Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Kirkiliavas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų. Atskirajame skunde keliamas klausimas, pagrįstai teismas atsisakė priimti apelianto netiesioginį ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme ar ne (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atsisakymo priimti netiesioginį ieškinį vertinimo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl to asmuo, įgyvendindamas šią teisę, gali pareikšti ieškinį teisme įstatymo nustatyta tvarka.

11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas).

12. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas; 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024, 27 punktas).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

14. Apeliantas pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo siekia, kad LUAB „Enifas“ būtų priteistas iš nemokumo administratorės, jo nuomone, padarytos 1 920 610,3 Eur žalos atlyginimas.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Enifas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Kirkiliavas“. Teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino apelianto finansinį reikalavimą UAB „Enifas“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino LUAB „Enifas“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro (civilinė byla Nr. eB2-97-432/2023). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 24 d. nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A‑157‑934/2024). LUAB „Enifas“ 2024 m. kovo 18 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

16. Juridinis asmuo įgyja civilinį teisnumą ir veiksnumą, t. y. galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas, nuo jo įsteigimo momento – įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.63 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnis). Juridiniam asmeniui pasibaigus, pasibaigia ir jo civilinis teisnumas bei veiksnumas. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu (CK2.95 straipsnio 1 dalis). CK 2.106 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens likvidavimo pagrindų baigtinis sąrašas. Vienas tokių – teismo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį (CK 2.106 straipsnio 2 punktas). Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro CK 2.95 straipsnio 3 dalis).

17. Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022, 26 punktas). Byloje nėra duomenų, kad LUAB „Enifas“, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas būtų perėmęs kitas asmuo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, išregistravus LUAB „Enifas“ iš Juridinių asmenų registro, neliko subjekto, kurio interesais galėtų būti pareikštas netiesioginis ieškinys (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Dėl to, patenkinus ieškovo netiesioginį ieškinį pasibaigusio juridinio asmens naudai, teismo sprendimas nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas atsisakymas priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Dėl apelianto procesinio elgesio vertinimo

20. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančio byloje asmens pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta teismui pareiga imtis CPK nurodytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti.

21. Teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, t. y., kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).

23. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pakartotinai pateiktą apelianto netiesioginį ieškinį. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantas ne kartą pareiškė tokį patį ieškinį, taip pat ir atskirąjį skundą, kuriuos grindė tomis pačiomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.: e2‑2698‑656/2024, e2-2447-562/2024, e2-3285-565/2024, e2-1966-643/2025; Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.: e2-800-464/2024, e2‑698‑553/2024, e2-90-790/2025, e2-431-516/2025). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą apeliantui išaiškino, kad toks jo procesinis elgesys nesuderinamas su CPK 2 straipsnyje nurodytu civilinio proceso tikslu ginti savo galbūt pažeistas materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomus interesus, prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams, pareigai sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

24. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas toliau nepaiso teismų išaiškinimų, teikia tokiomis pačiomis aplinkybėmis grindžiamus netiesioginius ieškinius, o teismui atsisakius juos priimti, teikia atskiruosius skundus, kuriuose nurodo tuos pačius argumentus. Toks apelianto procesinis elgesys nelaikytinas sąžiningu, negali būti pateisinamas, nes eikvojamas teismų laikas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesinis elgesys, kai apeliantas piktnaudžiauja procesine teise, nuolat reikšdamas tą patį nenagrinėtiną teisme ieškinį ir tais pačiais argumentais grindžiamą atskirąjį skundą, dėl kurių teismai jau pasisakė įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, negali būti toleruojamas. Nustačius, kad apeliantas nesąžiningai pateikė ieškinį ir atskirąjį skundą, konstatuojama, kad yra pagrindas pritaikyti CPK 95 straipsnio 2 dalį ir skirti jam baudą.

25. Spręsdamas dėl baudos dydžio, apeliacinis instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas – fizinis asmuo. Jis žinojo ir suprato, kad pareiškė nenagrinėtiną teisme ieškinį ir nepagrįstą atskirąjį skundą, neatsižvelgė į daugkartinius teismų išaiškinimus ir įspėjimus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui anksčiau būtų paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skiria apeliantui 1 000 Eur baudą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Paskirti ieškovui J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Išaiškinti ieškovui J. J., kad paskirta bauda turi būti sumokėta valstybei, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitą, įmokos kodas – 6800.

Išaiškinti ieškovui J. J., kad jis per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti Lietuvos apeliacinį teismą panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą.