Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Z. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu 800 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių nubaustas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 30 d. 08.28 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 0,51 promilės girtumas. Tokiais veiksmais A. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nes skundo reikalavimas yra nepagrįstas. Teigia, kad apylinkės teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentai buvo išanalizuoti, įvertintos visos skunde nurodytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Skundžiamu nutarimu A. Z. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

9. Nors iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su jam užfiksuoto nusižengimo metu nustatytu girtumo laipsniu, tačiau iš esmės neginčija nusižengimo faktinių aplinkybių, neneigia, kad įvykio metu galėjo automobilį vairuoti būdamas neblaivus. Skunde A. Z. teigia, kad jam buvo atimta galimybė savarankiškai rinkti įrodymus dėl jam nustatyto girtumo laipsnio, nes po protokolo surašymo nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos kliniką buvo atsisakyta paimti kraujo mėginį motyvuojant tuo, kad uždrausta tokius tyrimus (alkoholio kiekio kraujuje nustatymą) atlikti, kad tokį tyrimą galima atlikti tik Vilniuje. Tokį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra ir tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas kartu su apeliaciniu skundu. Pastebėtina, kad apeliantas, kaip teisininkas, žinodamas, kokia tvarka atliekamas pakartotinis girtumo nustatymas, siekdamas paneigti policijos pareigūnų jam nustatytą girtumo laipsnį, galėjo nuvykti į kitą gydymo įstaigą ir atlikti reikiamus tyrimus dėl girtumo nustatymo. Dėl to teismas daro išvadą, kad apelianto teisė rinkti ir pateikti įrodymus savo iniciatyva nebuvo apribota.

11. Skundžiamu nutarimu A. Z. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, A. Z. paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

12. Apeliaciniu skundu A. Z. prašo sumažinti jam paskirtą baudą ir neskirti poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

15. Iš A. Z. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis sutiko su pažeidimu, gailėjosi, t. y. apeliantas pripažino padaręs administracinį nusižengimą, ir ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis yra 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Iš bylos matyti, kad A. Z. alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,51 promilės (įvertinus paklaidą – 0,49 promilės), kuris nežymiai (0,11 promilėmis, įvertinus paklaidą – 0,09 promilėmis) viršija įstatymais leistiną normą. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad už automobilio vairo sėda būdamas blaivus. Skunde apylinkės teismui A. Z. nurodė, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai, todėl ir vairavo, kad važiavo nedidelį atstumą, neilgai. Dėl to A. Z. padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį nebuvo itin pavojingas.

17. Bylos duomenimis A. Z. iki šio nusižengimo padarymo nei už analogišką nusižengimą, nei už kito pobūdžio KET pažeidimą nebuvo baustas. Dėl to apelianto padarytas nusižengimas vertinamas kaip atsitiktinis. Apeliantas skunde nurodo, kad nors yra pensinio amžiaus, tačiau jis toliau dirba teisinį darbą. Taigi, turi pajamų sumokėti paskirtą baudą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur dydžio baudą apeliantas būtų nepajėgus sumokėti nustatytu laiku, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas.

18. Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus A. Z. švelnesnę nuobaudą nei ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas minimalus poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tokiu atveju A. Z. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu – turės sumokėti nemažą baudą ir tam tikrą laiką negalės vairuoti transporto priemonių, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir skundžiamas Institucijos nutarimas keičiamas – sutrumpinant poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu A. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.