- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-639-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10023-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), P. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių (duomenys neskelbtini) ir viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-998/2020 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), P. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos (toliau VšĮ) (duomenys neskelbtini) gydytojo neurologo P. S. I. P. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą, kuriuo I. P. buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ (duomenys neskelbtini) iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje dėl medicininio įrašo neteisėtumo ieškovas nurodė, jog nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. jis gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini). Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojas neurologas P. S. padarė įrašą, kuriuo inter alia nustatė diagnozę, o būtent: (duomenys neskelbtini). Teigė, kad šis įrašas jam sukėlė neigiamas pasekmes, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta Tarptautine ligų klasifikacija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) diagnozuoja išimtinai tik gydytojas psichiatras. Ieškovas nurodė, jog įrašas, kuriuo jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, nes yra padarytas asmens, neturinčio teisės diagnozuoti (duomenys neskelbtini), t. y. peržengiant gydytojo neurologo kompetencijos ribas, nustatytas Lietuvos medicinos normoje MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Neurologai teisėtai teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik pagal minėtoje normoje apibrėžtą kompetenciją. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad gydytojas, peržengęs savo kompetencijos ribas, padaro pažeidimą ir tokios paslaugos a priori yra laikomos nekokybiškomis. Nurodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 24 d. rašte „Dėl paaiškinimų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat akcentuojama, kad, vadovaujantis PSO patvirtinta Tarptautine ligų klasifikacija, (duomenys neskelbtini) nustato gydytojas psichiatras, įvertinęs žinias, gautas iš paciento, bei kitų šaltinių per jo apžiūrą. Pažymėjo, kad rašte nurodyta, jog iki šio rašto parengimo dienos VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenų apie jo (ieškovo) netinkamą elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ar kitokio pobūdžio sveikatos sutrikimus neturėjo. Be to, gydytojas psichiatras A. B. yra padaręs ne vienkartinių medicininių įrašų, jog priklausomybei patvirtinti duomenų nepakanka. Ieškovas kategoriškai nesutinka su gydytojo neurologo P. S. 2015 m. gruodžio 25 d. – 2016 m. sausio 4 d. nustatyta minėta ligos diagnoze. Jis neneigė, kad keletą dienų buvo vartojęs alkoholį iki patenkant į ligoninę, tačiau ne 4 savaites, kaip nurodyta gydytojo P. S. išraše iš medicininių dokumentų, todėl gydytojas akivaizdžiai ligos istorijoje nurodė tiesos neatitinkančius duomenis. Ieškovo nuomone, gydytojas taip pat sąmoningai neteisingai diagnozavo jam ir (duomenys neskelbtini), nes šiek tiek vėliau, jam aiškinantis situaciją, VšĮ (duomenys neskelbtini) vedėjas gydytojas neurochirurgas V. G. 2016 m. gegužės 11 d. paneigė P. S. nustatytą ligos diagnozę ir pateikė konsultacijos išvadą su pridėtu EEG tyrimu, kurioje nurodoma, kad duomenų dėl (duomenys neskelbtini) nerandama ir „Šiuo metu sveikas“. 2018 m. darytas EEG tyrimas patvirtino tą patį. Ieškovo nuomone, gydytojas neurologas P. S. taip elgėsi, esant medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat priklauso ir jis, pirmininko V. P., su kuriuo jis (ieškovas) tuo metu konfliktavo, įtakai.
3. Dėl komisijos sprendimo neteisėtumo ieškovas nurodė, kad gydytojo neurologo P. S. išrašas iš medicininių dokumentų inter alia buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), jam (ieškovui) siekiant gauti atitinkamą sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo neurologo P. S. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktu įrašu, kuriuo jam buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinė komisija (GKK) 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarė „atidėti sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą iki 2021 m. (5 m. po išsirašymo dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šis komisijos sprendimas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Nurodė, kad komisija privalėjo įvertinti tą faktą, jog (duomenys neskelbtini) jam nustatytas nekompetentingo tai atlikti asmens. Nustačius šį akivaizdų faktą, komisija negalėjo šiuo įrašu remtis, taip pat negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-720 (toliau Įsakymas V-720). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinė komisija (GKK) nusprendė, jog nepakanka duomenų pagrįsti (duomenys neskelbtini), todėl 2016 m. gegužės 17 d. jam buvo išduotas leidimas naudotis ginklu 1 metams. Taip pat pažymi, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) komisija, atsižvelgdama į tai, kad priklausomybės alkoholiui sindromą nustato gydytojas psichiatras, įvertinęs žinias, gautas iš paciento, bei kitų šaltinių per jo apžiūrą, o ne neurologas, netaikė Įsakymo Nr. V-720 1.2 punkto nuostatos, nors ją svarstė. Todėl, ieškovo teigimu, skundžiamas komisijos sprendimas tiek savo esme, tiek motyvacija kardinaliai priešingas ankstesniam VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimui, tai akivaizdžiai patvirtina, kad kažkuri iš šių gydytojų konsultacinių komisijų yra neteisi.
Šalies argumentai
4. Ieškovas taip pat nurodė, jog jis nėra ir niekada nebuvo įrašytas į narkologinių ligonių įskaitą. Todėl komisijos sprendime nurodytas motyvas, jog sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą galimas priimti (o iki to atidedamas) tik „po išrašymo dėl (duomenys neskelbtini), yra ne tik nepagrįstas, bet ir neadekvatus esamai situacijai, nelogiškas.
5. Ieškovo manymu, komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė remisijos alkoholiu terminą, kuris yra ne 5, o 3 metai. Todėl net jei ir hipotetiškai vadovautis jam nustatyta diagnoze (duomenys neskelbtini), ir tuo atveju, ieškovo teigimu, komisijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes komisija netinkamai nustatė sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklą priėmimą atidėjimo (remisijos alkoholiu) terminą, tokiu savo sprendimu užkirsdama kelią jam laikyti (nešiotis) ginklą papildomai dar dvejus metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo neurologo P. S. I. P. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą, kuriuo I. P. buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ (duomenys neskelbtini) iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6.1. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) prašė ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydama, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos bei kad byla nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, jog dėl atsakovės prašymo pasisakyta nagrinėjamos bylos 2019 m. gegužės 24 d. nutartyje bei atkreipė dėmesį, kad dėl analogiškų ginčų bendrosios kompetencijos teisme jau yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija (2014 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje T-111/2014). Be to, šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. spalio 23 d. nutartimi (bylos Nr. T-74/2019) taip pat pasisakė, jog dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimo turi pasisakyti bendrosios kompetencijos teismas.
6.2. Teismas pažymėjo, kad gydytojo neurologo teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 (toliau – Įsakymas Nr. V-279) dėl Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo. Įsakymo Nr. V-279 13.3. punktas numato, jog gydytojas neurologas turi pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus mokėti diagnozuoti ir gydyti tam tikras ligas, nustatytas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10. Minimame punkte detalizuota, kokias konkrečias ligas gydytojas neurologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti. Pagal Įsakymo Nr. V-279 13.3.12. punktą gydytojas neurologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti epilepsiją, epilepsinius sindromus, epilepsinę būklę (duomenys neskelbtini) . Kaip minėta, ieškovui nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, nurodant (duomenys neskelbtini), būklė po priepuolių, (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, jog gydytojas neurologas P. S. pagal savo kompetenciją turėjo teisę diagnozuoti ieškovui (duomenys neskelbtini). Analizuojant Įsakymo Nr. V-279 13.3 punktą, matyti, jog gydytojui neurologui pagal jo kompetenciją nėra numatyta teisė diagnozuoti (duomenys neskelbtini).
6.3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija TLK-10, (duomenys neskelbtini) žymimas kodu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. V-601 (toliau Įsakymas Nr. V-601) dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo 12.4. punktas nustato, kokius turi mokėti diagnozuoti ir gydyti psichikos sutrikimus ir jų komplikacijas gydytojas psichiatras. Įsakymo Nr. V-601 12.4.2.1. punkte nurodoma, jog gydytojas psichiatras turi mokėti diagnozuoti ir gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nustatyti diagnozę (duomenys neskelbtini) suteikta teisė ne gydytojui neurologui, o gydytojui psichiatrui.
6.4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros 1997 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. VIII-156 (toliau Įstatymas Nr. VII-156, akto redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 25 d.) 15 straipsnis nustato, jog narkologinį susirgimą gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras; Narkologinio susirgimo preliminarią diagnozę ar tam tikrus susirgimo simptomus, apsinuodijimą psichiką veikiančiomis medžiagomis nustatyti privalo visi gydytojai; Gydytojas, įtariantis pacientui narkologinį susirgimą ar nustatęs tokio susirgimo simptomus, pacientą nusiunčia konsultacijai pas gydytoją psichiatrą. Vadinasi, bet kurios srities gydytojas, tarp jų ir gydytojas neurologas, įtariantis asmeniui narkologinį susirgimą, siunčia jį pas psichiatrą ligos diagnozei patikslinti, nustatyti. Pažymima, kad iš ieškovo ligos istorijos matyti, kad per visą gydymą stacionare laikotarpį jis nebuvo konsultuojamas gydytojo psichiatro, įrašų, jog jis buvo siunčiamas pas gydytoją psichiatrą, taip pat nėra.
6.5. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytus duomenis, padarė išvadą, jog gydytojas neurologas P. S. įrašą (duomenys neskelbtini) atliko peržengdamas jam nustatytas kompetencijos ribas.
6.6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismas turi ribotą kompetenciją, sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimas, nustatant ligos diagnozę ieškovui, buvo atliktas pagal realią ieškovo sveikatos būklę. Nagrinėjamoje byloje teismas kėlė klausimą ir siūlė šalims svarstyti klausimą dėl ekspertizės atlikimo byloje, tačiau šalys laikėsi nuoseklios pozicijos neskirti byloje ekspertizės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo daryti išvadą, jog gydytojo neurologo P. S. įrašas (duomenys neskelbtini) atliktas pagrįstai.
6.7. Teismas nurodė, jog atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) nekvestionuoja kitų gydytojų nustatytų bei jiems pateiktų asmens ligos diagnozių ir pagal jiems pateiktą I. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligos istorijos išrašą turėjo teisę priimti sprendimą atidėti leidimą ginklui įsigyti, tačiau, atsižvelgdamas į teismo konstatuotas aplinkybes, jog gydytojo neurologo P. S. įrašas (duomenys neskelbtini) atliktas nepagrįstai, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti, remiantis šiuo įrašu, 2018 m. rugsėjo 21 d. priimtą VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą bei įpareigoti iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini) gydytojo neurologo P. S. I. P. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą, kuriuo I. P. buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), dėl šios dalies priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas, teikdamas ieškinį dalyje, dėl atsakovo darbuotojo gydytojo neurologo P. S. atlikto įrašo ieškovo Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), pažeidė privalomąją pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 23 straipsnyje, pateikdamas nenuginčytus įrodymus. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per 1 metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos (PTŽSAĮ 23 straipsnio 1 dalis)
7.2. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovas į atsakovę kreipėsi 2016 m. birželio 27 d. pranešimu, kuriame prašė paaiškinti: 1) kokiu būdu apie jo gydymą sužinojo tretieji asmenys; 2) ar jam nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) nebuvo galima pavadinti kitu įrašu; 3) kodėl gydantis Ieškovą Ligoninės gydytojas nepasitarė su juo, kad įrašas (duomenys neskelbtini) sudarys problemų; 4) dėl bendravimo su Ligoninės gydytojais, teikusiais ieškovui konsultaciją; 5) ar prieš įrašant ieškovo medicininiuose dokumentuose įrašą (duomenys neskelbtini) yra reikalingas narkologo patvirtinimas. Šis ieškovo pranešimas pagal turinio ir pateiktų klausimų esmę atitiko paciento paklausimą dėl jam teiktų medicininių paslaugų, todėl atsakovės buvo išnagrinėtas, vadovaujantis PTŽSAĮ nuostatomis ir (duomenys neskelbtini) patvirtinta Pacientų (jų atstovų) skundų nagrinėjimo procedūra.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė nurodė, kad atliko vidaus medicininį auditą, kurio metu buvo patikrinti ieškovo pranešime pateikti faktai, išanalizuoti medicininiai dokumentai bei gydytojų paaiškinimai. Medicininio audito metu nebuvo nustatyta, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. medicininės paslaugos (duomenys neskelbtini) būtų teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apie tai 2016 m. liepos 18 d. pranešimu ieškovas buvo tinkamai informuotas. 2018 m. vasario 15 d., praėjus 19 mėnesių po išnagrinėto ieškovo 2016 m. birželio 27 d. prašymo, ieškovas atsakovei vėl pateikė prašymą dėl įrašo apie galbūt netinkamai nustatytos diagnozės panaikinimo ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris savo turiniu ir esme atitiko 2016 m. birželio 27 d. prašymą ir į kurį atsakovė tinkamai atsakė 2016 m. liepos 18 d. raštu. Atsakovė nepanaikino, nepakeitė savo priimto sprendimo ir neatnaujino prašymo, į kurį jau buvo tinkamai atsakyta, nagrinėjimo. Esant šioms aplinkybėms, skundo padavimo 1 metų senaties terminas yra skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 18 d., t. y. kai pacientas sužino, kad jo teisės galbūt pažeistos. Ieškinys pateiktas 2018 m. spalio 29 d., t. y. praleidus terminą.
Šalies argumentai
7.4. Apeliantė pažymi, kad abu ieškovo prašymai dėl medicininių paslaugų tiekimo atsakovės įstaigoje ir atsakovės priimtų sprendimų, diagnozuojant ieškovui ligas, nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, jei ieškovas manė, kad jam galbūt padaryta žala jo sveikatai, ar Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba). Akreditavimo tarnyba yra privaloma valstybės institucija, kuri, vadovaudamasi „Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu“, patvirtintu jos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1 -137, yra įgaliota nagrinėti asmenų, pateikusių su žalos atlyginimu nesusijusius skundus.
7.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino arba konkrečioje situacijoje neįsigilino, kad ieškovas nesilaikė skundų, nesusijusių su padaryta žala, nagrinėjimo tvarkos imperatyvo.
7.6. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas negali vien savo vidiniu įsitikinimu, be specialistų ar ekspertų atlikto vertinimo, patvirtinti, ar buvo tinkamai diagnozuota ieškovui liga ir šios ligos diagnozė įrašyta jo medicininiuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas, tam neturėdamas teisinio pagrindo, priėmė precedento neturintį sprendimą – panaikino įrašą medicininiuose dokumentuose, nekeisdamas pacientui nustatytos diagnozės.
8. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl VšĮ (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) sprendimo atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, panaikinti. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
8.1. Priimdama sprendimą, VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – KPSC) gydytojų konsultacinė komisija vadovavosi ne tik gydytojo neurologo P. S. nustatyta diagnoze, bet ir kitais I. P. ligos istorijoje fiksuotais objektyviais duomenimis – (duomenys neskelbtini).
8.2. Apeliantė nurodė, (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK) yra kolegialus organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus (GKK nuostatų 1 punktas, 8.3. punktas). (duomenys neskelbtini) GKK nariais yra gydytojas psichiatras A. S., gydytoja psichiatrė S. G., gydytoja psichiatrė L. S.. GKK, vadovaudamasi teisės aktais, sprendimus dėl ginčytinų pacientų gydymo klausimų priima savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo kitų gydymo įstaigų duotų išvadų.
8.3. Pažymima, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškovo I. P. 2019 m. vasario 21 d. skundo pagrindu atliko (duomenys neskelbtini) šiam pacientui (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kokybės patikrinimą. Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Gydytojų konsultacinė komisija priėmė pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas nurodo, kad ieškinio priėmimo stadijoje buvo išspręstas tinkamo pasinaudojimo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka klausimas.
9.2. Ieškovas pažymi, kad pateikiant skundą gydymo įstaigai nebuvo praleistas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas: „pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos“.
9.3. Ieškovo nuomone, apeliantas klaidingai vertina 2016 m. birželio 27 d. ligoninės gautą ieškovo paklausimą, kuriuo ieškovas prašė paaiškinti atitinkamas su jo gydymu susijusias aplinkybes. Apeliantė nepagrįstai mano, kad šis ieškovo paklausimas vertintinas kaip ieškovo skundas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio prasme, kadangi šiame rašte nesuformuluotas joks skundui būdingas reikalavimas, jame nėra keliama jokių reikalavimų dėl gydytojo neurologo P. S. I. P. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto įrašo, kuriuo I. P. buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini).
9.4. Pirmasis ir vienintelis skundas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio prasme Ligoninei buvo pateiktas 2018 m. vasario 15 d. Šis raštas atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatytą skundo esmę: „Paciento skundas – asmens rašytinis kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą ar kompetentingą valstybės instituciją, kuriame nurodomos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pažeistos jo teisės ar teisėti interesai“, nes jame pateiktas konkretus reikalavimas panaikinti medicininį įrašą, nurodomos paciento pažeistos teisės ir teisėti interesai bei išdėstyti įrašo neteisėtumo motyvai.
9.5. Ieškovas pažymi, kad skundas gydymo įstaigai buvo pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus nuo ginčijamo įrašo padarymo. Pagal minėtą nuostatą trejų metų terminas yra naikinamasis ir šis trejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos, o ne nuo tada, kai šis asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą.
9.6. Kalbant apie vienų metų terminą ir sužinojimo apie teisių pažeidimą momentą, ieškovas akcentuoja tai, kad ieškovas sužinojo apie ginčijamo įrašo poveikį jo teisėms tik tuomet, kai šis sukėlė jam atitinkamas pasekmes, o ne tada, kada buvo padarytas ginčijamas įrašas ar gautas medicininis dokumentas, kuriame įrašyta ginčijama diagnozė. Terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinė komisija (GKK) 2017 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą nesuteikti leidimo naudotis ginklu.
9.7. Pažymima, kad ieškovas, esant būtinumui, t. y. teismui nustačius, kad ieškovas pateikė skundą (duomenys neskelbtini) vėliau nei per vienus metus, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos, teismui išreiškė prašymą atnaujinti šį terminą ir nurodė tokio atnaujinimo motyvus, dėl kurių atsakovė jokių prieštaravimų nepareiškė.
9.8. Ieškovas nurodo, kad apeliantė neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą kaip taikytiną kreipimuisi į teismą, t. y. kaip senaties terminą ieškiniui pareikšti, nors šis terminas yra skirtas įgyvendinti paciento teisę pareikšti skundą gydymo įstaigai, o ne ieškinį teismui.
9.9. Pažymima, kad apeliantė buvo neteisi, teigdama, kad ieškovas, skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, privalėjo teikti Administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui, nepraleisdamas nurodyto vieno mėnesio termino, o ne teikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Apeliantės teiginys, kad ieškovas dėl atsakovės sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, privalėjo teikti skundą Akreditavimo tarnybai, taip pat yra nepagrįstas, nes tai yra ieškovo teisė, bet ne pareiga.
9.10. Ieškovas teigia, kad apeliantė neteisi, teigdama, kad teismas negalėjo panaikinti medicininiuose dokumentuose esančio įrašo, kuriuo buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) „be specialistų ar ekspertų atlikto vertinimo“ ir „nekeisdamas pacientui nustatytos diagnozės“. Išvadai, jog gydytojas neurologas P. S. įrašą (duomenys neskelbtini) atliko peržengdamas jam nustatytas kompetencijos ribas, padaryti nėra būtinas specialus specialistų ar ekspertų vertinimas, kadangi tai yra teisinio pobūdžio aplinkybė. Be to, teismui nėra taikomi jokie ribojimai pripažinti neteisėtais ir panaikinti medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, taip pat nėra nustatyta sąlyga, kad teismas gali panaikinti medicininiuose dokumentuose esančius įrašus tik juos pakeisdamas kitais, t. y. tikslindamas diagnozes ar nustatydamas naujas diagnozes. Nustatyti naujas ar keisti diagnozes apskritai nėra teismo kompetencija – tai medikų kompetencija, tuo labiau teismas neprivalo to daryti, kai nė viena šalis to nereikalauja.
9.11. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų iš tikrųjų buvus tokį susirgimą kaip (duomenys neskelbtini), t. y. nėra nė vienos psichiatro išvados šiuo klausimu. Nagrinėjamoje byloje teismas siūlė atsakovei įrodinėti įrašo teisingumą, pasitelkiant ekspertus / specialistus, tačiau pati atsakovė šio pasiūlymo atsisakė. Todėl teismas teisingai konstatavo, jog „esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, jog gydytojo neurologo P. S. įrašas (duomenys neskelbtini) atliktas pagrįstai“.
9.12. Ieškovas pažymi, kad apeliantė net ir neginčija, kad gydytojas neurologas P. S. įrašą (duomenys neskelbtini) atliko peržengdamas jam nustatytas kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pažymima, kad teismas nustatė faktą, jog (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK), priimdama konkretų sprendimą, rėmėsi gydytojo neurologo P. S. įrašu (duomenys neskelbtini) kuris buvo atliktas neteisėtai. Dėl šio rėmimosi neteisėtu pagrindu ir buvo panaikintas GKK sprendimas.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovas nurodo, kad apeliantė, bylą nagrinėjant 1-osios instancijos teisme, rėmėsi argumentu, kad GKK nekvestionuoja kitų gydytojų nustatytų bei jiems pateiktų asmens ligos diagnozių. Ieškovas priešingai – įrodinėjo, kad įrašas, kuriuo I. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), yra aiškiai ir akivaizdžiai neteisėtas, nes yra padarytas asmens, neturinčio teisės diagnozuoti (duomenys neskelbtini), t. y. peržengiant gydytojo neurologo kompetencijos ribas, nustatytas Lietuvos medicinos normoje MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Šis neteisėtumas turėjo būti aiškus kiekvienam profesionalui gydytojui, įskaitant gydytojų konsultacinei komisijai (GKK), todėl GKK apskritai negalėjo remtis gydytojo neurologo P. S. padarytu įrašu.
10.3. Ieškovo nuomone, apeliantės teiginys, jog GKK sprendimus „priima savarankiškai, t.y. nepriklausomai nuo kitų gydymo įstaigų duotų išvadų“, savaime yra teisingas, tačiau deklaratyvus – jis niekaip nepaneigia to, jog priimdama sprendimus GKK remiasi medicininiais dokumentais ir nagrinėjamu atveju rėmėsi neteisėtu pripažintu gydytojo neurologo P. S. įrašu (duomenys neskelbtini).
11. Atsiliepimu į atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).
16. Sprendžiant klausimą, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
17. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant klausimą dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
19. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant, ar atsakovės (duomenys neskelbtini) darbuotojas gydytojas neurologas P. S., teikdamas ieškovui medicinos paslaugas, t. y. nustatydamas ligos diagnozę, medicininiuose dokumentuose įrašė (duomenys neskelbtini), elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes toks įrašas galėjo sukelti, prioritetas turi būti teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.
20. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Vyriausybės įsteigta įstaiga, kurios viena iš funkcijų yra atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, taip pat prižiūrėti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai).
21. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktą Akreditavimo tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Akreditavimo tarnyba tikrina, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimų. Taigi Akreditavimo tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad gydytojas neurologas P. S. įrašą (duomenys neskelbtini) atliko, peržengdamas jam nustatytas kompetencijos ribas, priėmė sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) gydytojo neurologo P. S. I. P. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą, kuriuo I. P. buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), taip pat pripažino neteisėtu ir panaikino viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigojo VšĮ (duomenys neskelbtini) iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tokį sprendimą priėmė, nebūdamas kompetentingas spręsti medicinos srities klausimus, neįvertinęs ir neatsižvelgęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atliekančios institucijos – Akreditavimo tarnybos – išvadą.
24. Būtent pažymėtina yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis apie tai, kad yra priimtas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. T4-145 bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (tai pažymėta pirmosios instancijos teismui pateiktoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. T-74/2019), kurioje buvo pateikta išvada dėl ieškovo skundo dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) Gydytojų konsultacinės komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo, nesiūlė šalims pateikti į bylą papildomų įrodymų (minėto dokumento) bei nerinko jų savo iniciatyva. Akcentuotina yra tai, kad Akreditavimo tarnybos ataskaita yra svarbus rašytinis įrodymas, sprendžiant klausimus dėl ieškovo teismui pateiktų reikalavimų.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 1.1 papunkčio bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dėl 1 išvados panaikinimo, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šis Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kaip jau minėta, turėtų atsižvelgti į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. T4-145, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kompetentingą spręsti medicinos srities klausimus instituciją – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą įtraukti į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją, kuri galėtų pateikti išvadą dėl ginčo byloje. Pažymėtina, kad į bylą įtrauktinos institucijos (Akreditavimo tarnybos) išvada pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 179 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad tiek dispozityviose, tiek nedispozityviose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Taip pat yra konstatuota, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kilęs ginčas pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų apie tai, kad dėl ieškovo skundo yra priimtas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. T4-145, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nenagrinėjo ir nevertino šių dokumentų reikšmės ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu, nesiūlė šalims teikti papildomus įrodymus (minėtą ataskaitą) bei nerinko jų savo iniciatyva ir dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų įrodymų, galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
28. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui teikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ieškovas skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti (pakeisti) medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, privalėjo ginčyti, nepraleisdamas nurodyto vieno mėnesio termino (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas išsamiai pasisakė dėl priežasčių netaikyti ieškinio senaties termino, be to, pažymėjo, kad teismui nustačius, kad ieškovas pateikė skundą (duomenys neskelbtini) vėliau nei per vienus metus, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos, teismui išreiškė prašymą atnaujinti šį terminą ir nurodė tokio atnaujinimo motyvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepime nurodytus argumentus ir ieškovo nuomonę teismo posėdžio metu, neišsiaiškino, ar atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenurodė jokių motyvų dėl senaties termino (ne)taikymo ar termino atnaujinimo pagal ieškovo prašymą teismo posėdžio metu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
30. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, jog dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (Akreditavimo tarnybos pateiktos ataskaitos dėl skundo) ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus, įtraukiant į bylos nagrinėjimą naują asmenį (-is), todėl, panaikinus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą nagrinėdamas iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ir šalių argumentus dėl senaties termino (ne)taikymo.
31. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.