- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-657-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00699-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- V. S., D. K., M. T., Valstybės įmonei Registrų centrui
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo ir 2020 m. birželio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams D. K., M. T., Valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. prašė nustatyti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018-11-09 matininko V. S. parengtą žemės sklypų ribų nustatymo planą, bei nustatyti, kad jam asmenine nuosavybės teise priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas (kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 8), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 86, kurio ribos 2018-11-09 matininko V. S. parengtame Žemės sklypų ribų nustatymo plane pažymėtos skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 25, 18, o atsakovams D. K. ir M. T. nuosavybės teise priklauso 7,1858 ha ploto žemės sklypas (kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 84, ir kurio ribos 2018-11-09 matininko V. S. parengtame Žemės sklypų ribų nustatymo plane pažymėtos skaičiais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 25, 19, 20, 21, 22, 23, 24. Taip pat prašė įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialą įregistruoti pakeitimus – t. y., kad ieškovui priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams K. ir M. T. priklauso 7,1858 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jo mamai B. S. ir jos sesei S. V. T., kurios teisių perėmėjai šioje byloje yra jos vaikai, atsakovai D. K. ir M. T., buvo atkurtos nuosavybės teisės į du atskirus 8,14 ha ploto žemės sklypus, kurie ribojasi. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu B. S. buvo priskirtas žemės sklypas Nr. 8, o S. V. T. Nr. 9. Būtent pagal tokį principą paskirtais ir plane pažymėtais žemės sklypais B. S. ir S. V. T. visada naudojosi, juose ūkininkavo ir deklaravo.
3. Ieškovas po savo mamos B. S. mirties, 2017 m. paveldėjo žemės sklypą ir ½ dalį jame esančių statinių. Žemės sklypas šiuo metu Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis yra įregistruotas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu jis paveldėjo ½ dalį statinių, esančių žemės sklype, šiuo metu Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis įregistruotame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). S. V. T. nusprendus atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, matininkas paaiškino, kad kadastro žemėlapyje jam priklausantis sklypas Nr. 8 yra pažymėtas skaičiais 86, o S. V. T. priklausęs žemės sklypas Nr. 9, pažymėtas skaičiais 84.
4. Pažymėjo, kad žemės sklypai dokumentuose yra sukeisti vietomis – jo vardu yra įregistruotas ne sklypas Nr. 8, o sklypas Nr. 9. Taip pat atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog faktiškai abu žemės sklypai yra mažesnio ploto, nei buvo įtvirtinta dokumentuose. Atsakovų mama S. V. T. nesutiko, kad sklypai būtų atkeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. K., 60,02 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės įmonei Registrų centras, 62,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytas 1992 m. balandžio mėn. išmatuoto žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas turi trūkimų, jame įrašyti duomenys yra prieštaringi. Aktas yra be tikslios datos, nepasirašytas asmens, kuris ženklindavo žemės sklypus, t. y. Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto inžinieriaus G. G.. Iš akto turinio neaišku, kas žemės sklypo Nr. 8 ribas parodė, nes Salako agrarinės reformos tarnybos atstovo pavardė ir jo pareigos akte nenurodytas, o inžinierius G. G. šio akto nepasirašė. Akte nurodyta, jog matavimo ženklai nepastatyti, nurodyta, kad matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus - A. A. žemė, bendrovės žemė ir G. L.. Tačiau iš byloje esančio Zarasų rajono „Aušros“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto Biržūnų vietovės žemės kadastro plano, kurio duomenys 1992.08. suderinti su Žemėtvarkos tarnybos viršininku G. V., matyti, kad akte nurodytas žemės sklypas Nr. 8 nesiribojo su A. A. žemės sklypu, o priešingai su A. A. žemės sklypu ribojasi žemės sklypas Nr. 9.
7. Esant tokioms aplinkybėms teismas negalėjo laikyti, kad ieškovo pateiktas 1992 m. balandžio mėn. išmatuoto žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas yra būtent žemės sklypo Nr. 8 ribų paženklinimo aktas ir kad šis aktas įrodo, jog jo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į projektinį žemės sklypą Nr. 8.
8. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas 1992 m. balandžio mėn. ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas yra tarpinio pobūdžio.
9. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu B. S. buvo priskirtas žemės sklypas Nr. 8, o S. V. T. Nr. 9., kadangi sprendime nenurodomas joks grąžinamo žemės sklypo numeris.
10. Nustatė, kad Zarasų rajono valdyba 1993-02-18 potvarkiu Nr. 51 v, vykdydama Žemės ūkio ministerijos sprendimus, tame tarpe 1993-02-11 sprendimą Nr. 44-495-13248, suteikė naudotis B. S. (duomenys neskelbtini) bendro 8,14 ha ploto žemės sklypą (potvarkio 1.161 punktas), o vykdydama Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimą Nr. 44-495-13249, suteikė naudotis S. V. T. S. apylinkės, (duomenys neskelbtini)bendro 8,14 ha ploto žemės sklypą (potvarkio 1.162 punktas). Abejuose punktuose yra nurodyta, jog žemė suteikta neatlygintinai (grąžinta privačion nuosavybėn), tačiau nėra nurodyti suteikiamų žemės sklypų nei kadastriniai nei preliminarūs numeriai, nei kitokie identifikaciniai požymiai.
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog nei Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimai Nr. 44-495-13248 ir Nr. 44-495-13249, nei Zarasų rajono valdybos 1993-02-18 potvarkis Nr. 51 v, neįrodo, jog ieškovo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į projektinį žemės sklypą Nr. 8.
12. Teismas sprendė, kad Zarasų kaimo plėtros skyriaus 2018-07-30 raštas Nr. (39.12)K6-55 neįrodo, kad ieškovo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į projektinį žemės sklypą Nr. 8, o pats žemės ūkio pasėlių deklaravimo faktas neįrodo nuosavybės teisės į deklaruojamą žemės sklypą.
13. M. V. S. 2018-11-09 parengtas žemės sklypų ribų nustatymo planas taip pat negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisę įrodantis dokumentas. Kadangi planas ruoštas ieškovo prašymu, pagal jo pageidavimus, kaip brėžinys, ruošiant planą nebuvo vadovautasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimais, nebuvo atliekami geodeziniai matavimai, nebuvo kviesti gretimų žemės sklypų savininkai, planas nebuvo derintas su Nacionaline žemės tarnyba.
14. Pažymėjo, kad byloje yra įrodymų, paneigiančių ieškovo teigiamas aplinkybes. Iš byloje esančio Zarasų rajono „Aušros“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto Biržūnų vietovės žemės kadastro plano, kurio duomenys 1992.08. suderinti su Žemėtvarkos tarnybos viršininku G. V., nustatė, kad akte nurodytas žemės sklypas Nr. 8 nesiribojo su A. A. žemės sklypu, o priešingai su A. A. žemės sklypu ribojasi žemės sklypas Nr. 9. Šio plano antrame lape esančioje valstiečių ūkių lentelėje yra nurodoma: Registr. Nr. – 8, vardas, pavardė – S. T., kaimas – Kiemionių, plotas, ha – 8,14; Registr. Nr. – 9, vardas, pavardė – B. S., kaimas – Kiemionių, plotas, ha – 8,14. Ieškovo motinos B. S. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto parengtos bylos tituliniame lape nurodytas sklypo Nr. 9. Žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto privataus ūkio bylos tituliniame lape taip pat nurodytas sklypo Nr. 9. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 1993-04-01, taip pat nurodyta, kad B. S. priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o jo Nr. pagal žemėtvarkos projektą – 9. Analogiškame Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 1993-04-27, nurodyta, kad S. V. T. priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o jo Nr. pagal žemėtvarkos projektą – 8. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos S. D., kuri nuo 1992 metų iki 2010 metų dirbo tuometinės agrarinės reformos tarnybos vadove Salake, ir V. D., kuri dalyvavo matuojant žemės sklypus kaip „Aušros“ kolūkio atstovė, parodžius joms planą, T. nurodė žemės sklypą Nr. 8, o S. – Nr. 9.
15. Teismas pabrėžė, kad 2014-03-06 buvo atliekami gretimo žemės sklypo, kuris ribojasi su šiuo metu ieškovui priklausančiu, paveldėtu po jo motinos B. S. mirties, žemės sklypu Nr. 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai. R. J. įmonė paženklino P. O. 3,14 ha ploto žemės sklypą ir parengė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir planą. Ieškovo motina B. S. dalyvavo ir pasirašė akte ir plane kaip gretimo žemės sklypo Nr. 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Be to, aptariamo žemės sklypo 2014-03-06 ribų paženklinime dalyvavo NŽT atstovas – Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas R. T., kuris taip pat pasirašė ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtino, kad ieškovo motina B. S. laikė save žemės sklypo Nr. 9, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, nes kviesta į gretimo žemės sklypo ženklinimą, dalyvavo ir pasirašė 2014-03-06 ribų paženklinimo - parodymo akte, nereiškė jokių pretenzijų, kad sklypas Nr. 9 jai nepriklauso.
16. Teismas laikė, jog ieškovas neįrodė jo teigiamos aplinkybės, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu Nr. 44-495-13248 jo motinai B. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės sklypą, kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kad šis žemės sklypas šiuo metu priklauso jam asmeninės nuosavybės teise; taip pat neįrodė aplinkybės, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu Nr. 44-495-13249 S. V. T. atstatytos nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės sklypą, kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kad šis žemės sklypas šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams.
17. Teismas taip pat atmetė ieškovo išvestinį reikalavimą įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialą įregistruoti pakeitimus, kadangi atmestas pagrindinis ieškinio reikalavimas.
18. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad vėliausiai apie savo tariamą teisių pažeidimą ieškovo motina B. S. sužinojo 2005-04-29, todėl senaties termino eigos pradžia skaičiuotina būtent nuo šios dienos. Tokiu būdu, senaties terminas baigėsi 2015-04-29, B. S. dar esant gyvai. Ieškovas nenurodė jokių senaties termino praleidimo motyvų, neprašė pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jo atnaujinti. Esant tokioms pat aplinkybėms ir atsakovų prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovo reikalavimą atmetė ir CK 1.131 straipsnio pagrindu, kaip pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-06-18 sprendimą ir 2020-06-26 papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas nepilnai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos dokumentus, o padarytos išvados prieštarauja bylos duomenims. Pirmos instancijos teismas nesilaikė CPK 115 str. 2 dalies, 138 straipsnio, 270 str. 3 dalies 2 p. 3 p reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas yra netinkamas, todėl teismas turėjo vadovautis CPK 138 straipsnio nuostatomis bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, tačiau to nepadarė.
22. Pirmos instancijos teismas savo iniciatyva kvalifikavo ginčo santykį CK ketvirtosios knygos V skyriaus penktojo skirsnio normomis, reguliuojančiomis savininko teisų gynimą. Priėmęs šį sprendimą pirmos instancijos teismas įsipareigojo bylą išnagrinėti pilnai ir visapusiškai, tačiau atsisakė nagrinėti nuosavybės atkūrimo į žemę pradinius dokumentus, kad B. S. ir S. V. T. buvo atstatytos nuosavybės teisės bendrame 16,28 ha žemės sklype.
23. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl šių dokumentų: 1991-1996 metų Žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio plano, 1992 m. sausio 31 d. S. B. ir T. S. V. sudaryto susitarimo dėl nuosavybės į Š. M., Jono turėtą 16,28 ha žemės valdą atstatymo po 8,14 ha kiekvienai, 1992 m. balandžio 17 d. Zarasų rajono Salako apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktos išvados dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo, 1992 metų Žemės sklypų ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo Akto, 1993 m. vasario 11 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro pavaduotojo V. P. priimtų sprendimų, 2004-04-28 Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo P. R. išduoto žemės sklypo laikinojo plano, 2018-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr. 42SD- 2526-(14.42.104 ). Šie dokumentai neginčijamai patvirtina, kad B. S. ir S. V. T. nuosavybės teisės į žemę atstatytos 16,28 ha sklype lygiomis dalimis po 8,14 ha. Apeliantui nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei VĮ „Registrų centras“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad 16,28 ha žemės sklypas buvo nustatyta tvarka išskaidytas suformuojant du atskirus žemės sklypus kaip tai numatyto 1995 m. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas.
24. 1993 m. vasario 11 d. priimant Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimus Nr. 44-459- 13248 ir Nr.44-459-13249 atkurti nuosavybės teises B. S. ir S. V. T. buvo remtasi 1991 metų Žemės reformos žemėtvarkos preliminariu projektu, kuriame joms buvo pažymėtas sklypas, įrašant ant jo skaičius 8, 9 ir pažymint šį sklypą geltona spalva. Šiame sklype mėlyna spalva yra pažymėtas A. Š. namų valdos žemės sklypas, nes tuo metu sodybos pastatai nuosavybės teise priklausė jai. Pagal 1991 metų liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo Nr.l-1607 9 str. 2 dalį A. Š. turėjo teisę išsipirkti namų valdos žemės sklypą, kurio dydis galėjo būti iki 2 ha dydžio. Pagal žemės reformos įstatymą kiti asmenys privatizuoti žemę, esančią po kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais sodybos statiniais, daržu, sodu, kitais sodybos želdiniais neturėjo teisės. Iš to seka, kad A. Š. išskirtam ir mėlyna spalva pažymėtam namų valdos sklypui buvo suteiktas Nr. 8, o privatizuojamam, geltona spalva pažymėtam sklypui suteiktas Nr. 9. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, nors šie duomenys turi esminę reikšmę pagrįstam teismo sprendimui priimti.
25. Pirmos instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kitų aplinkybių kurios pažeidžia ieškovo savininko teises valdyti savo turtą. VĮ „Registrų centras“ neturint teisinio pagrindo į Nekilnojamojo turto registrą įregistravus du sklypus Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo buvo pažeistos B. S. ir pažeidžiamos V. S. savininko teisės. B. S. nuosavybės teise valdė 1/2 gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pirties unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 lauko virtuvės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kiemo statinių (šulinys, lauko tualetai) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį turtą paveldėjo V. S. . Šis turtas yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms V. S. neturi galimybės patekti į jam priklausantį turtą ir be kliūčių vadyti savo turtą. Žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 1/2 dalies savininke iki mirties nurodyta S. V. T., o po jos mirties atsakovai.
26. Nenustatydamas termino ieškinio trūkumams pašalinti ir netenkindamas ieškinio pirmos instancijos teismas neteisėtų VĮ „Registrų centras“ veiksmų padarinių, pažeidžiančių savininko teises, nepašalino.
27. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad Zarasų rajono „Aušros“ buvusios žemės įmonės 1992,08 žemės reformos preliminarinio projekto Biržūnų vietovės kadastro plane valstiečių ūkių lentelėje nurodyti registro Nr. 8 S. T., registro Nr. 9 B. S. yra nuosavybės teisėms atstatyti skirti dokumentai. Šie duomenys užfiksuoti valstiečių ūkių lentelėje tai paminėti žemės sklypai buvo suteikti laikinai naudotis iki bus atkurtos nuosavybės teisės.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmos instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad 2014 m. kovo 6 d. matuojant P. O. 3,14 ha žemės sklypą ieškovo motina B. S. dalyvavo ir pasirašė sklypo paženklinimo akte kaip gretimo sklypo Nr. 9 savininkė. Tokia išvada prieštarauja objektyviems duomenims. 2013 m. birželio 14 d. Zarasų Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos M. T. išraše iš B. S. medicininių dokumentų konstatuojama, kad ligonė serga senatvine demencija, neorentuota laike, vietoje, nepažįsta savų. Dėl blogos psichinės būklės dezoerentavimo ligonė negali padėti parašo. 2013 m. lapkričio 5 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu B. S. buvo pripažinta neveiksnia, o 2013-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-830- 731/2013 Zarasų rajono apylinkės teismas jos globėja paskyrė N. S.. B. S. buvo paraližuota. Todėl pirmos instancijos teismas darydamas išvadą rėmėsi tikrovės neatitinkančiu žemės sklypo paženklinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,14 ha sklypo planu. Pirmos instancijos teismas padarė prielaidą, kad B. S. 2005-04-25 žinojo, kad apie tai, kad jai priklauso sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nes išrašą iš Nekilojamojo turto registro apie sklypą gavo N. S.. N. S. teisme nebuvo apklausta, o kitų duomenų apie tai, kad B. S. buvo informuota apie išrašo gavimą byloje nėra. Pirmos instancijos teismas neišsiaiškino kas už B. S. pasirašė minimuose dokumentuose. Todėl teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, remiantis CK 1.131 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. K. ir M. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nepriimti naujų dokumentų į bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė terminą ieškiniui patikslinti, išsamiai išnagrinėjo visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat ir apelianto nurodytus, apklausė liudytojus ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.
30. Pažymi, kad apeliaciniame skunde, apeliantas įrodinėja, kad nuosavybės teisės B. S. ir S. V. T. buvo atstatytos bendrame 16,28 ha žemės sklype ir kelia naują versiją, kad A. Š. (šalių motinai) išskirtas namų valdos žemės sklypas Nr. 8, o privatizuojamam žemės sklypui suteiktas Nr. 9, nors realiai nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Apeliantas keičia ieškinio reikalavimą apeliaciniame procese, kas yra iš esmės įstatymo draudžiama.
Žemesnės instancijos teismas
31. Nesutinka su apelianto argumentais, kad nebuvo nagrinėjami jo nurodomi dokumentai, kadangi pirmosios instancijos teismas juos nagrinėjo ir pasisakė. Teismas įvertinęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sprendimus ir papildomai įvertinęs Zarasų rajono valdybos 1993-02-18 potvarkį Nr. 51 v, kuriuo buvo suteikta naudotis B. S. (duomenys neskelbtini)kaime bendro 8,14 ha ploto žemės sklypą (potvarkio 1.161 punktas), o S. V. T. S. apylinkės, Kiemionių kaime bendro 8,14 ha ploto žemės sklypą (potvarkio 1.162 punktas) priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kad nei Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimai Nr. 44-495-13248 ir Nr. 44-495-13249, nei Zarasų rajono valdybos 1993-02-18 potvarkis Nr. 51 v, neįrodo, jog ieškovo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į projektinį žemės sklypą Nr. 8. Visiškai nelogiška taip pat teigti, kad šie sprendimai reiškia ginčo sklypų atkūrimą bendrame žemės sklype, nes juos sudarant buvo atkurti du atskiri nekilnojamojo turto objektai.
32. Pažymi, kad byloje yra pateikti išsamūs atsakovo, VĮ „Registrų centras“, procesiniai dokumentai bei rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai, kad VĮ „Registrų centras“ nuo įsteigimo 1998 metų sausio 1 d., neatliko jokių veiksmų dėl žemės sklypų ribų įbraižymo ar kitų veiksmų, kuriais būtų pažeistos B. S. ar pažeidžiamos ieškovo V. S. nuosavybės teisės. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas neteisėtų VĮ „Registrų centras“, veiksmų padarinių, pažeidžiančių savininko teises nepašalino.
33. Pažymi, kad nuosavybės teisės bendrame 16,28 ha ploto žemės sklype ieškovo ir atsakovų motinoms niekada nebuvo atkurtos, t. y. 1993-02-11 B. S. ir V. S. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į atskirus žemės sklypus po 8,14 ha ploto. Būtent todėl apeliantas ir teikė patikslintą ieškinį su reikalavimu pripažinti jam nuosavybės teises į atsakovės žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
34. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė dėl ieškinio senaties termino, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino atmestini. Pats apeliantas nenuosekliai kaitaliojo datą, kada sužinojo apie tariamai pažeistas savo teises.
35. Atsakovai nesutinka, kad ieškovo nauji rašytiniai įrodymai būtų prijungti prie bylos, nes tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, o be to, šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme.
36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pats ieškovas 2019-02-06 patikslintą ieškinį grindė tuo, kad S. V. T. ir B. S. buvo grąžinti du atskiri besiribojantys 8,14 ha ploto žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9. Ieškovas teismo prašė sukeisti vietomis jam nuosavybės teise priklausantį sklypą su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, tačiau neginčijo šių dviejų atskirų žemės sklypų 1993 m. atliktos teisinės registracijos, taip pat nereiškė reikalavimo apjungti šiuos sklypus į vieną žemės sklypą, neginčijo žemės sklypų suformavimo dokumentų.
37. Ieškovo teiginys, kad ,,VĮ Registrų centras“ neturint teisinio pagrindo į Nekilnojamojo turto registrą įregistravo du sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruoti 1993 m. Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 44-495-13248 pagrindu. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys (dviejų atskirų žemės sklypų, įregistruotų atskiruose Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) sutampa su Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytais bei kadastro žemėlapyje pažymėtais šių sklypų duomenimis.
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo V. S. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
39. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta nustatyti žemės sklypų ribas pagal pateiktą planą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
40. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu bei papildomai su savo apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – 1991-1996 žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto ištrauką, 1992-04-17 sutarimą, aktus, sprendimus, sklypo planą, raštą, medicinos dokumento išrašą.
41. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
42. Pažymėtina, kad 1991-1996 žemės reformos žemėtvarkos preliminarus projektas, Zarasų rajono „Aušros“ buv. Ž. Ū. įmonės žemės reformos preliminarinis žemėtvarkos projektas jau yra pateikti į bylą (el. bylos 3 t., b. l. 49-51), taip pat į bylą yra pateikti ir 1992 m. balandžio 17 d. sutarimas, 1992 m. žemės sklypo laikinas planas, Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 11 d. sprendimai, 1992 m. balandžio 17 d. išvados, 1992 m. aktas (el. 1 t. b. l. 31, 35, 36, 40-41, 67, 155, 157), todėl nėra pagrindo pakartotinai juos priimti.
43. Apeliantas papildomai pateikdamas į bylą medicinos išrašą bei Zarasų apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą nenurodė priežasčių, dėl kurių šių įrodymų neteikė pirmos instancijos teismui ir kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą, taip pat nenurodė, kokias nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes minėti įrodymai patvirtina ar paneigia, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl apeliacinio skundo
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga.
45. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ginčija ne žemės sklypo ribas ir ginčo sklypo ribų plotą, o atsakovų nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl sprendė, kad ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas yra netinkamas, ieškovas turėtų vadovautis CK ketvirtosios knygos V skyriaus penktojo skirsnio normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimas suformuluotas aiškiai ir suprantamai, todėl teismas neturėjo pagrindo nepriimti ieškovo ieškinio. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju teismui yra suteikta teisė pačiam kvalifikuoti ginčo santykį.
46. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dar 2018-10-03 parengiamojo teismo posėdžio metu atkreipė ieškovo atstovo dėmesį į tai, kad ieškinys yra su trūkumais ir nustatė ieškovui terminą patikslinti ieškinį. 2019-02-06 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir įregistravimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 138 straipsnio reikalavimus.
47. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Nagrinėjamu atveju, ieškovas jau esant bylai apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgdamas į teismo sprendimo motyvus ir pateikdamas naujus įrodymus, siekia pakeisti (išplėsti) ieškinio pagrindą ir savo reikalavimą ėmė grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodęs savo patikslintame ieškinyje. Kadangi toks procesinis elgesys nėra galimas, ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad B. S. ir S. V. T. buvo atstatytos nuosavybės teisės bendrame 16,28 ha žemės sklype, kad A. Š. (palikėjų motinai) išskirtas namų valdos žemės sklypas Nr. 8, o privatizuojamam žemės sklypui suteiktas Nr. 9, negali būti apeliacijos dalyku. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nepagrįsti.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas pradiniame ieškinyje teigė, kad jo motinai B. S. ir S. V. T. buvo grąžintas bendras 16,28 ha ploto žemės sklypas, kuris vėliau buvo išskaidytas į du 8,14 ha ploto žemės sklypus Nr. 8 ir Nr. 9. Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad S. V. T. ir B. S. buvo grąžinti du atskiri besiribojantys 8,14 ha ploto žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovo argumentų, kad jo motinai B. S. ir S. V. T. buvo grąžintas vienas bendras 16,28 ha ploto žemės sklypas.
49. Priešingai negu nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė ir išanalizavo 1993 metų vasario 11 d. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos ministro pavaduotojo V. P. priimtus sprendimus Nr. 44-459-13248 ir Nr. 44-459-13249 bei konstatavo, kad nei 1993-02-11 sprendime kurio Nr. 44-495-13248, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės B. S., nei 1993-02-11 sprendime kurio Nr. 44-495-13249, kuriuo nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės atkurtos S. V. T. nenurodomas joks grąžinamo žemės sklypo numeris. Todėl pagrįstai pripažino, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į du atskirus sklypus, o ne vieną bendrą 16,28 ha ploto sklypą.
50. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apeliantas nepateikė iš esmės jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į žemės sklypą Nr. 8. Apelianto nurodomi dokumentai - 1992 m. sausio 31 d. S. B. ir T. S. V. sudarytas susitarimas, 1992 m. balandžio 17 d. Zarasų rajono Salako apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateikta išvada dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo, 1992 metų Žemės sklypų ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo Aktas, 1993 m. vasario 11 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro pavaduotojo V. P. priimti sprendimai, 2004-04-28 Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo P. R. išduotas žemės sklypo laikinasis planas, 2018-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 42SD- 2526-(14.42.104 ) – šių aplinkybių, priešingai nei nurodo apeliantas, nepatvirtina.
51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus buvo atkurtos 1993-02-11 sprendimais Nr. 44-495-13248 ir Nr. 44-495-13249, todėl ankstesni tarpiniai administraciniai dokumentai, tokie kaip 1992 m. balandžio mėn. ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas negalėjo nustatyti B. S. nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 8.
52. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad VĮ „Registrų centras“ neturėdamas teisinio pagrindo į Nekilnojamojo turto registrą įregistravus du sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad B. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,14 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Biržūnų kadastro vietovėje buvo įregistruotos 1993-02-18 1993-02-11 Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 44-495-13248 pagrindu. 2017-02-01 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu minėtas sklypas buvo įregistruotas apelianto vardu. O žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,14 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Biržūnų kadastro vietovėje, ir S. V. T., nuosavybės teisės į jį 1993-02-18 buvo įregistruotos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1993-02-11 Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 44-496-13249 pagrindu.
53. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad duomenų, sukauptų Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašymas į Nekilnojamojo turto registrą atliekamas nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Byloje esantys dokumentai (pirminės žemės sklypų, kadastriniai Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentacijos bylos) vienareikšmiškai patvirtina, kad Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys (dviejų atskirų žemės sklypų, įregistruotų atskiruose Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) sutampa su Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytais bei kadastro žemėlapyje pažymėtais šių sklypų duomenimis. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad „VĮ Registrų centras“ negalėjo įregistruoti dviejų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).
54. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad Zarasų rajono „Aušros“ buvusios žemės įmonės 1992.08 žemės reformos preliminarinio projekto Biržūnų vietovės kadastro plane valstiečių ūkių lentelėje nurodyti registro Nr. 8 S. T., registro Nr. 9 B. S. yra nuosavybės teisėms atstatyti skirti dokumentai. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ištyrė šį dokumentą, taip pat įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, išnagrinėjo Valstybinės žemės kadastro duomenų registro išrašus, atsižvelgė į žemėtvarkos projektą bei iš visų išanalizuotų byloje esančių duomenų padarė pagrįstą išvadą, kad B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypąs, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o jo Nr. pagal žemėtvarkos projektą – 9, o S. V. T. – teisės į žemės sklypąs, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o jo Nr. pagal žemėtvarkos projektą – 8. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimais Nr. 44-495-13248 ir Nr. 44-495-13249 nuspręsta atstatyti B. S. ir S. V. T. nuosavybės teises į jų turėtą žemę, esančią Zarasų rajono, Salako apylinkės, Kiemionių kaime. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nuosavybės teisių atstatymo dokumentu laikė Zarasų rajono „Aušros“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto Biržūnų vietovės žemės kadastro planą.
55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018).
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas 2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2014 m. jis pasirašė P. O. žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte, nes jo motina dėl sveikatos būklės to padaryti negalėjo. Taigi, ieškovas jau 2014 metais žinojo, kad jo motinai priklausė žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 9, kuris ribojasi pietinėje pusėje su P. O. žemės sklypu. Be to, 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jis asmeniškai sužinojo, kad žemės sklypai dokumentuose yra „sukeisti“ dar 2008 metais po jo močiutės A. Š. mirties. T.p. bylos duomenimis nustatyta, kad B. S. 2005 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Registro centro Utenos filialą prašydama išduoti jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašą. Šis išrašas jai buvo išduotas 2005 m. balandžio 29 d., ką patvirtina ieškovo sutuoktinės N. S. parašas. Pažymėtina, kad, pateikiant prašymą, apelianto sutuoktinė taip pat pasirašė. Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad vėliausiai apie savo tariamą teisių pažeidimą tiek apeliantas (kadangi gaunant išrašą dalyvavo jo sutuoktinė), tiek jo motina palikėja B. S. sužinojo 2005-04-29. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina būtent nuo šios dienos. Tokiu būdu, senaties terminas baigėsi 2015-04-29. Pagrindo jį atnaujinti nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą atmetė ir CK 1.131 straipsnio pagrindu, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.
57. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog esant tokiai situacijai dėl žemės sklypų nuosavybės teisės jam apribota galimybė patekti į ½ statinių esančių atsakovų sklype, t.p. nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimų. Akivaizdu, kad dėl šio tiesių ribojimo turi būti sprendžiama kitais būdais (nustatant naudojimosi daiktais tvarką, servitutą ar kt.), tačiau ne apelianto reikalaujamu.
58. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
59. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei D. K. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. K..