Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-12-777/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-03
Bylos Nr.: e2A-12-777/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00650-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: S. S., H. S.

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-12-777/2025Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00650-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams S. S. ir H. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, naudojimosi žemės sklypu nustatymo ir savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė:

1.1. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovams priklausančias dalis 1990 m. rugpjūčio 4 d. inventorizuotų neįregistruotų kiemo statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):

Šalies argumentai

1.1.1. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise stoginę 8I1/m ir tualetą;

1.1.2. priteisti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise šulinį.

1.2. Nustatyti D. S., H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Busolė“ matininko M. K. 2024 m. balandžio 5 d. projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, M 1:1000 (sklypo plotas 60 300 kv. m):

1.2.1. D. S. priskirti individualiai naudotis 20 100 kv. m ploto žemės sklypo dalį, 2024 m. balandžio 5 d. schemoje pažymėtą skaičiais / ploto – individualiai Nr. 2 / 1787 kv. m, Nr. 3 / 2432 kv. m, Nr. 4 / 1535 kv. m, Nr. 8 / 14264 kv. m ir bendrai su bendraturčiais Nr. 1-1 / 37 kv. m ir Nr. 1-3 / 45 kv. m;

1.2.2. S. S. priskirti individualiai naudotis 20 100 kv. m žemės sklypo dalį, 2024 m. balandžio 5 d. schemoje pažymėtą skaičiais / ploto – individuliai Nr. 9 / 15 837 kv. m, Nr. 6 / 2635 kv. m ir Nr. 7 / 1433 kv. m, bendrai su bendraturčiais Nr. 1-1 / 37 kv. m, Nr. 1‑2 / 113 kv. m, Nr. 1-3 / 45 kv. m;

1.2.3. H. S. priskirti individualiai naudotis 20 100 kv. m žemės sklypo dalį, 2024 m. balandžio 5 d. schemoje pažymėtą skaičiais / ploto – individuliai Nr. 10 / 15802 kv. m, Nr. 5 / 4104 kv. m ir bendrai su bendraturčiais Nr. 1-1 / 37 kv. m, Nr. 1-2 / 113, Nr. 1‑3 / 44 kv. m.

1.3. Iškeldinti S. S. ir H. S. su visais daiktais per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš prie tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių stoginių:

1.3.1. iš stoginės, esančios prie tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės sienos;

1.3.2. iš stoginės 8I1/m, esančios prie tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinių sienų;

1.3.3. iš stoginės, esančios prie daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos.

1.4. Įpareigoti atsakovus atlaisvinti D. S. individuliam naudojimui priskirtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 2024 m. vasario 22 d. schemoje pažymėtą skaičiais / ploto – Nr. 3 / 2432 kv. m, pašalinant malkas ir kitus daiktus;

Atsiliepimas

1.5. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo (patikslinto ieškinio 1.3 punktas) per nurodytą terminą, leisti ieškovei D. S. iškeldinti atsakovus su visais daiktais iš stoginių ir žemės sklypo dalies savo lėšomis ir išsiieškoti teismo sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų.

1.6. Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, nors jame esantys statiniai yra atidalyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išardė stogines ir jose esančius daiktus pasiėmė, todėl šis reikalavimas buvo įvykdytas. Reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės šiltnamį 3š1/m nereiškia, nes ten yra pažymėtas ieškovės šiltnamis, kuris šiuo metu yra nugriautas, išlikę tik jo pamatai. Teigia, kad jos siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka visus teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, o atsakovų siūloma riboja ieškovės galimybę naudotis jai priklausančiais statiniais, atsakovai palieka sau daugiau žemės palei statinius, įvažiavimu iš šiaurinės pusės nėra galimybės faktiškai naudotis taip, kaip nurodo atsakovai.

2.2. Atsakovų tarpusavio santykiai labai geri, pagal savo planą jie šulinį priskiria tik vienam iš atsakovų, todėl nėra aišku, kodėl atsakovė negali naudotis šiltnamiu, jei jis patenka į atsakovui siūlomą priskirti žemės sklypo dalį pagal jos planą. Atsakovai susiaurina įvažiavimą į sklypą iki 3 m, mano, kad tokiu keliu negalėtų pravažiuoti priešgaisrinės saugos tarnybos automobilis.

3. Atsakovai nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo atidalijimo tvarka ir prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą 2024 m. balandžio 26 d. schemą. Taip pat prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu atidalyti turtą, stoginės buvo atlaisvintos, tačiau teigia, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka jiems nepriimtina, turi trūkumų, nes pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovės šiltnamis, kuris buvo statytas apie 1980 m., atsidurtų atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, kad atsakovų siūlomame plane yra tiesios linijos, kiek tai yra įmanoma. Įvažiuojamajam keliui nėra taikomi statybos techninio reglamento reikalavimai, numatyti keliams ar gatvėms tiesti, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatyme pateikto kelio apibrėžimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal statybos techninį reglamentą „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, todėl mano, kad nepagrįstai ieškovė teigia, jog 3 m atstumu nuo jos statinio einantis kelias pažeidžia jos interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

4.1. Atidalijo iš D. S., S. S. ir H. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir:

4.1.1. priteisė ieškovei stoginę 8I1/m ir tualetą, pažymėtus Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje;

4.1.2. priteisė atsakovams S. S. ir H. S. šulinį, pažymėtą Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje.

4.2. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. parengtą naudojimosi planą:

4.2.1. Ieškovė naudosis – 1 787 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“; 1 102 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“; 2 128 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „4“; 15 013 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „8“;

4.2.2. Atsakovas S. S. naudosis – 1 766 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „7“; 3 160 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „6“; 15 104 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „9“;

4.2.3. Atsakovė H. S. naudosis – 4 936 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „5“; 15 094 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“;

4.2.4. Ieškovė ir atsakovai naudosis bendrai 210 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“.

4.3. Paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1. Nurodė, jog kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 d. numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Pažymėjo, kad kadangi atsakovai sutiko su pareikštu reikalavimu atidalyti stoginę 8I1/m, tualetą ir šulinį, pažymėtus kadastro byloje, juos padalijant taip, kaip parašo ieškovė, todėl šį reikalavimą tenkino ir stoginę 8I1/m bei tualetą priteisė ieškovei, o šulinį – atsakovams.

5.2. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. S. atlaisvino stogines, todėl teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu jis pripažino šį reikalavimą (reikalavimas, numatytas 1.3 papunktyje) ir jį įvykdė. Pažymėjo, kad byloje esančios nuotraukos bei šalių paaiškinimai patvirtina faktinę aplinkybę, jog prie ieškovei priklausančio pastato yra sukrauti tam tikri daiktai. Atsakovai teigia, kad ten nėra jiems priklausančių daiktų, kad tai seni, dar D. S. priklausę daiktai, nėra aišku, kas ir kada tuos daiktus ten padėjo. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys priėmė palikimą, atsiradusį po D. S. mirties, daroma išvada, kad visas turtas, kuris iki mirties priklausė D. S., po palikimo priėmimo tapo šalių nuosavybe. Atitinkamai konstatavo, jog kiekvienai šaliai priklauso po 1/3 dalį turto, kurį iki savo mirties turėjo D. S., įskaitant ir minimus menkaverčius daiktus, malkas. Vien tai, kad įvairūs menkaverčiai neregistruotini daiktai nebuvo nurodyti paveldėjimo teisės liudijime, savaime nesuteikia pagrindo vertinti, kad šis turtas nepriklauso šalims. Padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovai turėtų šį turtą valdyti bendru sutarimu, netrukdydami vieni kitiems, ieškovei pareiškus reikalavimą atlaisvinti jai priklausančią teritoriją, atsakovai turėtų proporcingai savo daliai atlaisvinti.

5.3. Nurodė, kad viena pagrindinių šalių nesutarimo priežasčių – atstumas nuo ieškovės statinio iki įvažiavimo (pagal ieškovę – atstumas 3,86 m, pagal atsakovus – 3 m). Teigia, kad reikalavimas nustatyti ne mažesnį nei 3 m atstumą nuo namo iki kito asmens sklypo ribos įtvirtintas statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad 3 m atstumas nuo jai priklausančio statinio iki bendrai bendraturčių naudojamo kelio pažeistų jos teisėtus interesus, ypač turint omenyje, kad jos siūlomame naudojimosi plane numatytas vos 0,86 m didesnis atstumas, kad kelias faktiškai yra sklype jau ilgą laiko tarpą. Pažymėjo, jog nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, nėra žinomos tikslios sklypo ribos ir tai neabejotinai apsunkina naudojimosi tvarkos nustatymą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog žemės sklypų savininkai patys sprendžia, kokia naudojimosi tvarka jiems yra priimtina, o prievolės atlikti kadastrinius matavimus pagal užsakymą rengiant naudojimosi tvarkos planą nėra, žemės sklypo kadastrinių matavimų nebuvimas nėra pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti šalies siūlomą naudojimosi tvarką (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-30-967/2024). Akcentavo ir tai, kad žemės sklypas nėra taisyklingos formos, ne visi šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai yra arti vienas kito, pavyzdžiui, atsakovui S. S. priklausantys statiniai itin nutolę vienas nuo kito, ir nėra galimybės jų formuoti taip, kad patektų į vieną jam tenkančio sklypo dalį (tarp šių statinių įsiterpia kitų proceso dalyvių statiniai). Be to, sklype yra keli skirtingos paskirties žemės plotai.

5.4. Teigia, kad nepagrįstai ieškovė sklypo dalį, paženklintą skaičiumi „2“, vertina kaip miško žemę, nes tai nėra suderinama su oficialiais registro duomenimis. Nurodė, kad ieškovės siūlomame naudojimosi tvarkos plane riba, skirianti „3“ ir „6“ sklypus, taip pat sklypus „6“ ir „5“, yra išlinkusi, tiesės lūžio taškai nėra susieti su kokiu nors statiniu ar kitu realiai egzistuojančiu objektu, nėra žinomas ribos ilgis iki linkio, neaiškus išlinkimo kampas ir pan. Nėra pažymėtas atstumas nuo statinio, esančio „7“ sklype, iki kitai šaliai tenkančios „4“ sklypo ribos. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės prieš ne mažiau kaip tris dešimtmečius statytas šiltnamis (su betoniniais pamatais ir įstiklintas) atsidurtų atsakovo naudojamoje sklypo dalyje. Pripažino, kad vien argumentas, jog atsakovų tarpusavio santykiai geri, savaime nepaneigia teismų praktikoje suformuoto reikalavimo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią bendram naudojimui liktų kuo mažesnis plotas. Pažymėjo, kad pagal ieškovės planą ieškovė bendrai su atsakovais naudotųsi dalimis, pažymėtomis skaičiais „1-1“, – kelias, kurio plotas 111 kv. m, ir „1-3“ – praėjimas, kurio plotas 134 kv. m, o atsakovai tarpusavyje dar naudotųsi ir „1-2“ – apsisukimo aikštele, šuliniu, kurio plotas 226 kv. m, t. y. iš viso bendro naudojimo plotas būtų 471 kv. m, o pagal atsakovų planą bendro naudojimo būtų tik 210 kv. m ploto įvažiavimas su apsisukimo aikštele. Padarė išvadą, kad pagal atsakovų planą bendro naudojimo plotas būtų daugiau nei dvigubai mažesnis nei pagal ieškovės parengtą planą. Esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, pripažino, kad mažesnis bendrai naudojimo turto plotas padėtų išvengti ginčų ateityje.

5.5. Atsakydamas į ieškovės argumentą, jog pagal atsakovų planą jai tektų mažesnė žemės sklypo dalis prie pastatų, palyginti su kitais bendraturčiais, teismas pažymėjo, kad pagal šį planą atsakovei tektų trys viena šalia kitos esančios sklypo dalys, t. y. „3“, „4“ ir „8“, kurios ribotųsi su kitu ieškovės žemės sklypu, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo vertinti, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas apsunkintų jai galimybę naudotis statiniais pagal jų tikslinę paskirtį. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad nustatytina naudojimo žemės sklypu tvarka pagal architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. parengtą naudojimosi planą, ir priimti naują sprendimą – nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. 2024 m. balandžio 5 d. projektinius pasiūlymus. Taip pat prašė perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai (nuotraukos) apie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų (tvarto, daržinės, vištidės) išsidėstymą bendrojo naudojimo kelio (įvažiavimo) atžvilgiu ir kelio trajektoriją neginčijamai patvirtina, kad atsakovų plane yra pakeistos esamo kelio (įvažiavimo) faktinės ribos, kelias be jokio teisėto pagrindo priartintas prie ieškovės pastatų. Teigia, jog iš nuotraukų neabejotinai matyti, kad kelio (įvažiavimo) trajektorija krypsta į kairę pusę, tačiau atsakovų plane kelias pažymėtas lygiagrečiai ieškovės pastatams. Mano, kad tokiu sprendiniu keičiamos faktinės aplinkybės, kelias priartinamas prie ieškovei priklausančių pastatų, tačiau kelio ribos atitraukiamos nuo atsakovams priskiriamų sklypo dalių, suteikiamas nepagrįstas pranašumas atsakovų interesams, tačiau apsunkinamos galimybės ieškovei naudotis jai priklausančiais pastatais, juos eksploatuoti, sudaroma papildomų nepatogumų. Akcentavo, kad pagal ieškovės planą nuo vištidės šiaurės rytų pusės yra nustatomas 3,00 m, o nuo pietinės rytų pusės –3,86 m atstumas ir tai atitinka faktinę situaciją, nepažeidžia nė vienos ginčo šalies teisių ir interesų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai labiau priimtinu šalims nepripažino ieškovės plane numatyto kelio (įvažiavimo) sprendinio.

7.2. Pažymėjo, kad sklypo dalis, paženklinta skaičiumi „2“, yra faktiškai apaugusi mišku – pušynas, todėl ieškovės plane ji pažymėta medžius žyminčiais simboliais. Teigia, jog tai atitinka faktines aplinkybes ir niekaip nedaro įtakos ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos nustatymo teisingumui, racionalumui, nepažeidžia jokių atsakovų interesų, todėl mano, kad teismas šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė patvirtinti sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovės planą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai patys pripažįsta, jog sklypo dalis „2“ yra apaugusi mišku, nes jų užsakymu IĮ „Topogeos“ dar 2018 m. rugsėjo 10 d. parengtame plane ši sklypo dalis taip pat pažymėta medžius žyminčiais simboliais.

7.3. Teigia, kad tikrovės neatitinka ir teismo sprendimo išvados, dėl kurių teismas netvirtino ieškovės plano, jog nėra pažymėtas atstumas nuo statinio, esančio „7“ sklype, iki kitai šaliai tenkančios „4“ sklypo ribos. Akcentavo, kad ,,7“ sklype yra du S. S. priklausantys statiniai: nuo apatinio statinio pirties šiaurės vakarinio kampo iki „4“ sklypo ribos yra nurodytas atstumas 10,78 m, o nuo statinio viralinės beveik vidurio šiaurinės sienos iki „4“ sklypo ribos yra nurodytas 2,40 m atstumas.

7.4. Nurodė, kad ginčo šiltnamis, esantis sklypo dalyje „6“, nėra nei inventorizuotas, nei registruotas – byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad žemės sklype 1990 m. rugpjūčio 4 d. yra inventorizuotas šiltnamis 211/m, kurio vieta yra prie pietinės sklypo ribos ir kuris patenka į atsakovei priskirtą „5“ sklypo dalį (šiuo metu nugriautas, išlikę pamatai). Pažymi, jog tai, kad inventorizuotas yra būtent prie pietinės sklypo ribos esantis šiltnamis, matyti ir iš statinių išdėstymo plano, kurį užsakė ir pasirašė atsakovai. Mano, jog kadangi ginčo šiltnamis, esantis sklypo dalyje „6“, nėra teisiškai registruotas statinys, todėl pagal pirmiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus teismas be pagrindo į šį objektą atsižvelgė spręsdamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą. Ginčo šiltnamis yra bendrame sklype, todėl jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems sklypo bendraturčiams. Atsakovė H. S. nereiškė reikalavimo atidalyti šiltnamį iš bendrosios nuosavybės ir priteisti jį jos nuosavybėn, todėl mano, kad atsakovė H. S. neturi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio šiltnamio sklypo dalyje „6“, teismas nepagrįstai nepritarė ieškovės siūlomai naudojimosi sklypu tvarkai.

7.5. Teigia, kad teismas neanalizavo, todėl nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, patvirtinančių priežastis, dėl kurių atsakovų plane yra nurodytas mažesnis bendrai naudojamo sklypo plotas negu ieškovės plane, todėl padarė formalią ir nepagrįstą išvadą, kad mažesnis bendrai naudojamo sklypo plotas padėtų išvengti ginčų ateityje. Pažymi, jog toliau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad didesnį bendrai naudojamą sklypo plotą pagal ieškovės planą sąlygoja atsakovų plano trūkumai, dėl kurių atsakovų plane yra parodytas ne visas faktiškai bendrai naudojamas plotas, t. y. nepažymėti kaip bendrai naudojami sklypo plotai: praėjimo takas link viešo objekto – valstybei priklausančio liepto ir teritorija prie atsakovams bendrosios nuosavybės teise priteisto šulinio. Akcentavo, kad konfliktiški santykiai yra tik tarp ieškovės ir atsakovų, o pagal ieškovės projektą jos su atsakovais bendrai naudojamas tik 234 kv. m plotas (įvažiavimui ir praėjimui į viešą lieptą), t. y. beveik toks pats, kaip pagal atsakovų planą 210 kv. m (bendro naudojimo kelias su apsisukimo aikštele). Mano, jog tai, kad atsakovų plane ši praėjimui į viešą lieptą pažymėta sklypo dalis nėra nurodyta kaip bendrai naudojama žemė, nenurodytas jos plotas ir ji, pažeidžiant proporcingumo, teisingumo, bendraturčių lygiateisiškumo principus, priskirta tik ieškovei, nekeičia šios teritorijos bendro naudojimo pobūdžio, o kartu niekaip nelemia konfliktų tarp bendraturčių tikimybės ateityje.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo naudojimo tvarką pagal atsakovų planą, pagal kurią ieškovei tenka daug mažesnė žemės sklypo dalis prie pastatų, palyginti su kitais bendraturčiais, t. y. visiems bendraturčiams, kuriems sklypas priklauso lygiomis dalimis po 1/3 dalį, žemė prie pastatų paskirstyta neproporcingai, suteikiant atsakovų interesams prie pastatų turėti daugiau žemės pranašumą prieš ieškovės tokį patį interesą. Mano, kad teismo sprendimas patvirtinti atsakovų planą, kuriame ieškovei priklausančiam didžiausiam pastatų kompleksui tvartas + daržinė + vištidė skiriamas mažiausias plotas „3“ (1 102 kv. m), nepaaiškinamas nei patogumo, nei racionalumo, nei istoriškumo principais. Kaip ir nepaaiškinamas atsakovų plano sprendinys prie atsakovui S. S. priklausančio vieno pagalbinio statinio – daržinės skirti 3 160 kv. m sklypo dalį. Pažymi, kad pagal atsakovų planą prie ieškovei priklausančio didžiausio pastatų komplekso tvartas + daržinė + vištidė projektuojami keliai – vienas įvažiavimo (pravažiavimo) ir apsisukimo aikštelė, o kitas S. S. naudojamoje teritorijoje „6“. Todėl mano, kad pagal atsakovų planą ieškovės dalyje „3“ nėra galimybių įsirengti nei šulinio, nei daržo, nei bityno, gerokai apribotas ieškovės privatumo ribos ir autonomija, taip pat šiais sprendiniais provokuojamos šalių konfliktinės situacijos ateityje.

7.7. Nurodė, kad ieškovės projektiniame pasiūlyme atstumas tarp ieškovės pirties su priklausiniu pamatais ir atsakovo viralinės dalijamas per pusę, be to, paliekama žemės juosta už šių pastatų, ieškovės faktiškai naudojama prieiti prie upės. Tačiau teismas atmesdamas ieškovės siūlomą sklypo naudojimo tvarką patvirtino atsakovų planą, kuriame didžioji dalis ploto tarp ieškovės pirties ir atsakovo viralinės priskiriama atsakovo pastatui, o visas plotas už ieškovės pirties su priklausiniais taip pat priskiriamas atsakovo naudojimui, taip pakeičiant nusistovėjusį žemės sklypo faktinį naudojimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, jog šiuo metu nei kelias (išskyrus pradinę įvažiavimo dalį), nei apsisukimo aikštelė neturi aiškiai išreikštų ir apibrėžtų formų, kadangi sudaro vientisą kiemą. Byloje nebuvo atliekami matavimai, siekiant nustatyti tikslius atstumus nuo šiuo metu išvažinėtos dalies ir šalia esančių pastatų, todėl mano, kad apeliantė nurodydama konkrečius, faktiškai esančius atstumus siekia suklaidinti. Atkreipė dėmesį į tai, jog dėl pastatų išsidėstymo žemės sklype važiuojamoji dalis išties yra labai arti statinių. Taip pat teigia, jog, kaip matyti iš G. P. parengto plano, yra išlaikytas faktinis kelio linkis pagal šiuo metu faktiškai einantį kelią, užsibaigiantis kvadrato formos (12 x 12 m) automobilių apsisukimo aikštele, užtikrinančia, kad transporto priemonės (įskaitant specialiųjų tarnybų) galėtų apsisukti. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, faktinis kelio vingis yra išlaikytas.

9.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, esant išlaikytiems STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ įtvirtintiems atstumams, nesant fiksuotų aiškių įvažiavimo ir aikštelės linijų ir esant minimaliam skirtumui tarp šalių nurodomų atstumų, nėra pagrindo teigti, kad G. P. 2024 m. balandžio 26 d. parengtas naudojimosi planas neatitinka visų keliamų reikalavimų.

9.3. Nurodė, kad į bylą kartu su tripliku atsakovai yra pateikę ginčo žemės sklypo miškotvarkos projektą, kuriame užfiksuoti žemės sklype esantys miškai, kurie yra registruoti ir atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtintas sąvokas. Teigia, kad, priešingai, nei siekia įtikinti apeliantė, miškotvarkos projekte teritorija aplink statinius nėra priskirta miško teritorijai, nepaisant joje augančių pavienių pušų. Mano, kad apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi tvarką privalėjo atsižvelgti į šalia namų augančius medžiais ir tai vertinti kaip mišką, yra nepagrįstas.

9.4. Teigia, kad MB „Busolė“ parengtame plane daug „kreivų“ ir „lenktų“ linijų, atribojančių bendraturčių dalis, kas yra nepraktiška ir neracionalu. Pavyzdžiui, linijos tarp žemės dalių, pažymėtų skaičiais 3 ir 6, 6 ir 5, 4 ir 8. Žemės sklypo dalis, pažymėta 1-2, apskritai yra lenkta, be aiškių pririšimo erdvėje taškų. Akcentavo, kad žemės sklypo dalies, pažymėtos 1-2, 19,21 m ilgio kraštinės išdėstymas erdvėje nėra aiškus, kadangi ši linija yra lenkta, atstumo nuo rūsio nėra, atstumo nuo tvarto nėra, atstumo nuo gyvenamojo namo nėra. Tas pat pasakytina ir apie lygiagrečiai einančią kraštinę, suformuojančią kelią, kadangi ji taip pat yra lenkta, nepririšta prie egzistuojančių statinių. Faktiškai visi aikštelės 1-2 kampai nėra aiškiai susieti su žemės sklype esančiais statiniais, kas akivaizdžiai sąlygos konfliktus tarp šalių. Taip pat akcentavo, kad linijos tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų 4 ir 8, taip pat nėra niekaip susietos su objektais ar atskaitos taškais. Pažymėjo, kad G. P. 2024 m. balandžio 26 d. parengtame naudojimosi plane linijos yra maksimaliai tiesios, linijų susikirtimo taškai susieti su stacionariais objektais žemės sklype, dėl ko minimalizuojamas bet koks šalių ginčas dėl žemės ribos.

9.5. Nurodė, jog atsakovė siekia, kad būtų nustatyta tokia naudojimosi tvarka, jog S. S. būtų priskirta ta žemės sklypo dalis, kurioje stovi H. S. priklausantis šiltnamis, ir H. S. būtų priversta arba nusikelti šiltnamį ir išardyti pamatus, arba susitarti su S. S., kad šiltnamis liktų jam priskirtoje žemės sklypo dalyje. Pažymi, kad antruoju atveju susiklosto situacija, jog esant šiltnamiui ir nustačius apeliantės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką S. S. iš esmės negalėtų naudotis dalimi jam priskirtos žemės, kadangi dėl siauros dalies ir ten stovinčio šiltnamio jam priskirta žemės sklypo dalis (MB „Bosulė“ parengtame plane žymima 6) būtų padalyta į dvi dalis ir praktiškai būtų sunkiai panaudojama.

9.6. Pažymi, kad pagal MB „Bosulė“ parengtą planą S. S. priskirta žemės sklypo dalis (pažymėta 6) suformuota tokiu būdu, kad praktinis jos panaudojimas yra sudėtingas, t. y. dalis sklypo suformuota pailgos siauros formos, su planuojamu privažiavimu iš 1-2 pažymėtos dalies, o per vidurį šio privažiavimo stovi H. S. priklausantis stacionarus šiltnamis. Akivaizdu, kad tokia siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka neatitinka jokių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų ir prieštarauja faktiškai tarp šalių susiformavusiai žemės sklypo naudojimo tvarkai.

9.7. Teigia, jog apeliantė nusprendė, kad būtina numatyti bendro naudojimo taką žemės sklypo dalyje, kurioje yra jai priskiriamas miškas (MB „Bosulė“ plane pažymėta 1-3), nors šiuo metu šioje žemės sklypo dalyje nėra nustatyta nei servituto, nei suplanuota praėjimo. Pažymi, jog šioje dalyje, kaip ir paupyje, yra miško takelis, kuris kartais yra naudojamas trečiųjų asmenų praeiti į gretimus žemės sklypus. Atkreipė dėmesį į tai, jog minėtas takelis tėra miško takelis, nepažymėtas rajono žemėlapiuose ir nereikalaujantis atskiro iškyrimo ar atskiro žemės sklypo ar servituto suformavimo, todėl mano, kad jo išskyrimas neturi praktinės būtinybės.

9.8. Nurodė, kad pagal G. P. 2024 m. balandžio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą kiekvienas iš bendraturčių gavo po vienodą 20 100 kv. m žemės sklypo dalį, kas atitinka kasacinio teismo praktiką. Teigia, kad apeliantės sugalvota metodika, jog turėtų būti skaičiuojamas pastatų plotas, tada išvedama proporcija tarp pastatų ploto ir aplink esamo žemės sklypo, yra apskritai sunkiai suprantama ir nepagrįsta jokia aiškia logika. Atkreipė dėmesį į tai, jog takas prieiti prie pakrantės yra suformuotas pagal šalims priklausančius pastatus ir nulemtas objektyvių aplinkybių, o ne šalių valios, todėl mano, kad iš esmės nelabai galėtų būti keičiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas prašymas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal atsakovų pateiktą projektinį pasiūlymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiame žemės sklype yra statiniai, kurie įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021 atidalyti taip: priteista D. S. asmeninės nuosavybės teise daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteista H. S. asmeninės nuosavybės teise gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteista S. S. asmeninės nuosavybės teise viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors civilinėje byloje Nr. e2-75-617/2021 buvo keliamas klausimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau šis reikalavimas nebuvo tenkintinas.

15. Ieškovė teismui pateikė patikslintą MB „Busolė“ matininko M. K. 2024 m. balandžio 5 d. parengtą projektinį pasiūlymą, pagal kurį prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal patikslintą architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. projektinį pasiūlymą.

16. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu planai iš esmės parengti įvertinus tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką, atitinka lygių dalių principą (šalims priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo, t. y. 20 100 kv. m plotas), sudaro sąlygas šalims naudotis jiems priklausančiais statiniais, juose yra numatytas susisiekimas su viešuoju keliu, išskirtos miško žemės dalys, sudaro galimybę visiems bendraturčiams turėti galimybę prieiti prie upės, tačiau juose yra tam tikrų skirtumų, kurie iš esmės ir lėmė, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų pateiktas patikslintas architekto G. P. 2024 m. balandžio 26 d. projektinis pasiūlymas geriausiai atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė vadovaudamasis būtent atsakovų pateiktu projektiniu pasiūlymu.

17. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Apeliaciniu skundu iš esmės teigia, kad teismo patvirtintame atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane nurodytos kelio (įvažiavimo) ribos neatitinka faktiškai esamo kelio ribų, pažymėti ne visi bendrai naudojami žemės plotai, neproporcingai paskirstytas naudotis sklypo plotas prie pastatų, apsunkinta ieškovės galimybė patekti prie upės ir t. t. Ieškovės nuomone, nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvados, kad pagal atsakovų planą šalys turėtų galimybę naudotis joms priklausančiu turtu, jame esančiais statiniais bei infrastruktūra ir kad ši tvarka itin artima šiuo metu nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, teisingumą.

18. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, pagrindinį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimą – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.81 straipsniu, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas.

19. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37 punktas). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta: 1. Teisėtumo kriterijus reiškia, kad naudojimosi tvarka privalo atitikti teisės aktų reikalavimus; 2. Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus reiškia, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje; 3. Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos; 4. Naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus reškia, kad stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka atitinka suformuotoje kasacinio teismo praktikoje apibrėžtus principus, teismo nustatyta tvarka atitinka tarp šalių susiklosčiusį ilgalaikį faktinį naudojimą, taip pat yra racionali, patogi, užtikrinanti (kiek tai geriau įmanoma) proporcingumą, bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą ir darną. Atsakovų pateiktas ir teismo sprendimu patvirtintas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka teisėtumo, adekvatumo, dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu, racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektiniuose pasiūlymuose žemės naudingumas, vertingumas (tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu) savininkams priskirtose dalyse, plotuose yra panašūs; bendraturčiams suplanuotos žemės sklypo dalys, teritorijos yra racionalios naudoti, plotai aiškių, taisyklingų konfigūracijų, kiekvienam iš bendraturčių numatytas privažiavimas (susisiekimas) su jam priskirtu naudotis plotu bei statiniais. Taigi atitinka tokius Lietuvos teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kaip racionalumas, patogumus ir faktinis naudojimas, kurie turi užtikrinti proporcingą bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos įgyvendinimą.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kaip vieną iš nesutikimo pagrindų nurodo tai, kad atsakovų plane yra pakeistos esamo kelio (įvažiavimo) faktinės ribos, kelias be jokio teisėto pagrindo priartintas prie ieškovės pastatų. Ieškovės nuomone, kelio ribos atitraukimas nuo atsakovams priskiriamų sklypo dalių ne tik suteikia nepagrįstą pranašumą atsakovų interesams, tačiau apsunkina galimybes ieškovei naudotis jai priklausančiais pastatais, juos eksploatuoti, sudaroma papildomų nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina ir tai, jog, įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektinius pasiūlymus, matyti iš esmės analogiškas įvažiavimo linkis į kairę pusę, tačiau projektiniuose pasiūlymuose nustatant atstumus matuotos skirtingos vietos ir todėl nėra galimybės kategoriškai išvadai, jog pagal atsakovų pateiktą projektinį pasiūlymą ieškovės teisės buvo ypač apribotos taip pažeidžiant bendraturčių proporcingumo principą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės projektiniame pasiūlyme nurodytas įvažiavimo vingis atvaizduotas tik paties įvažiavimo pabaigoje, prieš pasiekiant apsisukimo aikštelę. Kitose įvažiavimo (kelio) vietose nuo ieškovei priklausančio statinio iki įvažiavimo nurodytas analogiškas 3 metrų atstumas. Įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nenustatyta aplinkybių, jog 3 m atstumas nuo ieškovei priklausančio statinio iki bendrai bendraturčių naudojamo kelio pažeistų jos teisėtus interesus, ypač turint omenyje, kad jos siūlomame naudojimosi plane numatytas vos 0,86 m didesnis atstumas.

22. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad sklypo dalis, paženklinta skaičiumi „2“, yra faktiškai apaugusi mišku – pušynas, todėl ieškovės plane ji pažymėta medžius žyminčiais simboliais. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nėra ginčo dėl to, jog sklypo dalis, paženklinta skaičiumi „2“, priskirtina naudotis ieškovei. Be to, abiejose projektiniuose pasiūlymuose nurodyta žemės sklypo dalis suformuota analogiškai, o tai, ar minėta žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais, ar šioje sklypo dalyje yra miškas, ar kitokio pobūdžio augalija, teisinės reikšmės, siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, neturi. Kitą vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypo dalis, paženklinta skaičiumi „2“, negali būti vertinama kaip miško žemė, kadangi tokių aplinkybių nepatvirtina oficialūs registro duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklypo dalies, paženklintos skaičiumi „2“, nesudaro pagrindo nei pakeisti, nei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių atsakovų plane yra nurodytas mažesnis bendrai naudojamo sklypo plotas negu ieškovės plane, todėl padarė formalią ir nepagrįstą išvadą, kad mažesnis bendrai naudojamo sklypo plotas padėtų išvengti ginčų ateityje. Ieškovė nurodo, kad didesnį bendrai naudojamą sklypo plotą pagal ieškovės planą sąlygoja atsakovų plano trūkumai, dėl kurių atsakovų plane yra parodytas ne visas faktiškai bendrai naudojamas plotas, t. y. nepažymėti kaip bendrai naudojami sklypo plotai: praėjimo takas link viešo objekto – valstybei priklausančio liepto ir teritorija prie atsakovams bendrosios nuosavybės teise priteisto šulinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami panaikinti skundžiamą sprendimą. Akcentuotina, jog iš į bylą pateiktų įrodymų nėra nustatyta, jog bendraturčiams priklausančiam žemės sklypui būtų nustatytas servitutas, numatantis praėjimo teisę iki ieškovės nurodomo valstybei priklausančio liepto. Tai, kad ieškovės nurodytoje vietoje yra miško takelis, kuris, kaip paaiškino bylos šalys, kartais naudojamas trečiųjų asmenų praeiti į gretimus žemės sklypus, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovai savo projektiniame pasiūlyme taip pat turėjo formuoti šį praėjimo taką. Kitą vertus, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovų pateiktame projektiniame pasiūlyme suformuota mažesnė bendrai naudojamo žemės sklypo dalis, nėra pagrindinė priežastis, kodėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta pagal atsakovų pateiktą projektinį pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektinis pasiūlymas yra racionalesnis, patogesnis ir labiau užtikrina proporcingą bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą.

24. Nors ieškovė apeliaciniu skundu pagrįstai teigia, jog sklypo dalyje, paženklintoje skaičiumi „7“, nuo apatinio S. S. priklausančio statinio pirties šiaurės vakarinio kampo iki „4“ sklypo ribos yra nurodytas atstumas 10,78 m, tačiau tai nekeičia fakto, kad atsakovų patektas projektinis pasiūlymas yra racionalesnis ir labiau atitinka bendraturčių proporcingumo principą. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypas nėra taisyklingos formos, be to, šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai labai plačiai išdėstyti didelėje teritorijoje, o tam pačiam bendraturčiui priklausantys keli statiniai nėra arti vienas kito (pvz., atsakovui S. S. priklausantys statiniai itin nutolę vienas nuo kito, ir nėra galimybės jų formuoti taip, kad patektų į vieną jam tenkančio sklypo dalį (tarp šių statinių įsiterpia kitų proceso dalyvių statiniai)). Šios aplinkybės lemia, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tik tai, jog naudojimosi tvarka atitiktų bendraturčio turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau įvertinus nurodytus individualius ginčo situacijos aspektus, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti ateityje galimus kilti ginčus, itin svarbu, kad nustatyti plotai būtų aiškūs, taisyklingų konfigūracijų.

25. Vadovaudamasis nurodytais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės siūlomame naudojimosi tvarkos plane riba, skirianti „3“ ir „6“ sklypus, taip pat sklypus „6“ ir „5“, yra išlinkusi, tiesės lūžio taškai nėra susieti su kokiu nors statiniu ar kitu realiai egzistuojančiu objektu, nėra žinomas ribos ilgis iki linkio, neaiškus išlinkimo kampas ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal ieškovės naudojimosi tvarkos planą, atsakovas S. S. faktiškai negalėtų racionaliai naudotis jam priskirtina žemės sklypo dalimi, pažymėta skaičiumi „6“, kuri sudaro net 26,35 aro arba 2 635 kv. m plotą. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog S. S. pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą priskirtina žemės sklypo dalis (pažymėta skaičiumi „6“) suformuota tokiu būdu, kad privažiavimas į šią sklypo dalį numatomas iš bendrai naudojamos žemės sklypo dalies, pažymėtos skaičiais 1-2, o šios sklypo dalies konfigūracija kelia klausimų dėl praktinio šio žemės sklypo dalies panaudojimo. Iš ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo matyti, kad suformuota žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „6“, yra pailgos siauros formos (tik 12,18 m pločio), o kiek aukščiau suformuotos sklypo dalies, per vidurį prieš pradedant minėtai žemės sklypo daliai platėti, stovi H. S. priklausantis stacionarus šiltnamis. Akivaizdu, kad esant tokiam sklypo išdėstymui, juo labiau kad žemės sklypas būtų apsunkintas ir kitam bendraturčiui priklausančiu statiniu, atsakovas S. S. negalėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, o tai neabejotinai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.

26. Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo naudojimo tvarką pagal atsakovų planą, pagal kurią ieškovei tenka daug mažesnė žemės sklypo dalis prie pastatų, palyginti su kitais bendraturčiais, t. y. kad žemė prie pastatų paskirstyta neproporcingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei teisės aktuose, nei formuojamoje teismų praktikoje nėra nustatyto reikalavimo, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėtų būti atsižvelgiama į bendraturčių valdomas žemės sklype esančių pastatų plotų dalis. Kaip minėta, žemės sklypas nėra taisyklingos formos, be to, šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai labai plačiai išdėstyti didelėje teritorijoje, kas itin riboja galimybes pasirinkti tinkamiausią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad yra būtini tam tikri kompromisai, kurie nepažeistų bendraturčių lygiateisiškumo principo.

27. Ieškovės teigimu, atsakovų pasiūlyta naudojimosi tvarka yra ydinga, kadangi, ieškovei paskyrus neproporcingai mažai žemės ploto prie jai priklausančių pastatų, ji neturės galimybių įsirengti nei šulinio, nei daržo, nei bityno. Be to, tokia tvarka labai apribos ieškovės privatumo ribas ir autonomiją ir provokuos šalių konfliktines situacijas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš į bylą atsakovų pateikto bei pirmosios instancijos teismo patvirtino naudojimosi žemės sklypu projektinio pasiūlymo matyti, kad atsakovei tenkančios naudotis žemės sklypo dalys, pažymėtos skaičiais „3“ ir „4“, kuriose yra ir ieškovei priklausantys statiniai, iš viso sudaro 3 330 kv. m (žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „3“, sudaro 1 102 kv. m, žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „4“, sudaro 1 102 kv. m) arba 33,30 aro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 33,30 aro plotas yra daugiau nei pakankamas įsirengti savo šulinį bei daržą. Dar daugiau, pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą ieškovė sau iš esmės buvo pasididinusi žemės sklypo dalį, pažymėtą skaičiumi „3“, kuris šiaurinėje sklypo dalyje net 100 metrų ribojosi su keliu. Tuo tarpu žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „4“, šiaurinėje dalyje ribojasi su mišku, kas, teismo vertinimu, būtų labiau tinkama vieta bitynui įsirengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nenurodo konkrečių objektyvių priežasčių, kodėl pagal atsakovų pateiktą projektinį pasiūlymą ji negalėtų tinkamai eksploatuoti jai priklausančių statinių, todėl, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovų pateiktas projektinis pasiūlymas neribos ieškovės nuosavybės teisių ir neapsunkins galimybės naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi pagal tikslinę jos paskirtį.

28. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal atsakovų pateiktą projektinį pasiūlymą ieškovei apsunkinamos galimybės patekti prie upės ar nepagrįstai sumažinama ieškovei tenkanti upės pakrantės dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal ieškovės į bylą pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektinį pasiūlymą, ieškovė pati sau prisiskyrė 29,67 m upės pakrantės, o pagal atsakovų pateiktą bei teismo patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektinį pasiūlymą ieškovei tenka 30 metrų upės pakrantės, kas reiškia, jog pagal teismo patvirtintą projektinį pasiūlymą ieškovei tenka net daugiau upės pakrantės nei ieškovė pageidavo.

29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės argumentai, jog patvirtinus atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką ji nebegalės tiesia linija patekti prie upės, o jai reikės šiek tiek paeiti į šoną, negali būti laikomi objektyviais ir pakankamais siekiant panaikinti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abu šalių pateiktus projektinius pasiūlymus, konstatuoja, jog pagal pirmosios instancijos teismo patvirtiną naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovei nėra apribota galimybė patekti prie upės pakrantės, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad apeliaciniu skundu nurodomi argumentai yra pakankami panaikinti skundžiamą nutartį.

30. Apibendrinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektinį pasiūlymą laikė labiausiai atitinkančiu visų bendraturčių interesus, kadangi atsakovų pateiktas projektinis pasiūlymas atitiko ne tik teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principus, tačiau ir patvirtintas projektinis pasiūlymas buvo suderinamas su racionalumo ir efektyvumo kriterijais.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus ir tinkamai kvalifikavo ginčą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. 2025 m. sausio 16 d. teisme gautas atsakovų atstovo prašymas priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 089 Eur H. S. ir 1 089 Eur S. S.. Taip pat kartu su šiuo prašymu į bylą buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, t. y. 2025 m. sausio 13 d. suminės darbų ataskaitos, 2025 m. sausio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2501-0261 ir 2025 m. sausio 13 d. patvirtinimai apie lėšų įskaitymą, iš kurių matyti, kad atsakovai sumokėjo advokatui po 1 089 Eur sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovų atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovų prašoma priteisti po 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam atsakovui suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovams priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. S. iš ieškovės D. S. 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei H. S. iš ieškovės D. S. 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Irma ČuchrajKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė