Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1905-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2A-1905-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01504-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Seltex“
Advokatai: Renata Narbutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1905-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01504-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.1.7.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Seltex“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Seltex“, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 7 200,00 Eur skolą, 720,00 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad su UAB „Pilaitės terasos IV“ sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.06.04/PTA I-25, pagal kurią šalys susitarė dėl būsimo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo – pardavimo. UAB „Pilaitės terasos IV“ 2022 m. birželio 20 d. pranešimu dėl vienašalio preliminariosios būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo informavo, kad jos iniciatyva vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukiama šalių sudaryta sutartis. Pasak ieškovės, kartu su pranešimu buvo pateikta ir 2022 m. birželio 20 d. Skolos perkėlimo sutartis Nr. 19, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perimti UAB „Pilaitės terasos IV“ skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir iki 2022 m. gruodžio 1 d. grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas. Ieškovė paaiškino, kad gavusi pranešimą, sutiko su skolos perkėlimo sutartimi Nr. 19, ją pasirašė ir tą pačią dieną atgal išsiuntė atsakovei. Atsakovė iki 2022 m. gruodžio 1 d. neįvykdė trišaliame susitarime numatytų įsipareigojimų. 2022 m. gruodžio 1 d. pranešimu atsakovė informavo, kad dėl finansinių sunkumų negali laiku vykdyti prievolės ir nurodė, jog avansą grąžins mokėdama dalimis iki 2023 m. gegužės 1 d. Nesutikdama su tokiu atsakovės pasiūlymu, 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka pratęsti skolos grąžinimo termino ir pareikalavo atsiskaityti pagal 2022 m. birželio 20 d. skolos perkėlimo sutartyje Nr. 19 numatytas sąlygas ir terminus. Atsakovė savo prievolių neįvykdė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Seltex“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, t. y. dalyje dėl 7 200,00 Eur skolos (avanso), 720,00 Eur palūkanų priteisimo tenkinti, o likusioje dalyje prašė atmesti, taip pat prašė sprendimo įvykdymą atidėti 3 mėnesiams, bet ne ankščiau, kaip 2023 m. gegužės 1 d. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Šalys 2022 m. birželio 20 d. pasirašė Skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią atsakovė, kaip naujoji skolininkė, perėmė senosios skolininkės BUAB „Pilaitės terasos IV“ pareigą ieškovei grąžinti avansą (skolą) iki 2022 m. gruodžio 1 d. Atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. pranešimu informavo ieškovę apie vėlavimo įvykdyti prievolę priežastis, paaiškino, kad skolos (avanso) laiku negrąžino dėl sustojusių nekilnojamojo turto pardavimų, reikšmingai išaugusių energetinių išteklių ir paslaugų kainų; patvirtino pareigą grąžinti skolą; nurodė, jog skolos (avanso) grąžinimą vykdys dalimis pagal bendrovės finansines galimybes ir generuojamus finansinius srautus; detalizavo, iš kokių finansinių srautų ieškovei bus grąžintas avansas. Atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove ir geranoriškai susitarti dėl skolos grąžinimo terminų. Niekada neginčijo ir neginčija savo prievolės ieškovei, todėl ieškovės kreipimasis į teismą yra priešlaikinis ir tik didinantis abiejų šalių išlaidas.

2.2. Atsakovė atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų ne tik ieškovei, intensyviai investuoja į statybas ir siekia skirti lėšų avansų grąžinimui, sutinka su reikalavimu grąžinti avansą, tačiau prašo teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą iki 2023 m. gegužės 1 d. Teigia, kad siekia išlikti moki, turėti apyvartinių lėšų ir tęsti veiklą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus visiems savo kreditoriams, įskaitant ir ieškovę. Skolos grąžinimas vienu mokėjimu (7 200,00 Eur + 720,00 Eur) neigiamai paveiktų įmonės mokumą – galimybę atsiskaityti su rangovais / paslaugų teikėjais, kurių veikla turi tiesioginės įtakos jos veiklos tęstinumui. Pažymi, kad neslepia realios finansinės situacijos dėl negalėjimo grąžinti avansą per ieškovės nurodytą terminą ir, suprasdama kilusius nepatogumus dėl avanso grąžinimo vėlavimo, siūlė ieškovei mokėti kiekvieną mėnesį 200,00 Eur kompensacines palūkanas, tačiau su tokiu pasiūlymu ieškovė nesutiko. Akcentavo, kad pagrindinio reikalavimo dėl skolos grąžinimo ir palūkanų priteisimo neginčijo ir neginčija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalies atžvilgiu nėra laikytina pralaimėjusia bylos šalimi.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Seltex“ taip pat teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, leidžiant sumokėti skolą lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 6 mėn. terminą. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, jog įmonė turi 1 544 835,00 Eur dydžio vykdytinų įsipareigojimų, į kuriuos patenka ir atsakovės finansiniai įsipareigojimai kitiems tos pačios rūšies kreditoriams, kaip ieškovė; prašymo pateikimo dienai kartu su ieškovės reikalaujama skola yra negrąžinusi avansų bendrai 130 343,00 Eur sumai. Pažymėjo, kad savo pareigas visiems vienos rūšies kreditoriams siekia vykdyti vienodai, todėl tuo atveju, jeigu būtų įpareigota visą skolą grąžinti ieškovei iš karto, pažeistų likusių tos pačios rūšies kreditorių interesus ir šių kreditorių lygiateisiškumo principą. Be to, netektų apyvartinių lėšų, skirtų vystyti veiklą ir gauti pajamų, kurios nukreipiamos avansų, įskaitant ir ieškovės avanso, grąžinimui. Atsakovės vertinimu, skolos išdėstymas nesukels ieškovei neigiamų pasekmių, priešingai, leis vykdyti įsipareigojimus dalimis, taip užtikrinant šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės turto balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovės buhalterijos teiktą laišką dėl įsipareigojimų dydžio 2023 m. balandžio 26 dienai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės G. G. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei G. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ 7 200,00 Eur skolą, 520,00 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 760,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 4 d. UAB „Pilaitės Terasos IV“ (pardavėja) su ieškove (pirkėja) sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.06.04/PT4 I-25, kurios pagrindu ieškovė sumokėjo UAB „Pilaitės Terasos IV“ 7 200,00 Eur avansą. 2022 m. birželio 20 d. pranešimu dėl vienašalio preliminariosios būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo UAB „Pilaitės Terasos IV“ su ieškove sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė bei informavo, kad Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas įmonės kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Pilaitės Terasos IV“ iškėlimo, o bendrovės vystomas projektas parduotas naujajai statytojai UAB „Seltex“. 2022 m. birželio 20 d. ieškovė, UAB „Pilaitės Terasos IV“ ir atsakovė sudarė skolos perkėlimo sutartis Nr. 19, kuria ieškovė patvirtino, kad šios sutarties sudarymo dieną senosios skolininkės – UAB „Pilaitės Terasos IV“ skola pagal 2021 m. birželio 4 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.06.04/PT4 I-25 sudaro 7 200,00 Eur negrąžinto avanso bei neatšaukiamai sutiko, kad UAB „Pilaitės Terasos IV“ įsiskolinimas būtų perkeltas naujajai skolininkei – atsakovei UAB „Seltex“, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei skolą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 1 d. (Skolos perkėlimo sutarties (Nr. 19) 1 – 3 punktai). Minėta trišale sutartimi šalys taip pat sulygo, kad nuo sutarties įsigaliojimo ieškovės naudai bus skaičiuojamos padidintos 10 procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos nuo kreditoriui (ieškovei) negrąžintos skolos sumos (Skolos perkėlimo sutarties (Nr. 19) 4 punktas). Atsakovė savo prievolių nustatytu terminu neįvykdė.

4.2. Skolos perkėlimo sutartimi Nr. 19 ieškovė sutiko, kad jos UAB „Pilaitės Terasos IV“ skola būtų perkelta atsakovei UAB „Seltex“. Atsakovė pagal 2022 m. birželio 20 d. trišalę skolos perkėlimo sutartį Nr. 19 įsipareigojo 7 200,00 Eur avanso sumą ieškovei grąžinti iki 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau savo prievolės neįvykdė, skolos ieškovei nesumokėjo, įsiskolinimo dydžio ir fakto neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7 200,00 Eur skolą laikytas pagrįstu ir tenkintas (CK 6.205, 6.256 straipsniai).

4.3. 2022 m. birželio 20 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties (Nr. 19) 5 punkte numatyta, jog atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 10 proc. metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo iki faktinio skolos grąžinimo. Ieškovė nepateikė duomenų, kaip 720,00 Eur palūkanų suma yra apskaičiuota, t. y. nenurodė konkretaus laikotarpio už kurį suma apskaičiuota ir neatskleidė skaičiavimo mechanizmo. Tačiau atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ieškovės prašomo priteisti palūkanų dydžio neginčijo. Vis dėlto, kaip nurodė pati ieškovė ir posėdžio metu pateikė tai patvirtinančius dokumentus – atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjo 200,00 Eur. Iš pateikto 2022 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad mokėjimo paskirtis – kompensacija už avanso grąžinimo vėlavimą, kas iš esmės atitinka trišalės skolos perkėlimo sutarties 5 punktą. Atsižvelgiant į tai bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 720,00 Eur tenkintas iš dalies ir ieškovei priteista 520,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

4.4. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40,00 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteista 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

4.5. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovė peržengė teisėto ir sąžiningo elgesio ribas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar atliko kitokius neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis nesiremia ir atsakovė. Ji ieškovės nesąžiningumą iš esmės grindžia tik kreipimosi į teismą faktu, kuris, kaip minėta, yra teisėtas veiksmas ir savaime, nesant kitų netinkamą procesinį elgesį patvirtinančių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Priešingą išvadą būtų galima daryti atsakovei įrodžius, pavyzdžiui, kad ieškovė siekė ne apginti savo pažeistas teises, bet pasunkinti atsakovės turtinę padėtį, nepagrįstai išlaidavo, taip sukeldama neigiamas turtines pasekmes atsakovei ir pan., tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo. Be to, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies tik dėl to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 200,00 Eur, todėl laikyti ieškovę iš dalies pralaimėjusia bylą dėl skolos priteisimo šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 79 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinas 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

4.6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie atspindėtų jos realią turtinę padėtį, pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti realų pinigų srautą atsakovės sąskaitose, duomenų apie gaunamą pelną, apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pan. Prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir dokumentais, kurie nėra pakankami atsakovės finansinės padėties vertinimui (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad realiai siekė su ieškove atsiskaityti ir dėjo nuoseklias pastangas mokėti skolą dalimis. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Taigi atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Teismas sprendė, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį, dėl ko atsakovė šiuo metu būtų nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė neįrodinėjo ir savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų. Atsižvelgiant į išimtines CPK 284 straipsnio taikymo sąlygas, įvertinus šalių turimą įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), pirmosios instancijos teismas pripažinta, kad atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami prašymui dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Seltex“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kurioje priteista iš atsakovės ieškovei 532 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 40 Eur išieškojimo išlaidų, ir išdėstyti sprendimo vykdymą - įpareigoti atsakovę išmokėti 7 200,00 Eur skolą (avansą) 520,00 Eur palūkanas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per šešių mėnesių laikotarpį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nurodė, kad pateiktų įrodymų (2022 m. balanso ir 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, bei buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės el. laiškas) pagrindu atsakovė teigė, kad visos skolos (avanso) priteisimas sąlygotų tai, kad atsakovė netektų apyvartinių einamųjų lėšų, skirtų vystyti veiklą ir gauti pajamų, kurios nukreipiamos avansų, įskaitant ir ieškovės avanso grąžinimui, kadangi skolos grąžinimas vienu mokėjimu neigiamai paveiktų atsakovės mokumą – galimybę atsiskaityti su rangovais / paslaugų teikėjais, kurių veikla turi tiesioginės įtakos atsakovės veiklos tęstinumui, t. y. turto vystymui ir jo pardavimui, iš kurių gautinos pajamos ir būtų skiriamos atsiskaitymui su ieškove. Teismas šių įrodymų neįvertino, taip pat ir aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 200 Eur.

5.2. Teismas priteisdamas 40,00 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą, nepagrįstai jų neįskaitė į priteistas 520,00 Eur kompensacines palūkanas, taip papildomai priteisdamas 40,00 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą. Nagrinėtinu atveju 40,00 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos privalėjo būti įskaitytos į priteistas kompensacines palūkanas ir papildomai nepriteistos.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio ginčo metu atsakovė siekė geranoriškai susitarti su ieškove dėl skolos (avanso) grąžinimo dalimis ir nurodė ieškovei realią savo finansinę situaciją, siekdama maksimaliai bendradarbiauti ir pripažindama savo pareigą grąžinti tiek ieškovei, tiek kitiems kreditoriams skolas. Nors ieškovė žinojo apie susidariusią situaciją ir norą grąžinti ieškovei avansą, tačiau vis tiek kreipėsi į teismą, nesiekė derinti taikos sutarties sąlygų abiem pusėms priimtinu nuolaidu būdu ir tokiu būdu patirdama papildomų kaštų bylinėjimosi išlaidų forma (žyminiu mokesčiu, atlygiu advokatei) iš karto kreipėsi į teismą, nors to galima buvo išvengti.

5.4. Teismas priteisdamas absoliučiai visas civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesant ginčo dėl skolos (avanso) grąžinimo dydžio, neanalizuodamas atsakovės veiksmų iki ieškovės kreipimosi į teismą, pažeidė protingumo principus ir sukūrė prielaidą pateisinti bylinėjimosi išlaidas, vien tik tuo pagrindu, jog jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos). Pabrėžė, kad net ir aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą kokio prašė ieškovė, kadangi remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turėjo atsižvelgti į šiuos kriterijus, kas nagrinėtinu atveju nebuvo vertinta, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos. Tokiu būdu sprendimu buvo paneigta CK 6.38 straipsnio nuostata, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovei buvo priteista absoliučiai visa bylinėjimosi išlaidų suma negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir turi būti naikinama.

Atsiliepimas

6. Ieškovė G. G. pateiktame atsiliepime į atsakovės UAB „Seltex“ apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais dėl sprendimo išdėstymo, kadangi nurodomi apeliantės duomenys neatskleidžia tikrosios finansinės atsakovo padėties. Atsakovė yra verslo subjektas, prisiimdama įsipareigojimus, turėjo įsivertinti savo realią padėtį ir rizikas, t. y. ar turės realias galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų ir ieškovei, o ne vilkinti jų įvykdymą prisidengiant sunkia finansine padėtimi. Apeliantė taip pat siekia klaidinti teismą, nurodydama, kad vedė derybas su ieškovės atstove ir dėjo pastangas mokėti skolą dalimis, nors iš esmės nevedė jokių konstruktyvių derybų, o tik vieną kartą paskambinusi ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei pasiteiravo, kaip būtų galima išspręsti šią problemą, tačiau atstovei pasiūlius atlikti bent dalinį skolos padengimo mokėjimą, apeliantė daugiau nesusisiekė nei su ieškove, nei su jos atstove, todėl teigti, kad apeliantė dėjo nuoseklias pastangas mokėti skolą dalimis negalima. Be to, daugiau apeliantė neatliko, išskyrus 200 Eur, ir neatlieka jokių dalinių mokėjimų.

6.2. Kadangi apeliantė pareigą laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove pažeidė, todėl ieškovė, kaip kreditorė, įgijo teisę reikalauti ne tik skolos priteisimo, bet ir 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo įrodymais pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

6.3. Ieškovė nurodo, kad bendradarbiavo su apeliante, kadangi pranešime nurodė, kad nesutinka su skolos mokėjimu dalimi, o pati apeliantė nedėjo pastangų bendradarbiauti. Apeliantė net ir iki savo paties nurodyto termino – 2023 m. gegužės 1 d. – atsakovė neįvykdė jokių dalinių atsiskaitymų su ieškove, išskyrus simbolinį 200 Eur sumos pavedimą. Atsakovė kitos likusios sumos nėra pervedusi atliekant mokėjimus, todėl nėra aišku, apie kokias konstruktyvias derybas savo apeliaciniame skunde pasisako atsakovė.

6.4. Apeliantei turėjo būti žinoma, kad advokatas turi pareigą ne tik teikti kokybiškas teisines paslaugas, vykdydamas savo profesinę veiklą, bet ir už tai gauti atlygį. Vertinant atliktus advokato veiksmus, prašoma priteisti 300 Eur sudaro tik minimalią rekomenduojamos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dalį, kurios maksimalus dydis būtų 4 497,50 Eur. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, siejamas su bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimu iš atsakovės, laikant, jog ieškovei nepagrįstai buvo priteistos šios išlaidos, taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovė pasinaudojo savo teise į profesionalią teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus teismui bei atstovaujant ją teismo posėdžiuose, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, todėl jos priteistos visiškai pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria priteista iš atsakovės ieškovei 40 Eur išieškojimo išlaidų, vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, ir 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išieškojimo išlaidų pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį

10. Apeliantė teigia, kad teismas priteisdamas 40,00 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą, nepagrįstai jų neįskaitė į priteistas 520,00 Eur kompensacines palūkanas, taip papildomai priteisdamas 40,00 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą.

11. MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis).

12. Komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį. Šis įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. UAB „Pilaitės Terasos IV“ (pardavėja) su ieškove (pirkėja) sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.06.04/PT4 I-25, kurios pagrindu ieškovė sumokėjo UAB „Pilaitės Terasos IV“ 7 20,00 Eur avansą. Šioje sutartyje nėra nurodoma, kad tai yra komercinė sutartis, ar jos neįvykdymo atveju būtų taikomos ir MAPKSVPĮ nuostatos. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad yra verslininkė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (fizinis asmuo) ketino pirkti gyvenamąjį būstą, darytina išvada, kad sudaryta vartojimo sutartis, t. y. butas ketintas pirkti šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. birželio 20 d. pranešimu dėl vienašalio preliminariosios būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo UAB „Pilaitės Terasos IV“ su ieškove sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė. 2022 m. birželio 20 d. ieškovė, UAB „Pilaitės Terasos IV“ ir atsakovė sudarė skolos perkėlimo sutartis Nr. 19, kuria ieškovė patvirtino, kad šios sutarties sudarymo dieną senosios skolininkės – UAB „Pilaitės Terasos IV“ skola pagal 2021 m. birželio 4 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.06.04/PT4 I-25 sudaro 7 200,00 Eur negrąžinto avanso bei neatšaukiamai sutiko, kad UAB „Pilaitės Terasos IV“ įsiskolinimas būtų perkeltas naujajai skolininkei – atsakovei UAB „Seltex“, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei skolą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 1 d. (Skolos perkėlimo sutarties (Nr. 19) 1 – 3 punktai). Šioje sutartyje taip pat nėra nurodoma, kad tai yra komercinė sutartis, ar jos neįvykdymo atveju būtų taikomos ir MAPKSVPĮ nuostatos.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo sudaryta preliminarioji būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartis, bei skolos perkėlimo sutartis su vartotoja, ir nėra duomenų, kad turtas ieškovės kaip verslininkės būtų buvęs perkamas verslo ar profesiniais tikslais, sprendžia, kad sandoriui su vartotoju (ieškove) ketinančiai pirkti daiktą (gyvenamąjį būstą) šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, nors toks reikalavimas turėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas, ieškinio reikalavimas dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi: teismas neatsižvelgė, kad atsakovė norėjo derybų keliu išspręsti ginčą, tačiau ieškovė nesikooperavo ir kreipėsi į teismą; neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus vertinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato teisinę pagalbą.

16. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas).

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

18. Paminėtina, kad minėtuose tarptautiniuose, nacionaliniuose teisės aktuose, nurodytuose šios nutarties 16-17 punktuose, įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą).

19. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

21. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

22. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

23. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

25. Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą gindama savo pažeistas teises. Šiuo atveju vien kreipimasis į teismą, kitai šaliai vertinant tokius reikalavimus kaip nereikalingus spręsti teisminiu būdu, o sprendžiant taikiai, savaime nesudaro pagrindo tokio kreipimosi į teismą vertinti kaip galimo piktnaudžiavimo. Byloje matyti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, savalaikiai teikė prašymus. Šiuo atveju matyti, kad ieškovės kreipimąsi į teismą nulėmė būtent pačios atsakovės veiksmai, t. y. atsakovė netinkamai vykdė 2022 m. birželio 20 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 19, laiku negrąžino ieškovei avanso. Nors atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. siuntė ieškovei pranešimą dėl avanso grąžinimo ir nurodė susidariusią situaciją, kodėl negali grąžinti avanso sutartyje nustatytu laiku, vis dėl to, ieškovė nurodė, kad atidėti skolos grąžinimo terminą atsisako, be to, atsakovei paskambinus ieškovės atstovei, buvo deramasi kokia suma tenkintų ieškovę, tačiau kaip matyti, ieškovės atstovei pasiūlius sumokėti 3500 Eur skolos, atsakovė su tuo nesutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė nesikooperavo ir nebandė išspręsti ginčo taikiai. Taip pat matyti, kad atsakovė teikė prieštaravimus dėl kreditorės (ieškovės) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, be to, iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pervedė tik 200 Eur, nors pati 2022 m. gruodžio 1 d. pranešime nurodė ketinanti avansą grąžinti iki 2023 m. gegužės 1 d. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti atsakovės veiksmai, negalėjo sudaryti ieškovei įspūdžio, kad nėra ginčo dėl byloje esančių reikalavimų, įskaitant ir terminą, per kurį atsakovė privalėjo grąžinti avansą.

27. Kadangi ieškovė turi teisę savo teises ginti teisme, o atsakovės veiksmai turėjo įtakos tam, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, todėl iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

28. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 45,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 187,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones, 300,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Apeliantė ginčija išlaidų už teisines paslaugas dydį, nurodydama, kad teismas priteisdamas šias išlaidas neatsižvelgė, kad Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

29. Paminėtina, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis)

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

31. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad pagal 2021 m. gruodžio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija RNA Nr. 22-82 turėjo sumokėti 100 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir pateikimą teismui, apmokėta – 2022 m. gruodžio 7 d. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apmokėjimo datą, laiko, kad šios sąskaitos data parašyta su technine (apsirikimo) klaida, t. y. sąskaita buvo išrašyta 2022 metais, o ne 2021 metais. Taip pat pagal 2023 m. sausio 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija RNA Nr. 23-19 turėjo sumokėti 200 Eur už ieškinio parengimą, apmokėta – 2023 m. sausio 26 d.

32. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą civilinėse bylose paslaugų suteikimo metu, t. y. 2023 m. sausio mėn. (ieškinio rengimo metu), sudarė 4 497,50 Eur. Taip pat pagal Rekomendacijų 8.6 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą paslaugų suteikimo metu, t. y. 2022 m. gruodžio mėn., sudarė 445,13 Eur. Akivaizdu, kad apeliantės prašomas šioje byloje priteisti atlyginimas advokatui ne tik neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, bet ir yra 22 kartais mažesnis (už ieškinį) ir beveik 4,5 karto mažesnis (už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Viso prašoma priteisti 300 Eur už advokato teisinę pagalbą.

33. Nors, viena vertus, byla nėra sudėtinga, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, tačiau kita vertus, ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas ir pan. pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Nagrinėjamu atveju advokato nurodytos dvi valandos (vienos valandos kaina 100 Eur) ieškiniui parengti ir viena valanda pareiškimui parengti nėra neprotingos, atsižvelgiant į advokato atliekamų veiksmų apimtį. Taigi apeliantės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 300,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė ar neadekvati, todėl nėra pagrindo ją sumažinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (300,00 Eur) yra pagrįstas, adekvatus ir proporcingas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl šiomis aplinkybėmis ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinys buvo tenkintas iš dalies, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumokėjo 200 Eur. Skolos dalis buvo sumokėta tik po ieškinio pateikimo teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskirstė bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atmetus šį reikalavimą ieškovės ieškinys tenkintas 99,48 proc.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės ieškovei priteistina 529,23 Eur (532,00 Eur x 99,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

36. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

37. CPK 18 straipsnyje nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

38. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

39. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje išskirta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

40. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

41. Prieš vertinant skundžiamą nutartį, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo tariamai padarytų proceso teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją. Apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė klausimą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

42. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis nutarta atsakovės prašymo netenkinti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent atsakovei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

43. Byloje atsakovė pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. turto balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir UAB „Z. įmonė“ elektroninio laiško kopiją, kurioje nurodomi atsakovės įsipareigojimai. Nors atsakovė akcentuoja jos mokėtiną sumą per vienerius metus – 1 544 835 Eur, tarp kurių ir skolos pagal perkėlimo sutartis – 130 343 Eur, tačiau iš pateikto balanso matyti, kad atsakovė 2022 metais turėjo ilgalaikio turto – 2 370 000 Eur, trumpalaikio turto – 1 971 088 Eur, viso turto – 4 341 859 Eur, turimas turtas už praėjusį ataskaitinį laikotarpįm, t. y. 2021 metus, padidėjo du kartus, atsakovė turėjo šiuo laikotarpiu viso turto už 2 093 944 Eur (1 532 063 Eur ilgalaikis turtas, 561 107 Eur trumpalaikis turtas). Taip pat atsakovė už 2022 metus turėjo pardavimo pajamų – 132 256 Eur, grynojo pelno – 57 871 Eur, nors už praėjusį ataskaitinį laikotarpį neturėjo pelno. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė banko sąskaitos išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti realų pinigų srautą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta, dėl ko būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.

44. Pažymėtina, kad skola nėra didelė, palyginus su atsakovės turimu turtu. Taip pat ieškovės teisėtas lūkestis, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, o išdėsčius sprendimo vykdymą atsakovės nurodomu šešių mėnesių terminui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovei, verslo subjektui. Be to, atsakovė ieškovei per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį sumokėjo tik 200 Eur, nors kaip minėta šios nutarties 26 punkte, 2022 m. gruodžio 1 d. pranešime nurodė ketinanti avansą grąžinti iki 2023 m. gegužės 1 d., kas rodo, kad atsakovė nedėjo realių ir nuoseklių pastangų atsiskaityti su ieškove.

45. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022). Šiuo atveju atsakovė tokių duomenų byloje neteikė (CPK178 straipsnis).

46. Atsakovė tvirtino, kad visos skolos (avanso) priteisimas sąlygotų tai, kad atsakovė netektų apyvartinių einamųjų lėšų, skirtų vystyti veiklą ir gauti pajamų, kurios nukreipiamos avansų, įskaitant ir ieškovės avanso grąžinimui, kadangi skolos grąžinimas vienu mokėjimu neigiamai paveiktų atsakovės mokumą. Nors atsakovė nurodė šiuos argumentus, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų sumokėti nedidelę sumą, palyginus su turimu turtu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės verslo sprendimai neturi riboti ieškovės teisės laiku gauti sumokėtą avansą pagal sutartį. Be to, atsakovė, būdama atidžia ir rūpestinga verslininke, turi įvertinti prisiimamus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad esami atsakovės finansiniai įsipareigojimai negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėto lūkesčio įsiteisėjus teismo sprendimui gauti priteistas sumas.

47. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, ir vadovavosi aktualia nagrinėjamam ginčui reikšminga teismų formuojama praktika. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Dėl bylos baigties

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė MAPKSVPĮ, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – priteisiant iš atsakovės ieškovei 7 200,00 Eur skolą, 520,00 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 720,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 529,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – 7 procentų, nuo turtinių ieškinio reikalavimų, t. y. visiškai tenkintas dalyje dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų, iš esmės atmestas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, iš jos priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Pateikti įrodymai, kad ieškovė G. G. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 300,00 Eur, pagal 2023 m. liepos 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija RNA Nr. 23-84. Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą civilinėse bylose paslaugų suteikimo metu, t. y. 2023 m. liepos mėn., sudarė 2547,35 Eur, taigi, prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija šio dydžio. Atsižvelgiant į šios nutarties 30-31 punkte nurodytus vertinimo kriterijus, nėra pagrindo daryti išvados, kad prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 279 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl išieškojimo išlaidų priteisimo ir šią sprendimo dalį išdėstyti nauja redakcija:

„Priteisti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“, juridinio asmens kodas 305656125, 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir 00 ct) skolą, 520,00 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų ir 00 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 720,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 529,23 Eur (penkių šimtų dvidešimt devynių eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“, juridinio asmens kodas 305656125, 279,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Urmila Valiukienė