Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį atsakovams M. V. ir I. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. O. ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statvilsta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Civinity namai“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis“) yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovams minėtame name priklauso 47,51 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini).

11. 2018 m. gegužės mėn. atsakovas M. V. parengė daugiabučio gyvenamojo namo (korpusas 2A3p) (duomenys neskelbtini), fasadų ir stogo tvarkybos darbų projektą, kuris 2018 m. liepos 16 d. buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriumi.

12. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 23 d. išdavė ieškovei leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPV-91. Leidime nurodyta, kad ieškovei leidžiama atlikti Pastato remonto darbus pagal UAB „Klasikinis portikas“ projekto vadovo atsakovo M. V. parengtą ir su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriumi suderintą daugiabučio gyvenamojo namo (korpusas 2A3p) (duomenys neskelbtini), fasadų ir stogo tvarkybos darbų projektą.

13. 2019 m. birželio 13 d. ieškovės pranešimais Nr. MIK7-2019-06-13/1 Pastato butų ir kitų patalpų savininkai informuoti apie vykdomą balsavimą dėl 2018 m. gegužės mėn. parengto paprastojo remonto projekto tvirtinimo darbams pirkti.

14. Iš 2019 m. liepos 1 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. MIK7-20190701/01 nustatyta, kad Pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė Pastato (korpusų 2A3p ir 3A2p) remonto darbams. Remonto darbų apimtis: plytų mūro remontas ir mūro atstatymo darbai, karnizo remontas, fasado ir fasado tinko remontas, angokraščių remontas, cokolio remontas, kaminų remontas ir skardinimas, stogo elementų ir parapetų skardinimas, laiptinių durų remontas / keitimas, stogo čerpių dangos keitimas, netinkamų stogo konstrukcijų remontas ir keitimas, trūkių remontas, laidų kabančių ant fasado įleidimas į tinką, rūsio langų su orlaidėmis montavimas, stogelių virš laiptinių durų įrengimas, stogo apsauginės tvorelės įrengimas, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos pakeitimas / įrengimas. Preliminari darbų kaina 100 000 Eur. Taip pat nuspręsta pavesti Pastato administratoriui konkurso būdu atrinkti rangovą, pateikusį mažiausią kainą minėtiems darbams atlikti, ir mokestį už remonto darbus paskirstyti (duomenys neskelbtini) (korpusų 2A3p ir 3A2p) savininkams.

15. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovė gavo dalies Pastato patalpų savininkų prašymą atlikti tik 2A3p korpuso remonto darbus ir mokestį už darbus paskirstyti tik korpuso (korpusų 2A3p ir 3A2p) patalpų savininkams. Atsižvelgdama į šį prašymą, ieškovė organizavo tik Pastato korpuso 2A3p tvarkybos darbus, kuriuos atliko rangovė UAB „Statvilsta“. Rangovė ieškovei yra pateikusi tris atliktų darbų aktus už bendrą 99 336,80 Eur sumą (2020 m. rugpjūčio mėn. – 38 885,60 Eur, 2020 m. rugsėjo mėn. – 38 208,28 Eur ir 2020 m. spalio mėn. – 22 242,92 Eur), taip pat vieną papildomai atliktų darbų aktą už 4 719,18 Eur sumą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė rangovės darbus yra priėmusi ir juos apmokėjusi. Byloje nėra duomenų ir ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės rangovei nebuvo reiškiama. VšĮ ,,Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ už atliktus darbus skyrė 43 122 Eur paramą.

16. Ieškovė už Pastato tvarkybos darbus mokėtiną sumą, sumažinusi gauta parama, paskirstė visiems Pastato korpuso 2A3p butų ir kitų patalpų savininkams. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų matyti, kad atsakovai nesutinka mokėti visą jiems ieškovės priskaičiuotą sumą už Pastato tvarkybos darbus, motyvuodami tuo, kad darbai atlikti ne visa apimtimi ir netinkamai (ne pagal projektą), be to atsakovams nėra aiškus jiems priskiriamos už tvarkybos darbus mokėtinos sumos apskaičiavimas.

17. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

18. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

19. Taigi, sprendžiant dėl namo bendraturčių pareigos sumokėti už namo remonto darbus, visų pirma reikia nustatyti, ar remonto darbai atlikti bendrojo naudojimo objektui. Jei darbai atlikti bendrojo naudojimo objektui, tuomet pareiga apmokėti už šiuos darbus bendraturčiams kyla tuo atveju, jei darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Jei darbai su minėtais reikalavimais nesusiję, tuomet pareiga sumokėti už darbus atsiranda tada, jei bendraturtis yra davęs sutikimą dėl tokių išlaidų arba dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėja, kad ginčo tvarkybos darbai priskirtini privalomiesiems darbams, kuriuos visais atvejais turi apmokėti namo bendraturčiai. Nors Pastato tvarkybos darbų projekte esančiame 2017 m. rugpjūčio 21 d. statinio apžiūros akte Nr. PM/SŪ-2017/463-1 užfiksuota, kad kai kurie Pastato elementai neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų, tačiau šiuo atveju sprendimas atlikti Pastato tvarkybos darbus buvo priimtas Pastato bendraturčių balsavimu CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Pastato gyventojai balsavo ne už bet kokius Pastato tvarkybos darbus. Kaip nurodyta šio sprendimo 13 punkte, pati ieškovė 2019 m. birželio 13 d. pranešimais informavo Pastato butų ir kitų patalpų savininkus, kad balsavimas vykdomas dėl 2018 m. gegužės mėn. parengto paprastojo remonto projekto tvirtinimo darbams pirkti. Pažymėtina, kad minėtas projektas buvo patvirtintas ne tik Kultūros paveldo departamento, bet ir jo pagrindu ieškovė buvo gavusi leidimą atlikti Pastato tvarkybos darbus. Be to, projekte buvo numatyta remontuoti ne tik statybos techninių reglamentų neatitinkančias Pastato dalis, bet ir kitus Pastato elementus. Kadangi ieškovė, kaip namo administratorė, veikia iš esmės kaip Pastato bendraturčių atstovė, ji turi užtikrinti, kad Pastato bendraturčių daugumos priimti sprendimai būtų įgyvendinami tinkamai, be kita ko, laikantis projekto, kuriam bendraturčiai pritarė ir kuriam įgyvendinti pavedė ieškovei surasti rangovą, sprendinių.

21. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovai atsisako mokėti už atliktus darbus dėl to, kad buvo atlikti ne visi projekte numatyti darbai, be to, dalis darbų, kurie buvo atlikti, jų nuomone, atlikti netinkamai.

22. Kaip matyti iš į bylą pateikto Pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo, bendraturčiai buvo nusprendę projekte numatytus darbus, atlikti ne tik Pastato korpuse 2A3p, tačiau ir korpuse 3A2p, tačiau darbai buvo atliekami tik korpuse 2A3p. Ieškovė tokį savo sprendimą argumentuoja 2019 m. lapkričio 29 d. Pastato butų ir kitų patalpų savininkų prašymu remonto darbus atlikti tik korpuse 2A3p.

23. CK 4.85 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Remiantis byloje esančiu 2020 m. spalio 21 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašu Nr. AP-MIK7-201021, Pastato 2A3p ir 3A2p korpusus sudaro iš viso 12 turtinių vienetų. Už tai, kad remonto darbai būtų atliekami tik 2A3p korpuse balsavo daugiau nei pusė, t. y. 7 Pastato patalpų savininkai. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad pastogės bendraturtės balsas negali būti įskaitomas. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Teisės aktai nenustato specialių reikalavimų, kokia forma toks bendraturčių susitarimas turi būti įforminamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad kiti pastogės bendraturčiai būtų pareiškę pretenzijas dėl netinkamo balsavimo (jų atstovavimo), taigi nėra pagrindo pastogės patalpos vienos iš savininkių balsą pripažinti negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai organizavo tik korpuso 2A3p remontą. Be to, net jei Pastato bendraturčių balsų būtų pritrūkę atsisakyti 3A2p korpuso remonto darbų, teismo vertinimu, tai niekaip nepažeistų atsakovų teisių ir nesudarytų pagrindo nemokėti už faktiškai atliktus remonto darbus, nes atsakovų butas yra korpuse 2A3p, be to, atsakovų nėra prašoma sumokėti už 3A2p korpuso remontą, kuris šiuo atveju nebuvo atliktas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ir tvarkybos darbų projektas buvo parengtas tik korpusui 2A3p.

27. Projekto darbų technologijos aprašo dalyje nurodyta, kad kiemo įėjimo fasadinės durys dažomos spalva „RAL7022“ (umbros pilka), o projekto brėžinyje nurodyta, kad durų spalva „RAL7003“ (sąmaninė). Nors skirtingose projekto vietose nurodytos durų spalvos nesutampa, tačiau atsakovų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Pastato durys nudažytos tamsiai ruda, t. y. neatitinka nė vienos iš dviejų projekte nurodytų durų spalvų.

28. Pagal projektą stogelių virš įėjimo konstrukcija turėjo būti iš rūdinto metalinio profilio rėmo su grūdintu laminuotu stiklu šlifuotomis briaunomis, su apšvietimu (profilio vidinėje pusėje priklijuotomis LED juostelėmis, sumontuojant transformatorių laiptinėse). Atsakovų pateiktos nuotraukos ir antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. rugpjūčio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-23-3311 patvirtina, kad stogeliai virš laiptinių įrengti be metalinio profilio, be apšvietimo.

29. Pagal projektą lietaus nuvedimo sistema turėjo būti įrengta iš cinkuotos skardos, dengtos plastizoliu, lietvamzdžių. Lietvamzdžiai „Rheizink“ arba analogiškos kokybės, gaminami iš titancinko (DIN EN 988), spalva „Rheinzink-prepatina“, natūrali spalva, medžiaga (DIN EN 612). Atsakovai į bylą pateikė lietvamzdžių, kurie pagal projektą turėjo būti įrengti Pastate, nuotrauką. Palyginus ją su Pastato nuotraukomis, akivaizdu, kad lietvamzdžių spalva neatitinka projekto reikalavimų. Be to, pasak atsakovų, pastate buvo įrengti paprasti skardiniai lietvamzdžiai, neatitinkantys medžiagos atsparumo reikalavimų.

31. Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad Pastato tvarkybos darbai atlikti pagal projektą. Teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad šio sprendimo 26–29 punktuose nurodyti darbai vis dėlto atitiko Projekto sprendinius. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad darbų tinkamumą patvirtina tas faktas, kad už atliktus tvarkybos darbus VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ išmokėjo paramą. Pažymėtina, kad VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ nėra subjektas, vertinantis darbų atitiktį projektui. Paramos išmokėjimo faktas gali patvirtinti tik tai, kad tam tikri darbai buvo atlikti, tačiau negali įrodyti atliktų darbų kokybės. Ieškovė taip pat neįrodė, kad projekto pakeitimai buvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Pažymėtina, kad vien elektroninio laiško išsiuntimas Kultūros paveldo departamentui, informuojant apie keičiamas spalvas, nesant duomenų apie Kultūros paveldo departamento pritarimą ir projekto pakeitimą, nepatvirtina, kad sprendimo 26–29 punktuose nurodyti darbai atlikti tinkamai (pagal projektą). Atkreiptinas dėmesys, kad atidėjus teismo posėdį ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos atstovės išsakytus teiginius, kad Pastato tvarkybos darbų projektas buvo pakeistas ir visi darbai atlikti pagal projektą, tačiau ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai įrodė, jog šio sprendimo 26–29 punktuose nurodyti Pastato tvarkybos darbai atlikti nesilaikant projekto sprendinių. Kaip minėta, jei darbai nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tuomet pareiga sumokėti už darbus atsiranda tada, kai bendraturtis yra davęs sutikimą dėl tokių išlaidų arba dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas. Šiuo atveju bendraturčiai buvo priėmę sprendimą dėl konkretaus Pastato tvarkybos darbų projekto įgyvendinimo, tai reiškia, kad visi darbai, kurie atlikti nukrypstant nuo minėto projekto, nelaikytini darbais, kuriems bendraturčiai yra davę sutikimą, todėl ieškovė, nors ir sumokėjusi rangovei už tokių darbų atlikimą, negali išlaidų už netinkamai atliktus darbus atlyginimo reikalauti iš bendraturčių. Taigi darytina išvada, kad atsakovai pagrįstai atsisako mokėti ieškovei už fasado dažymą, laiptinių durų dažymą, stogelių virš laiptinių įrengimą, lietaus nuvedimo sistemą.

33. Kadangi ieškovė laikėsi pozicijos, jog visi darbai atlikti tinkamai, todėl jokių savo netinkamai atliktų darbų kainos skaičiavimų nepateikė. Taigi, skaičiuodamas remonto išlaidas, kurių atsakovai neturi padengti, teismas remiasi Pastato tvarkybos darbus atlikusios rangovės UAB „Statvilsta“ parengta lokaline darbų sąmata ir atliktų darbų aktais. Šiuo atveju aktualios tokios sąmatoje nurodytos kainos: 1) fasado dažymas – 13 441,18 Eur be PVM (fasadinių polių įrengimas ir išardymas, kai pastolių plotis 0,73 m, aukštis iki 15 m (100 kv. m vertikalios projekcijos) – 2 296,19 Eur; tinkuotų fasadų paruošimas, gruntavimas ir dažymas – 11 144,99 Eur); 2) laiptinių durys – 1 271,46 Eur be PVM (durų (senų dažų nuėmimas, figūrinių elementų, bagetų atkūrimas, dažymas, restauracija); 3) stogeliai virš laiptinių durų – 2 254,24 Eur be PVM; 4) lietaus nuvedimo sistema 898,44 Eur be PVM (lietvamzdžių ardymas ­– 55,28 Eur; lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimas – 843,16 Eur).

34. Pažymėtina, kad teismas į Pastato tvarkybos išlaidų, kurių atsakovai neturi padengti, kainos skaičiavimą neįtraukia rūsio langų, nes, kaip minėta, rūsio langų įrengimas atitinka projekto sprendinius, bei dvivėrių (naujų) išorinių durų gamybos ir montavimo, kadangi atsakovai nagrinėjamu atveju reiškė pretenzijas ir įrodė tik durų spalvos neatitiktį projekto sprendiniams, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad naujai pagamintos durys yra netinkamos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįrodinėjo, jog senų durų restauravimas, durų detalių atkūrimas buvo atlikti ne pagal projektą, o šių darbų kaina atskirai neišskirta, teismo vertinimu, skaičiuojant nepagrįstai atsakovams priskiriamų durų remonto išlaidų dydį, sąmatoje ir darbų aktuose nurodyta laiptinių durų remonto kaina (1 271,46 Eur be PVM) mažintina per pusę iki 635,73 Eur (be PVM). Taip pat nėra pagrindo į šias neatlygintinas išlaidas įtraukti elektros laidų paslėpimo darbų (471,78 Eur be PVM: vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose, dviejų – trijų gyslų laidų tiesimas sienose ir paruoštose vagose (po tinku), vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose). Nors projekte numatytas apšvietimas ant stogelių nebuvo įrengtas, tačiau, teismas, įvertinęs projektą ir pateiktas nuotraukas, daro išvada, kad sąmatoje ir darbų aktuose nurodyti vagų užtaisymo ir laidų tiesimo darbai sietini ne su stogelių apšvietimo įrengimu, o su projekto darbų technologijos aprašo 13 punkte numatytais esamų ant fasado laidų paslėpimo darbais, kurie, įvertinus pateiktas Pastato nuotraukas, buvo atlikti. Taigi darytina išvada, kad bendra ne pagal projektą atliktų darbų kaina sudaro 20 847,80 Eur su PVM (13 441,18 Eur + 635,73 Eur + 2 254,24 Eur + 898,44 Eur + 21 proc. PVM).

35. Sprendžiant, kokia dalis pirmiau nurodytos netinkamai atliktų darbų kainos tenka atsakovams, svarbu įvertinti, ar ieškovė teisingai skaičiuoja atsakovų butui priskiriamas mokėti sumas. Pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl remonto išlaidų paskirstymo Pastato bendraturčiams. Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovams tenkančią Pastato remonto išlaidų dalį skaičiuoja laikydama, kad bendras 2A3p korpuso plotas yra 515,53 kv. m, o atsakovų buto plotas – 47,51 kv. m. Atsakovų skaičiavimais, bendras korpuso plotas yra didesnis. Teismas daro išvadą, kad šalių skaičiavimo skirtumai susidarė dėl to, kad nors 2A3p korpuse esančios pastogės bendras plotas yra 46,28 kv. m, tačiau, VĮ Registrų centro duomenimis, į 3767/10000 dalis (17,43 kv. m) pastogės patalpų nuosavybės teisės neįregistruotos, todėl ieškovė į bendro ploto skaičiavimą neįtraukia niekam nepriklausančio pastogės ploto. Teismo vertinimu, toks ieškovės atliktas ploto skaičiavimas atitinka protingumo ir teisingumo principus ir yra teisingas skaičiuojant bendraturčiams proporcingai tenkančią tvarkybos darbų išlaidų dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovams ieškovės apskaičiuota Pastato tvarkybos darbų išlaidų dalis turi būti mažinama 1 921,28 Eur (20 847,80 Eur / 515,53 x 47,51).

36. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad šiuo atveju ieškovė išlaidas už pirmos laiptinės durų remontą turėtų paskirstyti ir kitame korpuse esančiam butui Nr. 20, nes pagal 2020 m. spalio 21 d. pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą korpuso 2A3p pirmos laiptinės durys priskirtinos butui Nr. 20. Atsižvelgiant į šio sprendimo 38 punkte nurodytą durų dažymo kainos skaičiavimą, darytina išvada, kad 1 durų restauravimo kaina yra 384,61 Eur su PVM ((635,73 Eur + 21 proc. PVM) / 2), o ieškovės atsakovams skaičiuojama šių išlaidų dalis sudaro 35,54 Eur (384,61 Eur / 515,53 x 47,51). Buto Nr. 20 plotas – 37,67 kv. m, taigi pirmos laiptinės durų restauravimo kaina turėjo būti paskirstyta pagal bendrą 553,20 kv. m (515,53 + 37,67) plotą, todėl atsakovams tenkanti šių išlaidų dalis turėtų sudaryti 33,03 Eur (384,61 Eur / 553,20 x 47,51). Taigi atsakovams tenkanti remonto išlaidų suma turėtų būti papildomai mažinama 2,51 Eur (35,54 Eur – 33,03 Eur).

37. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023 m. sausio 10 d. atsakovų skola ieškovei sudarė 3 853,25 Eur. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovai per laikotarpį iki teismo posėdžio darė įmokas, todėl paskutiniais duomenimis atsakovų skola sudaro 3 633,67 Eur. Atsakovai pateikė įrodymus, kad po ieškinio pareiškimo, ieškovė pateikė atsakovams sąskaitas už paslaugas, nesusijusias su byloje nagrinėjamais reikalavimais, už bendrą 57,18 Eur sumą. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei 400 Eur. Taigi po ieškovės ieškinio pateikimo ieškovės skaičiuojama atsakovų skola sumažėjo ne iki ieškovės nurodomų 3 633,67 Eur, o iki 3 510,43 Eur (3 853,25 Eur – 400 Eur + 57,18 Eur).

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovų priteisiama 1 586,64 Eur (3 510,43 Eur – 1 921,28 Eur – 2,51 Eur) skola už Pastato tvarkybos darbus. Kadangi butas Pastate atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vadovaujantis CK 4.86 straipsnio 1 dalimi, ši suma iš atsakovų priteisiama solidariai.

40. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagal Nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

41. Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik siekdamas naudos gavėjų interesų (Nuostatų 7.1 punktas); pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Nuostatų 7.3 punktas).

42. Kasacinis teismas, aiškindamas Nuostatus, yra pažymėjęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

43. Kaip minėta, asmenims įgyvendinant pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, ir administratoriaus susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir asmenys šių santykių kontekste turi veikti ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi bei veikti išvien. Tai lemia, kad asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą. Tokią teisę detalizuoja ir jau aptartas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad asmuo turi teisę gauti informaciją apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas (Nuostatų 7.3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

44. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, atsakovai nuo 2020 m. kėlė klausimą, kaip apskaičiuojama jiems tenkanti Pastato tvarkybos darbų išlaidų dalis, šiuo klausimu buvo kreipęsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Abejonės dėl išlaidų paskirstymo buvo keliamos tiek atsakovų atsiliepime, tiek triplike, tačiau ieškovė detalų skaičiavimą pateikė tik prieš antrąjį teismo posėdį, po to, kai teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, kad ieškovė galėtų papildyti bylos medžiagą tokiais skaičiavimais. Taigi, nors atsakovai neapmokėjo ieškovės išrašytų sąskaitų jose nurodytais terminais, tačiau įvertinus tai, kad visa reikalinga informacija, susijusi su atsakovams priskirtinomis mokėti išlaidomis, buvo pateikta tik 2023 m. rugsėjo 11 d., teismas sprendžia, kad pareiga apmokėti tokias išlaidas jiems kilo tik tada, kai ieškovė pateikė visą tokių išlaidų pagrįstumui įvertinti reikalingą informaciją, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų palūkanas už vėlavimą atmetamas.

45. Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskirtinos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu.

48. Galutinai suformulavusi reikalavimą ieškovė iš atsakovų prašė priteisti 3 640,29 Eur sumą (3 633,67 Eur skola + 6,62 Eur palūkanos). Kadangi ieškovei yra priteisiama 1 586,64 Eur suma, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 43,59 proc.

49. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad ji patyrė 93 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, taip pat 677,60 Eur už teisines paslaugas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atlygintinos tik tos išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurios suėjusios su konkrečia teisme nagrinėjama byla ir joje keliamais reikalavimais. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

50. Šiuo atveju ieškovė į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas įtraukia išlaidas, patirtas už pretenzijos atsakovams surašymą. Tokios išlaidos, nors ir patirtos teikiant teisinę pagalbą dėl ginčo klausimų, yra nesusiję su bylos nagrinėjimu ir nelaikytinos būtinomis, nes ikiteisminis ginčo sprendimas tokio pobūdžio bylose nėra privalomas, todėl neatlygintinos. Kitos ieškovės patirtos išlaidos (605 Eur) už teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuotų maksimalių dydžių, todėl gali būti atlyginamos.

51. Teismas pažymi, kad pagal ieškinio sumą, ieškovė už ieškinį turėjo mokėti 87 Eur žyminį mokestį, taigi ieškovei grąžintina 6 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada kad ieškovei iš atsakovų priteistinas 301,64 Eur (87 Eur + 605 Eur) x 43,59 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

53. Atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai patyrė 1 632 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 180 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1 452 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo, tripliko surašymą). Teismo vertinimo, šios išlaidos atitinka būtinumo ir protingumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl gali būti atlyginamos. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, atsakovams iš ieškovės priteistinas 920,61 Eur (1 632 Eur x 56,41 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

54. Sudengus šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, darytina išvada, kad atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistinas 618,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

55. Byloje patirta 79,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas šios išlaidos valstybei priteistinos tokiomis dalimis: iš ieškovės valstybei priteistina 44,95 Eur šių išlaidų, o iš kiekvieno atsakovo – po 17,37 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 ir 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ (j. a. k. 121452134) solidariai iš atsakovų M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 586,64 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 64 ct) skolą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ (j. a. k. 121452134) 309,49 Eur (trijų šimtų devynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ (j. a. k. 121452134) 309,49 Eur (trijų šimtų devynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ (j. a. k. 121452134) 44,95 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 95 ct), iš atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,37 Eur (septyniolika eurų 37 ct) ir atsakovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,37 Eur (septyniolika eurų 37 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodytos išlaidų sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, o mokėjimą patvirtinantys įrodymai pateikti teismui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ (j. a. k. 121452134) 6 Eur (šešių eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas ZL40240).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.