Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-26-420/2020

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-18
Bylos Nr.: e2-26-420/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00699-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vladimiras Kurasovas
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: D. K., M. T., Valstybės įmonės Registrų centras
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Algis Podrezas, Vydūnas Sadauskas

Civilinė byla Nr. e2-26-420/2020Proceso Nr. 2-54-3-00699-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.4; 2.4.2.5; 3.2.6.1

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Mariui Navikui,

atsakovams D. K., M. T., jų atstovams advokatui Vydūnui Sadauskui ir advokato padėjėjui Algiui Podrezui,

atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras atstovui Dariui Linkevičiui,trečiojo asmens atstovui Valerijui Černovui (Valerij Černov),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams D. K., M. T., Valstybės įmonei Registrų centras dėl žemės sklypų ribų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. S. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018-11-09 matininko V. S. parengtą žemės sklypų ribų nustatymo planą, bei nustatyti, kad jam asmenine nuosavybės teise priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas (kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 8), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 86, kurio ribos 2018-11-09 matininko V. S. parengtame Žemės sklypų ribų nustatymo plane pažymėtos skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 25, 18, o atsakovams D. K. ir M. T. nuosavybės teise priklauso 7,1858 ha ploto žemės sklypas (kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 84, ir kurio ribos 2018-11-09 matininko V. S. parengtame Žemės sklypų ribų nustatymo plane pažymėtos skaičiais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 25, 19, 20, 21, 22, 23, 24. Taip pat prašė įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialą įregistruoti pakeitimus – t. y., kad ieškovui priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovams K. ir M. T. priklauso 7,1858 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų r., bei priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo mamai B. S. ir jos sesei S. V. T., kurios teisių perėmėjai šioje byloje yra jos vaikai, atsakovai D. K. ir M. T., buvo atkurtos nuosavybės teisės į du atskirus 8,14 ha ploto žemės sklypus. Prieš grąžinant jo mamai žemės sklypą natūra, žemės sklypas buvo išmatuotas ir 1992 m. balandžio mėn. žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu buvo nustatyta grąžinti jo mamai B. S. 8,14 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 8. Sudarant šį aktą dalyvavo ir atsakovų mama S. V. T., kuri taip pat pasirašė šį aktą. Kadangi S. V. T. taip pat buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,14 ha ploto žemės sklypą, šalims buvo grąžinti 2 besiribojantys 8,14 ha ploto žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9. Atitinkamai Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu B. S. buvo priskirtas žemės sklypas Nr. 8, o S. V. T. Nr. 9. Būtent pagal tokį principą paskirtais ir plane pažymėtais žemės sklypais B. S. ir S. V. T. visada naudojosi, juose ūkininkavo ir deklaravo. Jo mama iki pat mirties naudojosi žemės sklypu Nr. 8 ir jį deklaravo, po jos mirties tą darė ir jis pats, o atsakovų mama S. V. T. – žemės sklypu Nr. 9. Jis, po savo mamos B. S. mirties, 2017 m. paveldėjo žemės sklypą ir ½ dalį jame esančių statinių. Žemės sklypas šiuo metu Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis yra įregistruotas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu jis paveldėjo ½ dalį statinių, esančių žemės sklype, šiuo metu Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis įregistruotame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) S. V. T. nusprendus atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, matininkas paaiškino, kad kadastro žemėlapyje jam priklausantis sklypas Nr. 8 yra pažymėtas skaičiais 86, o S. V. T. priklausęs žemės sklypas Nr. 9, pažymėtas skaičiais 84. Taip pat šiuo metu minėti žemės sklypai dokumentuose yra sukeisti vietomis – jo vardu yra įregistruotas ne sklypas Nr. 8, o sklypas Nr. 9 Taip pat atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog faktiškai abu žemės sklypai yra mažesnio ploto, nei buvo įtvirtinta dokumentuose. Šiuo metu VĮ Registrų centras įregistruoti ginčo žemės sklypai sudaro po 8,14 ha, tuo tarpu atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 7,0895 ha, o žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 7,1858 ha. Pažymėtina, kad jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ginčo žemės sklypai, turėję žymėjimą Nr. 8 ir Nr. 9 Valstybės įmonės Registrų centras kadastro žemėlapyje įgijo numerius 86 ir 84 vietoje buvusių 8 ir 9. Taip pat jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių jo vardu vietoje jo mamai B. S. priklausiusio žemės sklypo Nr. 8 (VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje šiuo metu žymimas skaičiais 86), buvo įregistruotas žemės sklypas Nr. 9 (VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje šiuo metu žymimas skaičiais 84), o atsakovų mamos S. V. T. vardu vietoje jai priklausiusio žemės sklypo Nr. 9 (VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje šiuo metu žymimas skaičiais 84), buvo įregistruotas žemės sklypas Nr. 8 (VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje šiuo metu žymimas skaičiais 86). Jis kreipėsi į valstybės įstaigas, taip pat į Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialą, tačiau niekas negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo metu ginčo žemės sklypai Nr. 8 (kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 86) ir Nr. 9 (kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 84) buvo sukeisti vietomis. Taip pat niekas jam negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu šie duomenys buvo įregistruoti ir pažymėti kadastro žemėlapyje. Jo atstovas bandė inicijuoti derybas su atsakovų mama S. V. T., kad teisiškai būtų išspręstas „sklypų sukeitimo“ klausimas, kadangi faktiškai nuo pat pradžių ir iki šiol jis naudojasi žemės sklypu, kuris oficialiai VĮ Registrų centras yra registruotas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovų mama S. V. T. – žemės sklypu, kuris oficialiai VĮ Registrų centras yra registruotas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau S. V. T. atsisakė susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiai. Tiek jo mama, tiek jis pats po mamos mirties žemės sklype Nr. 8, kuris bylos iškėlimo metu Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis buvo registruotas S. V. T. vardu ir kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 86, atliko įvairius darbus, žemės sklypą prižiūrėjo, jame ūkininkavo, dirbo žemę, investavo į žemės sklypą savo jėgas, laiką ir lėšas, deklaruodavo, mokėdavo mokesčius, todėl šiuo metu susiklosčiusi situacija pažeidžia jo teises ir interesus, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas papildomai paaiškino, jog apie tai, kad žemės sklypai sukeisti vietomis, jis asmeniškai sužinojo tik 2008 m. pavasarį, ar apie tai žinojo, ir jei taip, tai nuo kada, jo motina B. S., ieškovas nežino.

Šalies argumentai

Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, rašytinius paaiškinimus, kuriais su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad B. S. ir S. V. T. atskirais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės kiekvienai į atskirus 8,14 ha ploto žemės sklypus. Nors sprendimuose nėra nurodyti žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, numeriai, iš žemės nuosavybės tvarkymo bylose esančių dokumentų matyti, kad S. V. T. nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą Nr. 8, o B. S. – į žemės sklypą Nr. 9, o ne atvirkščiai, kaip teigia ieškovas. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto 1992 m parengtoje byloje (žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas) privačiam ūkiui steigti, tituliniame lape nurodyta: išleidimo metai – 1992 m., ūkininkas – S. T., P., skl. Nr. 8. Analogiški įrašai yra ir Nacionalinės žemės tarnybos kartu su atsiliepimu pateiktame Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto bylos tituliniame lape, kuriame ranka įrašyta dar ir S. B. pavardė. S. V. T. žemės nuosavybės tvarkymo byloje yra Valstybinio žemės kadastro duomenų registras Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 1993-04-27, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad S. V. T., po nuosavybės teisių atkūrimo, 1993-02-18 Rajono valdybos potvarkiu Nr. 51v buvo suteiktas naudotis žemės sklypas pagal žemėtvarkos projektą Nr. 8, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buv. žemės ūkio įmonės žemės reformos preliminarinio projekto antrame plano lape yra nurodoma: Registr. Nr. – 8, vardas, pavardė – S. T., kaimas – (duomenys neskelbtini), plotas, ha – 8,14; Registr. Nr. – 9, vardas, pavardė – B. S., kaimas – (duomenys neskelbtini), plotas, ha – 8,14. Nacionalinė žemės tarnyba visus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir asmeninio ūkio žemės suvestinius planus yra suskaitmeninusi ir patalpinusi portale www.geoportal.lt. Patikrinus patalpintus žemėlapius nustatyta, kad Asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekte 2000-01-31 nurodytos žemės sklypo Nr. 8 ir žemės sklypo Nr. 9 ribos. S. V. T. yra dirbusi kolūkyje ir jai apylinkės tarybos sprendimu yra skirta 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemė, kurią turėjo sudaryti tik žemės ūkio naudmenos. Kadangi S. V. T. gyveno kartu su savo motina savo tėvų žemėje, kuri buvo sugrąžinta natūra, todėl asmeninio ūkio žemė buvo įskaityta į 8,14 ha natūrą sugrąžintą žemės sklypo Nr. 8, plotą. Šią aplinkybę įrodo į Asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą įbraižytos žemės sklypų Nr. 8 ir Nr. 9 ribos, Asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektas patalpintas portale www.geoportal.lt. Ieškovo motina kolūkyje nėra dirbusi ir jai asmeninio ūkio žemė nebuvo skirta, o sugražinta žemė natūra į 8,14 ha ploto žemės sklypą Nr. 9. Be to, 2014-03-06 R. Jogmino įmonė paženklino P. O. 3,14 ha ploto žemės sklypą ir parengė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 14/03-003 ir planą. Šis žemės sklypas nesiriboja su S. V. T. priklausančių žemės sklypu Nr. 8 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ribojasi su ieškovo motinai B. S. priklausiusiu žemės sklypu Nr. 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo motina B. S. dalyvavo ženklinant P. O. žemės sklypo ribas ir pasirašė kaip gretimo žemės sklypo Nr. 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, kas įrodo, kad ji žinojo, kad jai priklauso žemės sklypas Nr. 9.

Ieškovas aplinkybę, kad jo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 8, įrodinėja 1992 m. balandžio mėn. išmatuoto žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktu, kurį sudarant dalyvavo ir jį pasirašė S. V. T.. Atsakovai nurodo, kad šis aktas nelaikytinas žemės sklypo Nr. 8 ribų paženklinimo aktu, o jame įrašyti duomenys yra prieštaringi. Aktas nepasirašytas asmens, kuris pagal teisės aktus ženklindavo žemės sklypus, t. y. Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto inžinieriaus G. G., o yra tik apyl. agrarinės reformos tarnybos atstovo parašas, tačiau nenurodyta to asmens pavardė, pareigos. Iš akto turinio neaišku, kas žemės sklypo Nr. 8 ribas parodė, nes Salako agrarinės reformos tarnybos atstovo pavardė ir jo pareigos akte nenurodytas, o Panevėžio V. Ū. P. I. inž. G. G. šio akto nepasirašė. Akte nurodyta, jog matavimo ženklai nepastatyti, nurodyta, kad matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus A. A. žemė, bendrovės žemė ir G. L.. Tačiau nustatyta, kad Akte nurodytas žemės sklypas Nr. 8 nesiribojo su A. A. žemės sklypu, o priešingai būtent ieškovo motinai B. S. grąžintas žemės sklypas Nr. 9 ribojasi su A. A. žemės sklypu. Ieškovas akcentuoja tik vieną aktą Nr. 1, kuriame įrašytas sklypo Nr. 8, tačiau dėl kitų B. S. byloje esančių dokumentų, kuriuose nurodytas žemės sklypo Nr. 9, nenurodo. Kaip antai, ieškovo motinos B. S. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto parengtos bylos tituliniame lape nurodytas sklypo Nr. 9: Žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto privataus ūkio bylos tituliniame lape taip pat nurodytas sklypo Nr. 9: Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 1993-04-01, nurodyta, kad B. S. priklauso žemės sklypas Nr. 9, o šio sklypo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); miško ūkio dalies, patenkančios į sklypą Nr. 9, kainos skaičiavimo formoje nurodytas sklypo Nr. A. Į. visus nurodytus dokumentus, atsakovai mano, jog B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į žemės sklypą Nr. 9, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas ir paveldėjo.

Atsiliepimas

Atsakovų manymu, nepagrįstas ieškovo teiginys, kad šalys visada naudojosi ir deklaravo (ieškovo mama iki pat mirties naudojosi žemės sklypu Nr. 8 ir jį deklaravo, o atsakovų mama – žemės sklypu Nr. 9), kurį ieškovas įrodinėja Zarasų rajono savivaldybės administracijos kaimo plėtros skyriaus (toliau – Zarasų kaimo plėtros skyrius) 2018-07-30 raštu Nr. (39.12)K6-55. Šiame rašte nurodyta, kad V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), mirus motinai B. S. paveldėjo jos ūkį kartu su auginamais gyvuliais ir žemės sklypų, esančiu (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 8, kurį B. S. deklaravo nuo 2004 metų iki 2016 m., kol jos ūkį paveldėjo sūnus V. S.. Šį raštą pasirašė Zarasų kaimo plėtros skyriaus vedėja L. P.. Zarasų kaimo plėtros skyrius 2018-10-03 raštu Nr. (39.12)K6-65, atsakydamas į atsakovų atstovo raštą informavo, kad negali pateikti B. S. 2014 m, 2015 m. ir 2016 m., deklaruotų plotų žemėlapių kopijų, kadangi Paraiškų Priėmimo Informacinėje Sistemoje nėra tokios galimybės. Šiame rašte pateikta informacija apie V. S. ir V. S. T. 2018 metų deklaruotus žemės plotų žemėlapius iš kurių matyti, kad V. S. 2018 metais deklaravo naudmenas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 9, o S. V. T. deklaravo naudmenas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 8. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018-11-02 raštu Nr. 6.54)3-1973 informavo, kad 2018-07-30 raštas Nr. (39.12)K6-55 buvo parengtas remiantis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius 2014, 2015, 2017 metų paraiškomis bei žemės sklypo laikinuoju planu. Tačiau laikinajame žemės sklypo ribų plane, kuriuo remiantis buvo išduotas 2018-07-30 Zarasų kaimo plėtros skyriaus raštas Nr. (39.12)K6-55, nėra pažymėto 8,14 ha ploto žemės sklypo Nr. 8, o yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas 16,28 ha, ir nurodyta kadastrinis Nr. plane 86; 84, Nr. projekto plane 8, 9. Be to, paveldėjimo liudijime taip pat nėra nurodytas žemės sklypo Nr. 8, o nurodytas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Zarasų kaimo plėtros skyriaus rašte Nr. (39.12)K6-55 yra nurodyta klaidinga informacija, nes Zarasų kaimo plėtros skyriui nebuvo pateiktas žemės sklypo Nr. 8 planas, o ieškovui išduotame paveldėjimo liudijime taip pat nėra nurodyta, kad ieškovas paveldėjo žemės sklypą Nr. 8. Prie paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų 2014 m., 2015 m., 2016, kurias teikė B. S. vardu ieškovas bei N. S., taip pat nėra pateikti jokie nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 8 įrodantys dokumentai, nes jų nereikalaujama. Tokios aplinkybės, kaip deklaravimas žemės ūkio pasėlių ne savo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nėra teisinis pagrindas reikalauti atlikti žemės sklypų manius.

Atsakovai nurodo, jog ieškovo prie patikslinto ieškinio pateiktas matininko V. S. 2018-11-09 parengtas planas neatitinka tokiam dokumentui keliamų teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų bei Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. Planas yra nepasirašytas nei žemės sklypų savininkų, nei gretimų žemės sklypų savininkų, nei patikrintas ar patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus, todėl jis neįrodo jokio naudojimosi žemės sklypais fakto ar ginčijamų žemės sklypų ribų fakto. Ieškovas patikslintame ieškinyje kaip ginčo teisinį pagrindą nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, kuriame numatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui ribos yra aiškios. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2019-01-29 raštu Nr. 42SD-211-(14.42.137E.), be kitų dokumentų kopijų, pateikė ir teritorijų planavimo dokumentų, t. y. 2000-01-31, 2002-11-12, 2004-12-10, 2007-01-16 ir 2018-06-22 žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukas, kuriose pažymėtos žemės sklypų kadastro Nr. 8 ir Nr. 9 ribos. Iš šių teritorijų planavimo dokumentų matyti, kad šių abiejų žemės sklypų ribos yra aiškios. Be to, plane nėra nurodyta jokių ginčijamų žemės sklypų ribų, šis planas įrodo tik ieškovo siekį įgyvendinti žemės sklypų mainus. Taigi, patikslintas ieškinys visiškai nepagrįstais įrodymais, todėl yra atmestinas.

Šalies argumentai

Atsakovų manymu, ieškovas visiškai netinkamai nurodė ieškinio pagrindą ir suformavo ieškinio dalyką (reikalavimą). Ieškovas savo patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad jam asmenine nuosavybės teise priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas (kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 8), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Taigi, ieškovas ginčija ne žemės sklypo ribas ir ginčo sklypo ribų plotą, o apskritai atsakovų ir jų motinos nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turėjo ginčyti atsakovų motinos žemės sklypo nuosavybės įgijimo pagrindą – 1993-02-11 Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 44-496-13249 bei atsakovų 2019-02-07 paveldėjimo liudijimą Nr. 323, sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. CK 4.45 straipsnyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčitinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas <...>. Iš cituojamos teisės normos aišku, kad šis reikalavimo pagrindas taikomas tuomet, kai ginčo ribos yra neaiškios. Kadangi šiuo atveju ieškovo ginčijamos ne žemės sklypų ribos, o nuosavybės teisės ginčo į žemės sklypus, ieškinio dalykui (reikalavimui) pagrįsti naudojama teisės norma šio ginčo atveju yra absoliučiai netaikytina.

Be to, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šiuo metu jau praėjo 25 metai nuo nuosavybės teisių atkūrimo tiek atsakovų, tiek ieškovo motinai. Atsakovų motinos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas – 1993-02-11 Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 44-496-13249. Taigi, ieškovo motina ir pats ieškovas yra praleidę ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį savarankiškai atmesti ir šiuo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovai ir jų atstovai prašė ieškinį atmesti jų procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir argumentais, liudytojų parodymais, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registras centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 8,14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuo 1993-02-18 iki 2017-02-13 nuosavybės teise valdė B. S., nuo 2017-02-13 nuosavybės teise valdo ieškovas V. S.. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 8,14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 4313/0001:86, esantis (duomenys neskelbtini) sav., kurį nuo 1993-02-18 iki 2019-02-19 nuosavybės teise valdė S. V. T., nuo 2019-02-19 nuosavybės teise valdo D. K. (1/2 dalį) ir M. T. (1/2 dalį). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,14 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir B. S. nuosavybės teisės į jį 1993-02-18 buvo įregistruotos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, 1993-02-11 Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 44-495-13248 pagrindu. Ieškovo nuosavybės teisės į šį sklypą 2017-02-13 įregistruotos 2017-02-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 264 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta registro įrašo sudarymo data – 1993-04-01. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,14 ha, esantis (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir S. V. T., nuosavybės teisės į jį Valstybinio žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotos 1993-02-18 Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimo Nr. 44-496-13249 pagrindu. Atsakovų nuosavybės teisės į šį sklypą 2019-02-19 įregistruotos 2019-02-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 323 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta registro įrašo sudarymo data – 1993-04-27. Iki 1998-01-01 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų registraciją (taip pat ir žemės sklypų formavimą) atliko miestų (rajonų) apylinkių Agrarinės reformos tarnybos, vėliau Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos, vėliau – apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyriai. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jų žemėtvarkos skyrių teises ir pareigas bei vykdomas funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba. Duomenys apie žemės sklypus ir daiktines teises į juos iki 1998-01-01 buvo renkami ir registruojami Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymu, nuo 1998 m. sausio 1 d., įkūrus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę, duomenys (tekstiniai) apie žemės sklypus ir daiktines teises į juos, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registro Centrinį duomenų banką, netikrinant perduodamų duomenų teisingumo, teisėtumo ir pagrįstumo. Perdavus registro duomenis, archyvai perduoti nebuvo. Grafiniai žemės sklypų duomenys, Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruotų žemės sklypų ribos ir jų kadastriniai numeriai į skaitmeninį kadastro žemėlapį tuometinėje Valstybinėje kadastro įmonėje buvo perkeliami digitalizavimo būdu, naudojantis Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtais buvusių žemės ūkio įmonių planais M1:10000, kuriuose buvo įbraižytos suprojektuotų ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruotų žemės sklypų ribos, įrašyti jų kadastriniai ir projektiniai numeriai. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir kadastrinis numeris į skaitmeninį kadastro žemėlapį buvo perkeltos 1997-09-15, digitalizavimo būdu iš buvusios „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plano M1:10 000. Minėtame „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plane, iš kurio į skaitmeninį kadastro žemėlapį buvo perkeliami duomenys, šiam žemės sklypui buvo įrašytas projektinio Nr. skaičius 9 ir kitas skaičius 84 (planuose įrašytas skaičius su įbraižytu ženklu nurodė sklypo kadastrinį numerį). Perkėlus šio žemės sklypo ribas iš „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plano į skaitmeninį kadastro žemėlapį, sklypui buvo įrašytas tas kadastrinis numeris, kuris buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plane, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir kadastrinis numeris į skaitmeninį kadastro žemėlapį buvo perkeltos 1997-06-05, digitalizavimo būdu iš buvusios „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plano M1:10 000. Minėtame „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plane, iš kurio į skaitmeninį kadastro žemėlapį buvo perkeliami duomenys, šiam žemės sklypui buvo įrašytas projektinio Nr. skaičius 8 ir kitas skaičius 86 (planuose įrašytas skaičius su įbraižytu ženklu nurodė sklypo kadastrinį numerį). Perkėlus šio žemės sklypo ribas iš „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plano į skaitmeninį kadastro žemėlapį, sklypui buvo įrašytas tas kadastrinis numeris, kuris buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės plane, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, vėliau duomenis perkėlus į Nekilnojamojo turto registrą, o taip pat nuo 1997-09-15 ir 1997-06-05, kai šių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, žemės sklypų tekstiniai ar grafiniai duomenys nebuvo nei tikslinami, nei keičiami. Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyrius Registrų centro Turto registrų tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriui pateikė pirmines žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentacijos bylas, kurias išnagrinėjus nustatyta, kad kai kurių dokumentų duomenys abiejų žemės sklypų yra vienodi (Žemės ūkio ministerijos sprendimai – skiriasi tik sprendimų numeris), kadastro duomenys (tos pačios naudmenos, tie patys jų plotai), o planas pateikiamas kaip bendras. Be to, S. V. T. ženklinamo žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad ženklinamas 8, 9 žemės sklypas, o B. S. ženklinamo žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad ženklinamas 8 žemės sklypas, kai tuo tarpu Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad S. V. T. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo numeris pagal žemėtvarkos projektą – 8, o B. S. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo numeris pagal žemėtvarkos projektą – 9. Pažymi, kad Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys sutampa su Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytais bei kadastro žemėlapyje pažymėtais šių sklypų duomenimis. Šiuo atveju galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, yra teisėtai ir pagrįstai įrašyti (perkelti) iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro ir atitinka šiame registre sukauptus šių sklypų duomenis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos išdavę institucijos arba asmenys. Iki 1998-01-01 žemės sklypų (tame tarpe ir ginčo sklypų) formavimą ir registravimą atliko žemėtvarkos skyriai, kurių teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau ieškovas šios tarnybos atsakovu dėl netinkamo ginčo sklypų suformavimo ir įregistravimo nėra įtraukęs, o nepagrįstai atsakovu yra įtraukęs Registrų centrą, kuris tik įstatymų nustatyta tvarka atliko duomenų perkėlimą. Ieškovas Registrų centrui reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pakeitimus, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams D. K. ir M. T. - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su pagrindiniu ieškovo reikalavimu, t y. prašymu teismui nustatyti, kad ieškovui V. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams D. K., ir M. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Registrų centrui reiškiamo reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo. Ieškinyje Registrų centrui reiškiamas tik išvestinio pobūdžio reikalavimas, kuris yra ir perteklinis, nes teismui patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, Registrų centras duomenis pakeistų ir be papildomo teismo įpareigojimo. Ieškinio patenkinimo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš Registrų centro.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurta (atstatyta) nuosavybės teisė B. S. į buvusio savininko M. Š. (duomenys neskelbtini)), Zarasų rajone turėtą 8,14 ha žemės plotą, gražinant žemę natūra, t. y. buvusios žemėvaldos ribose. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurta (atstatyta) nuosavybės teisė S. V. T. (atsakovei) į buvusio savininko M. Š. (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone turėtą 8,14 ha žemės plotą, gražinant žemę natūra, t. y. buvusios žemėvaldos ribose. S. V. T. (atsakovės) žemės nuosavybės tvarkymo bylos Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūros 1992 m. akto 1 punkte padarytas įrašas, kad Salako AAR nutarimu patenkintas B. S. ir S. T. prašymas suteikti jiems (duomenys neskelbtini) kaime 16,28 ha žemės sklypą. Akto 5 punkte padarytas įrašas, kad su suprojektuotomis žemės sklypo ribomis pareiškėjos B. S. ir S. V. T. sutinka, tai patvirtindamos parašais. Vėliau, įrašas dėl 16,28 ha žemės buvo nubrauktas ir vietoje „16,28 ha“ įrašyta „8,14 ha“, nenurodant patikslinimo pagrindo, datos ir atsakingo specialisto (darbuotojo), padariusio šį patikslinimą pareigų, vardo ir pavardės. B. (B.) S. žemės nuosavybės tvarkymo byloje Nr. 1 yra parengtas ir 2004 m. balandžio 28 d. patvirtintas tuometinio Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo parašu, S. V. T. ir B. S. bendro 16,28 ha žemės sklypo 1993 m. plano fragmentas, pažymėtas numeriais „8, 9“, nenurodant žemėvaldos plane savininkų atskirai valdomų žemės plotų ribų. Identiškas planas, tik be žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinimo, yra S. V. T. žemės nuosavybės tvarkymo byloje Nr. 2. Atskirai parengto 8,14 ha žemės sklypo plano nei S. V. T., nei B. S. žemės nuosavybės tvarkymo bylose nėra. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės žemės tvarkymo bylos tituliniame lape įrašytas žemės sklypo projektinis Nr. 8, tačiau B. S. žemės nuosavybės tvarkymo byloje yra parengtas Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje 1992 m. balandžio mėn. (be tikslios datos) aktas (kopija pridedama), pagal kurį 8,14 ha žemės sklypas Nr. 8 buvo paženklintas B. S. nuosavybėn ir šio paženklinto žemės sklypo ribas suderino S. V. T.. Iki 1998 metų žemės reformos eigoje suformuoti ir grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn žemės sklypai (jų ribos) buvo žymimi kadastro vietovės preliminarių žemės reformos žemėtvarkos projektų planuose. Pagal Utenos apskrities Zarasų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano 4313 duomenis, Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 11 d. sprendimais grąžinti nuosavybėn S. V. T. ir B. S. žemėvaldos plotai pažymėti bendrame žemės sklype projektiniais numeriais „8, 9“, neatidalijant ir nenurodant atskirų 8,14 ha ploto žemės sklypų. Duomenų apie tai, kad, rengiant vėliau (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus buvo papildomai svarstomas (-i) prašymas (-ai) ir priimtas sprendimas dėl B. S. ir S. V. T. žemėvaldos formavimo atskirais žemės sklypais, patvirtinimo dokumentų Zarasų skyriaus saugomų dokumentų bylose nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš B. S. ir S. V. T. žemės nuosavybės tvarkymo bylų parengtų dokumentų negali paaiškinti kokiu pagrindu, t. y. parengtu atskiro žemės sklypo planu ir kieno prašymu, Nekilnojamojo turto registre buvo nustatytos, pažymėtos ir įregistruotos nuosavybėn žemės sklypų – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir šių sklypų, tam tikro asmens, nuosavybės priklausomybę. Žemės sklypų eksplikacijos (naudmenų) įrašymas į nekilnojamojo turto registrą buvo atliktas aritmetiškai, padalijant per pusę 16,28 ha žemės sklypo (-ų) bendro ploto naudmenas tarp savininkų, nedetalizuojant atskiro sklypo konkrečių žemės naudmenų bei miško plotų. Todėl laiko, kad žemės sklypų – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre gali būti tikslinama, remiantis teismo sprendimu, atsižvelgiant į proceso šalių pateiktus įrodymus ir VĮ Registrų centro duotus paaiškinimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovas pakeitė poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, jog B. S. ir S. V. T. nuosavybės teisės atkurtos ne bendrame 16,28 ha ploto žemės sklype, o kiekvienai atskirai, į atskirus 8,14 ha ploto žemės sklypus, B. S. – į žemės sklypą Nr. 9, kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), o S. V. T. – į žemės sklypą Nr. 8, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Ieškovas prašo nustatyti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2018-11-09 matininko V. S. parengtą žemės sklypų ribų nustatymo planą, bei nustatyti, kad jam asmenine nuosavybės teise priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas (kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 8), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 86, kurio ribos 2018-11-09 matininko V. S. parengtame Žemės sklypų ribų nustatymo plane pažymėtos skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 25, 18, o atsakovams D. K. ir M. T. nuosavybės teise priklauso 7,1858 ha ploto žemės sklypas (kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtas skaičiais 84, ir kurio ribos 2018-11-09 matininko V. S. parengtame Žemės sklypų ribų nustatymo plane pažymėtos skaičiais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 25, 19, 20, 21, 22, 23, 24. Kaip ieškinio pagrindą nurodė CK 4.45 straipsnį.

CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktą, žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo ribos sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš ieškovo suformuluoto reikalavimo matyti, kad jis ginčija ne žemės sklypo ribas ir ginčo sklypo ribų plotą, o atsakovų nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas yra netinkamas, ieškovas turėtų vadovautis CK ketvirtosios knygos V skyriaus penktojo skirsnio normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimą. Kitą vertus, ieškovo reikalavimas suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju teismui yra suteikta teisė pačiam kvalifikuoti ginčo santykį.

Nesutiktina su atsakovų nurodyta aplinkybe, jog ieškovo reikalavimas yra materialinio (turtinio) pobūdžio ir ieškovas turėjo sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Kaip jau nurodyta, ieškovas prašo nustatyti, kad jam asmenine nuosavybės teise priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovams D. K. ir M. T. nuosavybės teise priklauso 7,1858 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o ne atvirkščiai, kai yra dabar. Kitaip tariant, ieškovas prašo sukeisti vietomis jam nuosavybės teise priklausantį sklypą su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, neprašo priteisti iš atsakovų visą ar dalį žemės sklypo ar kokios nors piniginės kompensacijos. Todėl, teismo vertinimu, toks reikalavimas nėra materialinio (turtinio) pobūdžio.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas pradiniame ieškinyje teigė, jog jo motinai B. S. ir S. V. T. buvo grąžintas bendras 16,28 ha ploto žemės sklypas, kuris vėliau buvo išskaidytas į du 8,14 ha ploto žemės sklypus Nr. 8 ir Nr. 9. Tuo tarpu patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad S. V. T. ir B. S. buvo grąžinti du atskiri besiribojantys 8,14 ha ploto žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9. Ieškovas atsisakius pradinio teiginio teismas atskirai jo neaptarinės.

Dėl ieškovo reikalavimų

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų (priešieškinio) faktinį pagrindą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad jo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į projektinį žemės sklypą Nr. 8, remiasi šiais rašytiniais įrodymais: žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti 1992 m. balandžio mėn. ribų parodymo ir paženklinimo vietovėje aktu; Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu; Zarasų rajono savivaldybės administracijos kaimo plėtros skyriaus 2018-07-30 raštu Nr. (39.12)K6-55 ir matininko V. S. 2018-11-09 parengtu žemės sklypų ribų nustatymo planu.

Ieškovo nurodytas 1992 m. balandžio mėn. išmatuoto žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas turi trūkimų, jame įrašyti duomenys yra prieštaringi. Aktas yra be tikslios datos, nepasirašytas asmens, kuris ženklindavo žemės sklypus, t. y. Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto inžinieriaus G. G.. Iš akto turinio neaišku, kas žemės sklypo Nr. 8 ribas parodė, nes Salako agrarinės reformos tarnybos atstovo pavardė ir jo pareigos akte nenurodytas, o inžinierius G. G. šio akto nepasirašė. Akte nurodyta, jog matavimo ženklai nepastatyti, nurodyta, kad matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus A. A. žemė, bendrovės žemė ir G. L.. Tačiau iš byloje esančio Zarasų rajono „(duomenys neskelbtini)“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano, kurio duomenys 1992.08. suderinti su Žemėtvarkos tarnybos viršininku G. V., matyti, kad akte nurodytas žemės sklypas Nr. 8 nesiribojo su A. A. žemės sklypu, o priešingai su A. A. žemės sklypu ribojasi žemės sklypas Nr. 9. Šio plano antrame lape esančioje valstiečių ūkių lentelėje yra nurodoma: Registr. Nr. – 8, vardas, pavardė – S. T., kaimas – (duomenys neskelbtini), plotas, ha – 8,14; Registr. Nr. – 9, vardas, pavardė – B. S., kaimas – (duomenys neskelbtini), plotas, ha – 8,14. Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. D., kuri nuo 1992 metų iki 2010 metų dirbo tuometinės agrarinės reformos tarnybos vadove Salake, parodė, kad ji dalyvavo matuojant žemės sklypus ir prisimena, kad S. V. T. žemė teko fermos pusėje. Parodžius liudytojai planą, ji nurodė žemės sklypą Nr. 8. L. V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dalyvavo matuojant žemės sklypus kaip „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio atstovė prisimena, kad T. žemė teko fermos pusėj (duomenys neskelbtini) link, kadangi ji fermoje dirbo. Parodžius planą, liudytoja nurodė žemės sklypą Nr. 8, o S. – kitoj pusėj, plane liudytoja nurodė žemės sklypą Nr. 9.

Esant tokioms aplinkybėms teismas negali laikyti, kad ieškovo pateiktas 1992 m. balandžio mėn. išmatuoto žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas yra būtent žemės sklypo Nr. 8 ribų paženklinimo aktas ir kad šis aktas įrodo, jog jo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į projektinį žemės sklypą Nr. 8.

Be to, teismas pažymi, kad priimant galutinį sprendimą, gali būti surašomas ne vienas tarpinis viešojo administravimo institucijos dokumentas, atliekantis tik pagalbinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje. Tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai, schemos, abrisai ar kitokie dokumentai. Jie yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio veiksmai, savaime nesukelia suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių, nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas 1992 m. balandžio mėn. ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas yra būtent tokio (tarpinio) pobūdžio.

Ieškovas teigia, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu B. S. buvo priskirtas žemės sklypas Nr. 8, o S. V. T. Nr. 9. Su tokiu ieškovo argumentu teismas nesutinka. Iš Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimo Nr. 44-495-13248 matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta: 1) atstatyti B. S. nuosavybės teisę į jos turėtą žemę 8,14 ha, esančią (duomenys neskelbtini) , 2) žemę grąžinti 1993 m. 1 ketv., 3) nuosavybės teisės atstatymo būdas – grąžinti žemę natūra aštuonis (8) hektarus, keturiolika (14) arų, iš jų du (2) hektarus trisdešimt (30) arų apaugę mišku. Sprendime nenurodomas joks grąžinamo žemės sklypo numeris. Iš byloje esančio Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimo Nr. 44-495-13249 matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta: 1) atstatyti S. V. T. nuosavybės teisę į jos turėtą žemę 8,14 ha, esančią (duomenys neskelbtini), 2) žemę grąžinti 1993 m. 1 ketv., 3) nuosavybės teisės atstatymo būdas – grąžinti žemę natūra aštuonis (8) hektarus, keturiolika (14) arų, iš jų du (2) hektarus trisdešimt (30) arų apaugę mišku. Šiame sprendime taip pat nenurodomas joks grąžinamo žemės sklypo numeris.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 4 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo žemės sklypų formavimo metu), žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiūlymus. Projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Vyriausybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, 1991-11-15 nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ patvirtino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – Tvarka). Tvarkos 6 punkte ir 6.1 papunktyje nustatyta, kad piliečių prašymus grąžinti žemės ūkio paskirties žemę ar mišką, atsižvelgdama į rajono (kurio teritorijoje yra žemė ar miškas) valdybos išvadą, nagrinėja ir sprendimus priima Žemės ūkio ministerija – kai žemės ūkio paskirties žemė yra kaime. Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms“ patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodiką. Šio Vyriausybės nutarimo 2.10 punkte nustatyta, kad „rajonų valdybos, pritarusios preliminariniams žemės reformos žemėtvarkos projektams ir gavusios iš Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, nuo 1992 m. kovo 1 d. iki 1992 m. gegužės 1 d. pagal savo potvarkius suteikia žemę fiziniams ir juridiniams asmenims (jų pageidavimu) tik naudotis. Rajonų valdybų potvarkiuose nurodoma žemės naudojimo tikslinė paskirtis, specialiosios jos naudojimo sąlygos ir žemės kadastro duomenys, kurių reikia valstybiniam žemės mokesčiui apskaičiuoti. Suteikiami sklypai pažymimi laikinais riboženkliais“.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Zarasų rajono valdyba 1993-02-18 potvarkiu Nr. 51 v, vykdydama Žemės ūkio ministerijos sprendimus, tame tarpe 1993-02-11 sprendimą Nr. 44-495-13248, suteikė naudotis B. S. (duomenys neskelbtini) bendro 8,14 ha ploto žemės sklypą (potvarkio 1.161 punktas), o vykdydama Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimą Nr. 44-495-13249, suteikė naudotis S. V. T. Salako apylinkės, (duomenys neskelbtini) bendro 8,14 ha ploto žemės sklypą (potvarkio 1.162 punktas). Abejuose punktuose yra nurodyta, jog žemė suteikta neatlygintinai (grąžinta privačion nuosavybėn), tačiau nėra nurodyti suteikiamų žemės sklypų nei kadastriniai nei preliminarūs numeriai, nei kitokie identifikaciniai požymiai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog nei Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimai Nr. 44-495-13248 ir Nr. 44-495-13249, nei Zarasų rajono valdybos 1993-02-18 potvarkis Nr. 51 v, neįrodo, jog ieškovo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į projektinį žemės sklypą Nr. 8.

Ieškovas teigdamas, kad ieškovo mama iki pat mirties naudojosi žemės sklypu Nr. 8 ir jį deklaravo, o atsakovų mama – žemės sklypu Nr. 9, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos kaimo plėtros skyriaus (toliau – Zarasų kaimo plėtros skyrius) 2018-07-30 raštą Nr. (39.12)K6-55, kuriame nurodyta, kad V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), mirus motinai B. S. paveldėjo jos ūkį kartu su auginamais gyvuliais ir žemės sklypų, esančiu (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 8, kurį B. S. deklaravo nuo 2004 metų iki 2016 m., kol jos ūkį paveldėjo sūnus V. S..

Tačiau teismas pažymi, kad Zarasų kaimo plėtros skyrius 2018-10-03 raštu Nr. (39.12)K6-65, atsakydamas į atsakovų atstovo raštą, informavo, kad negali pateikti B. S. 2014 m, 2015 m. ir 2016 m., deklaruotų plotų žemėlapių kopijų, kadangi Paraiškų Priėmimo Informacinėje Sistemoje nėra tokios galimybės. Šiame rašte pateikta informacija apie V. S. ir V. S. T. 2018 metų deklaruotus žemės plotų žemėlapius iš kurių matyti, kad V. S. 2018 metais deklaravo naudmenas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 9, o S. V. T. deklaravo naudmenas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 8. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018-11-02 raštu Nr. 6.54)3-1973 informavo, kad 2018-07-30 raštas Nr. (39.12)K6-55 buvo parengtas remiantis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius 2014, 2015, 2017 metų paraiškomis bei žemės sklypo laikinuoju planu. Tačiau laikinajame žemės sklypo ribų plane, kuriuo remiantis buvo išduotas 2018-07-30 Zarasų kaimo plėtros skyriaus raštas Nr. (39.12)K6-55, nėra pažymėto 8,14 ha ploto žemės sklypo Nr. 8, o yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas 16,28 ha, ir nurodyta kadastrinis Nr. plane 86; 84, Nr. projekto plane 8, 9. Be to, paveldėjimo liudijime taip pat nėra nurodytas žemės sklypo Nr. 8, o nurodytas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Zarasų kaimo plėtros skyriaus rašte Nr. (39.12)K6-55 yra nurodyta klaidinga informacija, nes Zarasų kaimo plėtros skyriui nebuvo pateiktas žemės sklypo Nr. 8 planas, o ieškovui išduotame paveldėjimo liudijime taip pat nėra nurodyta, kad ieškovas paveldėjo žemės sklypą Nr. 8. Prie paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų 2014 m., 2015 m., 2016, kurias teikė B. S. vardu ieškovas ir N. S., taip pat nėra pateikti jokie nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 8 įrodantys dokumentai. Teismo vertinimu, Zarasų kaimo plėtros skyriaus 2018-07-30 raštas Nr. (39.12)K6-55 neįrodo, kad ieškovo motinai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į projektinį žemės sklypą Nr. 8, o pats žemės ūkio pasėlių deklaravimo faktas neįrodo nuosavybės teisės į deklaruojamą žemės sklypą.

M. V. S. 2018-11-09 parengtas žemės sklypų ribų nustatymo planas taip pat negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisę įrodantis dokumentas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad planas ruoštas ieškovo prašymu, pagal jo pageidavimus, kaip brėžinys, ruošiant planą nebuvo vadovautasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimais, nebuvo atliekami geodeziniai matavimai, nebuvo kviesti gretimų žemės sklypų savininkai, planas nebuvo derintas su Nacionaline žemės tarnyba.

Kartu teismas pažymi, kad byloje yra įrodymų, paneigiančių ieškovo teigiamas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančio Zarasų rajono „(duomenys neskelbtini)“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano, kurio duomenys 1992.08. suderinti su Žemėtvarkos tarnybos viršininku G. V., matyti, kad akte nurodytas žemės sklypas Nr. 8 nesiribojo su A. A. žemės sklypu, o priešingai su A. A. žemės sklypu ribojasi žemės sklypas Nr. 9. Dar daugiau, šio plano antrame lape esančioje valstiečių ūkių lentelėje yra nurodoma: Registr. Nr. – 8, vardas, pavardė – S. T., kaimas – (duomenys neskelbtini), plotas, ha – 8,14; Registr. Nr. – 9, vardas, pavardė – B. S., kaimas – (duomenys neskelbtini), plotas, ha – 8,14. Ieškovo motinos B. S. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto parengtos bylos tituliniame lape nurodytas sklypo Nr. 9. Žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto privataus ūkio bylos tituliniame lape taip pat nurodytas sklypo Nr. 9. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 1993-04-01, taip pat nurodyta, kad B. S. priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o jo Nr. pagal žemėtvarkos projektą – 9. Analogiškame Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 1993-04-27, nurodyta, kad S. V. T. priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o jo Nr. pagal žemėtvarkos projektą – 8. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos S. D., kuri nuo 1992 metų iki 2010 metų dirbo tuometinės agrarinės reformos tarnybos vadove Salake, ir V. D., kuri dalyvavo matuojant žemės sklypus kaip „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio atstovė, parodžius joms planą, T. nurodė žemės sklypą Nr. 8, o S. – Nr. 9.

Teismas taip pat pabrėžia, kad 2014-03-06 buvo atliekami gretimo žemės sklypo, kuris ribojasi su šiuo metu ieškovui priklausančiu, paveldėtu po jo motinos B. S. mirties, žemės sklypu Nr. 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai. R. Jogmino įmonė paženklino P. O. 3,14 ha ploto žemės sklypą ir parengė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 14/03-003 ir planą. Ieškovo motina B. S. dalyvavo ir pasirašė akte ir plane kaip gretimo žemės sklypo Nr. 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Be to, aptariamo žemės sklypo 2014-03-06 ribų paženklinime dalyvavo NŽT atstovas – Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas R. T., kuris taip pat pasirašė ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 14/03-003. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo motina B. S. laikė save žemės sklypo Nr. 9, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, nes kviesta į gretimo žemės sklypo ženklinimą, dalyvavo ir pasirašė 2014-03-06 ribų paženklinimo-parodymo akte, nereiškė jokių pretenzijų, kad sklypas Nr. 9 jai nepriklauso.

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė jo teigiamos aplinkybės, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu Nr. 44-495-13248 jo motinai B. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės sklypą, kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kad šis žemės sklypas šiuo metu priklauso jam asmeninės nuosavybės teise; taip pat neįrodė aplinkybės, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu Nr. 44-495-13249 S. V. T. atstatytos nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės sklypą, kurio numeris pagal pirminius dokumentus yra 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kad šis žemės sklypas šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams.

Ieškovui šių aplinkybių neįrodžius, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašė įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialą įregistruoti pakeitimus – t. y., kad ieškovui priklauso 7,0895 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams K. ir M. T. priklauso 7,1858 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas ieškovo reikalavimas yra išvestinis ir galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo pagrindinis reikalavimas. Teismui nusprendus atmesti pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas, nesvarstant atskirai jo pagrįstumo klausimą.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį savarankiškai atmesti ir šiuo pagrindu. Nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šiuo metu jau praėjo 25 metai nuo nuosavybės teisių atkūrimo tiek atsakovų, tiek ieškovo motinoms. Atsakovų motinos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas – 1993-02-11 Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 44-496-13249. Taigi, ieškovo motina ir pats ieškovas yra praleidę ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl šios priežasties teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimą. Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista, o ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie tai, jog žemės sklypai užregistruoti neteisingai ir sukeisti vietomis, jis asmeniškai sužinojo po savo mamos B. S. mirties, S. V. T. 2018 m. nusprendus atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad apie šias aplinkybes sužinojo 2008 m. pavasarį po močiutės Z. Š. mirties, ar apie tai žinojo, ir jei taip, tai nuo kada, jo motina B. S., ieškovas nežino.

Vertindamas šiuos ieškovo paaiškinimus apie jo tariamo teisių pažeidimo sužinojimo laiką, teismas atkreipia dėmesį į šių teiginių nenuoseklumą ir prieštaringumą. Kaip jau buvo minėta, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Ieškovo motina B. S. 2014-03-06 dalyvavo ženklinant gretimo P. O. priklausančio 3,14 ha žemės sklypo ribas ir pasirašė akte ir plane kaip gretimo žemės sklypo Nr. 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo motina B. S. 2014 m. žinojo, kad yra žemės sklypo Nr. 9, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir tokia save laikė, nereiškė jokių pretenzijų, kad sklypas Nr. 9 jai nepriklauso.

B. S. nuosavybės teisės į 8,14 ha žemės sklypą atkurtos Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-02-11 sprendimu Nr. 44-495-13248. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 1993-04-01, nurodyta, kad B. S. priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o jo Nr. pagal žemėtvarkos projektą – 9. Kadangi kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, rūpestingas ir apdairus asmuo per protingą laikotarpį, teismo manymu, ne daugiau kaip per penkerius metus galėjo ir turėjo sužinoti, koks nekilnojamasis turtas jam priklauso, o tuo pačiu ir kad jo teisės yra pažeistos. Tačiau net ir padarius prielaidą, kad ieškovo motina B. S. dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, sveikatos būklės ar pan.) negalėjo per šį laikotarpį pasirūpinti savo teisėmis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (šios bylos 7 l.) yra B. S. 2005-04-25 prašymas Registro centro Utenos filialui išduoti jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašą. Išrašas jai išduotas 2005-04-29 (nurodytos bylos 5-6 l.), ką patvirtina ieškovo sutuoktinės N. S. parašas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog vėliausia apie savo tariamą teisių pažeidimą ieškovo motina B. S. sužinojo 2005-04-29, todėl senaties termino eigos pradžia skaičiuotina būtent nuo šios dienos. Tokiu būdu, senaties terminas baigėsi yra 2015-04-29, B. S. dar esant gyvai. Ieškovas nenurodė jokių senaties termino praleidimo motyvų, neprašė pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jo atnaujinti. Esant tokioms pat aplinkybėms ir atsakovų prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovo reikalavimas atmestinas ir CK 1.131 straipsnio pagrindu, kaip pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti iš kitos šalies jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 75 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, o 1100 Eur - išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovai turėjo 1500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, taip pat, tai, kad atsakovų atstovai rengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, į patikslintą ieškinį, kitus procesinius dokumentus, teikė teismui paaiškinimus ir papildomus įrodymus, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, vietos apžiūroje, atstovų darbo vieta yra Trakuose. Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Be to, ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo įvertinti, kad teismo sprendimas jam gali būti nepalankus ir iš jo gali būti priteistos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą mokėjo atsakovė D. K., todėl jai iš ieškovo priteistina 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras prašė priteisti iš ieškovo 60,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos automobilio kurui, reikalingos jos atstovui nuvykti į teismą.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką, bylos šalies ar jos atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kas sudaro pagrindą šias išlaidas priskirti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokių išlaidų apmokėjimo faktą pagrindžia degalų pirkimo čekis, lėktuvo bilieto kaina ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011 ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas patraukė Valstybės įmonę Registrų centras atsakovu, todėl Registrų centro atstovas turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus. Atstovo darbo vieta yra Vilniuje, jis privalėjo vykti į Zarasus, kadangi byla buvo nagrinėjama Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, kurio kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, teismas tenkina prašymą, priteisdamas Valstybės įmonei Registrų centras iš atsakovo 60,02 Eur kelionės išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina valstybei 62,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. K..

Priteisti iš ieškovo V. S. 60,02 Eur (šešiasdešimt eurų 02 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybės įmonei Registrų centras.

Priteisti iš ieškovo V. S. 62,26 Eur (šešiasdešimt du eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas