- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- e2-561-1102/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35752-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- P. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Darius Mockūnas, Viktorija Čivilytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui P. R. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės A. N. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui P. R. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių dukrų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, patvirtinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei A. R. po 205 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir 937,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą, taip pat nepilnametei M. R. po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir 1190 Eur išlaikymo įsiskolinimą (2021 m. sausio 5 d. DOK-1920), taip pat pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei, kuriame atsakovas prašė nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu (tėvu); priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametėms dukroms po 100 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (2022 m. vasario 25 d. DOK-35774).
2. Ieškovė patikslintą ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: šalys bendravo, periodiškai gyvendavo kartu, tačiau dėl nuolatinių konfliktų ir nesutarimų neretai gyvendavo skyrium. Ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų dukrų. Galutinai šalys kartu nustojo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovė išvyko į gimdymo namus ir su naujagime dukra M. R. grįžo gyventi į savo butą. Nuo pat gyvenimo skyrium pradžios tarp šalių kyla įvairiausi konfliktai: tiek dėl vaikų išlaikymo, tiek dėl bendravimo tvarkos, kurie baigiasi policijos kvietimu. Ieškovė siūlė taikos sutartį dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos, iniciavo mediacijos procesą, taip pat kreipėsi dėl pagalbos šeimai, tačiau taikiai išspręsti kylančių klausimų nepavyksta. Nurodė, jog ieškovę ir abi dukras sieja artimi santykiai bei tvirtas emocinis ryšys, todėl ji galės jomis rūpintis, patenkinti jų poreikius, kurie yra būtini tinkamam dukrų vystymuisi, ir tik taip bus užtikrintos visos dukrų teisės. Todėl prašo nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ja. Teigė, kad atsakovas labai mažai bendrauja su jaunesniąja dukra, labiau linkęs bendrauti su vyresniąja. Tai kenkia vaiko interesams, nes dukrai gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas, kad ji yra nereikalinga, nemylima. Taip pat tai sudaro galimybę vyresniajai dukrai jaustis išskirtine, tėčio numylėtine. Dėl tokių dalykų gali formuotis ydingi seserų tarpusavio santykiai. Kadangi šalys nesutaria dėl bendravimo su dukromis, prašė tokią nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri būtų taikoma nuo tada, kai jaunesnė dukra sulauks dviejų metų (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)): 1) neporinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo antradienio 17 val., tėvui pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki ketvirtadienio ryto, pristatant dukteris į ugdymo įstaigą arba į nuolatinę gyvenamą vietą); 2) porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo pirmadienio 17 val., tėvui pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki trečiadienio ryto, pristatant dukras į ugdymo įstaigą arba į nuolatinę gyvenamą vietą; 3) porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo penktadienio 17 val., tėvui pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki sekmadienio 19 val., pristatant dukras į nuolatinę gyvenamą vietą; 4) tėvas turi teisę reikalauti praleisti atostogas su dukromis iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę tokiu grafiku: liepos mėnesio pirmą ir antrą savaitę, rugpjūčio pirmą ir trečią savaitę, pasiimant dukras išvakarėse, sekmadienį 18 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dieną iki 18 val. į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą. 4 punkte numatytas grafikas gali būti keičiamas abiem tėvams pasirašytinai/el. paštu sutariant kitą grafiką iki einamųjų metų kovo 1 d., to nepadarius iki numatyto termino, lieka galioti aukščiau nurodytos datos; 5) tėvui iš anksto išreiškus pageidavimą, dukros praleis su tėvu jo gimimo dieną tokia tvarka: a) darbo dieną: dukras pasiimant 17 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20 val.; b) nedarbo dieną: dukras pasiimant 11 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; 6) dukros praleis su tėvu Tėvo dieną, dukras pasiimant 10 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; 7) dukros praleis su mama Motinos dieną; 8) kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu savo gimimo dieną nuo 17 val. iki 19 val., dukras pasiimant iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 9) per Šv. Kalėdas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. pasiimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 25 d. 17 val. dukros praleis su tėvu, parvežant jas į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 10) per Šv. Kalėdas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 17 val. pasiimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 27 d. 9 val. ryto dukros praleis su tėvu, parvežant jas į ugdymo įstaigą ar dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 11) Naujuosius metus kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu, nuo gruodžio 31 d. 17 val. pasiimant iš ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sausio 2 d. 09 val. parvežant jas į ugdymo įstaigą ar dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 12) Šv. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu nuo Didžiojo penktadienio 17 val. pasiimant iš ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sekmadienio 12 val. pristatant į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 13) Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją, Birželio 24-ąją, Rugpjūčio 15-ąją dukros praleis su tėvu kiekvienais neporiniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iš dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jų gyvenamąją vietą; 14) Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, Lapkričio 1-ąją dukros praleis su tėvu kiekvienais poriniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iš dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jas gyvenamąją vietą; 15) numatyta bendravimo su tėvu tvarka netaikoma ir praleistas bendravimo su vaikais laikas tėvui nekompensuojamas šiuo metu: a) mamos atostogų su vaiku metu. Mama turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę. Apie atostogų laiką mama turi informuoti tėvą ne vėliau kaip likus savaitei iki atostogų pradžios; b) Motinos dieną bei mamos gimimo dieną – mama su vaikais bendrauja analogiškai, kaip tėvas per Tėvo dieną ir savo gimimo dieną; c) vaikui susirgus ar blogai jaučiantis, kai patartinas namų/lovos režimas; 16) P. R. privalo ne vėliau kaip prieš parą informuoti A. N. apie paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių jis negalės bendrauti su dukterimis jam priklausančiu ir/ar šalių suderintu laiku; 17) Šalys turi pareigą apie vaiko ligą nedelsiant informuoti vienas kitą bei sudaryti sąlygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nedaryti kliūčių jo lankymui; 18) Vaikų buvimo pas tėvą ar mamą metu, šalys užtikrina galimybę vieną kartą per dieną pabendrauti su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 19) Šalys gali bendrauti ir kita tvarka, jei ji suderinama raštu, abiem pusėms sutikus. Ieškovė taip pat teikė vaiko poreikių detalizavimo lentelę. Iki jaunesniajai dukrai sukaks dveji metai, tėvo ir šios dukros bendravimo tvarką prašė nustatyti siauresnės apimties, be nakvynių. Ieškovės teigimu, A. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, tuo tarpu M. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 380 Eur. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog pagal dukrų poreikius, kiekvienos išlaikymui atsakovas turėjo sumokėti A. išlaikymui 3075 Eur, M. išlaikymui 2850 Eur. Visgi, atsakovas per mėnesį pervedinėjo 200 Eur ieškovei ir mokėjo už dukters A. darželį (už 15 mėnesių sumokėjo 475,12 Eur). Kelis kartus yra pervedęs kiek didesnes sumas ir per 15 mėnesių ieškovei pervedė 3320 Eur. Kadangi atsakovas neišskyrė kuriai dukrai moka išlaikymą, pervesta suma padalijama lygiomis dalimis, kiekvienai dukrai po 1660 Eur, t. y. atsakovas per 15 mėnesių dukters A. išlaikymui skyrė 2135,12 Eur (1660+475,12), o dukters M. – 1660 Eur. Prašo priteisti 937,88 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą A. naudai bei 1190 Eur išlaikymo įsiskolinimą M. naudai. Patikslintą ieškinį grindė teismų praktika ir įstatymo nuostatomis (2021 m. sausio 5 d. DOK-1920).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinio netenkinti. Atsakovas nesutiko, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašo dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Savo poziciją atsakovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovą ir su dukra A. sieja itin stiprus emocinis ryšys. Teigė, jog laukė ir ruošėsi A. gimimui. Nurodė, jog ieškovė nesiruošė dukters A. gimimui, nelankė jokių kursų, nerinko informacijos apie vaiko gimimą ir pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Gimus A. ieškovė nemokėjo ir nesuprato kaip ir ką reikia daryti su tokio amžiaus vaiku, neturėjo ir neturi pakankamų motinystės įgūdžių, nemokėjo net žindyti ir nesistengė to išmokti ar konsultuotis. Vaikui paaugus iki 3 mėnesių buvo stengiamasi atsakovą atriboti nuo A., nes ieškovė iš atsakovo išmoko vaiko priežiūros. Atsakovui gyvenant kartu su ieškove, ši jam nuolat priekaištaudavo, žemindavo jį. Kai dukra A. būna su atsakovu, vaikas laikosi pastovaus dienos režimo. Taip pat turi visas sąlygas lavintis. Atsakovas nurodė, jog yra susituokęs, jo sutuoktinė turi dukrą ((duomenys neskelbtini) metų), gyvena visi kartu 3 kambarių bute. Vaikai turi savo atskirą kambarį. Duktė A. su žmona ir jos dukra sutaria labai gerai, laisvalaikį ir edukacines veiklas šeima organizuoja kartu. Kai leidžia ieškovė, kartu švenčia šeimos ir tradicines šventes, jau yra susiformavęs tvirtas A. ir atsakovo žmonos bei jos dukros emocinis ryšys. Atsakovas su dukra lanko savo tėvus, dukra laukia susitikimų su seneliais. Ieškovė nesutinka ir sudaro įvairias kliūtis bendrauti su jaunesne dukra, dalyvauti jos auklėjime. Nesutiko, kad atsakovas dalyvautų jaunesnės dukros gimime, suplanavo gimdymą su savo motina. Su dukterimi M. R. bendrauti ir sutarti bendravimo tvarką buvo neįmanoma dėl ieškovės sudaromų kliūčių. 2019 m. žiemą leido aplankyti mažąją dukrą 2 kartus. 2020 m. pavasarį leido lankyti, tačiau susiderinti laiką sekėsi komplikuotai. Atsakovo teigimu, kylančius konfliktus su ieškove stengiasi spręsti susitarimo būdu, dėl to abiem dukroms gyvenant su atsakovu bus lengviau derinti vaikų bendravimo tvarką su abiem tėvais. Nes dabar susiklostė situacija, kai ieškovė viena vertus darė kliūtis jam bendrauti su jaunesniąja dukra, o kita vertus priekaištavo, kad jis neskiria šiam vaikui pakankamo dėmesio. Nurodė, jog 2020 m. pavasarį vyresnė dukra kelis kartus skundėsi, kad mama ją muša, kai ji negerai elgiasi, o jaunesnė sesutė kandžiojasi. Atsakovo darbo pobūdis leidžia skirti daugiau laiko ir dėmesio vaikui, nes dirba universitete, ir jo darbo grafikas nėra pastovus, dalį laiko dirba nuotoliniu būdu, tad kai kuriuos darbus gali padaryti vaikui miegant, tokiu būdu skirti daugiau laiko ir dėmesio vaikams. Ieškovės darbas yra fiksuoto laiko, t. y. nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro, be to kelionė į/iš darbo užtrunka apie valandą, tad laiko vaikams skirti ji gali žymiai mažiau. Atsakovas pabrėžė, jog ieškovė vienašališkai priėmė sprendimą dėl vardo suteikimo. Jaunesnei dukrai iki gimimo abipusiu susitarimu vardas buvo parinktas „M.“, tačiau vardo registracijos metu vaikų motina vienašališkai priėmė sprendimą suteikti vardą „M.“, atsakovas norėtų, kad dukra turėtų vardą „M.“. Atsakovas pateiktame atsiliepime įvertino ieškovės pateiktą lentelę dėl vaikų išlaidų. Nurodė, jog dukroms pakanka išlaikymo, skiriant kiekvienai po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovo teigimu, dukra A. R. vieną savaitę gyvena pas ieškovę, kitą savaitę gyvena pas atsakovą. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 937,88 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą A. R. naudai yra nepagrįstas bei atmestinas. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1190 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą M. R. naudai taip pat yra nepagrįstas bei atmestinas. Atsakovas nurodė, jog su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka nesutinka. Iki šiol su dukra A. R. atsakovo pastangomis bendravimo laikas buvo beveik lygus (tiek su ieškove, tiek su atsakovu). Taip pat atsakovas dėjo visas pastangas kuo daugiau bendrauti su jaunesniąja dukra M. R.. Nemato objektyvių priežasčių, kodėl atsakovo bendravimo laikas su A. R. turėtų būti trumpinamas. Nuo 2020 spalio mėnesio nusistovėjo tvarka, kuomet A. R. praleidžia po savaitę su kiekvienu iš tėvų. Su jaunesniąja dukra M. R. jai sulaukus 2 metų amžiaus atsakovas taip nori praleisti po lygiai laiko su ieškove. Nurodė, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka su vaikais yra nelogiška, laikai nesuderinti. Atsakovas nemato jokių kliūčių M. R. nakvoti atsakovo namuose. Nurodė, jog ieškovės siūlomas atostogų laikas yra netinkamas, kadangi atsakovo atostogos prasideda nuo liepos mėnesio antros savaitės, tačiau ieškovė siūlo praleisti savaitę atostogų su vaikais pirmąją liepos savaitę. Atsakovo teigimu, dėl darbo pobūdžio atostogų laiko laisvai pasirinkti negali. Atsakovas siūlė savo bendravimo su vaikais tvarką. (2021 m. vasario 1 d. DOK-20509).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pasak ieškovės, butas priklauso jai; 3 kambariai, apie 64 kv. m., būstas švarus, tvarkingas, erdvus. Vyresnioji mergaitė A. R. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Jaunesnioji mergaitė M. R. turi atskirą lovytę mamos miegamajame. A. R., lanko Vilniaus 1/d „(duomenys neskelbtini)“, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. M. R. dėl amžiaus tuo metu nelankė jokios ugdymo įstaigos, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio; jis teikia išlaikymą vaikams, papildomai neprisideda; kai ji ir dukros buvo susirgusios COVID-19, nepadėjo slaugyti vaikų. Ji teigė, kad dažnai konfliktuoja su atsakovu dėl bendravimo su vyresniąja dukra, nuo 2020 m. spalio šeimai taikoma atvejo vadyba; buvo pasiūlyta bendravimo tvarka, kai vyresnioji mergaitė savaitę gyventų su tėčiu, savaitę – su mama, jaunesniąją dukrą atsakovas pasiimtų porą kartų per savaitę kelioms valandoms. Pasak jos, jai nepatinka tokia bendravimo tvarka, nes vyresnioji dukra tapo neramesnė, pradėjo miegoti su ja lovoje. Ieškovė nori, kad vaikų gyvenamoji būtų nustatyta su ja, ji visada daugiausiai rūpindavosi mergaitėmis, jas prižiūrėdavo ir leisdavo su jomis laiką. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad, pasak atsakovo, butas priklauso jo tėvams; 3 kambariai, apie 64 kv. m. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus. Vyresnioji atsakovo dukra dalinasi kambariu su atsakovo sutuoktinės dukra, turi atskirą lovą, yra kiti reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės; jaunesnioji dukra tuo metu dar nebuvo likusi su nakvyne. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad su ieškove atskirai gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio; iš pradžių ieškovė neleido jam bendrauti su vaikais, o nuo 2020 m. spalio pagal atvejo vadybininko pasiūlytą bendravimo tvarką vyresnioji dukra vieną savaitę gyvena su juo, vieną savaitę – su motina; su jaunesniąja dukra matosi nedaug laiko, porą kartų per savaitę po kelias valandas. Jis teigė, kad teikia išlaikymą dukroms 200 Eur/ mėn., taip pat moka už darželį; pažymėjo, kad ieškovė riboja, kiek jam dalyvauti vaikų ugdyme ir auklėjime, galimai nuteikinėja vaikus prieš jį. Pasak jo, vyresnioji dukra jam pasakojo, kad mama ją baudžia, stato į kampą, muša ją ir seserį, dabar pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl jis nori, vaikai gyventų su juo, nes ieškovė neturi tinkamų įgūdžių auginti vaikus. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad prieštarauti dėl mažamečių A. ir M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina Tarnyba neturi pagrindo. Pažymima, kad ieškinyje prašoma nustatyti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka konkreti ir plati, pakankama tenkinti vaikų poreikį išsaugoti bei palaikyti jų ir tėvo emocinį tarpusavio ryšį, taip pat tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Prieštarauti iš esmės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) Tarnyba nurodė neturinti pagrindo (2020 m. vasario 5 d. DOK-25637).
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, jame galutinai prašė: ieškovės 2021 m. sausio 4 d. patikslintą ieškinį atmesti; nustatyti dukrų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu (tėvu); 4) priteisti iš ieškovės kiekvienos nepilnametės dukters išlaikymui po 100 Eur per mėnesį, pavedant atsakovui lėšas valdyti uzufrukto teise; nustatyti atsakovo nurodomą ieškovės bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis; priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 5) jeigu teismas nepatenkins atsakovo reikalavimo nustatyti dukrų gyvenamąją vietą kartu su juo, prašė nustatyti atsakovo nurodomą bendravimo su dukromis tvarką ir priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienai dukrai. Priešieškinį atsakovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovo argumentai dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo yra iš esmės išdėstyti atsakovo atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį. Atsakovas detalizavo mergaičių išlaikymą ir nurodė: A. maitinimas per mėnesį kainuoja 10-15 Eur (kadangi namie valgo tik pietus ir vakarienę); M. per mėnesį galėtų suvartoti maisto už 30 Eur; komunalinių išlaidų dalis abiem dukroms sudarytų ne daugiau 30 Eur; transportavimo išlaidų nėra, nes A. į darželį nereikia vežti, kadangi jis yra prie namų; jaunėlei M. kirpimo paslaugų nereikia, kadangi ji yra mažo amžiaus; vaistams-vitaminams po 30 Eur kiekvienai dukrai; išlaidos drabužiams galėtų būti po 15 Eur per mėnesį kiekvienai; jaunėlės sauskelnėms, servetėlėms skiriama ne daugiau kaip 10 Eur per mėnesį; dėl nenumatytų išlaidų kiekvienai dukrai po 30 Eur per mėnesį. Atsakovas pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo šeimoje gimė duktė S. R., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas. Atsakovo žmona augina ir išlaiko nepilnametę dukrą U., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo žmonos dukros tėvas yra ilgametis bedarbis ir prie savo dukros išlaikymo neprisideda, todėl atsakovo žmona dukrą išlaiko viena. Atsakovo vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos išskaičius mokesčius yra 1013 Eur. Atsakovo žmonos vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos išskaičius mokesčius yra 682,50 Eur. Atsakovas taip pat prašo nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su dukromis. Nurodė, jog tarp seserų A., M. ir S. R. yra nedidelis amžiaus skirtumas, todėl mergaitės privalo turėti pakankamai laiko tarpusavyje bendrauti, megzti emocinį ryšį. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka savaitė-savaitė gerai atlieptų mergaičių poreikį megzti bei išlaikyti artimą emocinį ryšį, bendrauti ir leisti laiką kartu. A. ir M. rodo susidomėjimą sese, labai džiaugiasi. Atsakovo motyvai dėl ieškovės bendravimo tvarkos su dukromis iš esmės sutampa su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį. Atsakovas prašė nustatyti tokią ieškovės bendravimo su dukromis tvarką, kuri būtų taikoma nuo tada, kai jaunesnė dukra sulauks dviejų metų, pagal kurią motina su dukterimis bendrauja: 1) neporinę metų savaitę nuo penktadienio 17 val. iki porinės savaitės penktadienio 17 val. pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos; 2) vienai iš mergaičių susirgus, ją prižiūri motina arba tėvas, priklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų tuo metu yra serganti mergaitė. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti sergančią dukterį, apie tai iš anksto susitarus elektroniniu paštu; 3) vienam iš tėvų susirgus ir negalint prižiūrėti dukterų, esant reikalui mergaitės prižiūrimos nesergančio tėvo nepaisant bendravimo laiko eilės nesergančio tėvo gyvenamojoje vietoje; 4) dukros praleidžia su kiekvienu iš tėvų po 4 (keturių) savaičių trukmės atostogas per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei 2 (du) kartus po 1(vieną) savaitę tokiu tvarka: su motina birželio mėnesio ketvirtą savaitę ir liepos mėnesio pirmą savaitę, rugpjūčio mėnesio antrą savaitę ir ketvirtą savaitę, pasiimant dukras iš vakaro sekmadienį 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dieną iki 17 val. į jų gyvenamąją vietą. Šiame punkte numatyta tvarka gali būti keičiama abiem tėvams pasirašytinai elektroniniu paštu sudarant kitą tvarką iki einamųjų kovo 1 dienos. To nepadarius iki numatytos datos, lieka aukščiau nurodyta tvarka; 5) vienam iš tėvų iš anksto pareiškus pageidavimą, dukros praleis su motina arba tėvu jų gimimo dieną tokia tvarka, jeigu vieno iš tėvų gimimo diena sutampa su laiku, kuomet dukros yra pas kitą iš tėvų: darbo dieną dukros paimamos 17 val. iš jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamąją vietą iki 20 val.; nedarbo dieną: dukras paimant 11 val. iš jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamąją vietą iki 19 val.; 6) Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei Naujuosius Metus vaikai švenčia pas tą iš tėvų, priklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų tuo metu bus pagal bendravimo tvarką; 7) kitas valstybines šventes mergaitės praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine švente; 8) Motinos ir Tėvo dienas mergaitės praleidžia su tuo iš tėvų, kurio šventė tuo metu yra, dukras pasiimant 11 val. iš jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamąją vietą iki 19 val.; 9) Jeigu vienam iš tėvų yra būtina išvykti į komandiruotę arba kitais darbo ar asmeniniais reikalais, mergaites prižiūri tuo metu galintis vienas iš tėvų savo namuose. Vaikus prižiūrėti gali taip pat seneliai arba auklė tai suderinus su kitu iš tėvų raštu ne anksčiau kaip prieš 2 savaites. Išlaidas auklei prisiima tas iš tėvų, kuriam reikia išvykti; 10) Mergaičių gimtadieniai švenčiami pas tą iš tėvų, kurio bendravimo tvarkos laikas sutampa su gimtadieniu; 11) tėvai turi pareigą apie vaiko ligą nedelsiant informuoti vienas kitą bei sudaryti sąlygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nedaryti kliūčių jo lankymui; 12) sprendimai dėl mergaičių auklėjimo, ugdymo įstaigos pasirinkimo, užklasinės veiklos (būreliai) priimami tik raštišku abiejų tėvų sutikimu; 13) tėvų susirinkimai vaikų ugdymo įstaigose lankomi abiejų tėvų. Jeigu kuriam iš tėvų nėra galimybės dalyvauti susirinkime, apie tai turi būti pranešta iš anksto elektroniniu paštu. Dalyvavęs vienas iš tėvų informuoja elektroniniu paštu apie susirinkimo rezultatus negalėjusį dalyvauti tėvą; 14) išlaidas vaikų laisvalaikiui kiekvienas iš tėvų priima sau savo nuožiūra (koncertai, teatrai, ir kt.); 15) kiekvienas iš tėvų įsipareigoja informuoti vienas kitą elektroniniu paštu apie planuojamas keliones su vaiku į užsienio valstybes, nurodant išvykos šalį/šalis, tikslias išvykimo ir parvykimo į Lietuvą datas bei buvimo užsienio valstybėje adresus, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki išvykimo iš Lietuvos. Iki jaunesniajai dukrai sukaks dveji metai, motinos ir šios dukros bendravimo tvarką prašė nustatyti platesnės apimties, o būtent: motina su dukterimi M. R. bendraus neporinę metų savaitę nuo penktadienio 17 val. iki porinės savaitės penktadienio 17 val.; taip pat nuo porinės metų savaitės sekmadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės trečiadienio 10 val.; taip pat neporinės metų savaitės ketvirtadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės penktadienio 17 val. Rėmėsi teismų praktika bei įstatymo nuostatomis (2022 m. vasario 25 d. DOK-35774).
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog atsakovas visomis išgalėmis stengiasi apriboti ieškovės, kaip motinos teises, teikdamas melagingus skundus neva ieškovė muša vaikus, uždaro juos į tamsų kambarį, verčia destruktyviai elgtis. Ieškovės teigimu, atsakovas siekia nubausti dukrų motiną, sužlugdyti už asmeninį atsakovo įžeidimą, palikimą ir gebėjimą toliau kurti ir ganėtinai gerai gyventi. Ieškovė nurodė, jog dirba pilnu etatu tiekimo vadybininkės darbą tarptautinėj kompanijoj. Jos darbdavys „(duomenys neskelbtini)” yra itin lojalus darbuotojams su mažamečiais vaikais. Ieškovė dirba pagal lankstų darbo grafiką nuo pat sugrįžimo (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 25 d. į darbą po 4-rių metų vaikų priežiūros atostogų. Ieškovė gyvena nuosavame 3 kambarių bute, paskolos už butą neturi. Atsakovas nuosavo būsto neturi. Gyvena jo tėvams priklausančiame, tokio paties dydžio kaip ir ieškovė bute. Ieškovė gyvena viena su šalių dukromis, todėl kiekvienam iš gyvenančių tenka po 21,33 kv. m., tuo tarpu pas atsakovą gyventų 5 asmenys ir kiekvienam tektų po 12,8 kv. m. Atsakovas nuo 3 metų A. R. leido naudotis planšete. Kai M. R. serga – dukros tėvas neklausia, kaip ji jaučiasi, ignoruoja pasiūlymus pagal laikiną nutartį priskirtą bendravimo laiką perkelti kelioms dienoms vėliau, kai dukros savijauta pagerės. Dukrų tėvas net ir žinodamas situaciją to niekada nėra pasiūlęs – nepasiūlė jokios pagalbos net ir dukroms bei ieškovei susirgus ir būnant ilgoj izoliacijoj sergant COVID-19. Gimus A. R. per pirmą savaitę atsakovas naktį atsikėlė pakeisti jai sauskelnes tik kartą. Jo dažnai nebūdavo namie, grįždavo apsvaigęs ir namuose vartodavo alkoholį, sakydavo, kad turi labai daug darbo. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nesiruošė vyresnės dukros gimimui yra melagingi. Ieškovės teigimu, ji iki 36 metų amžiaus svajojo apie šeimą, galvojo pagaliau sutikusi savo išrinktąjį ir iki susilaukiant pirmagimės su atsakovu net apturėjo du persileidimus, ko pasekoje teko atlikti daugybę tyrimų, įskaitant ir genetinius kartu su atsakovu. Atsakovas iki vyresniosios dukros gimimo net ir negalėjo matyti, kaip ieškovė ruošėsi naujos gyvybės atėjimui, nes gyveno (duomenys neskelbtini). Gimus pirmam vaikui motina neturi pakankamai motinystės įgūdžių – natūralu, bet kaip vaiką maitinti iš savo nuosavos krūties, ne atsakovas išmokė, o tai tiesiog įgimti įgūdžiai. Po realaus pirmojo barnio su atsakovu dėl negalėjimo užmigti dėl kompiuterio šviesos ir triukšmo su 1,5 savaitės A. R. ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo mamą tiesiog ramiau išsimiegoti, nes atsakovas negalėjo išpildyti prašymo netrukdyti miego įjungto kompiuterio garsais. Prasidėjus teisminiam procesui atsakovas visom išgalėmis stengiasi susilpninti ieškovės ir vyresniosios dukros stiprų tarpusavio emocinį ryšį. Savo buvusį absoliučiai pasyvų dalyvavimą dukters augime skunduose nuolatos traktuoja kaip ieškovės piktybišką draudimą jam tai daryti, kas yra melas. Atsakovas ne kartą ieškovę su dukra yra išvaręs iš namų. Iki A. R. dviejų metų amžiaus, skyrium nuo dukros tėvo gyveno mažiausiai pusę metų. Atsakovas tuo metu gausiai vartojo alkoholį, vėliau bandė ieškoti pagalbos pas psichologę. Atsakovas neleido krikštyti dukros, šalių bendro gyvenimo metu save įvardino kaip netikintį Dievu ir esantį pagoniu, tačiau prasidėjus teisminiam procesui, jis save pateikia kaip itin dorovingą asmenį. Nors jaunesnė dukra dar mažutė, tačiau parėjusi iš tėčio ji glėbesčiuojasi ir sako, kad „nenuoli pas tete“. Pas abi dukras diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vyresniajai mergaitei požymiai išryškėdavo dukrai po savaitės grįžus ir tėvo, jaunesniajai (duomenys neskelbtini) ėmė reikštis nuo 2021 m. rudens, kai teismas pagal laikiną nutartį įteisino mažosios dukros dvi nakvynes iš eilės pas tėtį. Pas dukras (duomenys neskelbtini) suaktyvėjimo periodu tam tikrose vietose atsiranda odos paraudimai, paburkimai, tos vietos niežti, dukros jas kasosi ir drasko. Jautrias vietas reikia tepti vaistais. Nepaisant šių faktų ir daugybės ieškovės prašymų, prieš parvesdamas vaikus pas ieškovę atsakovas daugybę kartų klijuodavo joms ant rankų lipdukus (vadinamas vaikiškas tatuiruotes), kurie labai sunkiai nusigramdydavo net ir gerai vaikui išmirkus vonioje. Nurodė, jog atsakovas meluoja, kad ieškovė norėjo ir siekė turėti ir auginti vaiką viena ir nekurit šeimos. Net ir pastojus nuo atsakovo antrą kartą, šis delsė pasipiršti, o pasipiršo sekančią dieną po didelio konflikto, kurio metu ieškovę jau esant nėščiai, vadino menkysta, skuduru ir sutre. Nurodė, jog bendro gyvenimo eigoje iš atsakovo tėvų namų, kuriuos pora kartu suremontavo ir bandė gyventi, atsakovas buvo išvaręs lauk ieškovę mažiausiai tris kartus iki didžiojo išvarymo atostogų metu (duomenys neskelbtini), kai jis, ieškovei būnant beveik 4 mėn. nėštume išvarė ieškovę iš viešbučio, kuriame gyveno komandiruotės metu ir jai atvykus jį aplankyti. Atostogos turėjo trukti šešias dienas, tačiau po dviejų naktų atsakovui perpykus dėl vonioje netyčia išpilto šampūno buteliuko, išvarė ieškovę lauk su visais daiktais labai piktai rėkdamas. Grįžęs iš komandiruotės (duomenys neskelbtini) ir ieškovei likus 3 mėn. iki gimdymo, atsakovas ieškovę nuolatos varė laukė. Būtų išėjusi ir anksčiau, tačiau jis uždraudė pasiimti kartu ir vyresnę dukrą. Nors atsakovas neigia, kad jis nuolat ieškovę varė iš namų, tačiau byloje yra pateikti garso įrašai, kuriuose tai aiškiai girdisi. Atsakovo mama nuolat kišosi į atsakovo ir ieškovės santykius, visada pateisino bet koki atsakovo elgesį. Nurodė, jog teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, įtvirtindamas bendravimą savaitė-savaitė vyresniosios dukros priežiūrą, atsižvelgdamas į atsakovo pastangas pasitelkiant melą, kad savaitė-savaitė priežiūrą rekomendavo atvejo vadyba ir psichologai, ko realybėje niekada nebuvo ir nėra. Neretai atsakovas eldėsi taip, tarsi stengtųsi susargdintas dukras. Tarkim, jis parveda jaunesniąją dukrą su kiaurai permirkusiais batais ir kojom. Arba ieškovei iš vakaro ar iš ankstyvo ryto šilčiau aprengus vaiką esant tam tikrai vėsiai temperatūrai, dukrų tėvas neperrengia vaiko pagal to momento temperatūrą – orui sušilus jis parveda dukrą aprengtą visais tais pačiais rūbais, kokiais dukra buvo išleista esant kur kas žemesnei temperatūrai. A. R. 2020 m. rugsėjo mėn. susirgus atsakovas nesilaikė susitarimo ir jos negrąžino, neteikė informacijos apie dukros sveikatą, melavo dėl vizitų pas daktarą, neleido pasimatyti, o atvykus su kita (duomenys neskelbtini) metų dukra ant rankų – net neįsileido į butą ir atjungė skambutį. Tada ieškovė kreipėsi pagalbos į policiją ir vaikų teises. Pats atsakovas ne kartą atėjęs pravėrus duris savavališkai plėšė jas atidaryti bandydamas užeiti pas ieškovę. 2021 m. sausio 13 d. skunde atsakovas nurodė, kad ieškovė neva muša dukras ir uždaro į tamsų kambarį. Dėl mušimo su (duomenys neskelbtini) jis buvo įrašęs ir kelis įrašus, kur pats klausia (duomenys neskelbtini) vaiko, ar mama ją muša. Kaltinimai skaudžiai absurdiški, o tamsių kambarių pas ieškovę bute nebuvo ir nėra. Beveik dvejus metus ieškovė gyveno išvis be durų tarp kambarių, tad tokios bausmės kaip uždarymai į tamsius kambarius net teoriškai būtų buvusios neįmanomos. Nurodė, jog dirba nuotoliniu būdu, ofise nuo darbo pradžios yra buvusi vos kelis kartus. Darbo grafikas lankstus, o net ir esant nelanksčiam, o standartiniam darbo grafikui, darbas baigiasi ne 18 val. kada jau nedirba darželis, o įprastos darbo valandos yra šios: I-IV – 8:00-16:30, V – 8:00-15:30 val. Ieškovės papildomai nurodė, kad nebuvo jokio drastiško A. R. maitinimo krūtimi nutraukimo, kaip teigia atsakovas, kuomet ieškovė ir atsakovas išvyko į kelionę į (duomenys neskelbtini). Tai buvo laikas po eilinio atsakovo ieškovės išvarymo, į kelionę porą pakvietė ieškovės draugai birželio mėn. per Jonines. Tuo metu esant santykių krizei tai buvo galimybė susitaikymui. Į kelionę vykti skatino ir poros artimieji – ieškovės mama, atsakovo tėvai. A. maitinimas krūtimi ėjo į pabaigą, nes nuo 11 mėn. maitinimą nutraukinėjo, ketino maitinti iki metų. Pora kelionės pabaigoje sukonfliktavo, todėl grįžus į Lietuvą atgal su dukra A. R. pas atsakovą į jo tėvų butą ieškovė negrįžo. Grįžo tik 2018 m rugpjūčio mėn. po ilgų atsakovo atsiprašinėjimų ir atgailestavimų. Dėl M. vardo ieškovė niekada nebuvo tikra. (duomenys neskelbtini) nuvykus pas notarą patvirtinti tėvystės, turėjo vykti ir į metrikacijos skyrių suteikti vardą. Tačiau mašinoje kilo konfliktas, atsakovas sankryžoj, belaukiant prie šviesoforo signalo, išlipo iš mašinos sakydamas, kad ieškovė gali daryti kaip jai patinka, juk ji juk viską geriausiai žino. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo, kad lauks atsakovo iki rugsėjo 14 d., kad susitikus galėtų rasti tinkamą abiem vardą. Atsakovas neatsiliepė, tad (duomenys neskelbtini) nuvykusi į civilinės metrikacijos skyrių davė dukrai M. vardą. Iš pradžių ketino duoti du – (duomenys neskelbtini), tačiau specialistės sakė, kad vardai panašūs, o be to, iki vaikui sueis 3 mėn. vardą, be didesnių rūpesčių ir išlaidų, galima pakeisti. Tačiau vardo keitimui atsakovas nerodė jokios iniciatyvos nei iki dukrai suėjo 3 mėn., nei iki metų. 2022 m. sausio 8 d. kitoje byloje ieškovė gavo iš teismo atsakovo ieškinį dėl vardo keitimo. Šiuo atveju iš ieškovės pusės buvo pasiūlyta taikos sutartis, kur ji su antru vardu M. sutiko, siūlė atsakovui apmokėti vardo keitimo išlaidas lygiomis dalimis ir prašė, kad patvirtintų, kad vardas M. jau yra dukros tapatybės dalis. Atsakovas taikos sutartį atmetė, kategoriškai ir antrą kartą reikalaujant išbraukti sakinio dalį, kurioje nurodyta kad dabartinis M. vardas yra dukros tapatybės dalis. Be to, atsakovas atsisakė apmokėti lygiomis dalimis dukros asmens dokumentų keitimo išlaidas, nurodydamas tas išlaidas padengti ieškovei pačiai. Dėl atsakovo prašomo išlaikymo nurodė, jog apibendrinant atsakovo prašymą, galima daryti išvadą, kad jo nuomone, vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 200 Eur. Byloje įrodymai dėl vaikų išlaikymo pateikti. Už dukrų darželį atsakovas nemokėjo. Už abiejų dukrų darželius moka ieškovė. Ieškovė pabrėžė, jog vyresnė dukra sauskelnes naudojo iki 3-jų metų, jaunesnei ir šiuo metu jos dar reikalingos. Šlapintis pasiprašo, tačiau tuštinasi kol kas tik į pampersą. Šiuo metu M. R. per parą sunaudoja vidutiniškai po 5 pampersus, kad ir kaip beskaičiuotum ir kad ir su kokia akcija pirktum pačios prasčiausios kokybės sauskelnes – už atsakovo nurodomus 10 Eur neįmanoma nupirkti 150 vnt. sauskelnių. Dukrų tėvo nuomonė ir manymas dėl dukrų išlaikymo sumos yra graudulingos. Atsakovas teigia, kad nori keisti M. bendravimo tvarką šiai sulaukus 2-jų metų. Atsakovui jo naujoje šeimoje gimus dar vienam vaikui, atsakovas iškelia šalių dukrų buvimo laiko su nauja sese svarbą prieš dukrų būtinybę būti su savo motina. M. R., kuri iki šiol pas atsakovą būna daugiau mažiau epizodiškai – staiga turi būti atplėšiama nuo motinos savaitei į namus, kur keturi vaikai ir vienas iš jų dažnu atveju verkiantis kūdikis. Tokia tvarka 100 proc. atliepia tik pačio reikalautojo atsakovo asmeninius įgeidžius ir tikslus, bet ne dukrų, nei vienos jo dukros poreikius. 2022 m. vasario 25 d., kai priešieškinis buvo pateiktas, nei viena šalių dukra atsakovo naujagimės dukros nebuvo „gyvai“ regėjusi. Atsiliepime į priešieškinį išdėstė savo prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią: 1) neporinėmis metų savaitėmis dukrų tėvas abi dukras paima iš darželio antradienio vakare ir trečiadienio ryte abi veda į ugdymo įstaigą. Jei vaikai serga ar tėvadienis – gražina į jų gyvenamąją vietą trečiadienį 17 val.; dukrų tėvas abi dukras pasiima penktadienį iš darželio 16:30-17:30 val., jei dukros dėl ligos ar mamadienio yra namuose, pasiima iš namų 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 2) porinėmis metų savaitėmis: dukrų tėvas abi dukras paima iš darželio antradienį 16:30-17 val iki ketvirtadienio ryto, kai abi veda į ugdymo įstaigą. Jei vaikai serga ar tėvadienis – grąžina į jų gyvenamąją vieta ketvirtadienį 17 val. 3) Dukros praleis su tėvu Tėvo dieną, dukras pasiimant 10 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 19 val.; 4) Dukros praleis su mama Motinos dieną, mamos gimimo dieną; 5) kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu savo gimimo dieną nuo 17 val. iki 19 val., dukras pasiimant iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 6) per Šv. Kalėdas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. pasiimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 25 d. 17 val. dukros praleis su tėvu, parvežant jas į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 7) per Šv. Kalėdas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 17 val. pasiimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 27 d. 9 val. ryto dukros praleis su tėvu, parvežant jas į ugdymo įstaigą ar dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 8) Naujuosius metus kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu, nuo gruodžio 31 d. 17 val. pasiimant iš ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sausio 02 d. 9 val. parvežant jas į ugdymo įstaigą ar dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 9) Šv. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu nuo Didžiojo penktadienio 17 val. pasiimant iš ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sekmadienio 12 val. pristatant į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą; 10) Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją, Birželio 24-ąją, Rugpjūčio 15-ąją dukros praleis su tėvu kiekvienais neporiniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iš dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jų gyvenamąją vietą; 11) Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, Lapkričio 1-ąją dukros praleis su tėvu kiekvienais poriniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iš dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jas gyvenamąją vietą; 12) Šiame skyriuje numatyta bendravimo su tėvu tvarka netaikoma ir praleistas bendravimo su vaikais laikas tėvui nekompensuojamas šiuo metu: 1) mamos atostogų su vaiku metu. Mama turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1(vieną) savaitę. Apie atostogų laiką mama turi informuoti tėvą ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios; 2) Motinos dieną bei mamos gimimo dieną – mama su vaikais bendrauja analogiškai, kaip tėvas per Tėvo dieną ir savo gimimo dieną; 3) vaikui susirgus ar blogai jaučiantis, kai patartinas namų/lovos režimas; 14) tėvas turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę. Apie atostogų laiką atsakovas turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Nepertraukiamas 2 savaičių atostogų laikas pradedamas taikyti, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Iki to laiko atostogų trukmė 4 kartus po 1 savaitę (2022 m. kovo 18 d. DOK-48873).
7. Tarnyba pateikė išvadą dėl patikslinto priešieškinio, kurioje pažymėjo, kad Tarnybos vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje prioritetiniu vaikų interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, bei, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą, patikslintame priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitiktų teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo nurodomi vaikų išlaikymo dydžiai neatitinka realių augančių vaikų poreikių, teismų praktikoje taikomų dydžių. Su išvada pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad abi mergaitės lanko Vilniaus 1/d „(duomenys neskelbtini)“, papildomai lanko būrelius darželyje. Mergaičių sveikatos priežiūra atliekama UAB „(duomenys neskelbtini)“, abiem nustatytas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių pažeidimų yra žinoma, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. liepos 26 d., taip pat taikoma nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki dabar. Vaikams nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai 2020 m. spalio 3 d., 2021 m. sausio 13 d., balandžio 6 d., rugpjūčio 3 d. Tarnybos atstovui lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, 3k. bute, adr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namuose tvarkinga, yra visis patogumai, baldai. A. ir M. bute yra skirtas atskiras kambarys. Mergaičių kambaryje yra dviaukštė vaikiška lova, vaikiškas staliukas, spinta, spintelės, mergaičių daiktai, daug žaislų. Pasak atsakovo, jo sutuoktinės paauglė dukra U. šiuo metu miega svetainėje, kurioje yra sofa-lova, o jis, jo sutuoktinė ir naujagimė dukra S. miega miegamajame, kuriame yra dvigulė lova ir vaikiškas lopšys. Atsakovo teigimu, artimiausiu metu svetainė bus perdaroma j miegamąjį, o miegamasis bus perdaromas į atskirą kambarį U.. Atsakovas Tarnybos atstovui nurodė, kad su ieškove skyriumi gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Vyro teigimu, po gyvenimo skyriumi pradžios ieškovė jam neleisdavo matytis su mergaitėmis, tačiau situacija pagerėjo po teisminio proceso pradžios. Pasak vyro, dabar jo ir mergaičių bendravimas vyksta teismo nutartyje nustatyta tvarka, jis moka vaikams teismo nustatytą išlaikymo sumą (2022 m. kovo 24 d. DOK-53317).
Šalies argumentai
8. Ieškovė ir atsakovas teismui teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, dokumentus, kitus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad vyresniosios dukros savijauta pagerėjo, kai pakeitus laikiną bendravimo tvarką abi mergaitės daugiau laiko praleidžia su mama. Nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad dukros neturėtų ilgam atsiskirti nuo jos. Vieną savaitę galėtų bendrauti su tėvu, pavyzdžiui, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio („ilgoji savaitė“), nors ieškovei ir tai atrodo per ilgas tarpas, o kitą – trumpiau, viduryje savaitės („trumpoji savaitė“). Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nurodyta, kad „ Pokalbio metu A. nurodo gyvenanti „savo namuose, su mama ir sese““. Akcentavo, kad šalyje kylant kainoms, MMA dydžiui, atitinkamai į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.
Atsiliepimas
10. Atsakovas posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad jis nenori būti „savaitgalinis tėtis“, nori kokybiškai ir lygiavertiškai dalyvauti dukrų ugdyme, lavinime, auginime. Nurodė manantis, kad ieškovė vyresniajai dukrai galėjo daryti įtaką prieš ekspertizės atlikimą. Nežino, kaip apsiginti nuo „šitos moters“ (ieškovės) manipuliacijų. Atsakovas teigė, kad gauna apie 800 Eur darbo užmokestį, tai mokėti dveims vaikams po šiuo metu priteistas 150 Eur sumas jau jam yra didelė našta. Atsakovo atstovas akcentavo, kad reikalinga vertinti kompleksiškai visą ekspertizės aktą, ne tik atskira frazes. Atkreipė dėmesį į tai, kad akto 9 psl. nurodyta: „Paklausus, kur piešinyje ji (pastaba – A.) nupieštų tėtuką pamąsčiusi išsako, kad daugiau nieko piešti nenorinti, nes „jeigu nupiešiu tėtuką, tai kažkas susierzins, o kažkas supyks“ paaiškina, kad „mama supyks, o močiutė susierzins“. Raginama piešti taip, kaip norinti ji pati atsisako, nurodo, kad jau nupiešė savo šeimą. Grįžus prie pokalbio apie šeimos narius, juos apibūdina: „tėtukas susimąstęs, linksmas, žaidžia su manim, šoka, dėliones dėliojam. Mamai patinka džiaugtis, ji džiaugiasi, kai aš grįžtu iš tėtuko. Kai būnu pas tėtuką mama būna liūdna. Tėtukas irgi būna liūdnas, kai aš pas mamą būnu. Aš žinau, nes jie man sakė. Nu nes jie nepasidalina manęs, nes išsiskyrėliai mes <..> Paklausta, kaip ji jaučiasi, kad gyvena ir pas mamą, ir pas tėtuką ima muistytis kėdėje, gūžtelėjusi pečiais pasako nežinanti. Paklausta, kaip norėtų, kad būtų pasako: „norėčiau daugiau laiko pas mamą ir mažiau pas tėtuką“, tačiau šio savo atsakymo nepaaiškina, toliau nebeatsako į tikslinančiuosius klausimus, bando pakeisti veiką kviesdama žaisti“. Atstovas pažymėjo, kad nėra teisinga laukti, kol jaunesnė dukra užaugs ir tik tada „leisti“ tėvui bendrauti su vaikais, ypač su vyresniąja mergaite, daugiau.
11. Liudytoja L. V.-R., atsakovo sutuoktinė, nurodė, kad gerai sutaria su atsakovo ir ieškovės dukromis, tačiau laikosi nuošaliau nuo jų auklėjimo. Su ieškove nebendrauja nes tam nėra poreikio, jos vyras pats derina su mergaitėmis susijusius klausimus. Pažymėjo, kad atsakovo ir jo dukros A. tarpusavio emocinis ryšys yra ypatingai artimas, atsakovas labai atliepia mergaitės poreikius, jie gali daug kalbėtis ir niekada nepritrūkti kalbos. Mano, kad buvo tinkama bendravimo tvarka, kai mergaitė tėvo namuose gyvendavo kas antrą savaitę, vaikas buvo „įėjęs į ritmą“. Liudytojos nuomone, kiekvienam vaikui svarbu gauti individualaus dėmesio, todėl seserų atsiskyrimas retkarčiais nedarytų joms žalos, jei jų poreikis dėmesiui būtų patenkintas. Nurodė, kad dirba pedagoginį darbą (duomenys neskelbtini) mokykloje, jos darbo užmokestis sudaro apie 700 Eur/mėn. Paaiškino, kad dalį laiko liudytoja gyvena pas savo mamą, nes jos mamos silpna sveikata, moteriai reikalinga nuolatinė suaugusiojo priežiūra, pagalba, kartu su liudytoja gyvena ir jos paauglė dukra, taigi būna atvejų, kai atsakovas bute gyvena ir šalių dukromis M. ir A. rūpinasi vienas.
12. Tarnybos atstovė posėdžio metu palaikė išvadose išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad abu tėvai išsilavinę, geba pasirūpinti vaikais. Vis tik mergaičių gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes ekspertizės aktai liudija artimesnį dukrų ryšį su mama.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas šioje byloje 2021 m. sausio 8 d. nutartimi, 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) keitimo klausimus, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jį keitė, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ją keitė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m spalio 7 d. nutartimi apeliantų atskiruosius skundus patenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį iš dalies pakeitė. Peržiūrėjus apeliacine tvarka 2021 m. vasario 10 d. nutartį, 2022 m. gegužės 20 d. nutartį, jos aukštesnio teismo paliktos nepakeistos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.
15. Byloje remiantis leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas P. R., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarę nebuvo. Šalys turi dvi bendras nepilnametes dukras: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. birželio 21 d. gimimo įrašas (duomenys neskelbtini)), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai yra (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 14 d. gimimo įrašas (duomenys neskelbtini)). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
16. Šioje byloje teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi skyrė nepilnamečiams vaikams A. R. ir M. R. ambulatorinę pirminę teismo psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui. Teisme 2021 m. gruodžio 17 d. gauti ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta tokie žemiau nurodyti bylos nagrinėjimui reikšmingi duomenys, išvados.
17. Pirma, dėl A. R. – „Iš medicininės dokumentacijos sužinota, kad A. R. gimė sveika, išnešiota, ankstyvoji jos raida savalaikė. Nuo ankstyvos vaikystės sirgusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iki 2021 m. kovo 29 d. įrašų apie galimus emocinius mergaitės sunkumus nėra. Šią dieną šeimos gydytojas pažymi, kad remiantis mamos žodžiais, A. R. būna irzlesnė, būna nepaklusnumo epizodai, nenori dalintis žaislais su seserimi, būna naktinio šlapimo nelaikymo epizodai, naktį verkia per miegus. Nustatoma (duomenys neskelbtini) diagnozė. Įrašų, kad mergaitė būtų konsultuota vaikų psichiatro arba psichologo nėra. Atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis, nustatyta, kad A. R. yra prieinama prasmingam kontaktui: ji supranta ir atsako į konkrečius klausimus, geba papasakoti apie save, atlieka pateikiamas užduotis. Kliniškai vertinant A. R. intelektas bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka jos amžiaus normas. A. R. yra smalsi, linkusi tyrinėti, greitai perprantanti naujus žaidimus, instrukcijas. Santykyje su kitu ji stengiasi būti pastebėta, įvertinta. Pagal savo amžių bei būdingus individualius ypatumus A. gali išreikšti ir reiškia jai betarpiškai kylančius norus ir poreikius, kurie yra susiję su kasdienėmis, buitinėmis, jai gerai pažįstamomis situacijomis, tačiau ji vis dar nėra pajėgi suformuluoti savarankiškos nuomonės sudėtingesniais, abstraktaus mąstymo reikalaujančiais klausimais, tokiais kaip civilinėje byloje sprendžiami bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai; ji dar negali numatyti tokių sprendimų pasekmių. Juolab, tiek civilinės bylos medžiaga, tiek ekspertizės rezultatai patvirtina, kad abu tėvai A. R. yra emociškai reikšmingi asmenys, su jais abiem ją sieja kokybiškai tapatūs ryšiai: jų draugijoje ji jaučiasi saugiai, ramiai, yra laisva, pozityviai nusiteikusi. Ekspertizės metu stebima A. R. tendencija slopinti jai kylančius jausmus, jų neišreikšti – apie kylančias reakcijas ekspertizės metu išduoda tik jos kūno kalba (ji susiraukia, nusisuka, nuleidžia galvą, nueina), nors ir šias reakcijas ji greitai paslepia. Šiuo metu jos emocinę būseną reikšmingai veikia susiklostę konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai. Dėl tėvų nesutarimų A. linkusi kaltinti save – ji tiki, kad tėvai nesutaria, nes negali ja pasidalinti. Dėl to mergaitė viduje išgyvena įtampą, nerimą, stengiasi atitikti abiejų tėvų lūkesčius, būti jiems abiem gera. Apie mergaitės pastangas prisitaikyti prie tėvų liudija ir išreikštas jos poreikis gauti individualaus jų abiejų dėmesio, dėl kurio jos ir sesers tarpusavio santykyje kyla konkurencija. Ši konkurencija atspindi A. vidinį pasaulį, kuriame ji stengiasi padalinti save taip, kad visi jai reikšmingi asmenys (mama, tėtis, sesuo) gautų jos tiek, kiek nori, kartu pati jaučia kitų dėmesio stoką. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo (ekspertizės atlikimo) metu A. daugiau dėmesio demonstruoja tėčiui (lekia prie jo, jį apsikabina, neatsiskiria nuo jo prašoma), nes santykyje su tėčiu ji jaučia pranašumą prieš seserį (dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau kurį laiką kas antrą savaitę ji praleidžia tik su tėvu, tokiu būdu gaudama visą jo dėmesį tik sau). Analizuojant bylos medžiagą sužinota, kad su šeima bendraujantys specialistai (VTAS, socialiniai darbuotojai) stebi šiltą, emociškai artimą A. santykį tiek su mama, tiek su tėčiu. Kalbinama vaikų teisių specialistų (2020-10-07; 2021-01-15; 2021-05-03) mergaitė išsako pozityvias nuostatas abiejų tėvų atžvilgiu (kad nori būti pas abu, abu juos myli), tuo pačiu jos išsakytose nuomonėse atsispindi jai sunkiai atlaikoma įtampa, dėl tėvų tarpusavio santykių. Ši įtampa atsispindi ir mergaitės žodžiuose bei projekciniuose piešiniuose ekspertizės metu. Taip pat, 2021-03-29 šeimos gydytojo įraše pažymėta pasikeitusi A. emocinė būsena: ji tapo irzlesnė, nepaklusni, nesidalinanti žaislais su seserimi, naktimis verkia. Šie emocinės būsenos pasikeitimas atitinka A. nustatytus individualius ypatumus, ypač – polinkį slopinti kylančius jausmus, nerimastingumą, todėl natūralu, kad pasikeitus jos gyvenimo aplinkybėms (ėmus gyventi savaitę pas tėvą, savaitę pas mamą; būnant atskirai nuo sesers ir mamos) bei ėmus augti įtampai dėl tėvų tarpasmeninių konfliktų A. nuslopinti jausmai ima reikštis išveikomis: piktumu, blogais sapnais. Visą tai apibendrinus, neabejotinai tiek tėvas, tiek mama A. R. yra emociškai reikšmingi asmenys, su jais ją sieja artimas prieraišumo ryšys, jie abu jai svarbūs, tai patvirtina jos žodžiai bei tiesioginių sąveikų su tėvais stebėjimas. Tačiau, A. R. vis dar yra tokio amžiaus kuomet formuojasi jos gyvenimo pastovumo, nuoseklumo jausmai, kurie bus reikšmingi ateityje kuriant bei palaikant santykius, pasitikint aplinka bei aplinkiniais. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu mergaitė išsako norinti praleisti daugiau laiko kartu su mama, kas yra natūralu jos amžiaus vaikui. Nepaisant to, abu tėvai ir santykis su jais jai yra svarbūs ir reikalingi. Ekspertizės metu nenustatyta, kad A. R. patirtų jai reikšmingų asmenų (mamos, tėvo ar kitų) poveikį pateikti tendencingą informaciją apie vieną iš tėvų. Bendravimo tvarkos bei gyvenamosios vietos nustatymas yra išskirtinė teismo prerogatyva, todėl psichologinės ekspertizės metu nėra sprendžiamas. Nustatant A. R. gyvenamąją vietą rekomenduojama atsižvelgti į jos amžiaus tarpsniui reikšmingus poreikius (pastovumas, nuoseklumas) bei susidariusią šeimos situaciją (A. R. atskyrimas nuo sesers negatyviai veikia jų tarpusavio santykius: auga konkurencija, mažėja lygiavertiškumo). Nesant galimybei turėti vienos gyvenamosios vietos svarbu, kad abi jos gyvenamosios vietos būtų kuo galima pastovesnės, nuoseklesnės, kad jose mergaitė negirdėtų negatyvių nuostatų vieno iš tėvų atžvilgiu, kad jose būtų užtikrinta, kad A. yra mylima abiejų tėvų bei, kad nebūtų ribojama galimybė nevaržomai bendrauti su kitu tėvu. Įvertinus A. R. emocinę būseną bei tėvų tarpusavio santykių jai poveikį rekomenduojama apsvarstyti psichologinės/psichoterapinės pagalbos galimybes jai, taip pat užtikrinti, kad mergaitė nedalyvautų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai) tėvų tarpusavio konfliktuose. <..> A. R. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžių. A. R. yra smalsi, aktyvi, greitai perprantanti naujus žaidimus, instrukcijas. Šiuo (ekspertizės atlikimo metu) A. R. emocinėje būsenoje vyrauja nerimas, įtampa, dėl susiklosčiusios šeimos situacijos. A. R. tiek su mama, tiek su tėvų sieja kokybiškai tapatūs prieraišumo ryšiai, būdama tiek su vienu, tiek su kitu tėvu ji jaučiasi ramiai, saugiai. Dėl mažo amžiaus A. R. tėvų elgesys tiesiogiai veikia jos emocinę būseną. A. R. negeba savarankiškai suformuluoti ir išreikšti nuomonę bendravimo tvarkos bei gyvenamosios vietos nustatymo klausimais. Nustatant A. R. bendravimo tvarką rekomenduojama atsižvelgti j jos amžiaus tarpsniui reikšmingus poreikius bei susidariusią šeimos situaciją.“
18. Antra, dėl M. R. – „Iš medicininės dokumentacijos sužinota, kad M. R. gimė laiku, sveika. Duomenų apie jos raidos neatitikimą amžiui negauta. 2020-09-15 šeimos gydytojo įraše nurodoma, kad tėvas stebi mergaitės uždarumą, mažesnį reagavimą į aplinką. 2021-02-09 konsultuota neurologo po to, kai tėvas pastebėjo pasikartojančius mergaitės pasiūbavimus vietoje, stovint ir žiūrint į vieną tašką, nereaguojant į aplinką, patologijos nenustatyta. Duomenų, kad mergaitė būtų konsultuota vaikų psichiatro arba psichologo nėra. Ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės metu atlikus psichologinį tyrimą ir apibendrinus turimus duomenis, konstatuojama, kad prasmingas žodinis kontaktas su M. R. yra negalimas dėl jos kalbinių įgūdžių: jos kalboje vyrauja pavieniai, trumpi buitiniai žodžiai, dalis jų dėl tarties sunkiai suprantami, periodiškai girdima savakalbė. Nepaisant to, jos kalbos suvokimas nesutrikęs: ji atsiliepia šaukiama, supranta ir įvykdo trumpas instrukcijas, tokias kaip: ateik, paduok, parodyk. Mergaitė yra aktyvi, smalsi, pozityvi. Atvykusi į ekspertizę pradžioje yra kiek nerami, tačiau saugiai jaustis jai padeda šalia esanti mama bei sesuo: mergaitė nuolat jas stebi, nuo mamos atsiskiria tik trumpam laikui, atsiskyrusi greitai ima jos ieškoti, siekia, kad mama visada būtų šalia. Atsižvelgiant į visa tai bei itin mažą amžių, dėl kurio mergaitė yra tiesiogiai priklausoma nuo reikšmingų suaugusių, konstatuojama, kad M. R. negalėjo ir negali išreikšti savarankiškos nuomonės jokiais klausimais, juolab tokiais sudėtingais, kaip gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymas. Ekspertizės metu matoma, kad šiuo metu emociškai reikšmingiausias asmuo mergaitei yra mama (nuo jos sunkiai atsiskiria, emociškai sudėtingesnėse situacijose ieško nusiramino pas mamą) kas atitinka jos gyvenimo aplinkybes (nuo gimimo M. auga ir gyvena su mama). Kitas jai emociškai reikšmingas asmuo – sesuo. Stebėtas imitacinis M. elgesys rodo, kad vyresnę seserį ji patiria kaip pavyzdį, iš kurio gali mokytis ir mokosi pažinti pasaulį. Taip pat, tiesioginių dukters-tėvo sąveikų stebėjimas rodo, kad mergaitei svarbus santykis ir su tėvu, ji jį atpažįsta ir pozityviai reaguoja, siekia jo dėmesio, o būdama kartu su juo jaučiasi saugiai ir ramiai. Pažymima, kad M. R. yra tokio amžiaus kuomet reikšmingų asmenų elgesį ji perima (imituoja) natūraliai, nesąmoningai, todėl bet koks šių asmenų elgesys tiesiogiai veikia tiek jos elgesį, tiek emocinę (psichologinę) būseną. Nors šiuo (ekspertizės atlikimo) metu stebimas emociškai artimas, glaudus jos santykis su abiem tėvais, neatmetama tikimybė, kad užsitęsus tėvų tarpusavio konfliktams (ypatingai jeigu juose tiesiogiai ir/ar netiesiogiai dalyvaus ji) jos santykį su vienu iš tėvų gali komplikuotis. Siekiant to išvengti, svarbu, kad mergaitę supanti aplinka nekonfliktuotų jai būnant šalia, nereikštų negatyvių nuostatų vieni kitų atžvilgiu. Taip pat, šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi M. suvokimas apie pasaulį ir save, todėl svarbu, kad mergaitė gautų kuo tikslesnę informaciją apie save, t.y. kad ji būtų vadinama vienu konkrečiu vardu, nes ekspertizės metu stebėtas skirtingas tėvų kreipimasis į mergaitę kėlia jai įtampą, apsunkina savęs suvokimą (supratimą, kas ji yra) bei, galimai, apsunkina pažintinę raidą. <..> Nustatant mergaitės gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką su vienu iš tėvų rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad M. amžiaus vaikams svarbus pastovumas ir nuoseklumas, todėl nustatoma bendravimo tvarka turėtų būtų konkreti, aiškiai apibrėžta, ir abi šalys turėtų jos nuosekliai laikytis. Taip pat, M. vis dar yra tokio amžiaus, kai formuojasi jos santykis su prieraišumo objektu, o šio santykio kokybė bus svarbi mergaitei kuriant bei palaikant santykius ateityje, pasitikint pasauliu. Šiuo metu, dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių, prieraišumo objektas M. yra mama. Taip pat, M. R. itin svarbus santykis su seserimi, iš jos ji mokosi pažinti pasaulį, todėl svarbu užtikrinti, kad šio santykio tęstinumą, pastovumą <..> M. R. yra linksma, guvi, tačiau jai vis dar sunku atsiskirti nuo mamos. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu M. R. emocinės būsenos sutrikimų nestebima. M. R. sieja emociškai artimas, glaudus ryšys su abiem tėvais, tačiau dėl natūraliai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių prieraišumo asmuo jai – mama. M. R. yra tokio amžiaus, kuomet jai reikšmingų elgesys tiesiogiai veikia tiek jos elgesį, tiek emocinę (psichologinę) būseną. M. R. negalėjo ir negali išreikšti savarankiškos nuomonės jokiais klausimais, juolab tokiais sudėtingais, kaip gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymas.“
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
20. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
21. Ieškovė prašė nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ja (mama), motyvuodama tuo, kad su vaikais turi artimą ryšį, jaunesniąją dukrą ilgai maitino krūtimi, dukros tarpusavyje artimos, dukroms yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos jos nuosavybės teise valdomame 3 kambarių bute. Atsakovas prašė nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su juo (tėvu), motyvuodamas tuo, kad ieškovė neturėjo pakankamai vaikų auginimo įgūdžių, kad ir šiuo metu mama galimai netinkamai elgiasi su dukromis, kad atsakovo lankstus darbo grafikas leistų jam tinkamai pasirūpinti dukromis. Tarnyba išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarautų vaikų interesams, o išvadoje dėl patikslinto priešieškinio – kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus, nei gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.
22. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikšmingu įrodymu ir gyvenamosios vietos nustatymo kriterijumi laikytini vaikams atliktos ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės aktai, kuriuose nurodyta, kad M. R. dar sunku atsiskirti nuo mamos. Nors mergaitę sieja emociškai artimas, glaudus ryšys su abiem tėvais, tačiau dėl natūraliai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių prieraišumo asmuo jai – mama. Taip pat M. R. itin svarbus santykis su seserimi, todėl svarbu užtikrinti šio santykio tęstinumą, pastovumą.
23. Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikai yra nedideli, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jiems reikalinga kasdienė priežiūra. Įvertintinos ir literatūroje sutinkamos specialistų nuomonės. Pavyzdžiui, psichologė, šeimos ir teismo mediatorė, Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos instituto profesorė J. S. savo knygoje skyrybas išgyvenantiems tėvams „Myliu ir mamą, ir tėtį“, nurodo, kad Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad jau nuo ankstyvos vaikystės vaikas yra pajėgus kurti artimą ryšį daugiau nei su vienu žmogumi. Jaunesni nei 2 metų vaikai turėtų gyventi su vienu iš tėvų, bet svarbu, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku būti kuo dažniau (ne rečiau kaip kas tris dienas). 2-3 metų vaikas jau gali pabūti pas kitą tėvą su nakvyne, geriausia vieną naktį savaitės viduryje ir vieną savaitgalį per mėnesį, o 4-5 metų vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, o atsiradusius pasikeitimus vaikui paaiškinti. Išsiskyrimas su tuo iš tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų būti ne ilgesni negu savaitė. Jeigu yra galimybė, rekomenduojama 4 dienas gyventi su vienu iš tėvų ir 3 su kitu. Auginant 6-8 metų, 9-12 metų vaikus jau tinka bendratėvystės modelis, kai pusę laiko gyvenama pas kiekvieną iš tėvų. Bendratėvystė neturėtų būti suprantama tik kaip daugmaž po lygiai su vaiku praleidžiamas laikas, bet ir kaip abiejų tėvų bendradarbiavimas, pasiskirstymas atsakomybėmis ir įsipareigojimais, susitarimas dėl bendrų taisyklių ir jų laikymasis, kas iš esmės atitinka ir Lietuvoje įtvirtintą ir gerbiamą tėvų lygiateisiškumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju abu nepilnamečių mergaičių tėvai turi tokių charakterio, būdo bruožų (konfliktiškumas, užsispyrimas, nepagarba kitam tėvui/motinai ir kt.), kurie gali turėti neigiamos įtakos auklėjant, ugdant vaikus, tačiau tuo pačiu byloje nenustatyta ypatingesnių ieškovės asmeninių bruožų, kurie galėtų būti vertinami kaip kliūtis ieškovei patikėti nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą. Byloje nenustačius, kad ieškovė negebėtų pasirūpinti vaikais, atliepti jų poreikių, remiantis seserų/brolių neišskyrimo principu, vadovautinasi Tarnybos nuoseklia pozicija, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus. Todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečių dukrų A. R. ir M. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. N..
25. Pažymėtina, kad sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybės šalys bendru sutarimu ar viena iš jų su ieškiniu gali kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Šalims išaiškintina CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
26. Nustačius nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
27. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, atsakovo darbingą amžių, atsižvelgus į šalių procesinių dokumentų reikalavimus dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis.
29. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 533 Eur atskaičius mokesčius. Įvertintina ir tai, kad kiekvienam vaikui valstybė skiria išmokas (vaiko pinigus). Teismų praktikoje pažymėta, kad išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą, gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan.
30. Ieškovė 2021 m. gruodžio mėn. kreipdamasi į teismą prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei A. R. po 205 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o nepilnametei M. R. po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad vyresniosios dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, o jaunesniosios – 380 Eur. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui turėtų užtekti 200 Eur per mėnesį, prašė iš jo priteisti po 100 Eur/mėn. išlaikymo kiekvienam vaikui. Posėdžio metu pažymėjo, kad išlaidos poreikių tenkinimui didėja.
31. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko minimalių poreikių dydžio įrodinėti nereikia. Atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikai yra augantys, kad valstybėje jau kurį laiką fiksuojama infliacija, vadovaudamasis įstatymo nuostata, kad keliems vaikams teikiamas išlaikymas turi būti paskirstomas lygiomis dalimis, nebent kuris nors turi išskirtinių poreikių (CK 3.198 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog tiek A. R. poreikių tenkinimui, tiek M. R. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma.
32. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini)), taigi nepatiria būsto nuomos išlaidų. Abiejų šalių vardu yra registruota transporto priemonių. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) m. gimusią dukrą, taigi turi iš viso 3 išlaikytinius. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra didesnis (apie 3000 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“nei atsakovo (apie 1800 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant (duomenys neskelbtini), taigi ji turi tam tikrų galimybių didesne dalimi tenkinti vaikų poreikius.
34. Įvertinęs aukščiau išdėstytų ir byloje esančių aplinkybių, motyvų ir duomenų visumą, įskaitant ir tai, kad dalį laiko dukros gyvens su tėvu, kuris patirs vaikų kasdienės priežiūros išlaidų, teismas sprendžia, kad nepilnamečių A. R., M. R. interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 165 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai priteisimas iš atsakovo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, kartu nustatant kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
35. Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Į šiuo sprendimu priteisiamas mokėti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumas įskaičiuotinos atsakovo sumokėtos laikino išlaikymo sumos, mokėtos remiantis 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 10 d. nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
36. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kurį skaičiavo už 15 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos (nuo (duomenys neskelbtini)). Toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.
37. Ieškovė, įvertinusi, kad atsakovas nurodomu ginčo laikotarpiu jai pervedė 3320 Eur vaikų išlaikymui ir 475,12 Eur sumokėjo už vyresniosios dukros darželį, laikydama, kad atsakovas turėjo mokėti po 205 Eur/mėn. A. ir po 190 Eur/mėn. M., įsiskolinimo sumą apskaičiavo 937,88 Eur A. naudai bei 1190 Eur M. naudai. Atsakovas nesutiko su apskaičiuotomis sumomis, savo poziciją grindė tuo, kad kiekvienos dukros poreikių tenkinimui turėjo pakakti iš viso 200 Eur per mėnesį, taigi jis turėjo pareigą mokėti po 100 Eur/mėn. vienam vaikui, šią savo pareigą įvykdė.
38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
39. Byloje nebuvo ginčo, kad šalys skyrium gyvena nuo jaunesniosios dukros gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) Atsakovas taip pat neginčijo ieškovės nurodytų jo sumokėtų sumų. Teismaslaiko esant nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, t. y. po (duomenys neskelbtini) yra suteikęs 3320 + 475,12 = 3795,12 Eur išlaikymo abiem vaikams.
40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
41. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. (pirminis ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 14 d.), vertintina, kad nėra pagrindo spręsti, kad vaikų poreikiai ir tėvų finansinė padėtis ir galimybės nurodomu laikotarpiu buvo iš esmės skirtingos nei sprendimo priėmimo metu, išskyrus tą aplinkybę, kad atsakovas tuo metu neturėjo trečio vaiko. Spręstina, kad aptariamu laikotarpiu atsakovas turėjo teikti po 180 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, sprendžia, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. atsakovas turėjo sumokėti vaikų naudai (180 x 2 ) x 16 mėn. 8 d. = 5856 Eur. Byloje nustačius, kad atsakovas yra sumokėjęs 3795,12 Eur, spręstina, kad iš jo priteistinas 2060,88 Eur dydžio išlaikymo abiem vaikams įsiskolinimas.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos
42. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienašmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
44. Nagrinėjamu atveju byloje šalys ne kartą prašė nustatyti (keisti) laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Teisminio ginčo pradžioje ieškovė teigė, kad atsakovas labai mažai bendrauja su jaunesniąja dukra ir siekia bendrauti tik su vyresniąja dukra, dėl ko jaunesnioji dukra gali jaustis nereikalinga, nemylima bei vyresnioji dukra gali pasijusti išskirtinė. Atsakovas pasiimdamas dukrą, vengia laiku ją grąžinti į namus. Atsakovas tuomet nurodė, kad pati ieškovė sudaro įvairias kliūtis jam bendrauti su dukromis, tačiau atsakovo pastangomis bendravimas su vyresniąja dukra buvo nusistatytas maždaug lygiomis dalimis, o bendrauti su jaunesniąja dukra neįmanoma dėl pačios ieškovės kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
45. Teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, pagal kurią: 1) tėvas su vyresniąja dukra A. bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės penktadienio 17 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) tėvas su jaunesniąja dukra M. bendrauja porinėmis metų savaitėmis sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val. ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 11 val. iki 19 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.
46. Vaikų tėvai po kurio laiko prašė nustatytą tvarką pakeisti, numatyti jaunesniosios dukros nakvynes pas tėvą. Ieškovė teigė, kad bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su dukra A. bendrauja grafiku savaitė–savaitė yra netinkamas, nes A. tik ketveri metai. Ji be galo pasiilgsta mamos ir sesės. Buvo atvejų kai A. būnant pas tėvą visą savaitę, ieškovei negali susisiekti su vaiku net telefonu. A., grįžusi po savaitės būna nerami, pradėjo vėl miegoti mamos lovoje, nors iki to visada miegojo savo lovoje, pirmąsias dienas po ilgo nesimatymo, ji prabunda verkdama. Grįžusi klausinėja, kodėl taip ilgai negali matyti mamos, sako, kad nori daugiau būti su mama. Naktimis prisišlapina į lovą, pradėjo prašyti buteliuko. Pasitaikydavo situacijų, kad A. būnant pas tėvą, jis nepasiima M., todėl seserys nesusitinka. Atkreipė dėmesį, kad pateiktas Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro atsakymas, kad jie nerekomendavo bendravimo tvarkos savaitė–savaitė, o šalys vieną savaitę buvo pabandžiusios tokią tvarką ir vėliau dėl jos nesutarė, paneigia atsakovo argumentus, kad tokį bendravimą siūlė specialistai. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su dukromis A. ir M. bendrauti mažiau, nei lygiomis dalimis kartu su ieškove. Duktė A. yra vienodai prisirišusi prie abiejų tėvų, todėl bendravimo laikas turi būti lygus. Kad seserys A. ir M. bendrautų nepertraukiamai, būtų tikslinga abiem dukroms kartu leisti laiką su tėvu. Bendravimo tvarka, kai A. vieną savaitę būna pas tėvą, kitą – pas motiną, vaikui yra tinkama ir suprantama. A. nėra sunkus išsiskyrimas su tėvu, nes mergaitė žino, kad po savaitės jie vėl susitiks. Iki tokios tvarkos nustatymo, A. nuvedus į darželį (iš darželio A. turėdavo pasiimti jau ieškovė) dažnai A. nenorėdavo ten pasilikti, verkdama klausdavo „tėti, ar ateisi pas mane vakare“; jam nuvedus A. pas ieškovę į jos gyvenamąja vietą, A. nenorėdavo išsiskirti su tėčiu, verkdavo; atsakovui nuvedus A. pas ieškovę ir ją sutikus lauke, A. nenorėdavo eiti su ieškove; keletą kartų ieškovė netekusi kantrybės apsisuko ir nueidama pasakė „na ir būk čia su tuo savo tėtuku“. Pasiėmus A. iš ieškovės namų, ji būna pavargusi, kelias dienas ilgai miega tiek ryte, tiek pietų miego. A. miega ramiai, savo lovoje, naktimis keliasi tik nueiti į tualetą, nėra prisišlapinusi į lovą. Ieškovės nurodytų priešingų teiginių priežastys – ne bendravimo tvarka; tikėtina, kad A. ieškovės bijo, nes ieškovė yra linkusi perkelti emocijas vaikui ir psichologiškai smurtauti. Nėra objektyvių priežasčių trumpinti ar kitaip riboti A. buvimo su tėvu laiko. Dukrai būnant pas tėvą, ieškovė nuolat skambina atsakovui, neva norėdama pasikalbėti su dukra. Jeigu neatsiliepia, pasipila žinutės su įžeidimais ir kaltinimais; A. imama tardyti (ieškovė naudoja vaiką atsakovo sekimui bei kontrolei, įtraukia mažametį vaiką į suaugusiųjų reikalus). Ieškovė skambina bet kuriuo paros metu, atsakovas sulaukia iš ieškovės psichologinio smurto. Toks ieškovės elgesys tęsėsi nuo pat skyrybų pradžios. Atsakovo teigimu, tvarka savaitė–savaitė dukrai A. tiko, ji nebuvo keičiama, todėl buvo tęsiama, siekiant išlaikyti A. stabilią emocinę ir psichinę būseną.
47. Gavus šalių prašymus dėl LAP pakeitimo, teismas byloje 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pakeitė 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. spalio 7 d. nutartimi iš dalies pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nustatytą bendravimo tvarką, nuo 2021 m. spalio 7 d. byloje galiojo tokia laikina atsakovo (tėvo), bendravimo su dukromis tvarka, pagal kurią: 1) tėvas su dukra A. bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio iki neporinės metų savaitės penktadienio, paimdamas dukrą A. penktadienį iš ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iš jos gyvenamosios vietos 18:00 val., ir grąžindamas dukrą penktadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai nelankant įstaigos – 18:00 val. į jos gyvenamąją vietą; 2) tėvas su dukra M. bendrauja porinėmis metų savaitėmis penktadienį nuo 18:00 val. iki sekmadienio 11:00 val.; ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais - ketvirtadieniais, paimdamas M. trečiadienį iš ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iš jos gyvenamosios vietos 10:30-11:00 val., ir grąžindamas dukrą ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai nelankant įstaigos – 10:30-11:00 val. į jos gyvenamąją vietą; 3) šalys sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukra A. ir dukra M. tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais – nuo 10:30 val. iki 11:00 val., pirmadieniais – 18:00 val. – 19:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, sms žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu; 4) tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
48. Šalys dar kartą prašė keisti laikiną bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad M. paaugo, gali ilgiau atsiskirti nuo mamos, o A. atsiskyrimas yra per ilgas. Akcentavo, kad atliekant psichologinį vertinimą, nustatyta, kad jaunesnioji dukra nusiraminimo ieško sekiodama vyresniąją sesę arba glausdamasi prie mamos. A. ekspertizės metu piešdama savo šeimą, piešė save ir mamą. Paklausta kaip ji jaučiasi, kad gyvena ir pas mamą, ir pas tėtuką ima muistytis kėdėje. Paklausta, kaip norėtų, kad būtų pasako „norėčiau daugiau laiko pas mamą ir mažiau pas tėtuką”. Atsakovas sutiko, kad vaikai paaugo. Nesutiko, kad keistina bendravimo su A. tvarka, nes mergaitė prie tokios tvarkos jau yra pripratusi. Ieškovės prašymas pakeisti nusistovėjusią laikinąją bendravimo tvarką iš esmės pakeistų A. gyvenimo aplinkybes, tektų dažnai keisti nakvynės vietą, sukeltų jai papildomą įtampą, paskatintų dar labiau slopinti jausmus. A. nesuprastų, kodėl nebegali būti su tėtuku tiek, kiek yra įpratusi. Teigė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas geba tinkamai pasirūpinti vaiku, be to, ieškovė pati pripažino, kad atsakovas su dukra A. yra sukūręs glaudų ryšį. Bendravimas su dukra A. po 7 dienas ir naktis nepertraukiamai, jau taikomas 1 metus ir 5 mėnesius. Tokia tvarka dukrai tapo įprasta, A. yra rami, neigiamų emocijų ar elgesio pokyčių dėl to nėra, todėl dar vienas bendravimo tvarkos pakeitimas A. traumuotų emociškai. M. turi ryšį su tėvu, todėl tikslinga M. su tėvu bendravimo laiką ilginti ir nustatyti tokį patį, kaip sesers A.. Dažnas A. ir M. aplinkos keitimas ir ypatingai trumpas pabuvimas pas kiekvieną iš tėvų, kaip nori ieškovė, kenkia vaikų interesams, nes jie priversti jaustis visuomet „kelyje“ ir adaptuotis prie naujos aplinkos. Ieškovė teigė, kad A. tapo labai nerami, prabunda naktį ir ima verkti, vis labiau sklendžiasi į save. Būdama pas ieškovę vis dažniau renkasi žaidimus, kur nebereikia sesės, o tiesiog panirusi mergaitė į save. Dažnėja isterijų priepuoliai reikalaujant gauti kažką, kas jai lengvai prieinama pas tėtį (kompiuteris, planšetės, kinas), nesiliauja priklausomybė čiulpti pieno buteliuką net ir nesant buteliuke jokio gėrimo, kietėjantys viduriai ir kt. Mergaitės neturėtų būti atskiriamos tarpusavyje, todėl trumpintinas atskyrimo nuo mamos laikas. Nustačius tokią pat bendravimo tvarką M., kuri niekuomet nebuvo atskiriama nuo mamos, pasekmės būtų tokios pat, o gal ir dar sunkesnės. Esama tvarka jau padarė didžiulę žalą A. raidai – dukra tapo uždara, itin nepaklusni, turi virškinimo trakto sutrikimus (kietėja viduriai, dukrai paskirtas ilgalaikis laisvinančių vaistų naudojimas), turi buteliuko čiulpimo priklausomybę; specialistai jau rekomenduoja ir tokia mažametė jau lankosi pas psichoterapeutą. Mano, kad tėvas su dukromis turėtų bendrauti trumpesniais laikotarpiais ir su abiem kartu.
49. Teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeitė laikiną bendravimo tvarką ir nustatė, kad 1) tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas dukras trečiadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 18:00-18:30 val.) ir grąžindamas dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:00-18:30 val.; 2) tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki penktadienio, paimdamas dukras trečiadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 18:00-18:30 val.) ir grąžindamas dukras penktadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukroms nelankant įstaigos – 10:30-11:00 val. į jų gyvenamąją vietą; 3) vaikų tėvai sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukromis tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais 10:30–11:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, sms žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu; 4) 2022 metų liepos ir rugpjūčio mėn. tėvas su vaikais bendrauja (atostogauja) tokiomis dienomis: birželio 29 d. – liepos 3 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte); liepos 8–15 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus liepos 8 d. 10:30-11:00 val. ir grąžindamas liepos 15 d. 18:00-18:30 val.; liepos 27–31 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte); rugpjūčio 5–12 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus rugpjūčio 5 d. 10:30-11:00 val. ir grąžindamas rugpjūčio 12 d. 18:00-18:30 val.; rugpjūčio 24-28 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte); 5) jei tėvas šioje nutartyje nurodytu laiku negali paimti ar grąžinti dukrų dėl savo darbinio užimtumo ar kitų svarbių priežasčių, jis turi pasiūlyti dukrų mamai kitą jam tinkamą (maksimaliai artimiausią nustatytam šioje nutartyje) vaikų paėmimo (grąžinimo) laiką. Tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal šalių atskiruosius skundus priėmė 2022 m. liepos 28 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą.
50. 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje ieškovė pažymėjo, kad pakeista laikina bendravimo tvarka teigiamai paveikė vyresniąją mergaitę, jai sumažėjo sveikatos, įskaitant pasunkėjusį tuštinimąsi, problemos. Mano, kad vaikų buvimo laikotarpiai turėtų būti dar trumpesni, nes šiuo metu jie per ilgi jaunesniajai dukrai. Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad vyresnioji dukra buvo sutrikusi dėl pasikeitusios bendravimo tvarkos.
51. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Todėl spręstina, kad yra svarbu sudaryti galimybes vaikams reguliariai bendrauti su abiem tėvais, o skyrium gyvenančiam tėvui – su vaikais, nes tik tokiu būdu tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys bus išlaikytas, kuriamas ir stiprinamas.
52. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose (atsakovo – patikslintame priešieškinyje, ieškovės – atsiliepime į patikslintą priešieškinį) išdėstytas jų prašomas nustatyti bendravimo tvarkas, matyti, kad pagrindiniai skirtumai yra dėl bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais. Atsakovas prašė nustatyti, kad ieškovė su dukterimis bendrauja nuo neporinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki porinės savaitės penktadienio 17 val., ieškovei pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su dukterimis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis, paimdamas dukras iš ugdymo įstaigos antradienio vakare ir trečiadienio ryte nuvesdamas į ugdymo įstaigą, o jei vaikai neina į ugdymo įstaigą – gražina į jų gyvenamąją vietą trečiadienį 17 val., taip pat tėvas dukras pasiima penktadienį iš darželio 16:30-17:30 val., o jei vaikai neina į ugdymo įstaigą – iš jų namų 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 2) porinėmis metų savaitėmis: tėvas abi dukras paima iš ugdymo įstaigos antradienį 16:30-17 val. ir bendrauja iki ketvirtadienio ryto, kai jas nuveda į ugdymo įstaigą, o jei vaikai neina į ugdymo įstaigą – gražina į jų gyvenamąją vietą ketvirtadienį 17 val.
53. Sprendžiant dėl nustatytinos nuolatinės bendravimo tvarkos atsižvelgtina į šiuos aspektus: pirma, nuolatinė bendravimo tvarka nustatytina šiuo metu galiojančios laikinos bendravimo tvarkos pagrindu (pirmiausia dėl lyginių/nelyginių savaičių). Antra, įvertintina seserų tarpusavio neiškyrimo svarba, todėl siektina nesudaryti šios bylos metu buvusių situacijų, kai jaunesnioji sesuo būdavo grąžinama mamai be vyresniosios sesers (šiai dar pasiliekant pas tėvą), taip jaunesniajai mergaitei pajaučiant savo skirtingumą. Trečia, įvertintini individualūs kiekvieno vaiko poreikiai, o būtent artimas vyresniosios dukters ryšys su tėvu ir jaunesniosios dukters didelis prisirišimas prie mamos, jos mažas amžius. Teismas laiko šioje byloje įrodyta, kad tarp atsakovo ir vyresniosios dukters A. yra geras emocinis ryšys, didelis tarpusavio supratimas, mergaitė iš esmės vienodai gerai jaučiasi mamos ir tėčio draugijoje – tai rodo ir ekspertizės aktas, tai paliudijo ir liudytoja, tokia išvada darytina ir iš ieškovės žodinių parodymų ir rašytinių paaiškinimų, kuriuose ji reiškė tam tikrą „nepasitenkinimą“, kad tėvas pernelyg daug bendrauja su vyresniąja dukra. Taip pat laikoma nustatyta, kad jaunesniajai dukrai M. šiuo metu pagrindinis saugų ryšį kuriantis žmogus – mama, ieškovė iki 2 metų amžiaus maitino jaunesniąją dukrą krūtimi, ši mergaitė nuo gimimo nėra augusi su tėvu, tėvo ir M. ryšys pradėjo megztis tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo ir jo atstovo argumentą, kad vyresnioji dukra neturi keletą metų būti jaunesniosios dukros amžiaus „įkaite“ ir savo bendravimą su tėvu riboti tik dėl to, kad mažesnioji sesutė negali ilgam atsiskirti nuo mamos. Nagrinėjamu atveju yra svarbu išlaikyti balansą tarp seserų neišskyrimo svarbos ir atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Pastebėtina, kad vienoje šeimoje augantys vaikai savo charakterio savybėmis, būdo bruožais gali būti ir neretai būna skirtingi, taip pat ir skirtingų vaikų ryšiai su tėvu/motina būna skirtingi.
54. Teismas sprendžia, kad nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas šiuo metu, kol M. nesulauks 5-ių metų, vyresniąją dukrą bendravimui pasiima dviem dienom anksčiau, t. y. nuo trečiadienio vakaro, jaunesniąją – nuo penktadienio vakaro ir bendrauja su abiem iki sekmadienio vakaro („ilgąją“ bendravimo savaitę). Tokiu būdu atsakovas galės vyresniajai dukrai skirti individualų dėmesį, užsiimti su ja veiklomis pagal jos amžių. Laikytina, kad tai atitinka abiejų vaikų interesus – vyresniajai būti tėvo lavinamai, auklėjamai, ugdomai, jaunesniajai – išsaugoti saugų ryšį su mama. Pažymėtina, kad šiuo atveju ypač svarbu, kad abu tėvai teisingai komunikuotų su vaikais – pabrėždami vaikams teigiamas tokio bendravimo puses, nurodydami aiškias priežastis (kad M. dar per maža ilgai atsiskirti nuo mamos), nekurdami įtampų, grindžiamų neteisingais samprotavimais.
55. Kitą savaitę nustatytina, kad vaikai atsakovo namuose nakvoja vieną naktį. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką, reiškiančią, kad jis kiekvieną pusmetį vesdamas paskaitas yra/gali būti užimtas skirtingomis dienomis/vakarais, numatytina, kad konkretų vakarą pasirenka ir nustatyta tvarka praneša ieškovei atsakovas. Pastebėtina, kad nacionalinių teismų praktikoje bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, o geranoriškai bendradarbiauti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1864-779/2020).
56. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašoma bendravimo su vaikais pagal 50:50 proc. laiko modelį tvarka netaikytina dėl nedidelio vaikų amžiaus, taip pat dėl to, kad jai taikyti šiuo atveju nėra kasacinio teismo suformuotų kriterijų (t. y. 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 279-969/2019). Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka taip pat visa apimtimi netaikytina, nes pritaikius ieškovės nurodomą tvarką vaikai turėtų nuolat (kas 2-3 dienas) kilnotis iš vienų į kitus namus, ten nakvoti. Aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad toks būdas yra ypač varginantis tiek tėvus, tiek vaikus.
57. Pastebėtina, kad remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Vertinama, jog teismo nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes didins stabilumą vaikų gyvenime, užtikrins jiems būti auklėjamiems abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaikais.
58. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaikųo interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku (vaikais) nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).
59. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
60. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
61. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo dviem dukroms išlaikymą po 165 Eur, taip pat 2060,88 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (165 x 2 x 12 + 2060,88) x 0,03 x 0,75 = 135 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo.
62. Ieškovė už ieškinio du neturtinio pobūdžio reikalavimus sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį (2020 m. gruodžio 7 d. mokėjimas Nr. 19 Luminor banke), taip pat sumokėjo 353,56 Eur už ekspertizės atlikimo išlaidas (2021 m. liepos 28 d. mokėjimas Nr. 70 Luminor banke). Ieškovė taip pat patyrė 1850 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. lapkričio 6 d. mokėjimas, 2020 m. gruodžio 11 d., 2021 m. sausio 8 d. mokėjimai AB Luminor banke) (2022 m. rugpjūčio 24 d. DOK-140284). Iš viso ieškovė patyrė 2353,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
63. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. vasario 16 d. mokėjimas Nr. 3 banke „Swedbank“, AB). Atsakovas posėdžio metu pateikė dokumentus, pagrindžiančius išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: advokato atliktų darbų ataskaitas ir savo banko sąskaitos išrašus, liudijančius pinigų pervedimus advokatui. Jau bylą išnagrinėjus iš esmės, atsakovo atstovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. teikė prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo. Pastebėtina, kad visuose teismui teiktuose dokumentuose nurodytos sumos nesutampa: per posėdį atsakovo pateiktos ataskaitos liudija 3463 Eur dydžio išlaidas, banko išrašai liudija 4745 Eur sumos sumokėjimą, po bylos išnagrinėjimo advokato teiktame prašyme nurodoma 3975 Eur išlaidų suma, o su šiuo prašymu pateiktose darbų atlikimo ataskaitose – dar kita suma. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2021 m. rudens atsakovas tris kartus su kitais ieškiniais kreipėsi į teismą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu (nuo 2021 m. gruodžio 1 d.) nagrinėjama kita civilinė byla e2-2999-842/2022, kurioje atsakovą atstovauja tas pats advokatas Darius Mockūnas, kad banko sąskaitos išrašuose yra mokėjimų, kurie nepagrįsti ataskaitomis, įvertinus, kad papildomas (tikslinantis) prašymas pateiktas jau po baigiamųjų kalbų, spręstina, kad atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti šioje byloje suma sudaro 3463 Eur (2022 m. rugpjūčio 24 d. DOK-140325). Iš viso atsakovas laikomas patyręs 3538 Eur bylinėjimosi išlaidų.
64. Teismo vertinimu, ieškinys ir priešieškinis tenkinti 60 : 40 proc. santykiu ieškovės naudai. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2353,56 x 0,6 = 1412,14 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 3538 x 0,4 = 1415,20 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš ieškovės atsakovui priteistina 1415,20 – 1412,14 = 3,06 Eur.
65. Byloje patirta 17,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tarp šalių paskirstytinos: atsakovo mokėtina suma sudaro 10,48 Eur, ieškovės – 6,99 Eur. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 135 + 10,48 = 145,48 Eur žyminio mokesčio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.
1. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
2. Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus) ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
3. Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 2060,88 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimties eurų 88 ct) dydžio išlaikymo nepilnametėms A. R. ir M. R. įsiskolinimą.
4. Nepilnamečių vaikų išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti A. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
5. Nustatyti P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukros, vaikai), tvarką, pagal kurią:
5.1. tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. trečiadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), taip pat paimdamas M. R. penktadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:30-19:00 val. Kai M. R. sukanka 5 (penkeri) metai, tėvas su abiem dukromis bendrauja nuo trečiadienio;
5.2. tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vieną ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneša A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukrų mama) apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis;
5.4. vaikui (vaikams) susirgus, jį (juos) prižiūri tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra sergantis vaikas (vaikai), nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti sergančią dukterį, apie tai iš anksto susitarus elektroniniu paštu;
5.5. tėvas ir dukrų mama privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtu laiku. Tokiu atveju vaikais rūpinasi kitas iš tėvų (arba to iš tėvų artimieji ar kiti jo įgalioti patikimi suaugę asmenys). Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas;
5.6. kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iš tėvų turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe: nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitą iš tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. išvakarėse, prieš pirmą atostogų dieną, ir grąžinami paskutinę atostogų dieną 17:00-17:30 val. Kitas iš tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl šių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iš anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Šiais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi;
5.7. tėvas su dukromis kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dieną (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.);
5.8. dukrų mama su dukromis kiekvienais metais praleidžia Motinos dieną (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dieną (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.);
5.9. tėvas su dukromis neporiniais metais praleidžia dukrų gimimo dienas (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.); Kūčias-Kalėdų pirmą dieną (nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 17 val.); Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 2 d. 9 val.); Velykas (nuo Didžiojo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val.);
5.10. tėvas su dukromis poriniais metais praleidžia Kalėdų švenčių antrą pusę (nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 27 d. 9 val.);
5.11. Kitas valstybines šventes dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine švente;
5.12. dukrų mama ir tėvas sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukromis tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais 10:30–11:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, SMS žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu;
5.13. tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Priteisti iš ieškovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,06 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 145,48 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Išaiškinti šalims, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2021 m. sausio 8 d. nutartimi, 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismas 2021 m spalio 7 d. nutartimi), 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.