Ieškovė pabrėžė, kad Žemės sklypo naudojimosi schemoje turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o ne bendrasavininkų patalpų naudojimosi tvarkos klausimas. Nors ieškovė buvo nurodžiusi D. G. jos užsakymu rengto plano klaidas, tačiau 6 B+C+D patalpos (atsiliepime nurodyta 8 B+C+D laikytina rašymo apsirikimu) iš Žemės sklypo schemos pašalintos nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4526-1169/2023 ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės pozicija dėl jos pateikto plano tinkamumo yra nenuosekli ir prieštaringa, nes teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės pripažino savo siūlomo UAB „Geobiuras“ parengto plano trūkumus ir nurodė, kad planas turi būti tikslinamas, taip pat akcentavo poreikį atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau savo ieškinio neatsisakė ir vis tiek prašė jį tenkinti, t. y. patvirtinti UAB „Geobiuras“ parengtą planą.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės planas buvo parengtas atsakovo R. S. prašomo patvirtinti MB „Toporiba“ parengto plano pagrindu, taigi dalis atsakovų įvardijamų ieškovės plano trūkumų yra jų pačių prašomame patvirtinti plane. Pavyzdžiui, atsakovų akcentuojamos tvoros analogiškai pažymėtos ir MB „Toporiba“ parengtame plane, kurį atsakovas R. S. laiko vieninteliu tinkamu plano variantu, kategoriškai atsisakydamas bet kokių derybų dėl naujo visoms šalims tinkančio plano parengimo. Teismas vertino, kad atsakovų pozicija dėl nurodyto ieškovės plano trūkumo yra dviprasmiška, nes analogiškas žymėjimas MB „Toporiba“ plane juos tenkina. Tiek MB „Toporiba“ (duomenys neskelbtini), tiek UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad Žemės sklypo ribas nustatė pagal VĮ Registrų centre įregistruotus Žemės sklypo kadastro duomenis. Tiek MB „Toporiba“, tiek UAB „Geobiuras“ parengtame plane Žemės sklypo ribos taškų koordinatės sutampa, o ta aplinkybė, kad dalis kaimynų tvoros galimai faktiškai nepatenka į šalių Žemės sklypo ribas ar tai, kad atsakovų tvora galimai faktiškai patenka į kaimyninio žemės sklypo ribas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nedaro jokio įtakos Žemės sklypo plotų paskirstymui Žemės sklypo ribose, tuo labiau, kad patys atsakovai siekia pasitvirtinti analogiškai šiuo aspektu parengtą planą.

12. Teismas pažymėjo, kad tokia pati išvada darytina ir dėl atsakovų argumentų, kad ieškovės planas yra neaiškus ir neinformatyvus. Teismas vertino, kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo ir R. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog šiuo atveju atsakovai abejoja ieškovės siūlomo plano taškų 3, 18 ir 19 faktine vieta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi taškai planuose turi konkrečias koordinates. Sprendime pažymėta, kad ieškovės plano taškas 3 atitinka atsakovo siūlomo plano tašką 11, ir šių taškų koordinatės LKS-94 sistemoje, pagal kurią parengti abu ginčo planai, sutampa. Ieškovės plano taškas 18 atitinka atsakovo plano tašką 20, ir šių taškų koordinatės taip pat sutampa. Ieškovės plano taškas 19 atitinka atsakovo siūlomo plano tašką 5, ir šių taškų koordinatės taip pat sutampa. Taigi abu planai yra vienodai išsamūs, visi taškai planuose yra pažymėti koordinatėmis, kurias palyginus, galima aiškiai matyti, kad taškai, dėl kurių atsakovai kelia ginčą, atitinka jų plano atitinkamus taškus, kuriuos jie laiko sužymėtus išsamiai ir tinkamai, paliekant pakankamus praėjimus ar atstumus.

13. Teismas vertino, kad aptarti atsakovų nurodomi ieškovės plano trūkumai, kurie egzistuoja ir pačių atsakovų prašomame tvirtinti plane, vertintini kaip atsakovų dirbtinis siekis paneigti ieškovės teikiamo plano tinkamumą.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės planą po namu jai su dukromis priskiriamas 56 kv. m plotas, o pagal atsakovų planą – 61 kv. m plotas. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype esančio gyvenamojo namo plotas yra 386,22 kv. m. Šį namą sudaro du butai: buto (duomenys neskelbtini) plotas yra 262,01 kv. m, be to, šiam butui priklauso 1,20 kv. m bendro naudojimo patalpos dalis; buto (duomenys neskelbtini) plotas yra 122,10 kv. m, be to, šiam butui priklauso 0,91 kv. m bendro naudojimo patalpos dalis. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovei su dukromis priklauso 125,10 kv. m buto (duomenys neskelbtini) ploto, o tai sudaro 47,75 proc. minėto buto ploto, atitinkamai ieškovei su dukromis priklauso 0,57 kv. m (1,20 kv. m x 47,75 proc.) minėtam butui priskirtos bendro naudojimo patalpos. Taigi ieškovei su dukromis name priklauso 125,67 kv. m patalpų, o tai sudaro 32,72 proc. viso namo ploto. Kadangi namo užimamas plotas yra 219 kv. m, teismas vertino, kad ieškovei su dukromis po namu turėtų būti priskirta naudotis 72 kv. m plotu. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė sau su dukromis po namu priskyrė mažesnį žemės plotą nei siūlo atsakovai, tačiau visiškai nepagrįstais laikytini atsakovų argumentai, kad tokiu būdu ieškovė plane siekia pasididinti sau asmeniškai naudotis priskiriamą laisvą plotą. Tiek ieškovės, tiek atsakovų plane ieškovei su dukromis asmeniškai naudotis tenkantis laisvas Žemės sklypo plotas yra vienodas – 152 kv. m. Teismas vertino, kad atsakovų pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa, nes teigdami, kad ieškovė sau nepagrįstai pasididino asmeninio naudojimo laisvą plotą, savo plane ieškovei su dukromis priskiria asmeniškai naudotis analogiško dydžio laisvą Žemės sklypo plotą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siūlomas planas minėtu aspektu atsakovų teisių niekaip nepažeidžia, tačiau šalims niekaip nesutariant dėl to, kokia dalimi žemės po namu turėtų naudotis ieškovė su dukromis, vertinant teisingumo ir adekvatumo reikalavimus, turimų patalpų plotų santykį su namo užimamu Žemės sklypo plotu ir leistinus nukrypimus nuo šių proporcijų, šalių interesus labiau atitinka MB „Toporiba“ planas, nes esant bendram atsakovų sutikimui, ieškovei su dukromis gali būti priskirtas mažesnis plotas nei priklausytų pagal turimų patalpų proporcijas.

15. Teismas pritarė atsakovų argumentams, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka adekvatumo reikalavimo tuo apsektu, kad ne visiems bendraturčiams paskiriama naudotis Žemės sklypo dalis atitinka jo nuosavybės teise valdomą plotą. Šiuo atveju, nors D. G. nuosavybės teise priklauso 281 kv. m Žemės sklypo, pagal ieškovės planą jai priskiriamas naudotis 286,17 kv. m Žemės sklypo plotas. Nors B. G. su dukromis nuosavybės teise bendrai priklauso 297 kv. m Žemės sklypo plotas, pagal ieškovės planą jai su dukromis priskiriamas naudotis tik 291,66 kv. m plotas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė nesutinkanti perleisti atsakovei savo naudojamos žemės, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė pati nesutinka su savo teikiamame plane atliktais Žemės plotų paskirstymais bendraturčiams. Teismas vertino, kad ieškovės siūlomas UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) parengtas planas dėl neišlaikyto adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus negali būti tvirtinamas.

16. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovų palaikomame MB „Toporiba“ (duomenys neskelbtini) parengtame plane bendraturčiams priskiriami naudotis sklypo plotai atitinka jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, be to, po gyvenamuoju namu ieškovei su dukromis priskirtina naudotis Žemės sklypo dalis labiau atitinka proporcingumo reikalavimus, atsakovo R. S. prašomas patvirtinti planas taip pat negali būti tvirtinamas. Teismas pažymėjo, kad konkrečių teritorijų (įskaitant sklypo dalis 5 D, 7 B + C bei neapibrėžtą gyvenamojo namo dalį, esančią 1 A sklypo dalyje), esančių po pastatu, priskyrimas naudotis atskiriems pastato bendraturčiams nėra tinkamas. Gyvenamasis namas yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, jam naudoti ir eksploatuoti yra būtina visa po juo esanti žemė. Atsižvelgiant kasacinio teismo išaiškinimus, nustatant po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis, reikšminga kiekvieno bendraturčio turimos statinio dalies proporcija. Jos nustatymas nesiejamas su patalpų išsidėstymu pastate. Aplinkybė, kad bendraturčiams priklausančios namo patalpų dalys yra skirtingose namo vietose, negali lemti išvados, jog atskiromis Žemės sklypo dalimis, esančiomis po namu, naudojasi tik konkretus gyvenamojo namo bendraturtis. Taigi visa po gyvenamuoju namu esanti Žemės sklypo ploto dalis turi būti priskirta naudotis visiems bendraturčiams bendrai, nustatant kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai namo daliai tenkantį plotą, o ne atskirai apibrėžiant konkrečią kiekvienam bendraturčiui po namu tenkančią Žemės sklypo teritoriją. Tokia pati taisyklė galioja ir skirstant žemės plotą, esantį po kitais keliems savininkams priklausančiais statiniais. Tinkamo kiekvienam bendraturčiui tenkančios po statiniu esančios žemės paskirstymo nesilaikyta ir ieškovės plane, nes tiek po gyvenamuoju namu, tiek po ūkiniu pastatu esantis žemės plotas paskirstytas išskiriant atskiras teritorijas, tenkančias konkretiems bendraturčiams.

17. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patvirtinti nei ieškovės siūlomą UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) L. S. 2022 m. birželio 16 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nei atsakovo R. S. prašomą patvirtinti MB „Toporiba“ (duomenys neskelbtini) A. B. 2022 m. sausio 5 d. parengtą Žemės sklypo naudojimo schemą, nes abu dokumentai dėl netinkamai skirstomo ploto po statiniais vis dar sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms atsirasti, o ieškovės planas, be kita ko, neatitinka ir adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) B. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė patikslintą ieškinį atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – apeliantės B. G. patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti B. G. iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą dėl naujos bylos užvedimo pagal naujai pareikštą ieškinį atsakovams dėl nuosavybės teisių pažeidimo, buvo pasikreipusi į naują nepriklausomą (duomenys neskelbtini) E. S. prašydama atlikti ieškovės siūlomo patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ir atsakovo R. S. siūlomo patvirtinti MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano vertinimą. (duomenys neskelbtini) E. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. parengė išvadą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų ir schemų“, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo erdviniai duomenys yra išmatuoti vietinėje koordinačių sistemoje, o UAB „Geobiuras“ ir MB „Toporiba“ planai perengti Valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. 1994 metais patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, žemės sklypų ribų posūkio taškai, išmatuoti vietinėje koordinačių sistemoje, buvo vektorizuoti ir transformuoti valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 bei įkloti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Išvadoje pažymėta, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos rekomendacijomis, Lietuvos vietinės koordinačių sistemos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, tai yra sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir perskaičiuotos į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, atsirasti kitų netikslumų.

18.2. 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašymu „Dėl civilinės bylos Nr. e2-4570-1169/2023 sustabdymo“ ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-4570-1169/2023 iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-16990-862/2023 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl teisės be bendraturčių sutikimo atlikti Žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą pripažinimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo stabdyti bylą, nors 2023 m. birželio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu pati civilinę bylą Nr. e2-4570-1169/2023 nagrinėjusi teisėja paskatino ieškovę tokiems veiksmams pasisakydama, jog teismas skatintų šalis pasirengti bendrai suderintą trečią planą ir kad tokiu atveju ieškovė turėtų kreiptis į teismą su atskira byla dėl galimai pažeistų nuosavybės teisių. Ieškovė yra įsitikinusi, kad jos planas yra tinkamas ir racionalus, tačiau, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) E. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. parengtą išvadą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų ir schemų“, buvo pagrindas tikslinti šioje byloje teismo prašytus tvirtinti planus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas, netenkinus ieškovės prašymo stabdyti civilinės bylos Nr. e2-4570-1169/2023 nagrinėjimą, skatina šalis tik dar didesnėms ir dar ilgai užtruksiantiems konfliktams.

18.3. 2023 m. rugsėjo 5 d. ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, kuriuo teismo prašė: 1) priimti ir prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-4570-1169/2023 ieškovės teikiamą su šiuo prašymu atsakovo R. S. 2023 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu atsiųsto laiško išrašą; 2) atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4570-1169/2023 nagrinėjimą iš esmės. Prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. atsiųstu ieškovei laišku pats atsakovas R. S. pripažįsta, kad jo prašomas MB „Toporiba“ parengtas planas nėra tikslus ir teismui jo nepatvirtinus, atsakovas sutinka su naujo plano parengimu, suderinus Žemės sklypo ribas su kaimyninių sklypų savininkais, taip, kaip siūliusi yra ieškovė. 2023 m. rugsėjo 5 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į 2023 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu gautą atsakovo R. S. laišką bei į byloje esančią (duomenys neskelbtini) E. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. parengtą išvadą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų ir schemų“, yra būtinybė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4570-1169/2023 nagrinėjimą iš esmės, leidžiant šalims parengti bendrai suderintą naują (trečią) atnaujintą planą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskritai neišsprendė ieškovės 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, t. y. dėl jos nepriėmė atskiros nutarties, taip pat dėl minėto prašymo nieko nepasisakė ir 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime.

18.4. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog tiek ieškovės, tiek atsakovų plane ieškovei su dukromis asmeniškai naudotis tenkantis laisvas Žemės sklypo plotas yra vienodas – 152 kv. m. Kaip matyti iš UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, ieškovės su dukromis A. G. ir M. G. atskirai naudojamas Žemės sklypo plotas pagal šį planą yra 56 kv. m ir 152 kv. m, iš viso – 208 kv. m. Pagal atsakovo R. S. siūlytą pasitvirtinti MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengtą Žemės sklypo naudojimo schemą ieškovės su dukromis A. G. ir M. G. atskirai naudojamas Žemės sklypo plotas taip pat yra 208 kv. m (152 kv. m + 56 kv. m). Dėl tokios skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos klaidos apeliantė mano, jog bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja gerai nesuprato pačių ieškovės patikslintu ieškiniu ir atsakovo R. S. atsiliepimu į ieškinį – priešieškiniu prašytų patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planų.

18.5. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime taip pat yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad „nors D. G. nuosavybės teise priklauso 281 kv. m Žemės sklypo, pagal Ieškovės planą jai priskiriamas naudotis 286,17 kv. m Žemės sklypo plotas; nors B. G. su dukromis nuosavybės teise bendrai priklauso 297 kv. m Žemės sklypo plotas, pagal Ieškovės planą jai su dukromis priskiriamas naudotis tik 291,66 kv. m plotas.“ Remiantis 2022 m. balandžio 19 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, D. G. iš tikrųjų priklauso 281 kv. m ((281 : 1421) x 1421) Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą D. G. yra priskiriamas naudotis atskirai 154 kv. m. žemės sklypo plotas, 93 kv. m. bendrai su D. G. ir 251 kv. m bendrai su D. G. ir su ieškove bei trečiaisiais asmenimis. Taigi pagal ieškovės prašytą patvirtinti planą D. G. priskiriamas naudotis ne 286,17 kv. m Žemės sklypo plotas, o 498 kv. m Žemės sklypo plotas. Taip yra todėl, kad D. G. priklauso ne tik 281 kv. m. ((281 : 1421) x 1421) Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bet ir 8659/26201 dalys buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-4570-1169/2023 esantis 2023 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Pagal ieškovės prašytą patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą D. G. yra paskirta naudotis 251 kv. m. žemės sklypo ploto bendrai su D. G. ir su ieškove bei trečiaisiais asmenimis tam, kad D. G. galėtų patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 8659/26201 dalį buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytas D. G. priskiriamas naudotis 93 kv. m. Žemės sklypo plotas bendrai su D. G. yra būtent minėtame Žemės sklype esančio buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto dalis, kuria naudojasi bendrai D. G. ir D. G..

18.6. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad ieškovei su dukromis nuosavybės teise bendrai priklauso 297 kv. m ginčo Žemės sklypo. Tačiau pagal ieškovės prašytą patvirtinti planą ieškovei su dukromis priskiriamas naudotis ne 291,66 kv. m ginčo Žemės sklypo, o 56 kv. m ir 152 kv. m atskirai naudojamo ir 251 kv. m bendrai su D. G. ir D. G. naudojamo Žemės sklypo, taigi iš viso 459 kv. m ginčo Žemės sklypo ploto. Taip yra todėl, jog ieškovei su dukromis nuosavybės teise priklauso ne tik 297 kv. m ginčo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bet ir A. G. priklauso 18765/209608 dalis, ieškovei priklauso 31271/104804 dalis ir M. G. priklauso 18765/209608 dalis buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-4570-1169/2023 esantis 2023 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Pagal ieškovės prašytą patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ieškovei su dukromis yra paskirta naudotis 251 kv. m Žemės sklypo ploto bendrai su D. G. ir su D. G. tam, kad ieškovė su dukromis galėtų patekti į joms asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytas ieškovei su dukromis atskirai priskiriamas naudotis 56 kv. m žemės sklypo plotas yra būtent minėtame žemės sklype esančio buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kuria naudojasi ieškovė su dukromis.

18.7. Dėl nurodytų skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų klaidų apeliantė mano, jog bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja gerai nesuprato pačio ieškovės patikslintu ieškiniu prašyto patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plano.

18.8. Ginčo tarp šalių nekilo dėl to, kad žemė po butais būtų priskirta naudotis tam iš bendraturčių, kam nuosavybės teise tas butas priklauso. Nekilnojamojo turto registre nėra registruota nuosavybės teisė į dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), konkretiems savininkams, tik nuosavybės teisė į butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini). Virš ginčo Žemės sklypo yra pastatyti butai, kurie yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys savo atskirus unikalius numerius. Nors ieškovei su dukromis ir atsakovėms D. G. ir D. G. nuosavybės teise priklauso tas pats butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo dėl minėto buto naudojimo tarp ieškovės su dukromis ir atsakovių D. G. ir D. G. nekyla, tarp šalių yra nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka, ką patvirtina byloje esantis 2023 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie minėtą butą. Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime padaryta išvada, jog dėl netinkamai skirstomo ploto po statiniais vis dar sudaromos prielaidas konfliktinėms situacijoms atsirasti. Niekur nėra tokio nustatyto reikalavimo, kad visa po statiniu esanti žemės sklypo ploto dalis turi būti priskirta naudotis visiems bendraturčiams bendrai, nustatant kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai namo daliai tenkantį plotą, o ne atskirai apibrėžiant konkrečią kiekvienam bendraturčiui po namu tenkančią žemės sklypo teritoriją. Šioje civilinėje byloje prašytus patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus rengė šios srities specialistai, kurie privalėjo laikytis visų tokiems planams parengti nustatytų privalomųjų reikalavimų.

18.9. Skundžiamame sprendime nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai taip pat nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados, kad visa po statiniu esanti Žemės sklypo ploto dalis turi būti priskirta naudotis visiems bendraturčiams bendrai, nustatant kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai namo daliai tenkantį plotą, o ne atskirai apibrėžiant konkrečią kiekvienam bendraturčiui po namu tenkančią Žemės sklypo teritoriją. Apeliantės nuomone, jos 2023 m. kovo 30 d. patikslintu ieškiniu prašyta nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. parengtą planą neprieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytai kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-127-403/2019). Pagal šalių prašytus patvirtinti planus žemė po butais buvo priskirta naudotis tam iš bendraturčių, kam nuosavybės teise tas butas priklauso, taip pat ir žemė po kitais statiniais ir ginčo tarp šalių dėl to šioje civilinėje byloje nekilo.

Atsiliepimas

19. Atsakovai R. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti atsakovams iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismo posėdžio metu ieškovė, atsakydama į teisėjos užduotą klausimą, ar jos prašomą nustatyti naują naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. parengtą planą galima būtų pasirašyti, aiškiai pasakė, kad jos planas negali būti pasirašytas. Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės pripažino savo siūlomo UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano trūkumus ir nurodė, kad planas turi būti tikslinamas, taip pat akcentavo poreikį atlikti naujus kadastrinius matavimus. Taigi negalima sutikti su ieškovės apeliaciniu skundu, kuriuo ji prieštarauja pati sau – iš pradžių tvirtina, kad jos plano pasirašyti negalima dėl jame esančių klaidų, tačiau teikia apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti patikslintą ieškinį, kuriuo prašo tą patį planą su klaidomis nustatyti kaip naują naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

19.2. Atsakovo prašomo patvirtinti MB „Toporiba“ planas buvo parengtas UAB „Geobiuras“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. plano pagrindu, kurį užsakė pati ieškovė ir nesėkmingai bandė patvirtinti pas notarą dar 2021 m. rugpjūčio 19 d. Visi netikslumai, kurie atsispindi UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. plane ir MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengtame plane, iš tikrųjų nuo pat pradžių buvo inicijuoti pačios ieškovės. Taigi ieškovės akcentuojami atsakovo plane esantys netikslumai yra dirbtinis bandymas įrodyti teismui, kad atsakovų planas yra taisytinas ir netinkamas pasirašymui. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad šie netikslumai neturi įtakos sklypo padalinimui, todėl nebūtina jų taisyti. Apie tai paliudijo ir liudytojai. Ieškovė, akcentuodama šiuos trūkumus, prieštarauja pati sau, jos plane netikslumai taip pat atsispindi, dėl ko ieškovės teikiamas planas turi būti taisomas ir negali būti pasirašytas.

19.3. Teismas padarė išvadą, jog dalis atsakovų įvardijamų ieškovės plano trūkumų yra jų pačių prašomame patvirtinti plane, tačiau atsakovas, rašydamas atsiliepimą į ieškinį, šių trūkumų neįvardijo kaip esminių, dėl kurių negalima būtų pasirašyti siūlomo plano. Šiuos trūkumus atsakovas įvardijo tik tam atvejui, jeigu būtų nuspręsta rengti naują planą, kad naujame plane šie trūkumai būtų pašalinti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pridėjo ir planą su minėtų trūkumų pažymėjimu. Šiame plane tarp pažymėtų trūkumų tik trūkumas Nr. 6 yra esminis, dėl kurio ieškovės planas negali būti pasirašytas ir privalo būti koreguojamas. Tai buvo aptarta teismo posėdžio metu, nes abu planai yra labai panašūs, tačiau tik ieškovės plane yra klaidų ir jis nebuvo tinkamai suderintas su visais bendrasavininkais. Dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių teismas šiuos trūkumus įvertino kaip atsakovų dirbtinį siekį paneigti ieškovės teikiamo plano tinkamumą, o ieškovė šiuos trūkumus eilinį kartą bando pateikti kaip priežastis, dėl kurių atsakovų planas yra taisytinas ir netinkamas pasirašymui.

19.4. Perskaičiusi atsiliepimus į ieškinį, ieškovė suprato, kad jos planas yra su klaidomis ir teismas tikrai negalės pritarti tokio plano tvirtinimui, todėl bijodama, kad teismas pritars atsakovų siūlomam planui ir jai teks padengti atsakovų bylinėjimosi išlaidas, ieškovė sumanė rasti klaidų ir atsakovų plane. Tam tikslui ieškovė pasamdė nepriklausomą (duomenys neskelbtini) E. S., kuris atliko ieškovės siūlomo patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ir atsakovo R. S. siūlomo pasitvirtinti MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano vertinimą. Tikroji šio vertinimo priežastis buvo surasti trūkumų atsakovų parengtame plane, nes ieškovei tokių surasti nepavyko. Atlikęs prašomą vertinimą (duomenys neskelbtini) E. S. pateikė patikrinimo išvadą, kurioje nurodė: „manome, kad rengiant Geobiuras ir Toporiba planus, buvo panaudota Pradinio plano sklypo ribos posūkių taškų koordinatės, kurios buvo Valstybės įmonės Registrų centras perskaičiuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 ir įkloti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ko pasėkoje atsirado žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), todėl atsirado ribos linijų nesutapimai. Siekiant išvengti Sklypo ribos ir naudojimosi tvarkos nesutapimų ateityje, siūlome pirmiausia atlikti Sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą“. Teismo posėdžio metu tiek atsakovų, tiek ieškovės liudytojai patvirtino, kad to atlikti nėra privaloma, o tik rekomenduojama. Be to, posėdžio metu atsakovas akcentavo, kad pati ieškovė atsisakė derinti ribas su kaimyninių sklypų savininkais, kai apie tai jai rašė D. G.. E. S. savo išvadoje nemini to, kad sklypo ribas tokiu atveju reikės derinti su kaimyninių sklypų savininkais, o galimai ir su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Atsakovas daro prielaidą, kad taip E. S. elgiasi tik todėl, kad toks suderinimas yra labai sudėtingas ir galimai apskritai neįmanomas, o ieškovė šią išvadą pateikė kaip įrodymą, kad atsakovų siūlomas planas yra netikslus, nes kitų netikslumų MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengtame plane ji nerado. Teismas tokio ieškovės gudravimo neįvertino tinkamai, t. y. nepatvirtino atsakovų siūlomo plano, juk dar 2021 m. vasario mėnesį visi bendrasavininkai, žinodami, kad sklypo plano ribos nėra suderintos, MB „Toporiba“ parengtam Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui pritarė, o atsakovė jau buvo pradėjusi derinti šio plano pasirašymą pas notarą. Ieškovė, apeliaciniame skunde akcentuodama šiuos trūkumus, prieštarauja pati sau – jos plane tie trūkumai taip pat atsispindi.

19.5. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą atsakovas R. S. laiko vieninteliu tinkamu plano variantu, kategoriškai atsisakydamas bet kokių derybų dėl naujo visoms šalims tinkančio plano parengimo, tačiau atsakovas nesutiko dėl naujo plano parengimo tik dėl to, kad ieškovė nenurodė nei vienos plano pasikeitimui įtakos turinčios priežasties. Priežastys, kurias nurodė ieškovė, yra arba nieko nekeičiančios (plane nepavaizduota tvora ir kiti statiniai), arba tik rekomendacinio pobūdžio (planai perengti Valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94), kurių būtinumas ieškovei netikėtai atsirado tik bylos nagrinėjimo eigoje. Atsakovai yra įsitikinę, kad suderinti naują visoms šalims tinkantį naudojimosi sklypu plano variantą bus sunku dėl pačios ieškovės nuolat besikeičiančių norų. Tai tapo aišku atsakovams po to, kai prie 2023 m. gegužės 25 d. prašymo teismui ieškovė pridėjo ieškovės atstovės 2023 m. balandžio 11 d. elektroninį laišką atsakovių atstovei, kuriuo ieškovės vardu buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį ir kartu buvo pridėtas vienas pirmųjų (duomenys neskelbtini) V. F. parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas su komentaru, kad „dėl p. D.G. priklausančio žemės sklypo ploto – pažymėtina, kad pagal 2009-05-06 dovanojimo sutartį, p. D.G. priklauso žemės sklypo dalis priekinėje namo dalyje prieš garažą, kas be kita ko, atsispindėjo ir (duomenys neskelbtini) V. F. rengtame pirmajame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane (prisegu). Tačiau p. D. G. pareiškus, kad ji nori turėti dirbamos žemės už namo, minėta p. D. G. priklausanti žemės sklypo dalis priekinėje namo dalyje prieš garažą, B. plane pažymėta, kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kas neabejotinai žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane turi būti ištaisyta ir visi plotai turi būti sužymėti taip, kaip šalims priklauso pagal dokumentus“. Šis laiškas ir prie jo pridėtas planas įrodo, kad ieškovė net neketina susitarti taikiai, nes plane vaizduojami žemės sudalinimo principai radikaliai skiriasi nuo tų, kurie buvo susiderinti sklypo naudojimosi tvarkos plano rengimo eigoje ir atsispindi tiek ieškovės, tiek atsakovų teismui pateiktuose planuose. Šis laiškas ir prie jo pridėtas planas įrodo, kad ieškovė ir toliau kryptingai siekia kiek įmanoma padidinti jai priskiriamą laisvą naudingą plotą kieme, o atsakovėms priskirti kuo daugiau nenaudingo ploto automobilių parkavimo ir pravažiavimo vietose, nors jau seniai buvo sutarta, kad tokios vietos bus bendro naudojimo. Ieškovei nėra būtinybės, kad teismas panaikintų priimtą sprendimą, nes ieškovei nebetinka jos pačios užsakytas UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. planas, kuriame visos parkavimo ir pravažiavimo vietos yra bendro naudojimo.

19.6. Ieškovės siūlomame patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane yra klaida, nes ieškovei ir atsakovėms priskirtų sklypo dalių plotai nesutampa su VĮ Registrų centro duomenimis. Todėl UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą reikia arba koreguoti, arba ieškovė turi dovanoti 5 kv. m sklypo ploto sklypą atsakovėms. Apie tai liudijimo metu patvirtino ir šio plano matavimus atlikęs (duomenys neskelbtini) V. F.. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino atsisakanti dovanoti atsakovėms žemę, todėl ieškovės teikiamas planas turi būti keičiamas.

19.7. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjusi teisėja klaidos sprendime nepadarė, nes iš tikrųjų tiek ieškovės, tiek atsakovų plane ieškovei su dukromis asmeniškai naudotis tenkantis laisvas Žemės sklypo plotas yra vienodas – 152 kv. m. Tačiau ieškovė, norėdama dar kartą suklaidinti teismą, bando savo išaiškinime sumuoti ir bendro naudojimo dalis, tenkančias ieškovei su dukromis. Tokiu būdu ieškovė bando įrodyti teismui, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisingas. Skundžiamame sprendime teismas nepadarė skaičiavimo klaidų.

19.8. UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą reikia arba koreguoti dėl plotų nesutapimų lyginant su VĮ Registrų centro išrašu ir dėl to, kad jame Žemės plotas po ieškovei priklausančiu buto dalies kambariu yra priskiriamas tik atsakovėms, o ieškovei nepriskiriamas apskritai. Tik MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žemė po butais yra paskirstyta vadovaujantis principu, kad žemės sklypo dalis po butais priskirta naudotis tam iš bendraturčių, kam nuosavybės teise atitinkamas butas priklauso. Dėl to ginčas tarp šalių šioje civilinėje byloje ir kilo.

19.9. Apeliaciniame skunde yra kalbama apie neišlaikytą adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų, kuris yra neišlaikomas nei viename iš planų. Tačiau tokios prievolės rengiant sklypo naudojimosi tvarką nėra. Apie tai paliudijo ir V. F., kurio teigimu, sklypo dalis po pastatu gali būti priskirta naudotis tiek visiems bendrasavininkams kartu, tiek ir vienam iš bendrasavininkų, nes tai yra susitarimo reikalas. Be to, ir dabar galiojančioje naudojimosi sklypu tvarkoje šis kriterijus nėra išlaikytas.

19.10. Visi iki šiol buvę konfliktai tarp bendraturčių kilo būtent dėl to, kad ieškovė per mažai bendravo ir derino savo veiksmus su atsakovais. Atsakovai leido ieškovei atlikti naujus kadastrinius matavimus, parengti naują Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, šį kartą suderinant jį su visais kaimynais, kad ateityje nekiltų konfliktai su jais dėl sklypo ribų. Šiuos leidimus ieškovė gavo iš atsakovų dar prieš teismo sprendimo apskundimą, todėl atsakovams yra visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė vis tiek pateikė apeliacinį skundą. Pateiktas ieškovės pasiūlymas tik dar kartą įrodo, kad nėra pagrindo teismui tenkinti ieškovės apeliacinio skundo, nes šiame pasiūlyme pati ieškovė pripažįsta, kad jos prašomas patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nėra tikslus.

19.11. Atsakovas R. S. niekada nėra pripažinęs, kad jo prašomas patvirtinti MB „Toporiba“ 2022 m. sausio 5 d. parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra netikslus. Ieškovė nepateikė jokių to įrodymų. Esamų smulkių plano netikslumų ištaisymas šiuo atveju neturi jokios įtakos žemės padalinimo pasikeitimui, todėl apskritai yra nebūtinas atlikti. Taip kaip nebūtina yra atlikti ir naujus geodezinius matavimus, kad Žemės sklypo plane būtų nurodytos Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, nes tai yra tik rekomendacija. Be to, teismo posėdžio metu teisėja akcentavo, kad ieškovei atlikus naujus sklypo kadastrinius matavimus ir parengus atnaujintą sklypo naudojimosi tvarką, jos pateikti su patikslintu ieškiniu nebus leista.

19.12. Atsakovai yra nustebinti ieškovės nenuoseklaus ir prieštaringo elgesio. Ji pati ir jos pasamdyti (duomenys neskelbtini) (V. F. ir E. S.) aiškiai patvirtino, kad jos siūlomas planas yra klaidingas ir taisytinas, tačiau ji ir toliau siekia šį planą patvirtinti. Atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu. Atsakovams yra nebeaišku, kokiu tikslu ieškovė rengiasi atlikti papildomus matavimus ir parengti naują naudojimosi tvarkos planą, jeigu tuo pačiu metu siekia, kad teismas panaikintų savo sprendimą ir pritartų jos ieškiniui.

20. Atsakovės D. G. ir D. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti joms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Nepagrįstais laikytini ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ji tik dėl kadastrinių matavimų reikalingumo teismui nurodė, jog jos pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra netinkamas. Naudojimosi žemės sklypu planas, parengtas prieš tai neatlikus kadastrinių matavimų, nėra trūkumas, dėl kurio naudojimosi tvarkos planas negalėtų būti patvirtintas. Ieškovė dėl plano tikslumo į jos pasirinktą specialistą (duomenys neskelbtini) E. S. dėl išvados pateikimo, jei jau ieškovė sudvejojo pagal jos užsakymą UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. parengtu planu, privalėjo kreiptis iki teikiant teismui ieškinį dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, o ne pagal ieškovės ieškinį iškėlus bylą teisme. Be to, kaip matyti iš pačios ieškovės prie ieškinio pridėto susirašinėjimo, dar 2021 m. spalio mėnesį atsakovės D. G. užsakymu A. B. rengiant naudojimosi žemės sklypu planą, ieškovė buvo informuota apie kadastrinių pakeitimų galimybę ir Žemės sklypo ribų su kaimynais suderinimą, tačiau pati ieškovė jų atlikimo atsisakė, o atsakovės D. G. siūlymą atlikti kadastrinius matavimus vertino kaip tyčinį plano rengimo vilkinimą.

20.2. Tiek ieškovės su patikslintu ieškiniu, tiek ir atsakovo su priešieškiniu pateikti planai parengti vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis ir pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, kuri yra pripažinta, galiojanti ir žemės matavimų srityje naudojama. Tiek ieškovės su patikslintu ieškiniu pateikto plano rengėjai L. S. bei V. F., tiek ir su priešieškiniu pateikto plano rengėja A. B. 2023 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžiu metu apklausti liudytojais patvirtino, jog planai buvo rengti pagal VĮ Registrų centro skelbiamus oficialius duomenimis ir pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 ir, nors atlikus kadastrinius matavimus jų rengti planai dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo būtų tikslesni, prievolė žemės sklypų savininkams atlikti kadastrinius matavimus neegzistuoja. (duomenys neskelbtini) gali tik pasiūlyti juos atlikti, tačiau ir nesant kadastrinių matavimų, parengti naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių planą pakanka naudotis VĮ Registrų centro duomenimis. Taigi, žemės sklypo kadastrinių matavimų nebuvimas nėra pagrindas pripažinti, jog pagal VĮ Registrų centro oficialius duomenimis ir pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 parengti planai būtų netvirtintini, juolab, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis ir valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 nesant kadastrinių matavimų buvo parengtas ir pradinis bendraturčių Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, patvirtintas 2005 m. lapkričio 22 d. Vilniaus m. 17-ojo notaro biuro notarės L. M., kuriuo bendraturčiai vadovavosi ir vadovaujasi iki šiol.

Šalies argumentai

20.3. Ieškovės su ieškiniu pateikto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano netikslumai yra visai kiti nei apeliaciniu skundu nurodo ieškovė. Atsakovės D. G. ir D. G., gavusios ieškovės ieškinį ir susipažinusios su UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. parengtu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, atsiliepime į ieškovės pirminį ieškinį dar 2023 m. sausio 30 d. nurodė, jog ieškovės pateiktas UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. planas neatitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus, kadangi, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamąjame name (duomenys neskelbtini), tačiau po jomis nėra skaičiuojamas ieškovei proporcingai jai priklausančių patalpų plotui Žemės sklypo plotas po statiniu. Tokiu būdu yra iškreipiama naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kai vieniems bendraturčiams paskaičiavus žemę po statiniais likusio neužstatyto sklypo ploto atitenka mažiau, nei ieškovei, kuriai nuosavybės teise su atsakovėmis plotas skaičiuojamas tik iš dalies po statiniais, neskaičiuojant patalpų, esančių virš atsakovams priklausančių patalpų.

20.4. Nors pirmos instancijos teismas posėdžio metu pasiūlė ieškovei bei atsakovams bendrai rengti visiems bendraturčiams priimtiną trečią planą, tačiau toks teismo pasiūlymas šalims derantis dėl taikos sutarties sudarymo jokiu būdu nėra privalomas, o yra tik siūlymas vieno iš galimų taikaus sprendimo būdų. Šalims nesutarus bendrai rengti trečią planą, teismas, pasiūlęs tokį taikaus ginčo sprendimo būdą, neprivalo tokį pasiūlymą pasirinkusią šalį vertinti kitaip, nei tokiam pasiūlymui nepritarusią šalį, dėl to ieškovės priekaištai teismui, kad šis pasiūlęs šalims tokį ginčo sprendimo būdą nesudarė sąlygų jo įgyvendinti, yra visiškai nepagrįsti.

20.5. Ieškovė, manydama, kad jos pateiktas planas nėra tinkamas, privalėjo kadastrinius matavimus atlikti iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, o ne reikalauti stabdyti bylą dėl to, kad ieškovė bylos nagrinėjimui nepasiruošė laiku. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašymą „Dėl civilinės bylos Nr. e2-4570-1169/2023 sustabdymo“, kuriuo ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-16990-862/2023 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl teisės be bendraturčių sutikimo atlikti Žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą pripažinimo.

20.6. Teismas pagrįstai ieškovės 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo netenkino, kadangi šalių susirašinėjimas ir tolimesnių veiksmų, jei teismas nepatvirtins atsakovo su priešieškiniu pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, aptarimas tariamąja nuosaka, nėra ir negali būti traktuojamas atsakovo pripažinimu, kad jo planas ydingas, kaip ir negali būti pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nors teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime nepasisakė dėl ieškovės 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, galutinio teismo sprendimo teisėtumui tai jokios įtakos neturi.

20.7. Nors ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada dėl bendraturčiams priklausančių Žemės sklypo dalių pagal ieškovės planą neatitikimo nuosavybės teise valdomoms dalims, pati skaičiavimų nepateikia ir nurodo duomenis neišskiriant kiekvienam bendraturčiui bendrai naudojamo Žemės sklypo dalies. Tai, jog atsakovės D. G. ir D. G. pagal ieškovės pateiktą planą, be atskirai joms naudotis priskirtų 156 kv. m ir 154 kv. m sklypo dalių priskirta bendrai naudotis 93 kv. m po statiniais ir bendrai su ieškove bei jos atstovaujamosiomis 251 kv. m, negalima teigti, jog bendraturčiams priskirta tiek Žemės sklypo ploto, į kiek jie yra įgiję nuosavybę. Atsakovei D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 281 kv. m žemės sklypo dalis, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovei D. G. priskirta naudotis 498 kv. m žemės sklypo ploto, nedetalizuojant, kokio dydžio dalis jai priklauso bendro naudojimo sklypo dalyje. Jei ieškovė atliktų skaičiavimus ir paskaičiuotų atsakovėms D. G. ir D. G. pagal ieškovės planą jai atskirai naudotis priskirtą 154 kv. m ploto dalį, po statiniais atsakovėms D. G. ir D. G. priskirtą naudotis 93 kv. m sklypo dalį proporcingai joms priklausančių patalpų plotui, o taip pat paskaičiuotų atsakovėms D. G. ir D. G. bendrai su ieškove ir jos atstovaujamosiomis priskirtą naudotis 251 kv. m plotą, ieškovė įsitikintų, jog jos su patikslintu ieškiniu pateiktas planas neatitinka adekvatumo bendrosios nuosavybės teise priklausančioms dalims, ką ir konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime.

20.8. Pagal ieškovės planą bendrai atsakovėms D. G. ir D. G. po joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu priskirta naudotis 93 kv. m sklypo dalis, ieškovei ir jos atstovaujamosioms priskirta 56 kv. m sklypo po statiniais dalis. Tačiau, priskiriant kiekvienam buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalį po statiniais, proporcingą priklausančių patalpų plotui, atsakovei D. G. priskirtina 28,60 kv. m sklypo dalis, atsakovei D. G. 49,25 kv. m sklypo dalis, iš viso 77,85 kv. m, tačiau atsakovėms pagal ieškovės planą priskirta 93 kv. m sklypo ploto, o ieškovei ir jos atstovaujamosioms pagal joms priklausančių gyvenamųjų patalpų plotą, proporcingai turėtų būti priskirta 71,15 kv. m sklypo dalis po statiniais, tačiau priskirta tik 56 kv. m. Tokie ydingi ieškovės pateikto plano sprendiniai yra todėl, kad nors ieškovei ir jos atstovaujamosioms priklauso gyvenamosios patalpos virš atsakovėms D. G. ir D. G. priklausančių gyvenamųjų patalpų, tačiau sklypo dalis (93 kv. m) po šia statinio dalimi priskiriama tik atsakovėms D. G. ir D. G.. Kaip matyti, proporcingai ieškovei ir jos atstovaujamosioms priklausančių patalpų plotui žemė po statiniais ieškovei ir jos atstovaujamosioms priskirtina 71,15 kv. m sklypo dalies, tačiau pagal ieškovės planą priskirta tik 56 kv. m. Būtent dėl tokio ieškovės plano sprendinių ydingumo ieškovės pateiktame plane yra netinkamai paskaičiuotos ne tik po statiniais bendraturčiams priklausanti žemė proporcingai turimų patalpų plotui, tačiau ir atskirai kiekvieno bendraturčio naudojamos žemės sklypo dalys, kurios bendrai sudėjus neatitinka jų nuosavybės teise turimų Žemės sklypo dalių. Net jei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime būtų nustatyti tam tikri žemės sklypo dalių apskaičiavimo netikslumai, jie nepaneigia teismo sprendimo išvados, jog ieškovės patikslintu ieškiniu prašytas patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. parengtas planas neatitinka adekvatumo reikalavimo tuo aspektu, kad ne visiems bendraturčiams paskiriama naudotis Žemės sklypo dalis atitinka jo nuosavybės teise valdomą plotą.

20.9. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl sklypo ploto po statiniais skaičiavimo ginčo tarp bendraturčių nebuvo, neatitinka tikrovės. Pagrindinis skirtumas tarp ieškovės ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu teiktų planų ir buvo būtent Žemės sklypo plotų skaičiavimas po statiniais. Atsakovės D. G. ir D. G. tiek atsiliepime į pirminį ieškovės ieškinį, tiek ir į patikslintą ieškovės ieškinį akcentavo, jog ieškovės prašomame teismo patvirtinti plane yra netinkamai skaičiuojami Žemės sklypo plotai po statiniais ir, nors statinyje vienos iš patalpų priklauso ir ieškovei B. G., visas po šiuo statiniu esantis sklypo plotas 93 kv. m pagal ieškovės pateiktą naudojimosi planą priskirtas tik atsakovėms D. G. ir D. G.. Atsakovės D. G. ir D. G. dar atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, jog ieškovės galėtų pritarti atsakovės ieškiniu prašomam patvirtinti naudojimosi žemės sklypu planui, jei ieškovė ištaisytų plano ydas, priskiriant Žemės sklypo plotą po statiniais proporcingai bendraturčiams priklausančių patalpų plotui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalis, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad šioje byloje dalyvaujantys asmenys – ieškovė B. G., atsakovai D. G., D. G., D. S., R. S. bei tretieji asmenys A. G. ir M. G. – yra 1 421 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei B. G. nuosavybės teise priklauso 465/2842 dalys (232,5 kv. m) Žemės sklypo, D. G. – 281/1421 dalis (281 kv. m) Žemės sklypo, D. G. – 284/1421 dalys (284 kv. m) Žemės sklypo, A. G. – 129/5684 dalys (32,25 kv. m) Žemės sklypo, M. G. – 129/5684 dalys (32,25 kv. m) Žemės sklypo, R. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 559/1421 dalys (559 kv. m) Žemės sklypo.

25. Žemės sklype, dėl kurio naudojimosi tvarkos šioje byloje kilo ginčas, VĮ Registrų centro duomenimis yra šie statiniai: 386,22 kv. m dvibutis gyvenamasis namas (užstatytas plotas 219 kv. m), du ūkiniai pastatai ir šiltnamis. Dvibučiame gyvenamajame name esantis butas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 262,01 kv. m, su 1,20 kv. m bendro naudojimo patalpos dalimi, nuosavybės teise priklauso A. G. (18765/209608 dalys), M. G. (18765/209608 dalys), B. G. (31271/104804 dalys), D. G. (5033/26201 dalys) ir D. G. (8659/26201 dalys). Dvibučiame gyvenamajame name esantis butas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 122,10 kv. m, su 0,91 kv. m bendro naudojimo patalpos dalimi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams R. S. ir D. S.. Žemės sklype esantis šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso D. G., o ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso D. G. ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise R. S. su D. S..

Žemesnės instancijos teismas

26. Nurodyti bendraturčiai Žemės sklypu naudojasi pagal tvarką, kuri buvo nustatyta 2005 m. lapkričio 22 d. susitarimu Nr. 9816, 2008 m. lapkričio 19 d. susitarimu Nr. AK- 6207, 2009 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. RJ-1061, 2009 m. balandžio 9 d. dovanojimo sutartimi Nr. RJ-1114 ir 2009 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. RJ-1413. Bylos šalys paaiškino, kad tarp bendraturčių nuolat kyla nesutarimai dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Šioje byloje ieškovė prašė patvirtinti UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) L. S. 2022 m. birželio 16 d. parengtą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, o atsakovai su šia tvarka nesutiko. Atsakovas R. S. priešieškiniu prašė patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal MB „Toporiba“ (duomenys neskelbtini) A. B. 2022 m. sausio 5 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jo pozicijai byloje pritarė ir kiti atsakovai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškiniu ir priešieškiniu prašomi patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planai turi trūkumų. Ieškovė B. G. apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas jos ieškinys, atsakovai atsiliepimais su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie ieškovės pozicijos prieštaringumą, apeliaciniame skunde teigia, jog ji tiek teikdama ieškinį, tiek šiuo metu yra įsitikinusi, kad jos prašomas patvirtinti planas yra tinkamas ir racionalus, tačiau atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) E. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. parengtą išvadą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų ir schemų“, buvo pagrindas tikslinti šioje byloje teismo prašytus patvirtinti planus, atliekant kadastrinius matavimus. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas netenkinti ieškovės prašymo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-4570-1169/2023 nagrinėjimą, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-16990-862/2023 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl teisės be bendraturčių sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą pripažinimo, skatina šalis tik dar didesnėms ir dar ilgai užtruksiantiems konfliktams. Atsakovai su nurodyta ieškovės pozicija nesutinka, atsiliepimuose teigia, jog kadastrinių matavimų neatlikimas šiuo atveju nėra tikroji priežastis, dėl kurios ieškovės Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas negalėjo būti tvirtinamas, pati ieškovė su ieškiniu pateikė planą, parengtą neatlikus kadastrinių matavimų.

28. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pozicija dėl galimybės patvirtinti UAB „Geobiuras“ (duomenys neskelbtini) L. S. 2022 m. birželio 16 d. parengtą naudojimosi Žemės sklypu tvarką bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. 2023 m. birželio 5 d. parengiamojo posėdžio metu, teismui pasiūlius šalims spręsti klausimą dėl galimybės susitarti taikiai ir (ar) parengti trečią, abi šalis tenkinantį naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą, ieškovė nurodė, jog ieškovės, kaip ir atsakovo, prašomame patvirtinti plane nėra sužymėta tvora, terasa, priestatas, nėra atžymėjimų dėl pastatų aukštų, yra neatitikimų patalpų plotų žymėjimuose, todėl ieškiniu prašomas patvirtinti planas neatitinka tikrovės. Šią poziciją ieškovė palaikė ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova teisme, kuriame kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Šiuo atveju ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, pasirinko savo teisių gynimo būdą, todėl, nesant priežasčių, kodėl ieškovė negalėjo kartu su ieškiniu pateikti tokio plano, kuriam ji pati pritartų be išlygų, teismas pagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-16990-862/2023 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl teisės be bendraturčių sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą pripažinimo, taip pat pagrįstai vertino, kad pačios ieškovės pozicija byloje suteikia pagrindą abejoti ieškovės šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu.

29. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, kaip 2023 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai L. S., V. F. bei A. B., žemės sklypų savininkai patys sprendžia, kokia naudojimosi tvarka jiems yra priimtina, o prievolės atlikti kadastrinius matavimus pagal užsakymą rengiant naudojimosi tvarkos planą nėra. Taigi, kaip nurodoma ir atsakovių D. G. ir D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą, žemės sklypo kadastrinių matavimų nebuvimas šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti, jog vien pagal oficialius VĮ Registrų centro duomenimis ir pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 parengtas planas savaime negalėtų būtų patvirtintas. Pati ieškovė kartu su ieškiniu pateikė planą, parengtą neatlikus kadastrinių matavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo vertindamas ieškovės ieškinyje suformuluotus reikalavimus, kurie nustatė ir šios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas. Nurodytų ieškinio reikalavimų keitimas pagal naują planą, nepateiktą su ieškiniu, šiuo atveju, nesant taikaus bendraturčių susitarimo dėl tokio plano rengimo, akivaizdžiai pažeistų proceso koncentruotumo principą.

30. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos ieškinį, remiasi (duomenys neskelbtini) E. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. parengta išvada „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų ir schemų“, kurioje iš esmės išvardinti ieškovės prašomo patvirtinti plano trūkumai (žemės sklypo ribų linijų ilgių nesutapimai ieškovės ir atsakovų planuose). Taigi apeliaciniame skunde pateikiami ieškovės argumentai, susiję su nurodyta išvada, ne tik neįrodo ieškovės apeliaciniame skunde formuluojamo reikalavimo pagrįstumo, bet iš esmės prieštarauja pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai.

31. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškiniu prašomas patvirtinti planas neatitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atskirų bendraturčių nuosavybės teise valdomo ir pagal pateiktus planus naudojamo Žemės sklypo ploto skaičiavimus, padarė klaidų. Atsakovai su šiuo apeliantės teiginiu nesutinka, nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovė skaičiavimų nepateikia ir nurodo netikslius duomenis, neišskirdama kiekvienam bendraturčiui bendrai naudojamo žemės sklypo dalies.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

33. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

34. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas abiejų ginčo šalių pateiktus planus, pažymėjo, kad šie planai yra iš esmės identiški, pagrindinis jų skirtumas – Žemės sklypo dalies, pažymėtos 6 B + C +D, išskyrimas atsakovo prašomame patvirtinti plane. Dėl šios Žemės sklypo dalies išskyrimo ieškovė nesutiko su MB „Toporiba“ parengtu planu, o teismo posėdžio metu ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovų plane nėra pažymėti visi sklype esantys statiniai, be to, planas parengtas pagal senus kadastrinius matavimus. Atsakydamas į atsakovų argumentus, susijusius su ieškovės prašomo patvirtinti plano netikslumais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abiejų ginčo šalių planai yra vienodai išsamūs, visi taškai planuose yra pažymėti koordinatėmis, kurias palyginus, galima aiškiai matyti, kad taškai, dėl kurių atsakovai kelia ginčą, atitinka jų plano atitinkamus taškus, kuriuos jie laiko sužymėtus išsamiai ir tinkamai, paliekant pakankamus praėjimus ar atstumus, tačiau ieškovės pateiktas planas neatitinka adekvatumo reikalavimo tuo apsektu, kad ne visiems bendraturčiams paskiriama naudotis Žemės sklypo dalis atitinka jo nuosavybės teise valdomą plotą. Teismas pažymėjo, kad nors D. G. nuosavybės teise priklauso 281 kv. m Žemės sklypo, pagal ieškovės planą jai priskiriamas naudotis 286,17 kv. m Žemės sklypo plotas, o B. G. su dukromis nuosavybės teise bendrai priklauso 297 kv. m Žemės sklypo plotas, tačiau pagal ieškovės planą jai su dukromis priskiriamas naudotis tik 291,66 kv. m plotas.

35. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paminėtais pirmosios instancijos teismo apskaičiavimais, t. y. teigiama, kad D. G. iš tikrųjų priklauso 281 kv. m ((281 : 1421) x 1421) Žemės sklypo, tačiau pagal UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą D. G. yra priskiriamas naudotis atskirai 154 kv. m Žemės sklypo plotas, 93 kv. m bendrai su D. G. ir 251 kv. m bendrai su D. G. ir su ieškove bei trečiaisiais asmenimis. Apeliantės teigimu, ieškovės prašytą patvirtinti planą D. G. priskiriamas naudotis ne 286,17 kv. m Žemės sklypo plotas, o 498 kv. m Žemės sklypo plotas. Apeliantė nurodo, kad taip yra todėl, jog D. G. priklauso ne tik 281 kv. m ((281 : 1421) x 1421) Žemės sklypo, bet ir 8659/26201 dalys buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal ieškovės prašytą patvirtinti UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą D. G. yra paskirta naudotis 251 kv. m žemės sklypo ploto bendrai su D. G. ir su ieškove bei trečiaisiais asmenimis tam, kad D. G. galėtų patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 8659/26201 dalis buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Geobiuras“ 2022 m. birželio 16 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytas D. G. priskiriamas naudotis 93 kv. m Žemės sklypo plotas bendrai su D. G. yra būtent minėtame Žemės sklype esančio buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto dalis, kuria naudojasi bendrai D. G. ir D. G..

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovėms D. G. ir D. G. pagal ieškovės pateiktą planą be atskirai joms naudotis priskirtų 156 kv. m ir 154 kv. m Žemės sklypo dalių priskirta bendrai naudotis ir 93 kv. m plotu po statiniais bei bendrai su ieškove ir trečiaisiais asmenimis 251 kv. m Žemes sklypo plotu savaime nepatvirtina, kad atlikus skaičiavimą apeliaciniame skunde nurodytu būdu būtų išlaikytas adekvatumo principas. Detalaus skaičiavimo, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, apeliaciniame skunde nepateikia ir pati ieškovė, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas galimai nesuprato jos pateikto plano esmės.

37. Be to, kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų, atsakovei D. G. priklauso 8659/26201 dalys Žemės sklype esančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atsakovei D. G. priklauso 5033/26201 dalys, ieškovei B. G. priklauso 31271/104804 dalis, A. G. – 18765/209608 dalys, o M. G. – 18765/209608 dalys nurodyto buto. Pagal ieškovės planą bendrai atsakovėms D. G. ir D. G. po joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu priskirta naudotis 93 kv. m Žemės sklypo dalis, ieškovei ir tretiesiems asmenims priskirta 56 kv. m Žemės sklypo po statiniais dalis. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, Žemės sklype esančio gyvenamojo namo plotas yra 386,22 kv. m. Šį namą sudaro du butai: buto (duomenys neskelbtini) plotas yra 262,01 kv. m, be to, šiam butui priklauso 1,20 kv. m bendro naudojimo patalpos dalis; buto (duomenys neskelbtini) plotas yra 122,10 kv. m, be to, šiam butui priklauso 0,91 kv. m bendro naudojimo patalpos dalis. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovei su dukromis priklauso 125,10 kv. m buto (duomenys neskelbtini) ploto, o tai sudaro 47,75 proc. minėto buto ploto, atitinkamai ieškovei su dukromis priklauso 0,57 kv. m (1,20 kv. m x 47,75 proc.) minėtam butui priskirtos bendro naudojimo patalpos. Taigi ieškovei su dukromis name priklauso 125,67 kv. m patalpų, o tai sudaro 32,72 proc. viso namo ploto. Kadangi namo užimamas plotas yra 219 kv. m, ieškovei su dukromis, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, po namu turėtų būti priskirta naudotis 72 kv. m plotu.

38. Kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo ir ginčo šalių procesinių dokumentų, ginčo šalys be kitų aplinkybių, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai nesutarė dėl to, kad ieškovė prašomame patvirtinti plane sau su dukromis po namu priskyrė mažesnį žemės plotą, taip atitinkamai padidindama sau ir dukroms priskirtinas Žemės sklype esančio neužstatyto naudingojo ploto dalis. 2023 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nenori dalinti žemės proporcingai po statiniu, kad galėtų turėti daugiau dirbamos žemės. Atsakovai su šia ieškovės pozicija nesutiko, kartu su priešieškiniu buvo pateiktas MB „Toporiba“ parengtas planas, kuriame atitinkamas plotas po statiniu buvo padalintas ir ieškovei su dukromis. Teismo posėdžio metu ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, jog pagrindinis skirtumas tarp ieškovės ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu teiktų planų ir buvo būtent Žemės sklypo plotų skaičiavimas po statiniais.

39. Pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-127-403/2019).

40. Šiuo atveju tarp šalių vykstant ginčui dėl žemės paskirstymo po statiniais, vadovaujantis šalių interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais bei aplinkybe, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kaip jos prašomas patvirtinti planas, jame neišlaikius atsakovų nurodytų po statiniu priskirtinų Žemės sklypo dalių proporcijų, padėtų suderinti bendraturčių interesus ir užkristų kelią galimiems konfliktams ateityje, nesudarė jokio faktinio ir teisinio pagrindo teismui patvirtinti jos prašomo plano, juolab, kad, kaip minėta, pačios ieškovės pozicija dėl jos prašomo patvirtinti plano bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli ieškovei nurodžius, jog jos prašomame patvirtinti plane yra ir kitų trūkumų.

41. Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose ieškovė iš esmės įrodinėjo aplinkybes, susijusias su atitinkamų planų parengimu ir bendraturčių ginčais bei veiksmais, nesėkmingai siekiant susitarti dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, tačiau neatskleidė, kaip konkrečiai ieškovės prašomas patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planas padėtų suderinti ginčo šalių interesus bei užtikrintų racionalų naudojimąsi Žemės sklypu, nepateikė išsamių argumentų, kaip ieškovės prašomas patvirtinti planas pagerintų šiuo metu tarp bendraturčių susiklosčiusią situaciją ir kodėl yra būtina ieškovės nurodytu būdu nukrypti nuo šiuo metu patvirtintos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Atsakovai, kita vertus, bylos nagrinėjimo metu pateikė priešingus argumentus, tikėtinai pagrindžiančius, kad ieškovės prašomame plane visgi neatsižvelgiama į kitų bendraturčių interesus. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovai, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad nors bendraturčiams priklausančios Žemės sklypo dalys, nurodomos VĮ Registrų centro duomenų bazėje ir ieškovės plane neatitinka tik nežymiai, tai turi įtakos Žemės sklype esančių praėjimų suformavimui – atsakovei D. G., vadovaujantis ieškovės planu, susiaurėja priėjimas prie šiltnamio ir pan. Argumentų, paneigiančių atsakovų išsakytas abejones dėl ieškovės prašomo patvirtinti plano, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

42. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo principais, pažymėta, kad galiojantis rungimosi ir dispozityvumo principas šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, įtvirtina pareigą pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus bei turėtų mažiausiai įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

43. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

44. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos prašomas patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planas atitinka racionalumo, patogumo ir kitus kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, taip pat kad šiuo planu būtų užkirstas kelias konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių kilti ateityje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio.

45. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino ieškovės 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ieškovei gavus informaciją apie galimą atsakovo R. S. sutikimą rengti naują naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planą, atsižvelgiant į tai, koks bus priimtas sprendimas šioje byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui šiuo atveju neturi jokios įtakos, kadangi ginčo šalys bylos nagrinėjimo metu neišreiškė pozicijos, kad byloje yra galima taikos sutartis, o šalių diskusijos dėl naujo plano parengimo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas kitų byloje dalyvavusių asmenų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės D. G. ir D. G. pateikė prašymą iš ieškovės B. G. priteisti 2 500 Eur teisinių paslaugų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės D. G. ir atsakovės D. G. išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, jos priteistinos atsakovėms iš ieškovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

49. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės B. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovių D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė