Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-4570-1169/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-13
Bylos Nr.: e2-4570-1169/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00415-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marija Vaičiūnaitė
Ieškovas: B. G.
Atsakovas: D. G., R. S., D. S.
Trečiasis asmuo: A. G., M. G.
Advokatai: Solveiga Gečaitė, Rasa Vaičekauskytė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-4526-1169/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00415-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus misto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,dalyvaujant ieškovei B. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

atsakovėms D. G. ir D. G. bei jų atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovams R. S. ir D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. S., D. S., D. G. ir D. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir naujos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bei pagal R. S. priešieškinį B. G. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – A. G. ir M. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. S., D. S., D. G. ir D. G., prašydama pakeisti 1421 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimosi tvarką, nustatytą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geobiuras“ matininkės-geodezininkės L. S. (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis yra Žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo metu Žemės sklypo teritorijoje esančiame nekilnojamame turte (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovai R. S. ir D. S., o (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė D. G. su motina ir ieškovės anyta atsakove D. G. Ieškovei ir jos dukroms A. G. ir M. G. priklausančioje buto, (duomenys neskelbtini), dalyje, gyvena nuomininkai, nes ieškovė su dukromis gyvena Airijoje. Bendraturčių nesutarimai dėl Žemės sklypo valdymo ir naudojimo bei racionalaus naudojimosi tvarkos plano patvirtinimo, neatsižvelgiant į tai, kad yra aprašyta Žemės sklypo naudojimo tvarka, prasidėjo nuo 2020 m. sausio 30 d., kai atsakovė D. G. ieškovei ir jos dar tuo metu esančiam gyvam sutuoktiniui A. G. (atsakovės D. G. broliui ir atsakovės D. G. sūnui) pareiškė̇, kad ieškovės šeima yra užėmusi D. G. priklausančią Žemės sklypo dalį. D. G. tėvų išreikštas palaikymas sūnui A. G. ir jo šeimai labai supykdė̇ atsakovę D. G., dėl to ir prasidėjo nuolatiniai šalių nesutarimai dėl Žemės sklypo valdymo. A. G., neapsikentęs D. G. nuolat reiškiamų priekaištų dėl Žemės sklypo valdymo, nusprendė pasitvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis ir parduoti tiek savo Žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo dalį. Nuo 2020 m. iki 2021 m. kovo 1 d. visais klausimais dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo su atsakovais bendravo ieškovės sutuoktinis A. G. 2021 m. kovo 1 d. mirus A. G., ieškovė, siekdama išvengti konfliktų ir nesutarimų su atsakovais, tęsdama pradėtus sutuoktinio darbus, nusprendė̇ kreiptis į advokatą, kuris ieškovės ir trečiųjų asmenų vardu galėtų bendrauti su atsakovais ir toliau tęsti su jais Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų derinimą. Atsakovė D. G., turėdama atsakovo R. S. pritarimą bei palaikymą, nuo 2020 m. kovo mėn. savo iniciatyva užsakinėjo Žemės sklypo naudojimosi schemų (planų) parengimus, kuriuos rengė̇ bei koregavo išskirtinai tik sau bei atsakovams R. S. ir D. S. palankia linkme, nepaisydama kitų bendraturčių interesų. Ieškovė̇, tikėdamasi racionalaus ir taikaus Žemės sklypo valdymo ir bendradarbiavimo su bendraturčiais, sutikdavo su visais atsakovų siūlytais Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų variantais, kurie turėjo būti tvirtinami pas notarą, tačiau Žemės sklypo naudojimosi tvarkos derinimas ir naudojimosi tvarkos planų pasirašymo procesas buvo vilkinamas išimtinai dėl atsakovų D. G. ir R. S. nesąžiningų veiksmų, kai patys atsakovai nepasirašydavo savo iniciatyva užsakytų ir rengiamų planų. Ieškovės nuomone, D. G. ir R. S. taip elgėsi keršydami dėl neįvykusio nekilnojamojo turto pirkimo–pradavimo sandorio, kai ieškovė nesutiko parduoti jai ir dukroms priklausančio nekilnojamojo turto už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovė taip pat nurodė, kad net pavykus suderinti su atsakovais Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano pasirašymą notaro biure ir iš anksto suderinus datą, atsakovai R. S. ir D. S. piktybiškai neatvyko į notaro biurą pasirašyti sutarties dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo. Net ir pakoregavus sutartį pagal R. S. pageidavimus, sutartis nebuvo pasirašyta, nes atsakovas informavo ieškovę, kad pasirašys notarės parengtą sutartį dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo tik tuo atveju, jeigu ieškovė pasirašys preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančių patalpų ir Žemės sklypo pardavimo už žemesnę nei rinkos kainą.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai dar ne kartą koregavo savo rengtą naudojimosi Žemės sklypu tvarką. (Duomenys neskelbtini) buvo gauta D. G. užsakyta nauja pakoreguota Žemės sklypo naudojimosi schema, tačiau joje ir vėl buvo palikta klaidų. Į Žemės sklypo naudojimosi schemą buvo įtraukta statinio dalis, priklausanti atsakovėms D. G. ir D. G. bei ieškovei ir jos dukroms, nors ne vieną kartą D. G. buvo sakyta, kad Žemės sklypo naudojimosi schemoje turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o ne bendraturčių patalpų naudojimosi tvarkos. Taip pat buvo klaidingai nurodytas žemės sklypo schemoje indeksu 8 B+C+D pažymėtų patalpų plotas. (Duomenys neskelbtini) buvo gauta dar viena D. G. patikslinta Žemės sklypo naudojimosi schema, kurioje buvo ištaisyta tik klaida dėl indeksu 8 B+C+D pažymėtų patalpų ploto, bet pačios patalpos iš schemos pašalintos nebuvo ir D. G. nurodė, kad daugiau jokie pataisymai nebus daromi ir Žemės sklypo naudojimosi schema bus išsiųsta į notarų biurą. Pasak ieškovės, ji buvo pasiryžusi pasirašyti D. G. siūlomą patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi schemą, norėdama kuo greičiau išspręsti kilusius nesutarimus su bendraturčiais ir užkirsti kelią bet kokiems konfliktams ateityje, tačiau daugiau jokių žinių iš atsakovės D. G. dėl Žemės sklypo naudojimosi schemos pasirašymo ir (ar) notarinio patvirtinimo negavo, todėl, neapsikentusi tokio D. G. elgesio, nusprendė savo lėšomis užsakyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį (duomenys neskelbtini) parengė UAB „Geobiuras“ matininkė-geodezininkė Liudmila Steckuvienė. D. G. savo ir atsakovės D. G. vardu pareiškė, kad nesutinka pasirašyti ieškovės siūlomo patvirtinti plano, o atsakovas R. S. informavo, kad jis su D. S. jokių pretenzijų dėl ieškovės parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano neturi. 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė buvo atvykusi į savo patalpas, esančias Žemės sklype. Pokalbio su D. G. metu buvo aptartas ieškovės parengtas planas ir D. G. pareiškė, kad visiškai su juo sutinka ir jokių pretenzijų ieškovei dėl plano neturi, bet pasirašyti atsisakė̇, bijodama D. G. pykčio. 2022 m. spalio 29 d. D. G. ir D. G. vis dėlto pasirašė UAB „Geobiuras“ matininkės-geodezininkės L. S. (duomenys neskelbtini) parengtą planą, tačiau šį kartą planą atsisakė pasirašyti atsakovai R. S. ir D. S., todėl ieškovė prašo, kad UAB „Geobiuras“ matininkės-geodezininkės Liudmilos Steckuvienės (duomenys neskelbtini) parengtą planą patvirtintų teismas, nes minėtas planas atitinka žemės santykius reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra patogus, racionalus ir neabejotinai prisidėtų prie geresnio bendrasavininkų nuosavybės valdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas R. S. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal MB „Toporiba“ matininkės-geodezininkės A. B. (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

Atsakovas R. S. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp bendraturčių nėra nesutarimų dėl Žemės sklypo valdymo ir naudojimosi. Ieškovė turi visas galimybes naudotis jai priskirta sklypo dalimi. 2020 m. kovo mėn. ieškovė pradėjo ieškoti pirkėjo jai ir jos sutuoktiniui priklausančiai buto daliai ir pasamdė nekilnojamojo turto brokerę, per kurią vykdė sklypo matavimo ir naudojimosi tvarkos derinimo veiksmus ne vienerius metus. Būtinybė pasirašyti naują naudojimosi sklypu tvarką kilo dėl to, kad ieškovė nusprendė parduoti jai priklausančio buto dalį. Nauja tvarka reikalinga tam, kad ieškovės parduodamo turto vertė būtų kuo didesnė, nes šiuo metu galiojančioje tvarkoje nėra nustatyta, kuria tiksliai sklypo dalimi gali naudotis ieškovė. Naujoje tvarkoje ieškovė nori sau prisiskirti patį geriausią sklypo plotą, maksimaliai sumažindama jai priklausantį bendro naudojimosi sklypo plotą ir maksimaliai padidindama asmeninį sklypo plotą. Be to, ieškovės siūlomoje pasirašyti sklypo naudojimosi tvarkoje yra klaidų, kurių ji nepripažįsta. Atsakovo nuomone, pati ieškovė vilkino plano parengimo procesą, nes delsė atsiųsti jam planą DWG formatu, netaisė plane pastebėtų klaidų. Atsakovas taip pat paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. neatvyko į notaro biurą pasirašyti sutarties dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, nes paaiškėjo, kad išvakarėse atsiųstoje susipažinti sutartyje buvo su atsakovu nesuderintų sąlygų apie pirmumo teisės atsisakymą ir pan. Po kelių dienų išaiškėjo dar viena aplinkybė, dėl kurios sutarties pasirašymas tapo nebeįmanomas, – sklypo sudalinimo planas buvo sudarytas klaidingai, nes UAB „Geobiuras“ matininkė nenumatė D. G. patekimo į jai priklausančią sklypo dalį iš bendro naudojimo dalies. Po šių įvykių plano koregavimą perėmė D. G., kuri pasamdė kitą matininką, ištaisė klaidas ir derino planą su ieškove. Derinimas užtruko, nes ieškovė ilgai ginčijosi ir nepritarė D. G. ir D. G. norui, kad 15 kv. m Žemės sklypo plotas po ieškovei priklausančio buto dalimi būtų įtrauktas į bendro naudojimo plotą, taip sumažinant jos asmeninio naudojimo dalies plotą. Derinimo metu iškilo ir kitų su sklypo naudojimosi tvarka susijusių klausimų, kuriuos išaiškino tik D. G. pasamdyta matininkė A. B.. Atsakovo nuomone, MB „Toporiba“ matininkės A. B. (duomenys neskelbtini) parengta Žemės sklypo naudojimo schema yra tinkama, o susirašinėjimo su ieškovės advokatu galima suprasti, kad toks planas tiko ir pačiai ieškovei, tačiau vėliau savo pritarimą šiam planui ieškovė paneigė ir savo iniciatyva, nesuderinusi su bendraturčiais, parengė naują sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovės užsakymu parengtame plane vis dar liko klaidų: neatsižvelgta į atsakovų pastabas, planas akivaizdžiai nederintas su kaimyninių sklypų savininkais, nes ieškovės ir D. G. bei D. G. tvora plane vaizduojama stovinti už jai priklausančio sklypo dalies ribos, galimai sumažintas atsakovams R. S. ir D. S. priklausantis takelio plotis, neaišku, ar įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę tvoros stulpas stovi atsakovams priklausančios sklypo dalies plote. Atsakovas nurodė, kad jo sklypo dalis buvo maždaug ta pati, kaip buvo derinta anksčiau, be to, buvo aišku, kad matininkė pasinaudojo senu planu (niekas nematė, kaip ji atlieka matavimus), kurį rengė D. G. samdyta matininkė, todėl atsakė, kad planas jam yra tinkamas, tačiau neatspindi D. G. ir D. G. interesų. 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovė su dukra atvyko į Lietuvą ir bendravo su atsakove D. G. Po šio susitikimo D. G. sveikata pašlijo ir ji su D. G. sutiko pasirašyti ieškovės parengtą naudojimosi sklypu tvarką, nors ji ir neatspindėjo jų interesų. 2022 metų spalio / lapkričio mėn. ieškovė kreipėsi su prašymu pasirašyti dar vieną naudojimosi sklypu tvarką. Ieškovė tvirtino, kad tai yra ta pati tvarka, kuriai atsakovas jau pritarė, tačiau planas skyrėsi, nes atsakovui priklausantis takelis, vedantis iš ūkinio pastato, buvo iš dalies D. G. sklypo dalyje ir neatitiko 2 m atstumo, kuris yra vaizduojamas šiuo metu galiojančiame plane. Taip pat linija nuo taško 18 iki taško 19 nėra statmena pastato fasadinei linijai, nors dabar galiojančiame plane yra statmena ir dėl to kaimynams priklausantis vartų stulpas galimai yra atsakovo sklypo dalyje, todėl, pasak atsakovo, jis paprašė ieškovės nužymėti tris taškus, tačiau vietoje atsakymo į laišką dėl taškų nužymėjimo buvo gautas ieškinys. Ieškovės užsakymu parengtas planas yra su klaidomis, jame nėra atsižvelgta į atsakovų pastabas ir interesus.

Atsakovės D. G. ir D. G. teismui pateiktuose atsiliepimuose prašė ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo R. S. priešieškinį bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės paaiškino, kad bendraturčiai vadovavosi (duomenys neskelbtini) sudarytu bendraturčių̨ susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini) net ir atsiradus naujam savininkui (ieškovei), kadangi pagal juo nustatytą tvarką viena dalimi Žemės sklypo naudojosi atsakovai (duomenys neskelbtini), kita dalimi naudojosi (duomenys neskelbtini) bendrai, neatsižvelgiant į tai, kad D. G. ir jos sutuoktinis J. G. padovanojo savo sūnui A. G. dalį gyvenamojo namo ir jam eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalį. Ieškovę tokia (duomenys neskelbtini) priklausančios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka tenkino daugelį metų, kol ji su sutuoktiniu 2020 m. nesugalvojo parduoti jai priklausančios buto dalies. Ieškovės užsakymu buvo pradėta rengti žemės sklypo naudojimosi tvarka. Konfliktai kyla dėl ieškovės skubos kuo greičiau parduoti turtą, o to padaryti nepavyksta dėl nenustatytos jos atžvilgiu naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Ieškovė, siekdama suderinti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, nepasirinko geros moralės normas atitinkančio bendravimo būdo, nesiekė ieškoti kompromiso tarp bendraturčių. Ieškovės konfliktiškas ir nepagarbus elgesys kitų bendraturčių atžvilgiu kliudė dalykiškai derinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, be to, ieškovės iniciatyva rengtame plane vis buvo randama klaidų.

Atsakovės taip pat nurodo, kad atsakovo R. S. priešieškiniu prašomoje nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje yra tinkamai apskaičiuotas žemės sklypo plotas po Žemės sklype esančiais statiniais, o ieškovės ieškiniu prašomame patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plane yra maksimaliai sumažintas ieškovei priklausančio bendro žemės sklypo plotas (B+C+D) ir maksimaliai padidintas ieškovei priskirtino žemės sklypo plotas (D), ir atvirkščiai – maksimaliai padidintas atsakovų bendrai naudotino žemės sklypo plotas (B+C) ir maksimaliai sumažinti atsakovėms D. G. ir D. G. priskirtini atskirai naudotini žemės sklypo plotai (B) ir (C). Atsakovo R. S. priešieškiniu prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal MB „Toporiba“ matininkės-geodezininkės A. B. (duomenys neskelbtini) parengtą planą neturi tų klaidų bei ydų, kurios yra ieškovės pateiktame UAB „Geobiuras“ matininkės-geodezininkės Liudmilos Steckuvienės parengtame (duomenys neskelbtini) plane, pagal kurį, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tačiau po jomis, t. y. po ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, nėra skaičiuojamas ieškovei proporcingai jai priklausančių patalpų plotui žemės sklypo plotas po statiniu. Ieškovės pateiktame plane yra iškreipiama naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai vieniems bendraturčiams apskaičiavus žemę po statiniais, likusio neužstatyto žemės sklypo ploto atitenka mažiau, nei ieškovei, kuriai nuosavybės teise su suinteresuotais asmenimis žemės sklypo plotas skaičiuojamas tik iš dalies po statiniais, neskaičiuojant patalpų, esančių virš atsakovų ir tretiesiems asmenims priklausančių patalpų, nors ir po tretiesiems asmenims bei atsakovams kartu ir ieškovei priklausančiomis patalpomis esanti žemė, proporcingai patalpų plotui, privalo būti apskaičiuota ir ieškovei, kaip yra atsakovo su priešieškiniu pateiktame plane.

Atsakovių teigimu, ieškovės užsakymu UAB „Geobiuras“ matininkės-geodezininkės Liudmilos Steckuvienės parengtas (duomenys neskelbtini) planas bei pagal jį ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi plane nėra apskaičiuota visiems statinių, esančių Žemės sklype, savininkams, proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, žemės sklypo dalys po statiniais. Ieškovės pateiktas planas taip pat neatitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus, nes Žemės sklypo dalis po bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams priklausančiu nekilnojamuoju turtu ieškovei nėra skaičiuojama, taip priskiriant ieškovei daugiau neužstatyto naudingo žemės ploto. Be to, ieškovės plane yra ir skaičiavimo klaidų, nes sudėjus plane nurodytus kiekvienam iš bendraturčių tenkančių žemės sklypo dalių plotus, bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių plotas neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų duomenų. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovei D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 281 kv. m, D. G. – 284 kv. m, B. G., M. G., A. G. – 297 kv. m, tačiau, pagal ieškovės užsakymu parengtą planą D. G. priskiriami 284 kv. m., D. G. – 286 kv. m, B. G., M. G., A. G. – 292 kv. m. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės plane nėra išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, taigi planas neatitinka ir socialinės taikos bei proporcingumo kriterijų. Ieškovės prašoma teismo patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka atitiktų racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, jei būtų pakoreguotas plotų po statiniais ir neužstatyto ploto skaičiavimas. Tokiu būdu atsakovei D. G. būtų numatytas platesnis priėjimas prie šiltadaržio ir ūkinio pastato. Kadangi priėjimai prie priklausinių yra siauri, plane turėtų būti pažymėti ir papildomi taškai su nuo vieno iki kito taško esančiais atstumais, kad kiekvienas bendraturtis pats galėtų pasimatuoti ir nusižymėti jam priskirtą žemės sklypo dalį, įskaitant praėjimų plotą. Nesant plane pažymėtų taškų ir atstumų tarp taškų, sunku įvertinti, ar numatyti visiems bendraturčiams laisvi ir nevaržomi bendro naudojimo patekimai į jiems atskirai priskirtas žemės sklypo dalis, ar priėjimai yra tinkamo ploto, patogūs ir racionalūs. Kad naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų racionali (patogi), pats planas privalo būti informatyvus, pažymint tiek taškus praėjimuose, tiek ir atstumus nuo vieno iki kito žymimo taško. Atsakovės atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, kuria atsakovė D. G. ir jos sutuoktinis J. G. padovanojo savo sūnui A. G. dalį gyvenamojo namo ir jam eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalį, sudarymo metu A. G. su sutuoktine B. G. jau gyveno Airijoje, į Lietuvą grįždavo tik praleisti vasaros atostogų, ir tai ne kiekvieną vasarą, todėl Žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka faktiškai nesusiklostė. Visu Žemės sklypu rūpinosi ir prižiūrėjo atsakovės D. G. ir D. G., o ieškovė šiuo atveju prašoma patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka siekia prisiskirti sau patogiausią Žemės sklypo dalį.

Pritardamos atsakovo R. S. priešieškiniui atsakovės D. G. ir D. G. nurodo, kad skirtingai nei ieškovės užsakymu parengtas planas bei pagal jį ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, MB „Toporiba“ matininkės-geodezininkės A. B. (duomenys neskelbtini) parengtas planas atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų ir maksimaliai, kiek tai įmanoma dėl besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo, žemės sklypo ribos atitinka faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Priešieškiniu prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų, nes žemės sklypo dalys po bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais skaičiuojamos visiems bendraturčiams proporcingai nekilnojamojo turto, užstatyto žemėje, plotui ir atitinkamai bendraturčių proporcijoms skaičiuojamas neužstatytas naudingas žemės sklypo plotas. R. S. prašomas patvirtinti planas atitinka bendraturčių nuosavybės teise valdomas dalis, jame yra išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra ir nė vieno bendraturčio teisės naudojimosi tvarka nėra apribotos. Atsakovo tvarka taip pat atitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, kadangi atsakovo prašomame patvirtinti žemės sklypo naudojimosi plane tinkamai, proporcingai turimam statinių plotui apskaičiuotos bendraturčiams po statiniais tenkančios žemės sklypo dalys ir atitinkamai neužstatyto žemės sklypo dalys, numatyti platesni priėjimai prie šiltadaržio ir ūkinio pastato, o atsakovams (duomenys neskelbtini) numatyti priėjimai atitinka buvusio prie ūkinio pastato priėjimo plotą – 2 metrus. Atsakovo R. S. pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane detaliau pažymėti taškai ir atstumai tarp taškų, pagal kuriuos bendraturčiai gali lengvai nustatyti jiems priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, visi iki statinių ir jiems priklausančių priklausinių būtini priėjimai yra pakankamo ploto, patogūs ir racionalūs. Taigi, atsakovo R. S. priešieškiniu prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali (patogi), o planas yra informatyvus. Atsakovo R. S. priešieškiniu prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka ir susiklosčiusius faktinius žemės sklypo naudojimo santykius. Būtent pagal tokią nusistovėjusią ir notaro patvirtintą tvarką atsakovai ir tretieji asmenys, kaip bendraturčiai, faktiškai ir naudojosi jiems priklausančio žemės sklypo dalimis ir ją keisti nėra jokio reikalingumo, išskyrus, ieškovei priskirtinos naudotis žemės sklypo dalies, priskirtos žemės sklypo daliai namui (duomenys neskelbtini), ribose, nustatymą.

Atsiliepimas

Ieškovė priešieškinį prašo atmesti ir atsiliepime nurodo, kad Žemės sklypo naudojimosi schemoje neturi būti įtrauktos patalpos. Ieškovė pabrėžė, kad Žemės sklypo naudojimosi schemoje turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o ne bendrasavininkų patalpų naudojimosi tvarkos klausimas. Nors ieškovė buvo nurodžiusi D. G. jos užsakymu rengto plano klaidas, tačiau 6 B+C+D patalpos (atsiliepime nurodyta 8 B+C+D laikytina rašymo apsirikimu) iš Žemės sklypo schemos pašalintos nebuvo.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, remdamosi savo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Ieškovė papildomai nurodė, kad abu planai (tiek jos, tiek atsakovų) yra su klaidomis, reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus. Jos planas iš esmės yra geras, bet taisytinas. Atsakovo siūlomame plane pažymėti ne visi statiniai. Žemės ir patalpų naudojimosi planai turi būti rengiami atskirai.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad patvirtinus planą nebus išspręsti konfliktai, nes atlikus naujus kadastrinius matavimus reikės vėl kreiptis į teismą dėl naujo plano patvirtinimo. Ginčai dėl naudojimosi tvarkos vyksta nuo 2020 m., atsakovai rengia tik sau palankius projektus, atsakovai į savo planą įtraukia patalpas, nors schemoje turi būti tik žemės paskirstymas. Ieškovės planas užtikrintų visų šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovės planas reikšmingai nesiskiria nuo atsakovų plano, o atsakovams (duomenys neskelbtini) ieškovės planas jokios įtakos nedaro, nes jo naudojamos žemės ribos nepasikeitė, o D. G. ir D. G. ieškovės planas tiko, jos savo poziciją pakeitė tik atsiliepime. Atsakovai nenori geranoriškai spręsti ginčo. Reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus. Neatsižvelgiant į tai, kad nauji kadastriniai matavimai neatlikti, ieškovės planas yra tinkamas, tačiau nebus išvengta naujų konfliktų ateityje, kai bus atlikti nauji kadastriniai matavimai.

Teismo posėdyje atsakovės D. G., D. G. ir jų atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, remdamosi savo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. D. G. papildomai nurodė, kad iš pradžių su ieškovės planu sutiko, nes D. G. buvo daromas psichologinis spaudimas. D. G. papildomai nurodė, kad tėvo valia buvo padalinti žemę visiems po lygiai. Ji rėmė ieškovę, jai padėjo, todėl yra neteisinga, kad dabar yra paduota į teismą. Atsakovių atstovė papildomai nurodė, kad pačios ieškovės pozicija pasikeitė, nes ieškovė pati pripažino, kad jos planas yra netinkamas. Abu planai atitinka oficialius kadastrinius duomenis ir šiuo metu vykstančiam ginčui kadastriniai matavimai įtakos neturi. Nėra pareigos tikslinti Žemės sklypo ribas, su kaimynais dėl to ginčų nėra. Ieškovės plano yda – bendraturčiams priskirtos žemės sklypo dalys neatitinka proporcijų. Atsakovo plane klaidų nėra, patalpos nėra dalijamos, o naujų konfliktų nebus išvengta tik dėl ieškovės būdo.

Teismo posėdyje atsakovas R. S. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, remdamasis savo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atsakovas papildomai nurodė, kad jo teikiamas planas yra geras, nes buvo suderintas su visais bendraturčiais. Dėl kai kurių ieškovės plano taškų kilo įtarimų, todėl jis paprašė taškus nužymėti vietoje. Kadangi ieškovė to nepadarė, atsakovas negali pritarti ieškovės siūlomam planui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovė D. S. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, pritardama kitų atsakovų išdėstytiems argumentams.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja UAB „Geobiuras“ matininkė-geodezininkė L. S. paaiškino, kad planas buvo darytas B. G. užsakymu. Liudytojos teigimu, matavimus vietoje atliko V. F., o ji darė brėžinius, techninius dalykus. Planas rengtas pagal Registrų centro duomenis ir užsakovės pateiktus dokumentus. Taškų koordinatės nustatomos pagal GPS sistemą, o sklypo ribų duomenys paimti iš Registrų centro duomenų bazės. Mano, kad turi būti atlikti nauji geodeziniai matavimai, nes dabar kadastriniai matavimai atlikti pagal sąlyginę sistemą. Ieškovės planą darė pagal MB „Toporiba“ planą, užsakovės prašymu eliminavo plotą 6 B+C+D. Šalių susitarimo reikalas, kaip padalinti žemę, matininkai planą rengia pagal užsakovo pageidavimus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas UAB „Geobiuras“ direktorius matininkas V. F. paaiškino, kad ieškovė prašė išnagrinėti MB „Toporiba“ planą ir pakeisti planą dėl patalpos po pastatu. Sklypo ribas ėmė iš Registrų centro duomenų bazė. Po statiniu plotas skirstomas pagal bendraturčių susitarimą. Planų skirtumas tik dėl 6 B+C+D dalies, nes B. G. nurodė, kad nenaudoja ten patalpos. Kaip žmonės sutaria, taip ir daromas planas. Vidinei tvarkai išorinės sklypo ribos nelabai turi įtakos.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja MB „Toporiba“ matininkė A. B. paaiškino, kad planas buvo parengtas pagal užsakovės D. G. duomenis. Sklypo ribų vietovėje nenustatinėjo, ribų duomenis ėmė iš Registrų centro kadastro duomenų žemėlapio. Užsakovė prašė pažymėti pagal patalpų išdėstymo schemą 6 B+C+D plotą. Pagal patalpų išdėstymo planą buvo išbraižytas minėtas plotas po pastatu. Užsakovė nurodė minėtą patalpą dalyti trims asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovei B. G., atsakovams D. G., D. G., D. S. ir tretiesiems asmenims A. G. ir M. G. dalinės nuosavybės teise priklauso 1 421 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). B. G. nuosavybės teise priklauso 465/2842 dalys (232,5 kv. m) Žemės sklypo, D. G. – 281/1421 dalis (281 kv. m) Žemės sklypo, D. G. – 284/1421 dalys (284 kv. m) Žemės sklypo, A. G. – 129/5684 dalys (32,25 kv. m) Žemės sklypo, M. G. – 129/5684 dalys (32,25 kv. m) Žemės sklypo, R. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 559/1421 dalys (559 kv. m) Žemės sklypo.

VĮ Registro centro duomenimis, Žemės sklype yra 386,22 kv. m dvibutis gyvenamasis namas (užstatytas plotas 219 kv. m), du ūkiniai pastatai ir šiltnamis. VĮ Registro centro duomenimis, apie kurių naudojimą šalys buvo įspėtos teismo posėdžio metu, Dvibučiame gyvenamajame name esantis butas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 262,01 kv. m, su 1,20 kv. m bendro naudojimo patalpos dalimi, nuosavybės teise priklauso A. G. (18765/209608 dalys), M. G. (18765/209608 dalys), B. G. (31271/104804 dalys), D. G. (5033/26201 dalys) ir D. G. (8659/26201 dalys). Dvibučiame gyvenamajame name esantis butas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 122,10 kv. m, su 0,91 kv. m bendro naudojimo patalpos dalimi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams R. S. ir D. S.. Žemės sklype esantis šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. G., o ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso D. G. ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise R. S. su D. S.

VĮ Registrų centro duomenimis, Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu galiojančios naudojimosi tvarkos esmė, kad R. S. ir D. S. naudojasi Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane M 1:500, parengtame AB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“, pažymėta skaičiais (duomenys neskelbtini) ir indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), o D. G., D. G., B. G., A. G. ir M. G. naudojasi Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane M 1:500, parengtame AB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“, pažymėta skaičiais (duomenys neskelbtini) ir indeksu Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš bylos šalių procesinių dokumentų turinio, teismo posėdyje duotų paaiškinimų darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl to, kokiomis dalimis turėtų būti naudojamasi Žemės sklypu. Nors šiuo metu yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, tačiau ji patvirtinta, kol Žemės sklypo bendraturtėmis dar nebuvo B. G., M. G. ir A. G., todėl, padidėjus sklypo bendraturčių skaičiui ir visiems bendraturčiams nerandant bendro sutarimo, kokiomis sklypo dalimis jos turėtų galimybę naudotis asmeniškai, iškilo būtinybė keisti iki tol galiojančią naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

Nagrinėjamu atveju B. G. prašo patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geobiuras“ matininkės-geodezininkės L. S. (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o R. S. prašo teismo patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal MB „Toporiba“ matininkės-geodezininkės A. B. (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo naudojimo schemą. Atsakovės D. G., D. G. ir D. S. palaiko atsakovo R. S. reikalavimą.

Teismas, palyginęs šalių pateiktus planus, daro išvadą, kad šie planai yra iš esmės identiški, pagrindinis jų skirtumas – Žemės sklypo dalies, pažymėtos 6 B + C +D, išskyrimas atsakovo prašomame patvirtinti plane. Būtent dėl šios Žemės sklypo dalies išskyrimo ieškovė nesutinka su MB „Toporiba“ parengtu planu, nurodydama, kad tokiu žymėjimu yra nustatoma naudojimosi patalpomis tvarka, kurios tokiame plane neturėtų būti. Teismo posėdžio metu ieškovė kaip atsakovų plano trūkumus nurodė ir tai, kad plane nėra pažymėti visi sklype esantys statiniai, be to, planas parengtas pagal senus kadastrinius matavimus, kurie turėtų būti atnaujinti.

Atsakovai, nesutikdami su ieškovės siūlomu UAB „Geobiuras“ parengtu planu nurodo tokius pagrindinius ieškovės plano trūkumus: 1) planas neatitinka sklypo ribų, nes D. G. tvora patenka į kaimyninį žemės sklypą iš vienos pusės, o kitoje sklypo pusėje esančio kaimyninio žemės sklypo tvora patenka į šalių Žemės sklypą; 2) nors ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tačiau po jomis nėra skaičiuojamas ieškovei proporcingai jai priklausančių patalpų plotui žemės sklypo plotas po statiniu ir tokiu būdu yra iškreipiama naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes tokiu būdu ieškovei atitenka daugiau neužstatyto naudingo žemės ploto; 3) plane yra ir skaičiavimo klaidų, nes sudėjus ieškovės su ieškiniu pateiktame plane nurodytus kiekvienam iš bendraturčių tenkančių žemės sklypo dalių plotą kvadratiniais metrais, bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių plotas neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų duomenų; 4) planas neinformatyvus, nes, nesant plane pažymėtų taškų ir atstumų tarp taškų, sunku įvertinti, ar yra numatyti visiems bendraturčiams laisvi ir nevaržomi bendro naudojimo patekimai į jiems atskirai priskirtas žemės sklypo dalis, ar priėjimai yra tinkamo pločio, patogūs ir racionalūs.

Pasisakydamas dėl ieškovės siūlomo plano tinkamumo teismas visų pirma pažymi, kad pačios ieškovės pozicija dėl jos pateikto plano tinkamumo yra nenuosekli ir prieštaringa, nes teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės pripažino savo siūlomo UAB „Geobiuras“ parengto plano trūkumus ir nurodė, kad planas turi būti tikslinamas, taip pat akcentavo poreikį atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau savo ieškinio neatsisakė ir vis tiek prašė jį tenkinti, t. y. patvirtinti UAB „Geobiuras“ parengtą planą. Kadangi ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė savo ieškinio reikalavimus, todėl, nors ir esant pačios ieškovės nesutikimui su jos prašomu tvirtinti planu, teismas vis dėlto pasisakys dėl atsakovų nurodomų ieškovės plano trūkumų (ne)pagrįstumo.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl atsakovų išsakytų pastabų ieškovės planui, svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad, kaip paaiškino liudytojai UAB „Geobiuras“ matininkai L. S. ir V. F., ieškovės planas buvo parengtas atsakovo R. S. prašomo patvirtinti MB „Toporiba“ parengto plano pagrindu. Taigi dalis atsakovų įvardijamų ieškovės plano trūkumų yra jų pačių prašomame patvirtinti plane. Pavyzdžiui, atsakovų akcentuojamos tvoros analogiškai pažymėtos ir MB „Toporiba“ parengtame plane, kurį atsakovas R. S. laiko vieninteliu tinkamu plano variantu, kategoriškai atsisakydamas bet kokių derybų dėl naujo visoms šalims tinkančio plano parengimo. Taigi atsakovų pozicija dėl nurodyto ieškovės plano trūkumo yra dviprasmiška, nes analogiškas žymėjimas MB „Toporiba“ plane juos tenkina. Pažymėtina, kad tiek MB „Toporiba“ matininkė, tiek UAB „Geobiuras“ matininkai teismo posėdžio metu nurodė, kad Žemės sklypo ribas nustatė pagal VĮ Registrų centre įregistruotus Žemės sklypo kadastro duomenis. Tiek MB „Toporiba“, tiek UAB „Geobiuras“ parengtame plane Žemės sklypo ribos taškų koordinatės sutampa, o ta aplinkybė, kad dalis kaimynų tvoros galimai faktiškai nepatenka į šalių Žemės sklypo ribas ar tai, kad atsakovų tvorą galimai faktiškai patenka į kaimyninio žemės sklypo ribas, nedaro jokio įtakos Žemės sklypo plotų paskirstymui Žemės sklypo ribose, tuo labiau, kad patys atsakovai siekia pasitvirtinti analogiškai šiuo aspektu parengtą planą.

Tokia pati išvada darytina ir dėl atsakovų argumentų, kad ieškovės planas yra neaiškus ir neinformatyvus. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo ir R. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šiuo atveju atsakovai abejoja ieškovės siūlomo plano taškų 3, 18 ir 19 faktine vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad visi taškai planuose turi konkrečias koordinates. Palyginus ieškovės ir atsakovo planą matyti, kad ieškovės plano taškas 3 atitinka atsakovo siūlomo plano tašką 11 ir šių taškų koordinatės (duomenys neskelbtini) sistemoje, pagal kurią parengti abu ginčo planai, sutampa. Ieškovės plano taškas 18 atitinka atsakovo plano tašką 20 ir šių taškų koordinatės taip pat sutampa. Ieškovės plano taškas 19 atitinka atsakovo siūlomo plano tašką 5 ir šių taškų koordinatės taip pat sutampa. Taigi abu planai yra vienodai išsamūs, visi taškai planuose yra pažymėti koordinatėmis, kurias palyginus, galima aiškiai matyti, kad taškai, dėl kurių atsakovai kelia ginčą, atitinka jų plano atitinkamus taškus, kuriuos jie laiko sužymėtus išsamiai ir tinkamai, paliekant pakankamus praėjimus ar atstumus.

Taigi šio sprendimo 31–32 punktuose aptarti atsakovų nurodomi ieškovės plano „trūkumai“, kurie egzistuoja ir pačių atsakovų prašomame tvirtinti plane, vertintini kaip atsakovų dirbtinis siekis paneigti ieškovės teikiamo plano tinkamumą.

Atsakovai nesutikimą su ieškovės planu argumentuoja ir plano neadekvatumu tais aspektais, kad UAB „Geobiuras“ plane ieškovei nėra skaičiuojamas tinkamo dydžio sklypo plotas po gyvenamuoju namu, be to, nurodytame plane bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių plotas neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų duomenų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

Iš ieškovės prašomo patvirtinti UAB „Geobiuras“ parengto plano matyti, kad po Žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu esantis Žemės sklypo plotas yra paskirstytas tokiu būdu: 56 kv. m priskirti naudoti bendrai ieškovei ir jos dukroms, 93 kv. m priskirti naudoti bendrai D. G. ir D. G.. D. S. ir R. S. po gyvenamuoju namu tenkantis Žemės sklypo plotas plane nenurodytas, bet atsižvelgiant į tai, kad viso gyvenamojo namo užimamas plotas yra 219 kv. m, darytina išvada, kad R. S. ir D. S. po namu priskirta naudotis 70 kv. m (219 kv. m – 56 kv. m – 93 kv. m) ploto Žemės sklypo dalimi. Atsakovų nuomone, ieškovei su dukromis po gyvenamuoju namu turėtų būti priskirtas naudotis didesnis Žemės sklypo plotas, o sumažindama po namu sau priskiriamą plotą ieškovė pasididina sau asmeniškai naudotis priskiriamą statiniais neužimtą Žemės sklypo plotą, taip pažeisdama atsakovų interesus. Atsakovų įsitikinimu, tinkamas Žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamuoju namu, paskirstymas bendraturčiams yra nurodytas MB „Toporiba“ matininkės parengtame plane. Kaip matyti iš atsakovų palaikomo plano, po Žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu esantis Žemės sklypo plotas yra paskirstytas tokiu būdu: 56 kv. m priskirti naudoti bendrai ieškovei ir jos dukroms, 78 kv. m priskirti naudoti bendrai D. G. ir D. G., o 15 kv. m – bendrai ieškovei su dukromis, D. G. ir D. G. (tai reiškia, kad ieškovei su dukromis iš minėto ploto tenka 5 kv. m). Kaip ir ieškovės plane D. S. ir R. S. po gyvenamuoju namu tenkantis Žemės sklypo plotas plane nenurodytas, bet atsižvelgiant į tai, kad viso gyvenamojo namo užimamas plotas yra 219 kv. m, darytina išvada, kad R. S. ir D. S. po namu priskirta naudotis 70 kv. m (219 kv. m – 56 kv. m – 78 kv. m – 15 kv. m) ploto Žemės sklypo dalimi. Matininkė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 15 kv. m plotas, pažymėtas 6 B + C + D, buvo nustatytas pagal pateiktą patalpų planą. Atsakovai nurodo, kad toje vietoje yra ieškovei ir jos dukroms priklausančios patalpos.

Teismas tik iš dalies sutinka su anksčiau nurodytais atsakovų argumentais. Kaip minėta, tinkamiausia tvarka pripažintina tokia, kurioje kiekvienam bendraturčiui tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, tačiau leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka, o sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai reikia nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Pagal ieškovės planą po namu jai su dukromis priskiriamas 56 kv. m plotas, o pagal atsakovų planą – 61 kv. m plotas. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype esančio gyvenamojo namo plotas yra 386,22 kv. m. Šį namą sudaro du butai: buto (duomenys neskelbtini) plotas yra 262,01 kv. m, be to, šiam butui priklauso 1,20 kv. m bendro naudojimo patalpos dalis; buto (duomenys neskelbtini) plotas yra 122,10 kv. m, be to, šiam butui priklauso 0,91 kv. m bendro naudojimo patalpos dalis. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovei su dukromis priklauso 125,10 kv. m buto (duomenys neskelbtini) ploto, o tai sudaro 47,75 proc. minėto buto ploto, atitinkamai ieškovei su dukromis priklauso 0,57 kv. m (1,20 kv. m x 47,75 proc.) minėtam butui priskirtos bendro naudojimo patalpos. Taigi ieškovei su dukromis name priklauso 125,67 kv. m patalpų, o tai sudaro 32,72 proc. viso namo ploto. Kadangi namo užimamas plotas yra 219 kv. m, darytina išvada, kad ieškovei su dukromis po namu turėtų būti priskirta naudotis 72 kv. m plotu.

Nors ieškovė sau su dukromis po namu priskyrė mažesnį žemės plotą nei siūlo atsakovai, tačiau visiškai nepagrįstais laikytini atsakovų argumentai, kad tokiu būdu ieškovė plane siekia pasididinti sau asmeniškai naudotis priskiriamą laisvą plotą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų plane ieškovei su dukromis asmeniškai naudotis tenkantis laisvas Žemės sklypo plotas yra vienodas – 152 kv. m. Taigi atsakovų pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa, nes teigdami, kad ieškovė sau nepagrįstai pasididino asmeninio naudojimo laisvą plotą, savo plane ieškovei su dukromis priskiria asmeniškai naudotis analogiško dydžio laisvą Žemės sklypo plotą. Taigi ieškovės siūlomas planas minėtu aspektu atsakovų teisių niekaip nepažeidžia, tačiau šalims niekaip nesutariant dėl to, kokia dalimi žemės po namu turėtų naudotis ieškovė su dukromis, teismo vertinimu teisingumo ir adekvatumo reikalavimus, įvertinus turimų patalpų plotų santykį su namo užimamu Žemės sklypo plotu ir leistinus nukrypimus nuo šių proporcijų, labiau atitinka MB „Toporiba“ planas, nes esant bendram atsakovų sutikimui, ieškovei su dukromis gali būti priskirtas mažesnis plotas nei priklausytų pagal turimų patalpų proporcijas.

Teismas pritaria atsakovų argumentams, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka adekvatumo reikalavimo tuo apsektu, kad ne visiems bendraturčiams paskiriama naudotis Žemės sklypo dalis atitinka jo nuosavybės teise valdomą plotą. Šiuo atveju, nors D. G. nuosavybės teise priklauso 281 kv. m Žemės sklypo, pagal ieškovės planą jai priskiriamas naudotis 286,17 kv. m Žemės sklypo plotas. Nors B. G. su dukromis nuosavybės teise bendrai priklauso 297 kv. m Žemės sklypo plotas, pagal ieškovės planą jai su dukromis priskiriamas naudotis tik 291,66 kv. m plotas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė nesutinkanti perleisti atsakovei savo naudojamos žemės, taigi darytina išvada, kad ieškovė pati nesutinka su savo teikiamame plane atliktais Žemės plotų paskirstymais bendraturčiams. Taigi ieškovės siūlomas UAB „Geobiuras“ muitininkų parengtas planas dėl neišlaikyto adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus negali būti tvirtinamas.

Nors atsakovų palaikomame MB „Toporiba“ matininkės parengtame plane bendraturčiams priskiriami naudotis sklypo plotai atitinka jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, be to, po gyvenamuoju namu ieškovei su dukromis priskirtina naudotis žemės sklypo dalis labiau atitinka proporcingumo reikalavimus, vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovo R. S. prašomas patvirtinti planas taip pat negali būti tvirtinamas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovų plane esantis Žemės sklypo plotas, pažymėtas 6 B + C + D, reiškia ir naudojimosi namo patalpomis nustatymą. Teismas nepritaria tokiai ieškovės pozicijai, nes minėtu žymėjimu yra išskiriama konkreti po namu esanti teritorija, kuri pagal planą priskiriama naudotis ieškovei, jos dukroms ir atsakovėms D. G. ir D. G. Tačiau, teismo vertinimu, toks konkrečių teritorijų (įskaitant sklypo dalis 5 D, 7 B + C bei neapibrėžtą gyvenamojo namo dalį, esančią 1 A sklypo dalyje), esančių po pastatu, priskyrimas naudotis atskiriems pastato bendraturčiams nėra tinkamas. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, jam naudoti ir eksploatuoti yra būtina visa po juo esanti žemė. Atsižvelgiant į šio sprendimo 36 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nustatant po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis, reikšminga kiekvieno bendraturčio turimos statinio dalies proporcija. Jos nustatymas nesiejamas su patalpų išsidėstymu pastate. Aplinkybė, kad bendraturčiams priklausančios namo patalpų dalys yra skirtingose namo vietose, negali lemti išvados, jog atskiromis Žemės sklypo dalimis, esančiomis po namu, naudojasi tik konkretus gyvenamojo namo bendraturtis. Taigi visa po gyvenamuoju namu esanti Žemės sklypo ploto dalis turi būti priskirta naudotis visiems bendraturčiams bendrai, nustatant kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai namo daliai tenkantį plotą, o ne atskirai apibrėžiant konkrečią kiekvienam bendraturčiui po namu tenkančią Žemės sklypo teritoriją. Tokia pati taisyklė galioja ir skirstant žemės plotą, esantį po kitais keliems savininkams priklausančiais statiniais. Pažymėtina, kad tinkamo kiekvienam bendraturčiui tenkančios po statiniu esančios žemės paskirstymo nesilaikyta ir ieškovės plane, nes tiek po gyvenamuoju namu, tiek po ūkiniu pastatu esantis žemės plotas paskirstytas išskiriant atskiras teritorijas, tenkančias konkretiems bendraturčiams.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patvirtinti nei ieškovės siūlomą UAB „Geobiuras“ matininkės-geodezininkės L. S. (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nei atsakovo R. S. prašomą patvirtinti MB „Toporiba“ matininkės-geodezininkės A. B. (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo naudojimo schemą, nes abu dokumentai dėl netinkamai skirstomo ploto po statiniais vis dar sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms atsirasti, o ieškovės planas, be kita ko, neatitinka ir adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijaus . Kaip minėta, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos visus atmesti.

Konstatavus, kad nė vienas iš ginčo Žemės sklypo planų negali būti tvirtinamas, dėl kitų šalių argumentų, susijusių su planų netinkamumu teismas nepasisako.

Kadangi tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovų priešieškinis yra atmetami, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 73,04 Eur. Atsižvelgiant į bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ir atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 14,61 Eur iš kiekvieno (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 ir 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš B. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 14,61 Eur (keturiolika eurų 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė