Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto P. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys P. G., garažų savininkų bendrija „Nendrė“, Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015 metais išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10607-965/2015 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kur buvo nustatytas faktas <...>, kad P. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79.

2. 2017 m. gegužės 10 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo V. L. prašymas, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 bei pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kurioje nustatytas faktas, kad pareiškėjas P. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79, nustatant faktą, kad pareiškėjas V. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79. 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi terminas prašymui paduoti atnaujintas, patikslintas prašymas priimtas. Pagal neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens V. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo 2017 m. birželio 13 d. teismo nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 buvo atnaujintas.

3. Atnaujinus procesą, V. L. prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, nustatant faktą, kad V. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad V. L. ir P. G. 2005 m. vasario 8 d. supažindino bendras pažįstamas S. R. ir pokalbio metu P. G. prasitarė, kad nori parduoti savo garažą. V. L. nutarė garažą pirkti ir tą pačią dieną parengė garažo pirkimo–pardavimo sutartį dviem egzemplioriais, o kitą dieną sumokėjo P. G. 434,43 EUR (1500 Lt) ir abu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Po sutarties sudarymo praėjus keliems mėnesiams pakeitė garažo durų spyną, garaže sudėjo baldus, įstatė metalines duris, suremontavo garažo stogą, sustiprino garažo sienas. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. susitikus su P. G., jis paneigė pardavęs savo garažą, kaltino V. L. užgrobus garažą ir reikalavo jį atlaisvinti. Apie tai, kad P. G. teismine tvarka pripažinta nuosavybės teisė į ginčo garažą, V. L. sužinojo 2016 m. kovo 30 d. Registrų centre, kur atvyko dėl to paties garažo kadastrinių matavimų atlikimo. V. L. nurodė, kad prieš paduodant prašymą į teismą, apie 2015 m. gegužės–birželio mėnesį, P. G. skambino jam į asmeninį telefoną ir pasiūlė iš naujo nupirkti garažą už 1500 EUR. Vėliau buvo dar kartą siūloma pirkti garažą, tačiau jau už 2 000 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 24 d. sprendimu pakeitė 2015 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 panaikinant jo dalį dėl P. G. nuosavybės teisės įgijimo į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79, nustatant, kad pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pareiškėjas V. L., priteisė iš suinteresuoto asmens P. G. 13,91 EUR išlaidų už Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo pateikimą pareiškėjo V. L. naudai, priteisė iš suinteresuoto asmens P. G. Valstybei 53,81 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. G. civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 prašydamas nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 23,01 kv. m. ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų nei apie 2005 m. vasario 9 d. sutartį su V. L., nei apie 2014 m. spalio 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento klastojimo, nei apie 2015 m. gegužės 5 d. gautą Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą bei tuo pagrindu nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

4.2. Nurodė, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje, nagrinėjant pareiškėjo V. L. pareiškimą, susipažinus su pateiktais rašytiniais įrodymais byloje, pareiškėjo paaiškinimais, specialisto išvadomis, teismas negali sutikti su 2015 m. spalio 7 d. sprendime teismo padaryta išvada, kad nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į garažą įgijo P. G., kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. L. su P. G. 2005 m. vasario 9 dieną sudarė sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, bei ją patvirtino savo parašais. Tai, kad sutartį pasirašė P. G., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktas rašysenos tyrimas ir 2015 m. gegužės 5 d. pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktoje 2005 m. vasario 9 d. sutartyje dėl nekilnojamojo turto pardavimo rankraštinį įrašą „P. G.“ parašė ir P. G. vardu pasirašė P. G.. Tą pačią išvadą patvirtino ir civilinės bylos Nr. A2-575-769/2018 nagrinėjimo metu paskirta teismo ekspertizė, kurios 2017 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akte nurodyta, kad tirti pateiktoje 2005 m. vasario 9 d. sutartyje rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) parašė ir P. G. vardu pasirašė P. G..

4.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 dėl P. G. nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi yra nepagrįstas, nes dar 2005 m. vasario 9 d. sutartimi P. G. perleido savo garažą V. L., tokiu būdu nutraukdamas savo valdymą. Nurodyti duomenys nebuvo pateikti teismui, nagrinėjusiam bylą, V. L. nebuvo įtrauktas į procesą, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, dėl to civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje išdėstytų aplinkybių matyti, kad V. L., sumokėjęs 2005 metais P. G. suderėtą kainą už garažą, nuo 2005 metų iki 2015 metų nepertraukiamai naudojosi ir valdė 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79, todėl įgijo nuosavybės teises įgyjamąja senatimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-575-769/2018 ir priimti naują sprendimą – V. L. prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nesiremdamas įrodymų pakankamumo taisykle, priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad V. L. iki 2014 metų rudens nepažinojo, o 2005 m. vasario 9 d. rankraštiniai įrašai yra gerai suklastoti, o teismas vertindamas šias aplinkybes vadovavosi tik specialistų ir ekspertų išvadomis.

5.2. Teigia, kad garažo įsigijimo aplinkybės yra abejotinos ir nelogiškos, kadangi pirkėjas V. L. pirkdama garažą nesidomėjo, netikrino jokių dokumentų, ar apeliantas yra garažo savininkas, o iš karto pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykusio susitikimo metu paaiškėjus, jog V. L. savinasi garažą, apeliantas kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir neįvertino liudytojo R. Ž. paaiškinimų, jog jam, kaip giminaičiui, apeliantas 2012 metais leido naudotis ginčijamomis garažo patalpomis.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. L. prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime išdėstyti šie argumentai:

6.1. V. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi 2005 m. vasario 9 d. tarp V. L. ir P. G. sudaryta rašytine sutartimi, kurioje rankraštinių įrašų ir P. G. parašo autentiškumą patvirtino policijoje atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti specialisto išvada ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atlikta 2017 m. lapkričio 22 d. teismo rašysenos ekspertizė. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, kada parašai yra suklastoti, ir šią aplinkybę paneigia specialistų išvados, o netikėti specialistų išvadomis nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad ekspertizė buvo atlikta P. G. prašymu.

6.2. Dėl garažo įsigijimo aplinkybių nurodo, kad 2005 m. vasario 8 d. lankėsi garažų teritorijoje, kur kartu su S. R. sutiko P. G.. Pokalbio metu apie garažus P. G. prasitarė, kad nori parduoti savo garažą. Teigia, kad apžiūrėjus P. G. garažą nutarė jį pirkti, tačiau tiek S. R., tiek pats P. G. paaiškino, kad Garažų statybos kooperatyvas neperregistruotas į garažų savininkų bendriją, garažai neinventorizuoti ir neįregistruoti Registrų centre, kad buvę Garažų statybos kooperatyvo nariai neturi nuosavybės dokumentų. Būtent dėl šių priežasčių V. G. pavyko suderėti mažesnę garažo kainą. Dėl apelianto argumentų, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nurodo, kad neįtikėtina, jog P. G. būtų ėmęsis tokių veiksmų, suvokiant galimą baudžiamąją atsakomybę už melagingą nekalto asmens įskundimą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnyje. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl leidimo naudotis garažu giminaičiui nurodo, kad liudytojas R. Ž. duodamas paaiškinimus supainiojo aplinkybes, tai yra per kurį garažą pateko į ginčijamo garažo patalpas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atnaujintas procesas civilinėje byloje, ir atsižvelgus į naujas aplinkybes pakeistas sprendimas. Apelianto apeliacinio skundo nesutikimo motyvų esmė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso įstatymo nustatytas įrodinėjimo taisykles.

Faktinės aplinkybės.

10. Remiantis civilinės bylos 2-10607-965/2015 medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 116 „Dėl leidimo vykdyti tyrinėjimo-projektavimo darbus ir žemės sklypų suteikimo“ nusprendė suteikti Butų ūkio valdybai 0,8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teritorijų kooperatiniams garažams statyti (apie 140 boksų) bei pavedė Statybos ir architektūros valdybai pažymėti suteiktų sklypų ribas, užsakovams pateikus geodezines nuotraukas (c. b. 2-10607-965/2015, tomas 1, b. l. 66). Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 142 „Dėl garažų kooperatyvų organizavimo“ minėtame sklype nusprendė organizuoti prie miesto Vykdomojo komiteto individualių automobilių garažų statybos kooperatyvą „Nendrė“ (c. b. 2-10607-965/2015, tomas 1, b. l. 67), kuris Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip Garažų savininkų bendrija „Nendrė“ (c. b. 2-10607-965/2015, tomas 1, b. l. 64–65). 1992 m. liepos 8 d. GSK „Nendrė“ narių susirinkimo protokole sudarytas pirmųjų garažų savininkų sąrašas (c. b. 2-10607-965/2015, tomas 1, b. l. 79–83). Teismas konstatuodamas, kad P. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo garažo patalpas, rėmėsi byloje esančiomis pirkimo–pardavimo sutartimis, mirties liudijimais (c. b. 2-10607-965/2015, tomas 1, b. l. 86-200, tomas 2, b. l. 2–93). Remiantis šiais rašytiniais įrodymais Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015 metais išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10607-965/2015 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kur buvo nustatytas faktas, kad P. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79 (c. b. 2-10607-965/2015, tomas 2, b. l. 160–168). Atnaujinus procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-575-769/2018 nutarta pakeisti 2015 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 panaikinant jo dalį dėl P. G. nuosavybės teisės įgijimo į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79, nustatant, kad pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises į 23,01 kv. m ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-79, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo V. L.. Atnaujinus bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad V. L. iš P. G. 2005 m. vasario 5 d. įsigijo garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų statybos kooperatyvo „Nendrė“ pastate tarp (duomenys neskelbtini) gatvės. Sutartyje nurodyta, kad perduodamos visos teisės į minėtą garažą, sutartis yra galutinė ir sudaryta dviem egzemplioriais kiekvienai sutarties šaliai ir turi vienodą juridinę galią. Sutartis pasirašyta tiek P. G., tiek V. L. (c. b. A2-9178-838/2016, b. l. 36). Pagal P. G. pareiškimą dėl galimo dokumento suklastojimo 2014 m. spalio 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 33-1-01844-14, b. l. 1), kurio eigoje nutarta skirti rašysenos ekspertizę ištiriant P. G. parašo originalumą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 33-1-01844-14, b. l. 35). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-19(15) nurodyta, kad 2005 m. vasario 9 d. sutartyje dėl nekilnojamo turto pardavimo rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) parašė ir P. G. vardu pasirašė P. G. (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 33-1-01844-14, b. l. 70). Ikiteisminis tyrimas 2015 m. gegužės 25 d. atsižvelgus į tai, kad V. L. kaltu neprisipažino, ir į tai, kad atlikta teismo ekspertizės išvada patvirtino, jog sutartį pasirašė pats P. G., nutrauktas ((ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 33-1-01844-14, b. l. 95–98). Tas pačias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 22 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1980(17) (c. b. A2-575-769/2018, tomas 3, b. l. 100–102).

Dėl įrodymų vertinimo.

11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nesiremdamas įrodymų pakankamumo taisykle priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad V. L. iki 2014 metų rudens nepažinojo, neigia, kad pardavė garažą ir pasirašė 2005 m. vasario 9 d. sutartį. Nurodo, kad sutartyje esantis P. G. parašas (rankraštinis įrašas) yra gerai suklastotas, o teismas vertindamas šias aplinkybes vadovavosi tik specialistų ir ekspertų išvadomis.

12. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

13. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

14. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

15. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

16. Apeliantas iš esmės neigdamas byloje atliktas specialisto ir rašysenos ekspertizės išvadas nurodo, kad teismas nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais. Su šiais apelianto argumentais nesutinkama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad V. L. iš P. G. 2005 m. vasario 5 d. įsigijo garažą Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad perduodamos visos teisės į minėtą garažą. Sutartis pasirašyta tiek P. G., tiek V. L.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-19(15) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-1980(17) nurodyta, kad P. G. vardu pasirašė pats P. G.. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad garažo nepardavė, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nenurodyta jokių motyvų ir argumentų, dėl kurių kiltų abejonės atliktų ekspertinių tyrimų patikimumu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2005 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje esantis P. G. parašas buvo tiriamas du kartus, pateiktos specialistų išvados yra tapačios, ir tai didina jų patikimumą.

17. Esant tokiam kontekstui pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis garažo neketino parduoti, tai, jog tik po metų nuo pardavimo išėjo į pensiją, laikomos teisiškai nereikšmingomis ir nesudarančiomis pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumu.

19. Apeliantas nurodo, kad garažo įsigijimo aplinkybės yra abejotinos ir nelogiškos, kadangi pirkėjas V. L. pirkdamas garažą nesidomėjo, netikrino jokių dokumentų, ar apeliantas yra garažo savininkas, o iš karto pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykusio susitikimo metu paaiškėjus, jog V. L. savinasi garažą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir neįvertino liudytojo R. Ž. paaiškinimų, jog jam, kaip giminaičiui, apeliantas 2012 metais leido naudotis ginčijamomis garažo patalpomis.

20. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. L. iš P. G. 2005 m. vasario 5 d. įsigijo garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įsigijimo naudojosi ir valdė. Įsigijimo metais garažas, kaip nekilnojamas turtas, nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, o CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. sudarė su apeliantu pirkimo–pardavimo sutartį, pretenzijų prieš ir po pardavimo dėl parduoto garažo apeliantui nereiškė, laikytina, kad turto pirkėjas įsitikino perkamo garažo būkle ir priklausymu apeliantui.

21. Apelianto nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir liudytojui R. Ž. 2012 metais leido naudotis ginčijamomis garažo patalpomis, laikomos teisiškai nereikšmingomis, nes apeliantas negalėjo suteikti liudytojui R. Ž. teisės naudotis jam nuo 2005 m. vasario 5 d. faktiškai nepriklausančiu daiktu, tai yra garažu, esančiu garažų statybos kooperatyvo „Nendrė“ pastate (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėtina, kad šiuo atveju šiais nurodytais apeliacinio skundo argumentais grindžiamas iš esmės tik subjektyvus apelianto byloje esančių faktinių aplinkybių interpretavimas, nenurodoma, kokias materialinės ar procesinės teisės normas šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė.

22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso įstatymo normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

25. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

26. 2018 m. rugsėjo 12 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5243. Šia pažyma prašoma priteisti iš apelianto 149,50 EUR bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos išlaidos) valstybės naudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 895,20 EUR), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti 149,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens P. G. valstybei 149,50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.