Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-260-908/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
AN2-260-908/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00797-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eglė Gruodienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. D.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-260-908/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00797-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas M. D. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11816-2023 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu M. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 29 d., 10.42 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,46 promilės po paklaidos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punktą. Už administracinį nusižengimą M. D. paskirta nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir M. D. skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą iki 4 (keturių) mėnesių; taip pat prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės – reikalavimo įsirengti antialkoholinį variklio užraktą automobilyje. Netenkinus šių prašymų, apeliaciniu skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnius apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių taikymo terminus.

3.1. Pirmiausia, skunde išdėstyti argumentai dėl termino apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo padavimo terminas nebuvo praleistas ir apeliacinis skundas buvo priimtas, šie argumentai nedetalizuojami.

Šalies argumentai

3.2. Apelianto įsitikinimu, jam paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai – pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į daugelį ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, jų nevertino, o kitas aplinkybes įvertino formaliai ir atsietai vieną nuo kitos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią net ir nustačius didesnį asmenų neblaivumą buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas, taip pat nesivadovavo ir teisingumo bei protingumo principais. Skunde nurodoma, kad M. D. alkoholį vartojo nusižengimo išvakarėse, penktadienį, o ryte, vykdamas su sugyventine į parduotuvę, buvo sustabdytas reido metu. Viso proceso metu apeliantas teigė, jog nežinojo, kad vairuoja neblaivus, t. y. daro nusižengimą. M. D. pabrėžia, kad nesijautė neblaivus, sugyventinei taip pat atrodė blaivus, nes priešingu atveju būtų vairavusi ji. Policijos pareigūnas, nušalinęs M. D. nuo vairavimo, patikrino jo sugyventinės (I. L.) blaivumą ir perdavė jai automobilio vairavimą, be to, nusižengimo padarymo metu M. D. vairavo sugyventinei priklausantį automobilį. Apelianto vertinimu, tai, kad jo sugyventinė, atsakinga trijų vaikų mama, būdama blaivi, ne pati vairavo jai priklausantį automobilį, rodo, jog apeliantas sąžiningai klydo dėl savo blaivumo. Be to, M. D. buvo nuvažiavęs trumpą atstumą (past. – administracinio nusižengimo padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje buvo padarytas nusižengimas). Apeliantas sutinka, kad padarytas administracinis nusižengimas yra itin pavojingas, tačiau dėl jo nekilo neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala asmenų turtui ir sveikatai, nusižengimas padarytas esant geroms eismo sąlygoms ir mažesnio intensyvumo eismui, o pagal teismų praktiką į šias aplinkybes atsižvelgtina, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik nurodė, koks neblaivumas buvo nustatytas apeliantui, tačiau plačiau nepasisakė, nors neblaivumo laipsnis laikytinas vienu iš pagrindinių kriterijų sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą. Pažymima, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtyje numatyta amplitudė nuo 0,4 iki 1,5 promilės yra pakankamai didelė. Be to, pirmojo matavimo metu M. D. buvo nustatytas 0,58±0,02 promilės neblaivumas, o antrojo (po 15 minučių) – 0,48±0,02 promilės neblaivumas, vadinasi, tai, kad neblaivumas sumažėjo 0,1 promilės nesiimant jokių priemonių, patvirtina, jog organizme vyko alkoholio šalinimo procesas, t. y. alkoholis buvo vartotas prieš ilgesnį laikotarpį. Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ II skyriaus 4 straipsnio nuostatos, numatančios, kad pakartotinai neblaivumas tikrinamas ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių. Apelianto vertinimu, jeigu būtų žinojęs, kad jo neblaivumas gali būti patikrintas ir vėliau nei po 15 minučių, nagrinėjamos bylos nebūtų buvę, tačiau policijos pareigūnas jo neinformavo, jog antrą patikrinimą galima atlikti ir po 29 minučių. Teigiama, kad teismų praktikoje 0,46 promilės neblaivumas ar net šiek tiek didesnis yra vertinamas kaip nežymiai viršijantis leidžiamą normą, dėl to, sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį pavojingumą. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinių nusižengimų bylų praktiką dėl neblaivumo laipsnio vertinimo. Apeliaciniame skunde remiamasi ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, apelianto vertinimu, patvirtinančiais, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui yra reikšmingas nustatytas neblaivumo laipsnis, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. teigimu, jo neblaivumo laipsnis nebuvo vertintas jo naudai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vairavo transporto priemonę žinodamas, jog yra neblaivus. Nurodoma, kad M. D. neneigė alkoholio vartojimo fakto, o vien tik sklindantis alkoholio kvapas nerodo neblaivumo. Pabrėžiama, kad pareigūnas neatliko bendros būklės vertinimo, byloje nėra duomenų ir apie kitus neblaivumo požymius, dėl to, apelianto įsitikinimu, pareigūnas šabloniškai nurodė apie jaustą alkoholio kvapą iš burnos. Apeliantas nejuto pagirių simptomų, tačiau jautė lengvus peršalimo simptomus, dėl to, paaiškino, jog nejusdamas nei galvos svaigimo, nei koordinacijos sutrikimo, nusprendė, kad gali vairuoti. Apelianto teigimu, jeigu jam nebūtų perštėjusi gerklė ir švelniai užgulusi nosis, galimai būtų pajutęs pagirių (neblaivumo) požymius.

3.4. Apelianto M. D. įsitikinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino jį apibūdinančius duomenis (alkoholiu jis nepiktnaudžiauja ir nevairuoja išgėręs, per 5 metus, be nagrinėjamo nusižengimo, užfiksuoti tik trys smulkūs KET pažeidimai, o nusižengimas padarytas nesant galiojančių nuobaudų). Apeliaciniame skunde plačiau aprašomas 2021 m. rugpjūčio 25 d. užfiksuotas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nurodant, kad nėra aišku, jis ar jo sugyventinė padarė šį nusižengimą, nes jie abu naudojasi automobiliu. Apeliantas pažymi, kad sumokėdavo baudas, nesiaiškindamas, kuris padarė nusižengimą. Skunde pabrėžiama ir tai, kad tik vienas iš trijų KET pažeidimų susijęs su automobilio valdymu (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik 5 metų apelianto vairavimo patirtį, nors jo patirtis – 20 metų, per kuriuos nebuvo baustas už nusižengimą, padarytą esant neblaiviam, jam nebuvo atimta teisė vairuoti, padarė tik kelis nesistemingus ir nešiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina tai, kad vairavimas neblaiviam jam nėra būdingas ir yra pagrindas tikėti, jog toks nusižengimas nepasikartos.

3.5. Skunde pažymima, kad kiti duomenys teigiamai apibūdina apeliantą šeimoje, darbe ir visuomenėje, o visoms nuobaudos individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms turi būti teikiama vienoda teisinė reikšmė. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodoma ir tai, kad M. D. teisės vairuoti neturi nuo 2023 m. balandžio 29 d. ir nė karto nevairavo, o apeliacinio skundo teikimo metu teisės vairuoti neturi beveik 4 mėnesius. Šiame kontekste remiamasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-626/2020. Be kita ko, skunde nurodoma, kad po įvykio apeliantas atsisakė alkoholio, taip pat neserga priklausomybės ligomis. Pažymima, kad M. D. yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą (past. – šios aplinkybės grindžiamos prie apeliacinio skundo pridedamais dokumentais), kelia kvalifikaciją, sveikai gyvena, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo kraujo donoras, išlaido du vaikus iš ankstesnių santykių. Šiuo metu jis yra pagrindinis šeimos, kurią sudaro apeliantas, jo sugyventinė ir jos trys vaikai iš ankstesnių santykių, išlaikytojas, be to, rūpinasi pagyvenusiais tėvais. Apelianto teigimu, tai, kad jis yra atsakingas asmuo, patvirtina byloje esantis UAB „A.“ komercijos direktoriaus K. R. tarpininkavimo raštas, kuriuo pastarasis laiduoja už apelianto elgesį. Pabrėžiama ir tai, kad apeliantas ne tik dalimis sumokėjo baudą, bet ir pasitikrino sveikatą, baigė papildomą vairuotojų mokymo programą bei išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, o šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, turėtų sustiprinti teismo pagrindą tikėti, jog jis įvertino savo elgesį ir yra linkęs pasitaisyti.

Šalies argumentai

3.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo poreikio turėti teisę vairuoti, nurodydamas, kad visos aplinkybės buvo žinomos ir turėjo būti įvertintos prieš vairuojant neblaiviam. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika, kurioje pasisakoma dėl teisės vairuoti turėjimo poreikio aplinkybių vertinimo.

3.6.1. Pirmiausia, nurodoma, kad apeliantui teisė vairuoti yra reikalinga, nes augina 10 metų sūnų, turintį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini). Sūnus lanko (duomenys neskelbtini), jo negalima palikti vieno namuose, o naudotis viešuoju transportu taip pat sudėtinga, nes tarp žmonių jis yra nerimastingas, patiria aplinkos baimę. Nors sūnus gyvena su buvusia apelianto sutuoktine, tačiau su juo tampriai bendrauja ir gali reikėti operatyviai atvykti pas vaiką į mokyklą, be to, buvusi apelianto sutuoktinė dirba „slenkančiu“ darbo grafiku, dėl to, jai dirbant savaitgaliais, apeliantas prižiūri sūnų. Apeliantui nevairuojant visus rūpesčius dėl vaiko sprendžia buvusi sutuoktinė, tačiau jai vienai tai daryti per sunku. Pažymima ir tai, kad (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūrai reikalingos nemažos išlaidos, dėl to, didelę dalį pajamų apeliantas išleidžia sūnui.

3.6.2. Be to, nurodoma, kad apeliantas eina konsultanto pareigas UAB „B.“, tačiau dirbdamas vyksta ir į susitikimus su esamais ar būsimais klientais, pristato įmonės produkciją ir pan., taip pat diagnozuoja ir šalina programinės įrangos sutrikimus, o esant skubiam iškvietimui dėl sutrikusios programinės įrangos, apeliantas privalo reaguoti. Neturėdamas teisės vairuoti apeliantas vyksta pas klientus, naudodamasis pavežėjų paslaugomis, tačiau šių išlaidų darbovietė jam neapmoka, o vykimas viešuoju transportu yra nepatogus, nes užtrunka daug laiko, už (duomenys neskelbtini) ribų juo nuvykti neįmanoma.

3.6.3. Be kita ko, pajamos apeliantui reikalingos skolinių įsipareigojimų vykdymui, nes jis turi dvi vartojimo paskolas, kurių bendra suma 11 000 Eur (viena paskola skirta sūnaus sveikatos gerinimo išlaidoms padengti, kita – automobiliui), be to, apeliantas yra paėmęs 93 500 Eur kreditą būstui įsigyti. Bendrai kiekvieną mėnesį iš darbo užmokesčio 724 Eur skiria įsipareigojimams dengti.

3.6.4. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad pajamos jam reikalingos gausios šeimos išlaikymui – apeliantas dukrai ir sūnui iš pirmos santuokos kas mėnesį perveda 500 Eur išlaikymą, o (duomenys neskelbtini) sūnui skiria ir papildomai pinigų. Be to, apeliantas gyvena su I. L., kuri turi tris vaikus iš ankstesnių santykių. Pažymima, kad su jais gyvena ir sugyventinės pilnametė dukra, neturinti pajamų, besimokanti profesinėje mokykloje, ir tik vienas tėvas iš trijų sugyventinės vaikų moka išlaikymą.

3.6.5. Teisė vairuoti apeliantui reikalinga ir tam, jog galėtų pasirūpinti vaikų gerove, nes jo grafikas yra liberalesnis, o buvusios sutuoktinės ir sugyventinės grafikai griežti, dėl to, į popamokines veiklas vaikas privalo nuvežti apeliantas. Be to, apelianto tėvai gyvena už (duomenys neskelbtini) nuo jo – (duomenys neskelbtini) – motinai nustatytas nedarbingumas, tėvas taip pat turi sveikatos negalavimų, todėl stengiasi dažnai juos lankyti ir padėti. (duomenys neskelbtini) apeliantas turi ir savo žemės sklypą, kurio priežiūrai jam taip pat reikalinga teisė vairuoti.

3.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad 4 mėnesius apeliantas yra priklausomas nuo trečiųjų asmenų, jo gyvenimas suparalyžiuotas, o tai mato kolegos, draugai, artimieji, dėl to prevenciniai nuobaudos tikslai, apelianto teigimu, pasiekti. Apeliaciniame skunde aprašomi apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo ir teigiama, kad nors apygardų teismai neformuoja precedentų, tačiau tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos praktikos, kadangi horizontalusis precedento poveikis pasireiškia tuo, jog teismai yra saistomi ne tik aukštesnės instancijos, bet ir savo pačių priimtų sprendimų analogiškose bylose.

Atsiliepimas

4. Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo M. D. skundą, o apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų esminių, duomenų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui, dėl to, Institucijos įsitikinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas tiek dėl M. D. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tiek dėl jam paskirtų administracinio poveikio priemonių proporcingumo bei teisingumo.

6. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto M. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nėra ginčijama kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo (past. – apeliacinio skundo prašymai išimtinai susiję su administracinio poveikio priemonių klausimu), taip pat nėra ginčijama ir Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda. Pažymėtina, kad pats apeliantas skunde nurodo, jog sumokėjo baudą dalimis, tai patvirtina ir prie skundo pirmosios instancijos teismui bei prie apeliacinio skundo pateiktos mokėjimų nurodymų kopijos (1 t., b. l. 27; 2 t., b. l. 17).

7. Vis dėlto, apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kurie apelianto vertinimu, kelia abejonių dėl jam nustatyto neblaivumo fakto. Pabrėžtina tai, kad M. D. neblaivumo laipsnis buvo nustatytas panaudojant bekontaktį alkoholio detektorių, turintį galiojantį patikros sertifikatą (1 t., b. l. 68–70). Be to, alkoholio vartojimo iš esmės neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D.. Iš 2023 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ įrašyta „Vairavau automobilį. Vakar vartojau 4–5 alaus. Gailiuosi“ ir pasirašyta (1 t., b. l. 67). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. D. nurodė: „faktas buvo, vairavau neblaivus“, sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu (1 t., b. l. 160). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais byloje surinktais duomenimis.

8. Sutiktina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 pavirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 4 punkto nuostatas policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Visgi, tokia nuostata neįpareigoja policijos pareigūnų laukti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, 29 minutes ir tik tuomet atlikti pakartotinį asmens neblaivumo tikrinimą. Akcentuotina tai, kad pats tikrinimas privalo įvykti ne vėliau kaip po 30 minučių. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kad palaukus ilgiau ir tik tuomet atlikus pakartotinį tikrinimą, apeliantui galimai būtų nustatytas leistinas neblaivumo laipsnis (past. – apelianto teigimu, nebūtų nagrinėjamos bylos), svarbu pažymėti, jog sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-719/2020). Nagrinėjamu gi atveju, akivaizdu, kad vairavimo metu M. D. neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis nei 0,48±0,02 promilės (past. – nutarime administracinio nusižengimo byloje M. D. inkriminuotas neblaivumas – 0,46 promilės po paklaidos), nes pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 68, 70).

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. atsakomybės nešalina ir tai, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, jis nesijautė neblaivus, nejautė jokių pagirių požymių ir jautė tik švelnius peršalimo simptomus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas vairuoti transporto priemonę, tačiau žinodamas, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, privalėjo įvertinti šią aplinkybę ir nepasikliauti išimtinai subjektyviu savo organizmo būsenos vertinimu, įsitikinimu, jog jau gali vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, toks apelianto elgesys parodo ne visiškai atsakingą požiūrį į transporto priemonių vairavimą ir alkoholio vartojimą bei tam tikrą abejingumą galinčioms kilti pasekmėms. Kaip jis pats nurodo apeliaciniame skunde, alkoholį vartojo 2023 m. balandžio 28 d. vakare, nuėjo miegoti apie 24.00 val., o iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis neblaivumo tikrinimas M. D. buvo atliktas 10.42 val. (1 t., b. l. 68, 70). Be to, nors administracinio nusižengimo protokole M. D. nurodė, kad vartojo „4–5 alaus“ (1 t., b. l. 67), tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog atėjęs draugas atsinešė „butelį vyno ir kelis butelius alaus“, taigi, jie pavakarieniavo ir pavartojo alkoholio (2 t., b. l. 3). Praėjus sąlyginai neilgam laikotarpiui nuo alkoholio vartojimo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo ypač atsakingai įvertinti būtinybę vairuoti, juo labiau, kad su juo važiavo blaivi sugyventinė, turinti teisę vairuoti transporto priemones (past. – prie skundo pirmosios instancijos teismui pateikta I. L. vairuotojo pažymėjimo kopija). Be to, pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

10. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pats M. D. sutiko su neblaivumo tikrinimo rezultatais: 2023 m. balandžio 29 d. neblaivumo nustatymo akte grafoje „Su tikrinimo rezultatais“ matomas įrašytas žodis „Sutinku“ ir M. D. parašas, taip pat pats asmuo pasirašė Neblaivumo nustatymo aktą. Pasirašydamas aptariamą aktą M. D. patvirtino ir tai, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais galėjo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai (1 t., b. l. 70). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad M. D. Institucijos nutarimu neabejotinai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

11. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. iš esmės nesutinka su jam paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis, prašydamas skirti tik vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ir sutrumpinti šio draudimo trukmę iki 4 mėnesių arba sutrumpinti abiejų apeliantui paskirtų poveikio priemonių trukmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako apeliacinio skundo ribose, vertindamas M. D. paskirtų administracinio poveikio priemonių teisėtumą, teisingumą ir proporcingumą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kaip jau buvo minėta, M. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (suvestinė administracinio nusižengimo metu nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. galiojusi redakcija), pagal kurią transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Be to, pagal aptariamo straipsnio 6 dalies nuostatas už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienerių) metų iki 1 metų (vienerių) 6 (šešių) mėnesių.

13. Institucijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu M. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (1 t., b. l. 63–65). Pagal aptartas ANK 422 straipsnio nuostatas matyti, kad apeliantui nagrinėjamu atveju buvo paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės, kurios už aptariamą administracinį nusižengimą skiriamos privalomai.

14. Esminis klausimas, kylantis nagrinėjamoje byloje – ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apelianto M. D. vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą apeliantui skirti tik vieną administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant jos trukmę, arba sutrumpinti abiejų administracinio poveikio priemonių trukmę.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju jam paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jų trukmė neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

16. Iš esmės apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad M. D. nustatytas neblaivumas nedaug viršijo leistiną neblaivumo ribą ir nors sąžiningai klydo, manydamas, jog yra blaivus ir gali vairuoti, tačiau pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus ir dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad M. D. nustatytas 0,46 promilės (po paklaidos) neblaivumas, ir pagrįstai paskirta tiek minimali administracinė nuobauda – bauda, tiek ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės. Be kita ko, įvertinta ir M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl to pakartotinai ją vertinti ir dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliantas akcentuoja, jog pripažino kaltę dėl administracinio nusižengimo ir gailėjosi, tačiau apeliaciniame skunde išsamiai argumentuoja, kodėl klydo vertindamas savo būklę, taip pat pabrėžia, kad nežinojo apie galimybę pakartotinį neblaivumo tikrinimą atlikti vėliau nei po 15 minučių. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. argumentų matyti, kad jo paties pozicija dėl padaryto administracinio nusižengimo yra ganėtinai prieštaringa.

17. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio pavojingumas siejamas apskritai su pačiu veiksmu – transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, kai nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilės ir ne didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Dėl to nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad apelianto atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių – nenukentėjo nei asmenys, nei jų turtas, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų.

18. Be kita ko, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrindas M. D. apeliaciniame skunde siejamas ir su, apelianto įsitikinimu, teigiamai jį charakterizuojančiais duomenimis.

18.1. Iš bylos medžiagoje esančio 2023 m. birželio 20 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad be analizuojamo administracinio nusižengimo M. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas tris kartus: 1) dėl vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą nesumokėjimo (ANK 418 straipsnio 1 dalis); 2) dėl transporto priemonės sustojimo ir stovėjimo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje (ANK 417 straipsnio 2 dalis); 3) dėl greičio viršijimo 21 km/h (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Nors sutiktina, kad tokie administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais ir sistemingais, vis dėlto, neigiamai apibūdina apeliantą, patvirtindami iš dalies atsainų požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis.

18.2. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad M. D. išsakyti argumentai, jog gali būti, kad tam tikrus KET pažeidimus padarė ne jis, o jo sugyventinė, tačiau jis vis tiek sumokėjo baudas, laikytini siekiu palengvinti savo teisinę padėtį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pabrėžtina, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas yra atsakingas už jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį ir būtent jam tenka atsakomybė dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų, jeigu tyrimą vykdančiai institucijai nepateikiama informacija, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne jos savininkas ar valdytojas, nes būtent savininkui tenka pareiga žinoti, kas ir kuriuo metu naudojasi jam priklausančia transporto priemone. Pabrėžtina, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su anksčiau fiksuotų administracinių nusižengimų aplinkybėmis, kurias apeliantas išdėsto ganėtinai išsamiai, nėra susiję su nagrinėjama byla ir jos kontekste nelaikytini reikšmingais. Apelianto argumentai, kad jam inkriminuotus administracinius nusižengimus galėjo padaryti ir jo sugyventinė, nes jie abu naudojasi automobiliu, nešvelnina apelianto padėties, tačiau priešingai, rodo siekį palengvinti savo padėtį, neprisiimant visiškos atsakomybės už padarytus nusižengimus.

18.3. Atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, susijusius, su apelianto nuomone, teigiamai jį apibūdinančiais duomenimis, t. y. veda sveiką gyvenimo būdą, yra kraujo donoras, turi gyvenamąją vietą ir pan., pažymėtina, kad nors tokios aplinkybės iš esmės laikytinos teigiamomis, tačiau nagrinėjamo skundo kontekste negali būti pripažintos išimtinėmis, juo labiau nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto akcentuojama teigiama jo charakteristika, pateikta UAB „A.“ komercijos direktoriaus K. R. (1 t., b. l. 23), niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonių trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga.

19. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir sprendžiant klausimus dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

20. Apeliaciniame skunde išsamiai argumentuojama, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ne tik dėl gyvenimiškų poreikių tenkinimo, tačiau ir darbo veikloje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutarties motyvais šiame kontekste. Antra, tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kylantys asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn ir pritaikius tam tikras nuobaudas ir / ar administracinio poveikio priemones, yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo išdava. Pabrėžtina, kad kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, o tokią išvadą patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

20.1. Akivaizdu, kad apelianto poreikis rūpintis sergančiu sūnumi, vaikais iš ankstesnių santykių ir dabartinės sugyventinės vaikais, taip pat poreikis lankyti toli gyvenančius tėvus bei prižiūrėti turimą žemės sklypą egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau šios aplinkybės nepadarė įtakos M. D. elgesiui ir jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pats asmuo, suprasdamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, turi būti suinteresuotas tokios teisės neprarasti. Vien tai, kad asmeniui dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils papildomų sunkumų patenkinti savo gyvenimiškus poreikius, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios priemonės paskyrimas prieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teisę vairuoti transporto priemones turi administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. sugyventinė I. L. (1 t., b. l. 19–20). Be kita ko, apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame išplėtota viešojo transporto sistema, taigi vien tai, kad dėl tenkančio apribojimo vairuoti transporto priemones apeliantas patirs asmeninio pobūdžio nepatogumų, savaime neduoda pagrindo išvadai, jog tokia administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas akcentuoja, jog turi prižiūrėti savo sūnų, turintį (duomenys neskelbtini), tačiau šis gyvena su motina, o atsakomybė už vaiko priežiūrą priklauso abiem tėvams; apelianto poreikis operatyviai atvykti pas vaiką į mokyklą paneigiamas tuo, kad, paties apelianto teigimu, jis vaiką prižiūri savaitgaliais. Be to, apeliantas nurodo, kad rūpinasi šeima, kurioje auga ir sugyventinės vaikai iš ankstesnių santykių, tačiau vėlgi, šių vaikų išlaikymas ir jų priežiūra, be kita ko, yra ir apelianto sugyventinės atsakomybė. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė, kai jis vaikus augina ne vienas, yra per griežta ir neteisinga.

20.2. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas, net ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam reikalinga ir darbo funkcijoms vykdyti, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, rodo jo paties neatsakingą požiūrį. Ir visgi, pats apeliantas nurodo, kad jo darbo funkcijos nėra išimtinai susijusius su poreikiu turėti teisę vairuoti transporto priemones, dėl to, nėra pagrindo spręsti, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantas bus atleistas iš darbo, kita vertus, paskirtos administracinio poveikio priemonės netrukdo apeliantui dirbti kitokio pobūdžio darbo. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir atvrjais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas tiesiogiai siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones M. D. atimta 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, nagrinėjamu atveju priimto 2023 m. balandžio 29 d. (1 t., b. l. 71), taigi, po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ši administracinio poveikio priemonė galios nepilnai 2 mėnesius. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantas nuo 2023 m. balandžio 29 d. nė karto nevairavo, pažymėtina, jog ši aplinkybė nedaro įtakos sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo – administracinio poveikio priemonių draudimų ir įpareigojimų laikymasis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga, o vairavimas, kai tokia teisė asmeniui yra atimta, užtraukia atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva padarius M. D. inkriminuotą administracinį nusižengimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, vadinasi, apeliantui buvo nustatyta ne tik minimali teisės vairuoti transporto priemones trukmė, bet ir skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonių alternatyva.

21. Šiame kontekste, be kita ko, atkreipiant dėmesį į M. D. akcentuojamus turimus finansinius įsipareigojimus, pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog ši sutartis yra datuota 2023 m. liepos 3 d., t. y. jau po patraukimo administracinėn atsakomybėn, o kredito grąžinimo pradžia nurodyta 2023 m. rugpjūčio 11 d. (2 t., b. l. 40–42). Vadinasi, apelianto akcentuojamas 93 500 Eur dydžio kreditas paimtas jau žinant apie jam paskirtas administracinio poveikio priemones ir galimus finansinius sunkumus, sąlygotus padaryto administracinio nusižengimo, juo labiau, kad apeliantas turėjo ir anksčiau paimtus 3 000 Eur ir 8 000 Eur dydžio vartojimo kreditus (1 t., b. l. 42–47). Pabrėžtina, kad apelianto turimi finansiniai įsipareigojimai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtų administracinio poveikio priemonių, nesant kitų, šių priemonių neproporcingumą pagrindžiančių duomenų. Be to, kaip nurodoma ir pačiame apeliaciniame skunde, kiekvienai vertinamai aplinkybei teikiama vienoda teisinė reikšmė, tačiau jos turi būti vertinamos visumoje, o ne atsietai viena nuo kitos. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad atsakomybe už vairavimą neblaiviam siekiama ir visuomeninio intereso apsaugoti eismo dalyvius ir jų turtą, dėl to asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai, kurių jis pats nesistengia užtikrinti laikydamasis nustatytų draudimų ir nevairuodamas būdamas neblaiviu, savaime negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės saugumą.

22. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išsamiai cituojama ir aprašomą teismų praktiką pažymėtina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, taip pat ir dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinus individualias aplinkybes, dėl to, apeliaciniame skunde pateikti sprendimai, kuriais nuspręsta sutrumpinti administracinio poveikio priemonių trukmę ar apskritai jų neskirti, neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo priimti analogiškų sprendimų nagrinėjamoje byloje, juo labiau, kad individualios, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenys apibūdinančios aplinkybės, nustatytos nagrinėjamoje byloje ir apeliaciniame skunde nurodomose bylose, nelaikytinos tapačiomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde nurodomą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-626/2020, kuri apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti aktuali. Pabrėžtina, kad minėtoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktai apeliantei specialiosios teisės atėmimas iš pradžių buvo skirtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu sutrumpintas iki 6 (šešių) mėnesių, nustačius, jog pareiškėjai skundo nagrinėjimo metu buvo beveik 6 (šešis) mėnesius sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonė. Be to, buvo nustatytos ir kitokios nei nagrinėjamu atveju individualios bylos aplinkybės, pavyzdžiui, pareiškėja gyveno užmiestyje. Nagrinėjamu gi atveju, M. D. Institucijos nutarimu paskirtas minimalus – 6 (šešių) mėnesių – administracinio poveikio priemonės terminas, kurio keisti nėra pagrindo. Šiame kontekste atskirai atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde plačiai aprašomus apygardos teismų sprendimus administracinių nusižengimų bylose. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio dalis (dabartinėje redakcijoje 6 dalis), kurioje numatytos skirtinos administracinio poveikio priemonės iki dabar galiojančios redakcijos buvo ne kartą keista, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d. buvo numatyta, kad už vairavimą neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, be ne daugiau negu 1,5 promilės) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių; o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Akivaizdu, kad administracinius nusižengimus iki 2020 m. sausio 1 d. padariusiems asmenims minimali teisės vairuoti transporto priemones riba buvo daug aukštesnė nei yra šiuo metu, be to, nebuvo numatytas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrimas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tokius teismų sprendimus laikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo precedentais, nes jie buvo priimti galiojant kitokiam teisiniam reglamentavimui. Atkreiptinas dėmesys ir į pačią atsakomybės, taikomos asmenims, vairuojantiems esant neblaiviems, paskirtį – ne tik nubausti, bet ir apsaugoti juos pačius ir kitus eismo dalyvius nuo pavojingų ir skaudžių pasekmių, dėl to, įtvirtinus alternatyvų administracinio poveikio priemonių kompleksą, kuris buvo skirtas ir apeliantui, nėra pagrindo dar labiau švelninti administracinio poveikio priemonę vien tik remiantis ganėtinai dažnai pasitaikančiomis (tai matyti ir iš apeliaciniame skunde cituojamų sprendimų) aplinkybėmis tokiomis kaip finansiniai įsipareigojimai, darbo funkcijos ir pan. Kita vertus, iš sprendimų, priimtų galiojant nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai ANK 422 straipsnio redakcijai, matyti, kad juose nustatytos kitokios aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, pavyzdžiui, dirba ir gyvena iš esmės ne toje pačioje vietovėje (AN2-161-768/2021); lengvinančia aplinkybe pripažinta, kad apeliantas yra 65 metų amžiaus (AN2-41-282/2020); vairuoja labai daug metų, bet nėra bausta administracine tvarka, iš karto sumokėjo baudą (AN2-39-606/2021) (past. – nagrinėjamu gi atveju, apeliantas pirmąją baudos dalį – 100 Eur – sumokėjo 2023 m. birželio 4 d., t. y. prieš pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, o likusią didžiąją baudos dalį – 2023 m. rugpjūčio 15 d., t. y. prieš teikiant apeliacinį skundą, nors administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. balandžio 29 d.).

23. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai nustatomas ne mažesnis kaip 0,41 promilės neblaivumas (iki 1,51 promilės), vadinasi, net ir mažiausias šio straipsnio dispozicijoje numatytas neblaivumas įstatymų leidėjo yra laikomas pavojingu ir už jį turi būti baudžiama įstatyme numatytomis priemonėmis ir tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad skiriama nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų, jos gali būti švelninamos ar neskiriamos. Visgi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas turi būti išimtinis, o ne taisyklė. Priešingu atveju, būtų iškreipta ne tik pačios administracinės atsakomybės esmė, bet ir nebūtų pasiekti jos tikslai. Atsižvelgiant į ganėtinai plačias nustatomas neblaivumo ribas, t. y. nuo 0,41 promilės iki 1,51 promilės, atitinkamai ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių ribos.

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019), taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tokia kasacinio teismo praktika ir apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, paties apelianto asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, spręstina, kad jam paskirtos teisingos ir proporcingos administracinio poveikio priemonės. Tai sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė