Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-920-1187/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
2S-920-1187/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01201-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-920-1187/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01201-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, antstolis Saulius Mulevičius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. S. (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus (toliau – Antstolis) veiksmų, kuriuo prašė:

1.1. Panaikinti Antstolio procesinius dokumentus: 2024 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-128, 2024 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-127, 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-170-19099 vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/02209.

1.2. Panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimų sumas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

1.3. Sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1.4. Pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių.

2. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos yra neproporcingas ir nesąžiningas.

2.2. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos (45,98 Eur) yra neteisėtos, neracionalios, nebūtinos, išpūstos ir ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos, taip pat nepagrįstai indeksuotos.

Šalies argumentai

2.3. Išieškotojos inicijuotas priverstinis skolos išieškojimas yra neteisėtas ir nesąžiningas, nes pareiškėjos ir išieškotojos bylos nėra pasibaigusios, teismuose nagrinėjami pareiškėjos pateikti apeliaciniai skundai. Dėl šioje byloje išieškomos sumos priteisimo pareiškėjos pateiktas apeliacinis skundas nebuvo priimtas, todėl priteistos skolos pagrįstumas yra abejotinas.

3. Antstolis Saulius Mulevičius 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomąja byla teismui. Antstolis nesutikimą su pareiškėjos skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Vykdomosios bylos užvedimo dieną nebuvo jokių duomenų, kad vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka.

3.2. 2024 m. sausio 4 d. skolininkei registruotąja pašto siunta ir elektroniniu paštu buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris jai įteiktas 2024 m. sausio 6 d. Pagal CPK 659 straipsnį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.

3.3. Pareiškėjos ginčijamas 2024 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas remiantis CPK 611 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka bei įkainiais (vykdomosios bylos administravimo išlaidos – pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 105.1, 109 punktus; išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomosiose bylose šių asmenų suteiktas paslaugas – pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 105.2, 134 punktus). Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje paskaičiuotos teisingai, pritaikius to ketvirčio vartotojų kainų indeksą Sprendimų vykdymo instrukcijos 135–136 punktuose nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:

4.1. Skolininkė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Skolininkei nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi skolininkės apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodyta nutartis 2023 m. spalio 19 d. įsiteisėjo. Taigi, priešingai nei teigia skolininkė, teisminis nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. e2-3282-994/2023 yra baigtas. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu išieškotojai 2023 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl skolininkė privalo jį vykdyti.

4.2. Nagrinėjamu atveju, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus apie išieškotojos nesąžiningumą ir išieškomos skolos nepagrįstumą, skolininkė nenurodė jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-170-19099 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti.

4.3. Nors skolininkė ir nesutinka su CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, jis yra imperatyvaus pobūdžio ir nei antstolis, nei teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokio termino nei jį nagrinėjamu atveju numato proceso įstatymas, nes vykdomajame dokumente nenurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas. Taigi, šiuo atveju antstolis, nustatydamas raginime terminą, negalėjo nukrypti nuo CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dešimties dienų termino.

4.4. Antstolis vykdymo procese tinkamai taikė CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – SVI, Sprendimų vykdymo instrukcija) teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidas, todėl skolininkės prašymas panaikinti antstolio 2024 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-127 atmestinas kaip nepagrįstas.

4.5. Prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateikiamas teismui, priėmusiam vykdytiną sprendimą, bet ne skundžiant antstolio atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkė būtų kreipusis į vykdytiną sprendimą priėmusį teismą su prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą.

4.6. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl CPK 681 straipsnio 1 dalies konstitucingumo, be to, nurodyta įstatymo nuostata šioje byloje apskritai netaikytina, todėl kilusio ginčo kontekste laikytina neaktualia. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti skolininkės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantė (pareiškėja) A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų ir kitus pareikštus prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Antstolis nepagrįstai 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-170-19099 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti, kadangi priteistos skolos pagrįstumas yra abejotinas, nes vien tai, kad skolininkės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo nebuvo priimtas, o analogiškas jos skundas kitoje byloje buvo priimtas, teikia pakankamą pagrindą abejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu priteistos skolos pagrįstumu.

5.2. Teismas turėjo teisę ir teisinį pagrindą matydamas prieštaravimą kreiptis į Konstitucinį teismą, nes antstolio raginime nustatytas 10 d. terminas sumokėti skolą iš esmės prieštarauja ES teisei ir EK Direktyvoms, bei LR įstatymams. Minėtas terminas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui (konstituciniam teisinės valstybės principui), nes jis nepagrįstai apriboja pareiškėjos teisę į jos teisių gynimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra diskriminacinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdymo išlaidas pagrindė vykdomojoje byloje esantys įrodymai, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Teismas taip pat turėjo teisę ir pareigą įvertinti ar vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį ir ar vykdomosios bylos administravimo išlaidos atitiko antstolio ir jo darbuotojų patiriamas realias sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde labai detaliai ir išsamiai nurodė, kad vykdymo išlaidos akivaizdžiai per didelės, nesąžiningos ir nedetalizuotos.

5.4. Teismo pasiūlymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreiptis į teismą su dar vienu prašymu buvo neprotingas ir neracionalus bei neekonomiškas, be to ir nesąžiningas. Prašymas galėjo būti patenkintas, o ne atmestas remiantis formaliais motyvais.

Šalies argumentai

5.5. Pareiškėja skunde argumentuotai prašė teismo įvertinti būtent CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatos, o ne CPK 681 straipsnio 1 dalies konstitucingumą. Pareiškėjos nurodyta įstatymo nuostata šioje byloje buvo pritaikyta, todėl kilusio ginčo kontekste buvo laikytina aktualia.

Motyvuojamoji dalis

5.6. Visi kiti skundo argumentai turėjo esminės reikšmės skundžiamų antstolio atliktų veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų visų teismas atskirai turėjo pasisakyti.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tik išnagrinėjus atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, atsakovės prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti tenkintas. Teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jai, įvykdymas pasunkėtų.

6. Antstolis Saulius Mulevičius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą naudojantis savo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Vykdomosios bylos užvedimo dienai nebuvo jokių duomenų, kad minėtas vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka. Taip pat nebuvo duomenų, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones bei stabdytų išieškojimo veiksmus pagal šį vykdomąjį dokumentą, ar būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

6.2. Vykdomojoje byloje esantis 2024 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas ir detalizuotas pagal teisinį reglamentavimą, kaip tai numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 - 3 punktuose. Skolininkė savo skunde, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimas nėra teisingas ir neatitinka SVI nurodytos jų apskaičiavimo tvarkos ar dydžių.

6.3. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). Todėl minėto procesinio dokumento siuntimui bei įteikimui vykdymo procese nėra taikomas CPK 605 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinių dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis vykdymo proceso dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkei ne vieną kartą yra išaiškinta teisė bei galimybė prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos, kurioje ji gali susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais procesiniais dokumentais bei teikti prašymus dėl šių dokumentų gavimo elektroninio ryšio priemonėmis.

6.4. Susipažinus su pateikto skundo turiniu, matyti, kad skolininkė skunde remiasi hipotetinėmis prielaidomis, nukrypdama nuo jos atžvilgiu vykdomo priverstinio skolos išieškojimo bei vykdymo procese taikomų procesinių normų, nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais grindžia savo skundo reikalavimus. Vykdomosiose bylose pateikiamų skolininkės skundų turinys yra analogiškas ankstesnių pateiktų skundų turiniams, kuris kartojasi ir yra blanketinės formos, ir kuris visiškai neatitinka vykdomųjų bylų medžiagos bei faktinių vykdymo proceso aplinkybių. Iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenų matyti, kad skolininkė nuo 2021 metų vykdymo procese buvo pateikusi 11 skundų dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismai visus skundus atmetė. Skolininkė ir toliau aiškiai bei nepagrįstai vilkindama vykdymo procesą teikė skundus ir dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, tačiau apeliacinės instancijos teismai paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjos skundas atmestas, iš esmės nurodant, jog teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde pareiškėja iš esmės kartoja skunde pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti, t. y. didelę dalį atskirojo skundo sudaro perkeltas tekstas iš skundo, išnagrinėto pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė pareiškėjos ginčijamą antstolio veiksmų klausimą, pasisakė dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

12. Pareiškėjos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes jis nepagrįstai apriboja pareiškėjos teisę į jos teisių gynimą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra diskriminacinio pobūdžio.

13. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu.

14. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013). Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

15. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės keliami klausimai dėl CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dešimties dienų termino sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodo deklaratyvaus pobūdžio ir subjektyvia nuomone pagrįstus samprotavimus dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies neatitikimo Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad dėl pareiškėjai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių raginime nustatytas terminas, pareiškėjos nuomone, nėra pakankamas, savaime neteikia pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios teisės normos atitikties Konstitucijai.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad individualaus konstitucinio skundo institutas suteikia teisę kiekvienam žmogui, manančiam, kad aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos priimti sprendimai pažeidžia jo konstitucines teises ar laisves, tiesiogiai Konstituciniame Teisme ginčyti tas teises pažeidžiantį įstatymą ar kitą teisės aktą (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

18. Vykdomosios bylos Nr. 0170/23/02209 (toliau – Vykdomoji byla) duomenimis nustatyta, kad išieškotoja UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė antstoliui Sauliui Mulevičiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3282-994/2023 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl 251,64 Eur skolos, 42,74 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 55,45 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) A. S. išieškotojos UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.

19. Antstolis 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-170-19099 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti. Antstolis vykdomojoje byloje taip pat priėmė 2024 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-127 ir 2024 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-128. Nurodyti procesiniai dokumentai 2024 m. sausio 4 d. skolininkei buvo išsiųsti registruotąja pašto siunta ir elektroniniu paštu. Byloje pateiktas registruotos siuntos įteikimo pranešimas patvirtina, kad procesiniai dokumentai skolininkei (jos atstovui) įteikti 2024 m. sausio 6 d.

20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. CPK 644 straipsnio 1 punktas nustato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso.

21. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

22. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

23. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

24. Apeliantė antstolio 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymo Nr. S-23-170-19099 priimti vykdomąjį raštą vykdyti neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės kvestionuodama priimto sprendimo, kurio pagrindu išduotas Vykdomasis raštas, teisėtumą.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3282-994/2023 patenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S., priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės 251,64 Eur skolos, 42,74 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (294,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 17 d.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimas tampa privalomas (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesas civilinėje byloje Nr. e2-3282-994/2023 yra baigtas, sprendimas įsiteisėjęs, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad antstolis pagrįstai 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-170-19099 priėmė Vykdomąjį raštą vykdyti. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nenurodė jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti Vykdomąjį raštą, tokių nenustatė ir teismas.

Dėl raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodyto termino ir jo siuntimo tvarkos

28. SVI 7 punkte nurodyta, kad, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą; patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą išsiųsdamas skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, numatant, jog tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos.

29. Apeliantė nesutinka su antstolio 2024 m. sausio 4 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-128 nurodytu 10 dienų terminu teismo sprendimui įvykdyti, nurodydama, jog šis CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, LR įstatymams, ES teisei. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad šioje nutartyje padarius išvadą, jog nėra pagrindo abejoti, kad CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma prieštarautų Konstitucijai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nei antstolis, nei teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokio termino nei jį nagrinėjamu atveju numato proceso įstatymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio 2024 m. sausio 4 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-128.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavo ir antstolio dokumentų siuntimo

30. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti, ar vykdymo išlaidos buvo grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį, ir/ar vykdomosios bylos administravimo išlaidos atitiko antstolio ir jo darbuotojų patiriamas realias sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti.

31. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidos reglamentuotos SVI 109 ir 120 punktuose.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai išanalizavo ir įvertino antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodytas sumas ir jų atitikimą SVI.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nei savo skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde iš esmės neįrodinėjo, kaip konkrečiai antstolis, atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas – apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl teisės aktuose (SVI) nustatytų dydžių nepagrįstumo (apeliantės teigimu, nustatyti dydžiai yra per dideli). Šiuo atveju pareiškėja nepateikė skaičiavimų, nepagrindė savo skundo motyvų aiškiomis aplinkybėmis, teisės normomis, jog antstolis viršija savo įgaliojimus netinkamai atlikdamas skaičiavimus, nustatydamas vykdymo išlaidų dydį ar pan. Patvarkymuose antstolis tiksliai ir konkrečiai nurodo, už ką išskaitomas ir reikalaujamos atitinkamos sumos, nukreipia į teisės aktų normas, detalizuoja kuo remiantis nurodo išieškotinas sumas. Be to, antstolis atliko tik tuos veiksmus, kurie yra būtini siunčiant raginimą įvykdyti sprendimą. Tuo tarpu teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, neturi teisinio pagrindo vertinti ar SVI nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nėra per dideli, kadangi šie dydžiai reglamentuoti teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio 2024 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-127.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad antstolis raginimą ir kitus antstolio procesinius dokumentus turėjo siųsti jai tik el. paštu. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnio 2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnio 3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu CPK 657 straipsnio 1 dalis nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

35. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis procesinius dokumentus siuntė kartu su raginimu, todėl nesant pareiškėjos prašymo dokumentus siųsti tik elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 657 straipsnio 1 dalies normos ir raginimą su procesiniais dokumentais siųsti elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog antstolis procesinius dokumentus pareiškėjai siuntė netinkamai.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo

36. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 12 – 18 mėnesių terminui, kadangi pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį prašymą rėmėsi formaliais motyvais, o kreipimasis į teismą su dar vienu prašymu būtų neprotingas, neracionalus bei neekonomiškas.

37. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas reglamentuotas CPK 284 straipsnyje. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl šiuo atveju yra nagrinėjamas antstolio veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu antstolio funkcijoms nėra priskirta spręsti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kaip minėta, CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad tokią teisę turi tik teismas.

38. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino apeliantei, kad toks prašymas turi būti pateikiamas teismui, priėmusiam vykdytiną sprendimą, bet ne skundžiant antstolio atliktus veiksmus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

39. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo.

40. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui; o tuo atveju, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

41. LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9570-1014/2024, kuria pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Pareiškėja minėtą nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui, skundas dar nėra išnagrinėtas.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio prašymo nesprendė nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi jis nagrinėjamas atskiroje byloje.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

43. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, neįvertino visų apeliantės argumentų, kas pirmosios instancijos teismo nutartį daro nemotyvuotą ir todėl naikintiną. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Antra, pastebėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos vertinti ir pasisakyti dėl visų pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, savo esme nesusijusių su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais. Susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai, visapusiškai ir detaliai nustatė faktines bylos aplinkybės bei aiškino ir taikė vykdymo proceso teisės normas, pasisakydamas iš esmės dėl visų pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su skundžiamais antstolio procesiniais veiksmais. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

44. Nagrinėjamu atveju antstolis prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad skunde remiasi hipotetinėmis prielaidomis, nukrypdama nuo jos atžvilgiu vykdomo priverstinio skolos išieškojimo bei vykdymo procese taikomų procesinių normų, nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais grindžia savo skundo reikalavimus. Vykdomosiose bylose pateikiamų skolininkės skundų turinys yra analogiškas ankstesnių pateiktų skundų turiniui, kuris kartojasi ir yra blanketinės formos, ir kuris visiškai neatitinka vykdomųjų bylų medžiagos bei faktinių vykdymo proceso aplinkybių. Pareiškėjos visi skundai buvo atmesti, tačiau skolininkė ir toliau nepagrįstai vilkindama vykdymo procesą teikia skundus.

45. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

46. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

47. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

48. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Taigi asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo.

49. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnį, nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas). Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023 31 punktas).

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas savaime nėra piktnaudžiavimas. Nors sutiktina su antstoliu, jog pareiškėja yra ir anksčiau teikusi iš esmės analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad šioje vykdomoje byloje toks skundas teikiamas pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis nepagrįstai tvirtina, kad šiuo atveju skundo pateikimas vilkina priverstinio išieškojimo procesą. CPK 510 straipsnio 8 dalis numato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo Vykdomojoje byloje buvo atmestas. Taigi, antstolis ir toliau gali atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundo pateikimas neužvilkino teismo sprendimo įvykdymo ir skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdė, todėl nėra pagrindo skirti nuobaudą pareiškėjai.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė. Atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apeliantės (pareiškėjos) A. S. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė