Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninei dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninė prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu; teismui priėmus sprendimą nagrinėti ginčą, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teikdamas ieškinį ieškovas nesilaiko Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos. Pažymėjo, jog manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, skundą privalėjo teikti laikydamasis minėtame įstatyme nustatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Kadangi ieškovas ieškinyje nenurodo, kad būtų patyręs turtinę ar neturtinę žalą, todėl atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas netenkinti ieškovo pranešimu teiktą reikalavimą panaikinti (pakeisti) padarytus įrašus ieškovo medicininiuose dokumentuose, t. y. priimtą individualų administracinį aktą, ar atlikusi veiksmus (neveikimą) viešojo administravimo srityje, ginčytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu Nr. VIII-1031.

3. Atsakovas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras prašė perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad dėl Klaipėdos PSC GKK sprendimo I. P. skundą buvo padavęs VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojui, kuris 2019 m. sausio 30 d. raštu Nr. RS-134 atsisakė jį tenkinti. Nesutikdamas su Klaipėdos PSC GKK ir Klaipėdos PSC vyr. gydytojo sprendimais, ieškovas padavė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjo skundą atsisakė priimti nurodydamas, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę skųsti sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus, kadangi pagal nurodytą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką ginčo administraciniame teisme dalyku turėtų būti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Atsakovo žiniomis, ieškovas yra pateikęs skundą Tarnybai, kuri dar nėra jo išnagrinėjusi. Atsakovės manymu, ieškovas, nesulaukęs Tarnybos sprendimo, padavė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, nors pagal bylų rūšinį teismingumą ginčą turėtų spręsti administracinis teismas.

4. 2019 m. gegužės 24 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovė VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras prašė bylą sustabdyti, kol Tarnyba išnagrinės ieškovo skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninė prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad teikdamas ieškinį ieškovas nesilaiko savo galimai pažeistų teisių gynimo įstatymuose patvirtintos tvarkos. Atsakovės priimtas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, kuriuo atidėtas ieškovo dėl leidimo įsigyti ginklą priėmimo iki 20121 m. priėmimas, yra kilęs iš administracinių teisinių santykių tarp fizinio asmens ir viešojo administravimo subjekto, todėl šio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas privalo būti spręstinas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu.

10. Atsakovas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas pripažįsta reikšmingą bylai aplinkybę, t. y. kad prieš pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jo skundas nėra išnagrinėtas. Tokiu būdu ieškovas, nesulaukęs Tarnybos sprendimo, padavė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, nors pagal bylų rūšinį teismingumą ginčą turėtų spręsti administracinis teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo formos

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymo pridėjimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantai prašomų pridėti naujų įrodymų pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo neturėjo galimybės, todėl įvertinus, jog ieškovas pateikė vertinimą dėl minėtų įrodymų, jie pridėtini prie bylos ir vertintini.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio dalies palikta nenagrinėta vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją prašydamas išspręsti, ar bylos dalis pagal ieškovo ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, priskirtina bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

17. 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. T-74/2019 Specialioji teisėjų kolegija nutarė, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausiojo gydytojo 2009 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-7, 1 punktą, Konsultacinė komisija yra kolegialus organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras, priimdamas ginčijamą 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m., veikė ne viešojo administravimo, bet privatinės teisės reglamentavimo srityje. Ieškovo keliamas ginčas yra susijęs su šio atsakovo teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir šių paslaugų kokybe, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.725 straipsnio 2 dalį) ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-111/2014).

18. Atsižvelgus į nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo paliko nenagrinėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio dalies priėmimo klausimas perduotinas spęsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio dalies dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti viešąją įstaigą Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo priėmimo klausimą iš naujo.