Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eglitana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eglitana“ dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eglitana“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, tretieji asmenys mažoji bendrija „Platus pasirinkimas“, mažoji bendrija „Tselina“, L. J. K., R. M., R. G., Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą, esančias žemės sklype, t. y. kadastro žemėlapio ištraukoje M1:200 (schemoje) A dalyje esančią tvorą ir terasą. Šalinamos tvoros ir terasos koordinatės nuo / iki: 1. X-6061045.94 Y-583117.04; 2. X-6061046.53 Y-583113.28; 3. X-6061047.20 Y-583111.77; 4. X-6061060.19 Y-583112.47; 5. X-6061059.97 Y-583118.22; 6. X-6061053.86 Y-583118.00, ir, pašalinus tvorą ir terasą iš žemės sklypo, įpareigoti atsakovę sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, kuri buvo užimta, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą – 78 kv. m, pašalinant visus ten esančius objektus (statines, stalus su kėdėmis ir kita);

1.2. įpareigoti atsakovę nutraukti lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje Žemės sklypo dalyje;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovei buvo išnuomota 0,0038 ha ploto žemės sklypo dalis 2009 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352, pakeistos 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.), pagrindu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – maitinimo paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, unikalus Nr. ir pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė nuomos sutartimi yra išnuomojusi patalpas: 1) MB „Platus pasirinkimas“ iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., dėl šios patalpos yra iškelta byla Klaipėdos apygardos teisme dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo; 2) MB „Tselina“ nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d..

2.2. Ieškovė 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą atlikti žemės sklypo neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir apie tai informavo atsakovę bei MB „Platus pasirinkimas“ restoraną-kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. 10.00 valandą atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49žn-25-(14.49.81.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo šiaurinėje dalyje yra pastatas – gyvenamasis namas; pastato rytinėje dalyje pirmame aukšte įsikūrusi kavinė-baras „(duomenys neskelbtini)“; prie pastato pietinės dalies įrengta plėvele dengta lauko terasa, kurioje yra kėdžių, staliukų; aplink terasą įrengta medinė tvora; į terasą patenkama pro pietinėje pastato dalyje esančias duris iš kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpų; patikrinimo metu į terasą patekti nepavyko; vietovėje atlikta fotofiksacija; pamatuota aplink terasą esanti tvora ir nustatyta, kad tvora ir terasa įrengtos valstybinėje žemėje, jos užimamas plotas – 78 kv. m. Ieškovė nustačiusi pažeidimą 2023 m. kovo 2 d. informavo atsakovę ir MB „Platus pasirinkimas“, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį.

2.3. Ieškovė 2023 m. birželio 14 d. gavo trečiojo asmens atstovės paklausimą apie vykdomą tyrimą. Ieškovė 2023 m. liepos 14 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 2VJ-74, kuriuo buvo reikalaujama, kad ieškovė savo veiklos srityje spręstų dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Ieškovė administracinio nusižengimo byloje 2023 m. liepos 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ROIK:23215014780), suteikė atsakovei terminą iki 2023 m. rugsėjo 1 d. geranoriškai pašalinti pažeidimus. Ieškovė 2023 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo, nurodžiusi, kad patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini), bus atliekamas 2023 m. rugsėjo 7 d., 11.00 valandą. Nurodytu laiku žemės sklypo naudojimo patikrinimas buvo atliktas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.), jame nustatyta, kad nėra pašalinti pažeidimai, kurie buvo nustatyti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), t. y. nepašalintas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 1 ir 7 punkto pažeidimas – kitos paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype vykdoma komercinė veikla. Kadangi pažeidimo atsakovė nepašalino, ieškovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.) 2009 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 352, pakeistą 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.), pripažino pasibaigusia. Paaiškino, kad valstybinė žemė priklauso Lietuvos Respublikai, ją patikėjimo teise valdo ieškovė, todėl ieškovė kaip valstybinės žemės patikėtinė reiškia atsakovei ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo, kadangi buvo nustatytas valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo pažeidimas.

3. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia, 2023 m. rugsėjo 27 d., Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.), neteisėtu ir kartu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. 2018 m. balandžio 5 d. lauko kavinės projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriumi. Ieškovė dėl lauko kavinės įrengimo nei pritarimo, nei nepritarimo neišreiškė. Pažymėjo, jog laikinas statinys nėra įrengtas neteisėtai, bendraturčiams nėra nustatytos konkrečios žemės sklypo dalys, todėl ieškovė nepagrindė, kad lauko terasa yra įrengta valstybinės žemės dalyje neteisėtai ir kad atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi neteisėtai.

4.2. Ieškovė vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį anksčiau termino, neturėdama tam jokio pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties nutraukimas atsakovei negali sukelti jokių pasekmių, nes priešingu atveju būtų paneigta įstatymo garantuota teisė naudoti ir valdyti patalpoms naudoti ir eksploatuoti paskirtą valstybinės žemės sklypo dalį, nes ieškovė privalės su atsakove sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino:

5.1. įpareigojo atsakovę per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kadastro žemėlapio ištraukoje M1:200 (schemoje) A dalyje esančią tvorą ir terasą;

5.2. pašalinus tvorą ir terasą iš žemės sklypo, įpareigojo atsakovę sutvarkyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, kuri buvo užimta, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės plotą – 78 kv. m, pašalinant visus ten esančius objektus (statines, stalus su kėdėmis ir kita);

5.3. įpareigojo atsakovę nutraukti lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje;

5.4. paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, jog byloje esantis UAB „Architektų gildija“ 2017 metais parengtas lauko kavinės projektas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. suderinimo žyma, R. G. 2017 m. kovo 6 d. sutikimas patvirtina, kad atsakovė, kuriai 2015 m. gruodžio 28 d. buvo išnuomota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, neatsisakė siekio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti lauko terasą, kurioje būtų vykdoma komercinė – lauko kavinės – veikla.

6.2. Nurodė, kad byloje esantis trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2022 m. liepos 21 d. raštas su nuotraukomis, 2022 m. rugsėjo 16 d. raštas, 2022 m. rugsėjo 29 d. raštas, 2022 m. lapkričio 22 d. raštas patvirtina, kad atsakovė po to, kai įvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151217-0177, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme įrengė terasą, kurioje vykdė baro / kavinės / restorano komercinę veiklą. Pažymėjo, kad nurodyti raštai patvirtina, jog žemės sklypo bendraturčiai, be kurių sutikimo atsakovė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme įrengė terasą ir vykdė komercinę veiklą, kreipėsi į ieškovę, kaip žemės sklypo dalies bendraturtės patikėtinę, siekdami išsiaiškinti priežastis, sudariusias sąlygas atsakovei, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkei, vidiniame kieme įrengti terasą ir joje vykdyti komercinę veiklą. Dėl šios iniciatyvos 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo 2023 m. sausio 23 d. ir apie tai informavo suinteresuotus asmenis.

6.3. Pažymėjo, kad iš ieškovės 2023 m. kovo mėnesio rašto Nr. 49SD-2283-(14.49.136E.), 2023 m. kovo 2 d. rašto Nr. 49SD-2284-2283-(14.49.136E.), 2023 m. birželio 12 d. rašto Nr. 49SD-(14.49.136E), trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2023 m. kovo 8 d. rašto ir 2023 m. birželio 12 d. rašto matyti, kad 2023 metų kovo mėnesį ieškovė institucijoms suteikė informaciją ir atsakovę informavo apie tai, kad už pažeidimą, kurį nustatė 2023 m. sausio 23 d. atlikusi neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, yra numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, paaiškino, kaip nustatoma atsakomybė, ir suteikė informaciją, kad 2023 m. kovo 29 d. numatomas vykdyti administracinio nusižengimo tyrimas.

6.4. Byloje esantys trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2023 m. birželio 14 d. raštas, Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 14 d. raštas Nr. 2S-1457 ir 2023 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 2VJ-74, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. birželio 15 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-1172 patvirtina, kad gavusi nurodytus dokumentus ieškovė užbaigė administracinio nusižengimo tyrimą, surašydama 2023 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANT-P-161-2023 ir priimdama administracinį nurodymą susimokėti paskirtą baudą.

6.5. Ieškovė 2023 m. liepos 20 d. taip pat nusprendė atlikti neplaninį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą 2023 m. rugsėjo 27 d. ir apie priimtą sprendimą 2023 m. liepos 21 d. raštu dėl pažeidimo pašalinimo Nr. 49SD-(14.49.136E.) informavo atsakovę. Šiuo pranešimu atsakovei buvo pasiūlyta iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pašalinti žemės naudojimo pažeidimus. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas 2023 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.) patvirtina, jog atsakovė pažeidimų, nustatytų 2023 m. sausio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), nepašalino.

6.6. Pažymėjo, kad iš anksčiau nurodytų raštų faktinė aplinkybė, kad atsakovė pakartotinai ginčo žemės sklypo vidiniame kieme pastatytoje terasoje vykdo komercinę veiklą, paaiškėjo 2022 metais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad 2024 metų vasarą terasa buvo išmontuota, ne siekiant nutraukti komercinę veiklą, o dėl to, kad terasa jau buvo nusidėvėjusi ir Kultūros departamentas pasiūlė padaryti jos pakeitimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė žemės sklypą naudotų kitais nei komercinės veiklos vykdymo tikslais. Nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas yra kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, todėl konstatavo, jog paaiškėjus, kad atsakovė lengvatine (ne aukciono) tvarka išnuomotą žemės sklypą naudoja ne pagal jo tikslinę paskirtį ir būdą, ieškovės sprendimas nutraukti su atsakove sudarytą nuomas sutartį yra pagrįstas.

6.7. Atsakovė apie nustatytą žemės sklypo naudojimo paskirties pažeidimą buvo informuota po 2023 m. sausio 23 d. atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo. Nustatė, kad atsakovė žemės sklypo naudojimo pažeidimo nepašalino, nors buvo raginama tai padaryti. Pažymėjo, kad ieškovė apie sutarties nutraukimą atsakovę informavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.) dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia neteisėtu ir kartu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu.

6.8. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo bendraturčiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra sudarę. Taigi, tarp žemės sklypo bendraturčių nėra sudarytas susitarimas dėl to, kuris bendraturtis kuria konkrečia žemės sklypo dalimi gali naudotis, taip pat dėl to, kuri žemės sklypo dalis gali būti naudojama jų visų ar kelių bendraturčių. Nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, visu žemės sklypu, t. y. bet kuria jo dalimi, turi teisę naudotis ir valdyti visi bendraturčiai bendrai. Mano, kad į bet kurią žemės sklypo dalį vidiniame kieme negali būti apribojama galimybė patekti, dalį sklypo ploto atitveriant bet kokiais daiktais (tvoromis, sienelėmis, vazonais, pertvaromis, sienomis, stalais, kėdėmis, augalais, paaukštinimais, laikinu statiniu, priestatu, sandėliuku ir kita kuo). Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei sutikimą įrengti lauko kavinę, terasą yra davusi tik viena bendraturtė – R. G., kiti bendraturčiai tokio sutikimo atsakovei nėra davę ir nesutinka, kad žemės sklype atsakovė plėtotų komercinę veiklą, jame statytų statinius, tvoras, pertvaras, kitus daiktus (stalus, kėdes klientams aptarnauti), todėl mano, jog atsakovė, žemės sklypo vidiniame kieme įrengusi terasą ir plėtodama komercinę veiklą, pažeidė žemės sklypo bendraturčių – valstybės ir trečiųjų asmenų teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia, 2023 m. rugsėjo 27 d., Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.), neteisėtu ir kartu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nesilaikė civilinio proceso vieno iš tikslų – sutaikyti proceso šalis. Atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje ne tik nepasiklausė šalių nuomonės dėl taikaus ginčo išsprendimo, nepasiūlė šalims svarstyti taikaus ginčo užbaigimo, bet, priešingai, neleido šalims susitarti dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi ir bylą iš esmės pradėjo nagrinėjo primygtinai prieš šalių valią. Akcentuoja, jog šalys (nei ieškovė, nei atsakovė) nenorėjo pradėti bylos nagrinėti iš esmės, prašė teismo atidėti teismo posėdį ir leisti šalims byloje sudaryti taikos sutartį. Dar daugiau, teismui buvo pateiktas taikos sutarties projektas. Pažymėjo, kad atsakovė nuosavybės teises į patalpas atgavo 2024 m. gegužės 28 d., atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė 2024 m. birželio 13-14 d., atsakovė pasiūlymą dėl taikos sutarties ieškovei pateikė 2024 m. liepos 11 d., parengiamasis teismo posėdis vyko 2024 m. rugpjūčio 12 d. Mano, kad atsižvelgiant į įvykių chronologiją, skirtingai, nei teigė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo manyti, jog šalys specialiai vilkino procesą ir dėl to teismas neleido šalims sudaryti taikos sutarties civilinėje byloje.

8.2. Nurodė, kad 2024 m. birželio 13–14 d. įvykdė ieškovės ieškiniu reiškiamus reikalavimus ir įrodymus pateikė ieškovei. Ieškovė su įvykdymu tarsi ir sutiko, tačiau vadovaujantis vidinėmis ieškovės procedūromis pati ieškovė turėjo organizuoti apžiūrą vietoje faktui patikrinti ir patvirtinti. Pažymi, kad apžiūra vietoje buvo numatyta vėliau, nei buvo paskirtas 2024 m. rugpjūčio 12 d. parengiamasis teismo posėdis, todėl oficialiai ieškovė patvirtinti ieškinio reikalavimo įvykdymo negalėjo. Ir dėl šios priežasties ieškovė teikė teismui prašymą atidėti 2024 m. rugpjūčio 12 d. numatytą parengiamąjį posėdį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo šią aplinkybę ir vietoj to, kad leistų šaliai (ieškovei) teikti į bylą papildomus reikšmingus įrodymus, nulemiančius bylos esmę, teismas priėmė sprendimą, kurio iš esmės nesiekė (ir nenorėjo) nė viena iš bylos šalių. Akcentavo, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai įvykdyti dar iki bylą pradedant nagrinėti iš esmės, sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo yra niekinė: negalima privestinai vykdyti to, kas jau yra įvykdyta.

8.3. Teigia, kad šio ginčo atveju ieškovė yra tapusi įrankiu ir priemone žemės sklypo bendraturčių nesutarimams spręsti. Atkreiptinas teismo dėmesys ir šią faktinę aplinkybę pripažino pirmosios instancijos teismas, jog žemės sklypo bendraturčiai nėra susitarę dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, t. y. nei Lietuvos Respublikai, nei kitiems žemės sklypo bendraturčiams nėra priskirtos konkrečios žemės sklypo dalys. Todėl iš esmės ginčas kyla ne dėl tinkamo ar netinkamo valstybinės žemės naudojimo, o faktinis ginčas kyla tarp žemės sklypo naudotojų (trečiųjų asmenų R. M. bei L. J. K. iš vienos pusės ir atsakovės iš kitos pusės) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas būtent klaidingai sprendė ginčą tarp žemės sklypo naudotojų ir dėl to taikė netinkamas teisės normas, neteisingai išsprendė bylą, nes ginčo esmė buvo (yra) valstybinės žemės nuomos santykiai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, visiškai neatskleidė bylos esmės ir todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

8.4. Nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo patalpas, kurių paskirtis yra maitinimo paskirties patalpos. Ieškovė būtent šioms patalpoms naudoti ir eksploatuoti išnuomojo apeliantei valstybinio žemės sklypo dalį (nes kitų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apeliantė neturi). Teigia, jog pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (atsiliepimo 10 priedas) adresu (duomenys neskelbtini)numatytos galimos paskirtys: gyvenamoji, visuomeninė, komercinė ir smulkaus verslo. Todėl atsakovei yra nesuprantama ieškovės pozicija, kai vienu atveju apeliantei žemės sklypas yra išnuomojamas maitinimo paskirties patalpoms naudoti ir eksploatuoti, o kitu atveju ieškovė sugeba konstatuoti, jog apeliantė valstybine žeme naudojasi ne pagal paskirtį.

8.5. Pažymi, kad ieškovė 2020 m. yra parengusi skaidres „Pagrindiniai žemės tvarkymo srities klausimai“ (atsiliepimo 11 priedas) ir 17 skaidrėje yra pavaizduota labai panaši situacija į apeliantės įrengtą lauko terasą (prie stacionariosios viešojo maitinimo įstaigos ir lauko kavinės aptarnavimo statinio lauke statomai įrangai (staliukams, kėdėms, skėčiams, pakyloms ir pan.), kuri yra skirta viešojo maitinimo paslaugoms teikti) ir paaiškinta, jog tokios lauko terasos (su staliukais, kėdėmis, skėčiais, pakylomis ir pan.) įrengimui, kokią būtent ir yra įrengusi apeliantė, NŽT sutikimas nereikalingas. Padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė: 1) kad lauko terasa (kavinė) yra įrengta neteisėtai; 2) kad lauko terasa (kavinė) yra įrengta būtent valstybinės žemės dalyje (o ne privačios nuosavybės teise R. G. valdomoje žemės sklypo dalyje). Antra išvada išeina iš pirmos išvados, jei ieškovė nutraukdama valstybinės žemės nuomos sutartį nepagrindė, kad: 1) atsakovė naudojasi būtent valstybinio žemės sklypo dalimi ir 2) ieškovė negali pagrįsti ir įrodyti, kad apeliantė valstybinio žemės sklypo dalimi naudojasi netinkamai (ne pagal žemės naudojimo būdą).

8.6. Nurodė, kad atsakovė nuo 2017 m. (Klaipėdos apygardos civilinė byla Nr. e2-1591-513/2017, teisminio proceso numeris 2-57-3-00574-2017-3) bylinėjosi dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini): įvairių teismų sprendimais patalpų nuosavybė teisė į patalpas buvo panaikinama ir vėl grąžinama, kol 2024 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ginčas buvo išspręstas galutinai. Teigia, kad visu šiuo laikotarpiu apeliantė, nebūdama tikra dėl patalpų valdymo nuosavybės teise, neskyrė (negalėjo) skirti pakankamo dėmesio valstybinės žemės nuomos sutarties tinkamam vykdymui. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinio procesinio sprendimo apeliantė nedelsdama ištaisė visus trūkumus, kuriuos ieškovė buvo įvardinusi kaip netinkamą valstybinės žemės naudojimą. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia, 2023 m. rugsėjo 27 d., Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.), yra be jokio teisėto faktinio ir juridinio pagrindimo, prieštaraujantis teisės normomis, o kartu ir surašytas nesivadovaujant ir bendraisiais įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, jog nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Nacionalinės žemės tarnybos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą taikos sutarčiai įvertinti, tačiau, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas nuodugniai išnagrinėjo visus byloje esančius dokumentus ir priėmė teisingą sprendimą.

10.2. Nurodė, kad byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog skyrius priėmė įspėjimą, kuriuo įspėjo atsakovę, kad sutartis, pakeista susitarimu, bus nutraukta prieš terminą, nustačius, kad atsakovė žemės sklypo dalį naudoja komercinei veiklai, t. y. ne pagal žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, todėl, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, atsakovė buvo įspėta, kad sutartis bus nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 1 dalies 3 punkte bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nustatytais pagrindais.

10.3. Teigia, kad skyriaus įspėjimas buvo grindžiamas tuo, jog: (I) remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (II) UAB ,,Eglitana“ valdo nuomos teise 38 kv. m ploto žemės sklypo dalį pagal sutartį, pakeistą susitarimu; (III) skyriaus specialistai 2023 m. sausio 25 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. l, kuriame taip pat nurodyta, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 11.1 ir 11.6 papunkčių reikalavimų.

10.4. Nurodė, kad byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog atsakovei buvo surašytas protokolas, jo atsakovė teismui neskundė, todėl atsakovei buvo suteiktas geranoriškas pažeidimų pašalinimo terminas. Taip pat byloje esantis aktas Nr. 2 patvirtina, kad pažeidimai, nustatyti akte Nr. l, nėra / nebuvo pašalinti, t. y. iš žemės sklypo nepašalinta tvora ir lauko terasa, pastato patalpose vietoje baro „(duomenys neskelbtini)“ įsikūręs baras „(duomenys neskelbtini)“. Nustatytas Žemės įstatymo 21 straipsnio l ir 7 punktų pažeidimas – kitos paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype vykdoma komercinė veikla. Padarė išvadą, kad skyrius atlikęs žemės sklypo naudojimo patikrinimą nustatė, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą būdą, žemės sklype vykdoma komercinė veikla, kaltam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, asmenims nurodyta laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebevykdyti komercinės veiklos, tačiau asmenys ir toliau vykdė teisės aktus pažeidžiančią veiklą. Pažymėjo, kad žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktuose užfiksuotas pažeidimas (žemės sklypo naudojimas ne pagal nustatytą būdą, komercinės veiklos vykdymas) yra nuolatinio pobūdžio, o nuolatinį pobūdį patvirtina aplinkybė, kad šie pažeidimai išliko visų žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimų metu.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys R. M. ir L. J. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad, nagrinėjant bylą, civilinio proceso normos nebuvo pažeistos, byloje buvo suteikta galimybė sudaryti taikos sutartį. Pažymėjo, kad teismas, 2024 m. balandžio 22 d. atidėdamas bylos nagrinėjimą ir po keturių mėnesių paskirdamas kitą parengiamąjį posėdį, pabrėžė, kad toks (keturių mėnesių) terminas yra puiki galimybė šalims surasti taikaus ginčo išsprendimo galimybes. To, kad šalims buvo sudaryta galimybė ginčą pabaigti taikiai, nepaneigia ir tas faktas, kad 2024 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo galutinai išspręstas klausimas dėl atsakovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nuo kasacinio teismo sprendimo (2024 m. gegužės 28 d.) dėl patalpų nuosavybės iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio taip pat praėjo du su puse mėnesio, kas, trečiųjų asmenų nuomone, yra pakankamas terminas deryboms dėl taikaus ginčo išsprendimo.

12.2. Nurodė, kad atsakovei naudojus žemės sklypą ne pagal paskirtį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, dėl ko buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas priešieškiniu ginčijamas 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, nes atsakovė nereagavo į daugkartinius įspėjimus dėl imperatyvų pažeidimo. Akcentavo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas dėl naudojimo ne pagal paskirtį numatytas tiek pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje (14 punktas), tiek CK 6.564 straipsnyje. Mano, kad teismas negalėtų patvirtinti taikos sutarties, kuria būtų ignoruojamas imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimas ir pasekmės, kuriomis būtų siekiama apeiti ribojimą išnuomoti valstybinę žemę subjektui, kuris yra pažeidęs imperatyvų draudimą naudoti ją ne pagal paskirtį.

12.3. Pažymi, kad byloje yra tik atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodyti faktai, jog lauko terasa ir baldai iš vidinio kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės nurodytomis dienomis buvo pašalinti, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad NŽT nuo 2024 m. birželio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. (parengiamojo posėdžio) būtų nuvykusi, patikrinusi ir konstatavusi jos reikalavimų įvykdymo faktą. Nurodė, kad NŽT atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog joks patikrinimas nebuvo atliktas, kad institucija nėra nustačiusi, kad jos reikalavimai yra visiškai įvykdyti. Mano, jog byloje nesant teisiškai atsakingos institucijos (NŽT) nustatyto fakto, kad pažeidimas yra pašalintas, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad reikalavimai įvykdyti.

12.4. Nurodė, kad nė viename šios bylos procesiniame dokumente nė viena iš ginčo šalių nepareiškė reikalavimo žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi tvarką, byloje nėra pateikti galimi naudojimosi tvarkos variantai. Priešingai, byloje pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti lauko terasą ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), uždrausti vykdyti komercinę veiklą, pareikštas reikalavimas pripažinti 2024 m. rugsėjo 27 d. NŽT įsakymą dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia, 2023 m. rugsėjo 27 d., Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.), neteisėtu ir kartu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu. Mano, kad minėti faktai, priešingai, nei savo skunde teigia atsakovė, nereiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ar kad nagrinėjo kitus reikalavimus, nei pareikšti ieškinyje ir priešieškinyje.

12.5. Nurodė, kad tarp žemės sklypo bendraturčių nebuvo ir nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kas reiškia, kad konkretaus savininko ar nuomininko naudojama dalis nėra apibrėžta, todėl pagal CK 4.75 straipsnio l dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pažymėjo, jog kadangi naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka nėra nustatyta, dėl kiekvieno šio sklypo kvadratinio metro turėjo būti gautas / pasiektas bendraturčių sutikimas / susitarimas, kadangi kiekviename kvadratiniame metre yra kiekvieno bendraturčio dalis. Kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, bendraturtis ir (ar) nuomininkas gali naudotis tam tikra sklypo dalimi tik su sąlyga, kad tam neprieštarauja kiti bendraturčiai. Mano, jog ta aplinkybė, kad nebuvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka, buvo akivaizdi kliūtis atsakovei įrengti terasą / paviljoną atsakovės pasirinktoje vietoje, nes nesant nustatytos naudojimosi tvarkos kiekvienas sklypo kvadratinis metras atitinkamomis dalimis priklauso kiekvienam bendraturčiui.

12.6. Nurodė, kad apeliantė savo argumentais dėl neva NŽT 2020 metų parengtų skaidrių, kurios patvirtina, jog panašiais atvejais lauko staliukams įrengti NŽT sutikimo nereikia, klaidina teismą. Pažymėjo, kad NŽT sutikimo nėra prašoma, kai lauko kavinės staliukus planuojama statyti ne suformuotame žemės sklype, o viešojoje erdvėje. Tais atvejais, kai staliukus planuojama statyti viešojoje erdvėje (kuri neįeina į suformuotą sklypą), parengiamas lauko kavinės projektas, jis suderinamas su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri ir kontroliuoja, kaip yra laikomasi projekto. Atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovės valdomų patalpų naudotojai (MB „Platus pasirinkimas“) turėjo tiek suderintą projektą dėl staliukų statymo prie pagrindinės (duomenys neskelbtini)gatvės (1 priedas) (teritorija prie pagrindinės (duomenys neskelbtini)g. prie įėjimo, kuri į sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribas neįeina), tiek ir papildomai buvo įrengta lauko kavinė vidiniame kieme (sklype, adresu (duomenys neskelbtini)) (byloje ginčas vyksta dėl lauko kavinės vidiniame kieme). Teigia, jog klausimas dėl lauko staliukų prie pagrindinės gatvės šioje byloje nėra nagrinėjamas, projekto laikymąsi kontroliavo Vilniaus miesto savivaldybė (2 priedas) ir NŽT šioje vietoje nei sutikimų neteikė, nei naudojimo priežiūros nevykdo (-ė). Apeliantės nurodomose skaidrėse ir yra aptariama situacija, susijusi su viešojoje teritorijoje statomomis lauko kavinėmis, ir ji nėra susijusi su nagrinėjamu atveju, kur lauko kavinė buvo pastatyta suformuotame kitos paskirties žemės sklype, kuriam nustatytas daugiabučių teritorijos naudojimo būdas.

12.7. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VIPSI) nustatytas plotas (49,77 kv. m) ir NŽT 2023 m. sausio 25 d. patikrinimo metu nustatytas plotas (78 kv. m) skiriasi, nes skiriasi šių dviejų institucijų patikrinimo objektas. Teigia, kad VIPSI tikrino, kiek užima pati terasa, o NŽT tikrino, kokį žemės plotą atsakovė užėmė neteisėtai veiklai. NŽT tikrino, kokia sklypo dalis buvo neteisėtai veiklai atitverta tvora ir naudojama tiek terasai įrengti, tiek gėlynams bei dekoracijoms pastatyti. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl neteisėtai komercinei veiklai nepagrįstai ir neteisėtai naudojamo sklypo atlaisvinimo, todėl šiai bylai yra aktualu, kokia NŽT nustatyta sklypo dalis šiai veiklai naudojama.

12.8. Nurodė, kad šiai bylai svarbu yra ir tai, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, neva atsakovės pastatyta terasa buvo ne laikinas statinys, o kilnojamieji daiktai, nagrinėjamu atveju esmės nekeičia. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, ar atsakovė komercinę veiklą gyvenamosios paskirties sklype vykdo naudodama neteisėtai pastatytą laikiną statinį, ar naudodama kilnojamuosius daiktus, ši veikla yra neteisėta, nes tokios paskirties sklype ji negalima. Naudojamų priemonių / daiktų pobūdis pažeidimo esmės nekeičia.

12.9. Nurodė, kad ginčo sklypas yra kitos paskirties, jam patvirtintas gyvenamosios paskirties naudojimo pobūdis, tad pagal imperatyvią Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teigia, jog, kaip matyti iš lauko kavinės projekto, lauko terasa buvo projektuojama ne asmeniniams daugiabučio namo gyventojų poreikiams tenkinti, o komercinei kavinės veiklai vykdyti. Mano, kad tokia veikla pažeidžia imperatyvų reguliavimą, tad yra neteisėta.

12.10. Nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas dėl žemės naudojimo ne pagal paskirtį yra numatytas tiek CK 6.564 straipsnyje, tiek ir pačioje sutartyje. Teigia, kad atsakovės nurodytas CK 6.217 straipsnis (jo 5 dalis) numato galimybę sutartyje numatyti atvejus, kai ji gali būti nutraukta vienašališkai. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje būtent toks atvejis (dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal būdą) ir buvo numatytas, todėl mano, kad ieškovė, nutraukusi valstybinės žemės nuomos sutartį, laikėsi tiek CK 6.564 straipsnio, tiek CK 6.217 straipsnio 5 dalies, tiek pačios sutarties nuostatų. Atsakovės argumentai dėl CK 6.217 straipsnio nuostatų nesilaikymo yra nepagrįsti.

12.11. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad tas faktas, jog ji bylinėjosi teismuose dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės, pateisina tai, jog ji devynis mėnesius nevykdė ieškovės įpareigojimų ir nešalino pažeidimo. Teigia, kad iš vienos pusės kiti atsakovės turimi ginčai nesuteikia jai teisės neteisėtai elgtis iš valstybės išnuomotame žemės sklype, iš kitos pusės pažymėjo ir tai, kad ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vyko nuo 2015 m. iki 2017 metų, ši situacija atsakovei buvo puikiai žinoma ir ji niekaip nebuvo sprendžiama, kol Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesiėmė priemonių viešajam interesui ginti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės prašymas atlikti veiksmus, t. y. savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą, esančias ginčo žemės sklype, ir įpareigoti atsakovę sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, ir netenkintas atsakovės priešieškinis, kuriuo buvo prašoma pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia, 2023 m. rugsėjo 27 d., Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.), neteisėtu ir kartu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. baro „(duomenys neskelbtini)“ suderintą projektą ant šaligatvio ir Vilniaus miesto savivaldybės 2022 m. birželio 27 d. atsakymą dėl įspėjimo MB „Platus pasirinkimas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių argumentų, kodėl naujai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti, tačiau susipažinus su į bylą naujai pateiktais įrodymais nustatyta, kad jie yra susiję su bylos nagrinėjimu, tretieji asmenys šiais įrodymais remiasi įrodinėdami savo teiginius, todėl darytina išvada, jog naujai pateiki įrodymai gali turėti įtakos priimant sprendimą šioje byloje. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, darytina išvada, jog yra pagrindas šiuos naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

18. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 0,0444 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, nuo 2016 m. vasario 12 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė dviem bendraturčiams – Lietuvos Respublikai (98/111 dalys), kurios patikėtinė buvo ieškovė, ir R. G. (13/111 dalių). Nuo 2021 m. liepos 28 d. žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims bendraturčiams, o nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. keturiems bendraturčiams. Bylos nagrinėjimo metu kiekvienam bendraturčiui priklausančios žemės sklypo dalys yra šios: Lietuvos Respublikai bendrosios nuosavybės teise priklauso 2/3 žemės sklypo dalys, R. G. – 13/111 žemės sklypo dalių, R. M. – 4/37 žemės sklypo dalys, L. J. K. – 4/37 žemės sklypo dalys (Nekilnojamojo turto registro duomenys, Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 666V ir šiuo sprendimu patvirtintas detalusis planas).

19. Byloje esančios nuomos sutartys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 2.3-1693-(01) byloje nedalyvaujančiam asmeniui ne aukciono tvarka buvo nuspręsta išnuomoti 444 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 67 kv. m. Šio įsakymo pagrindu 2009 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 352, kuria 50 metų terminui buvo išnuomota nurodyto žemės sklypo dalis.

20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1679-(14.49.2) buvo nutarta pakeisti 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 352. Šio įsakymo pagrindu valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovė sudarė 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimą Nr. 49SŽN-496-(14.49.57), kuriuo 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 352 buvo pakeistas nuomininkas, nurodant, kad atsakovei išnuomojama 444 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 38 kv. m. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SNŽ-60-(14.49.57.), sudaryta 2016 m. kovo 8 d., patvirtina, kad šia sutartimi R. G. buvo išnuomota 444 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 64 kv. m; išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas – kita, gyvenamosios teritorijos.

21. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registrai kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. priklauso negyvenamoji patalpa – maitinimo paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

22. Ieškovė 2023 m. sausio 25 d. parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), kuriame užfiksuota, kad 2023 m. sausio 23 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje yra pastatas – gyvenamasis namas; pastato rytinėje dalyje pirmame aukšte įsikūrusi kavinė-baras „(duomenys neskelbtini)“; prie pastato pietinės dalies įrengta plėvele dengta lauko terasa, kurioje yra kėdžių, staliukų; aplink terasą įrengta medinė tvora; į terasą patenkama pro pietinėje pastato dalyje esančias duris iš kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tačiau ieškovės atstovams į terasą patikrinimo metu patekti nepavyko; buvo atlikta fotofiksacija, pamatuota aplink terasą esantį tvora ir nustatyta, kad tvora ir terasa įrengtos valstybinėje žemėje ir užima 78 kv. m. Akte taip pat nustatyta, kad kitos paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype vykdoma komercinė veikla.

23. Byloje esantis trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2023 m. birželio 14 d. raštas, Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 14 d. raštas Nr. 2S-1457 ir 2023 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 2VJ-74, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. rugpjūčio 15 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-1172 patvirtina, kad gavusi nurodytus dokumentus ieškovė užbaigė administracinio nusižengimo tyrimą, surašydama 2023 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANT-P-161-2023 ir priimdama administracinį nurodymą susimokėti paskirtą baudą. Apie priimtą sprendimą 2023 m. liepos 20 d. informavo atsakovę, paaiškindama, kad, atsakovei neįvykdžius administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo nagrinėjimas vyks 2023 m. rugpjūčio 21 d..

24. Ieškovė 2023 m. liepos 20 d. taip pat nusprendė atlikti neplaninį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą 2023 m. rugsėjo 27 d. ir apie priimtą sprendimą 2023 m. liepos 21 d. raštu dėl pažeidimo pašalinimo Nr. 49SD-(14.49.136E.) informavo atsakovę. Šiuo pranešimu atsakovei buvo pasiūlyta iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pašalinti žemės naudojimo pažeidimus. Ieškovės pateiktas 2023 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.) patvirtina, kad atsakovė pažeidimų, nustatytų 2023 m. sausio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), nepašalino.

25. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 14 d. raštu Nr. 49SD-9313(14.49.104.) informavo atsakovę, kad 2023 m. sausio 23 d. nustačiusi, jog atsakovė jai išnuomotą žemės sklypo dalį naudoja komercinei veiklai, o ne pagal žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, su atsakove sudarytą sutartį nutrauks CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir ŽĮ 9 straipsnio 15 dalyje įtvirtintais pagrindais. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštu nesutiko su gautu įspėjimu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir tai nurodė ieškovei.

26. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1645(14.49.2E.) ieškovės su atsakove 2009 m. lapkričio 6 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 352, pakeistą 2015 m. gruodžio 28 d., pripažino pasibaigusia. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota tos pačios dienos raštu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Minėta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą, esančias ginčo žemės sklype, ir įpareigoti atsakovę sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, t. y. kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu. Tuo tarpu atsakovė byloje reiškė reikalavimą pripažinti ieškovės įsakymą dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia neteisėtu ir kartu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu.

28. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi asmeniui, pareiškusiam negatorinį ieškinį, tenka pareiga įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė (patikėtinė) ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos, o atsakovai turi pareigą įrodyti, kad jie turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

30. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, nustatė, jog nors, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neįrodinėja aplinkybių, jog ieškovė nėra ginčo žemės sklypo savininkė ar kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, t. y. neįrodinėja aplinkybių, jog byloje neegzistuoja negatorinio ieškinio sąlygos. Priešingai, apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad 2024 m. birželio 13–14 d. įvykdė ieškovės ieškiniu reiškiamus reikalavimus (pašalino tvorą ir terasą, sutvarkė žemės sklypo teritoriją, kuri buvo užimta, ir atlaisvino neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą – 78 kv. m, pašalindama visus ten esančius objektus (statines, stalus su kėdėmis ir kita)), ir įrodymus pateikė ieškovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės ieškiniu keliami reikalavimai buvo įvykdyti ar kad jie buvo įvykdyti tinkamai, tačiau, vertinant apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, konstatuotina, jog ieškovės reiškiamų reikalavimų kontekste atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija iš esmės patvirtina ieškinio reikalavimus, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

32. Papildomai akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra ne valstybinė žemė, o teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis keturiems bendraturčiams, kurių vienas yra valstybė, atstovaujama ieškovės, o kiti trys – fiziniai asmenys, byloje dalyvaujantys trečiaisiais asmenimis. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog žemės sklypo bendraturčiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra sudarę, o nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, visu žemės sklypu, t. y. bet kuria jo dalimi, turi teisę naudotis ir valdyti visi bendraturčiai bendrai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad į bet kurią žemės sklypo dalį vidiniame kieme negali būti apribojama galimybė patekti, dalį sklypo plotą atitveriant bet kokiais daiktais (tvoromis, sienelėmis, vazonais, pertvaromis, sienomis, stalais, kėdėmis, augalais, paaukštinimais, laikinu statiniu, priestatu, sandėliuku ir kita kuo). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei sutikimą įrengti lauko kavinę, terasą yra davusi tik viena bendraturtė – R. G., kiti bendraturčiai tokio sutikimo atsakovei nėra davę ir nesutinka, kad žemės sklype atsakovė plėtotų komercinę veiklą, jame statytų statinius, tvoras, pertvaras, kitus daiktus (stalus, kėdes klientams aptarnauti), todėl skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, žemės sklypo vidiniame kieme įrengusi terasą ir plėtodama komercinę veiklą, pažeidė žemės sklypo bendraturčių – valstybės ir trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. – teises, o toks pažeidimas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti.

33. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso vieno iš tikslų – sutaikyti proceso šalis. Atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje ne tik nepasiklausė šalių nuomonės dėl taikaus ginčo išsprendimo, nepasiūlė šalims svarstyti taikaus ginčo užbaigimo, bet, priešingai, neleido šalims susitarti dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi ir bylą iš esmės pradėjo nagrinėjo primygtinai prieš šalių valią. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje nustatyta, jog 2024 m. balandžio 22 d. pirmosios instancijos teisme įvyko parengiamasis posėdis. Išklausius minėto parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog bylą nagrinėjusi teisėja teiravosi šalių nuomonės dėl galimybės bylą užbaigti taikiai, aiškinosi aplinkybes, kokios taikos sutarties sąlygos tenkintų proceso dalyvius, t. y. tiek šalys, tiek teismas aktyviai aptarinėjo taikos sudarymo galimybes. Antrą parengiamąjį posėdį teismas skyrė 2024 m. rugpjūčio 12 d. Teismas paaiškino, kad iki antrojo parengiamojo teismo posėdžio nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas, kad šalys galėtų išspręsti klausimą dėl taikaus ginčo išsprendimo būdo. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šalims nebuvo išaiškinta teisė bylą baigti taikiai ar kad taikos sutarčiai sudaryti buvo suteikta per mažai laiko.

34. Minėta, jog teismas 2024 m. balandžio 22 d. pasiūlė šalims svarstyti galimybę bylą baigti taikiai, o kitą parengiamąjį teismo posėdį skyrė tik 2024 m. rugpjūčio 12 d., kas reiškia, jog šalys turėjo net 112 dienų susitarti taikiai, tačiau šiuo laikotarpiu šalys taikos sutarties nesudarė. Dar daugiau, 2024 m. rugpjūčio 12 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog taikos sutarčiai sudaryti ieškovės darbuotojai ne tik privalės atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kuris gali užtrukti du mėnesius, tačiau net ir nustačius, jog visi ieškovės reikalavimai yra įvykdyti, taikos sutarčiai sudaryti turės būti kreipiamasi į specialiąją komisiją, kuri spręs, ar sudaryti taikos sutartį, ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad šalys per 112 dienų terminą net nepradėjo rimtų derybų dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat įvertinus laikotarpį, reikalingą procesiniams veiksmams atlikti, ir esant itin neapibrėžtoms galimybėms taikos sutartį sudaryti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą. Pačios ginčo šalys vilkino derybas dėl taikos sutarties sudarymo, todėl laikytina, jog ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą tenkinimas, siekiant iš esmės tik pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, būtų nesuderinamas su ekonomiškumo ir operatyvumo kriterijais. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, o atsiliepimu į apeliacinį skundą sutiko su skundžiamu sprendimu, todėl darytina išvada, jog ieškovės ketinimai sudaryti taikos sutartį nebuvo rimti. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė įvykdė ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nepažeidė procesinių teisės normų, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsižvelgiant į įvykių chronologiją, skirtingai, nei teigė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo manyti, jog šalys specialiai vilkino procesą. Atsakovės teigimu, nuosavybės teises į patalpas ji atgavo tik 2024 m. gegužės 28 d., ieškinio reikalavimus įvykdė 2024 m. birželio 13–14 d., o atsakovė pasiūlymą dėl taikos sutarties ieškovei pateikė 2024 m. liepos 11 d. Akcentuotina, jog ieškiniu prašomi pašalinti pažeidimai užfiksuoti 2023 m. sausio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.). Būtent atsakovė įpareigota pašalinti minėtame akte užfiksuotus pažeidimus, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nepaisant to, ar atsakovė atgaus teises į patalpas, ar ne, ji privalėjo pašalinti padarytus pažeidimus, todėl argumentai, kad atsakovė tik 2024 m. gegužės 28 d. atgavo teises į patalpas, negali būti laikomi pagrindu pateisinti atsakovės delsimą įvykdyti ieškovės reikalavimus ir kartu iš anksto tartis dėl taikos sutarties sudarymo. Darytina išvada, jog atsakovė, vilkindama ieškovės reikalavimų įvykdymą, sudarė sąlygas vilkinti bylą, todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog atsakovės nurodoma įvykių chronologija paneigia nurodytas aplinkybes.

36. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė yra tapusi įrankiu ir priemone žemės sklypo bendraturčių nesutarimams spręsti. Atsakovė nurodė, jog žemės sklypo bendraturčiai nėra susitarę dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Mano, jog todėl šiuo atveju ginčas kyla ne dėl tinkamo ar netinkamo valstybinės žemės naudojimo, o faktinis ginčas kyla tarp žemės sklypo naudotojų (trečiųjų asmenų R. M. bei L. J. K. iš vienos pusės bei atsakovės iš kitos pusės) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė ginčą tarp žemės sklypo naudotojų ir dėl to taikė netinkamas teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą, nes ginčo esmė buvo (yra) valstybinės žemės nuomos santykiai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą, esančias ginčo žemės sklype, ir įpareigoti atsakovę sutvarkyti žemės sklypo teritoriją. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu reikalavo pripažinti ieškovės įsakymą dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia neteisėtu ir kartu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu. Tokius šalių pareikštus reikalavimus ir išsprendė pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas visiškai, o priešieškinį atmesdamas. Kaip matyti iš byloje pareikštų reikalavimų, nė viena iš proceso šalių nereiškė reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o tokie klausimai skundžiamame sprendime ir nėra išnagrinėti.

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nesprendė klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvimu, niekaip nesuponuoja išvados dėl bylos esmės neatskleidimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas aptardamas argumentus, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, konstatavo, kad tokiu būdu buvo taip pat pažeistos ir žemės sklypo bendraturčių – valstybės ir trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. – teisės. Tai reiškia, jog tokiais motyvais teismas iš esmės paneigė byloje reiškiamą poziciją, kad naudojimosi tvarkos nebuvimo faktas leido atsakovei bet kurioje ginčo sklypo vietoje vykdyti teisės aktais neleistiną (komercinę) veiklą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

39. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

41. Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje (redakcija galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

43. Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 666V patvirtintas 0,0444 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Žemės sklypo paskirtis – kita, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos. Byloje esančios nuomos sutartys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 2.3-1693-(01) byloje nedalyvaujančiam asmeniui ne aukciono tvarka buvo nuspręsta išnuomoti 444 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 67 kv. m. Šio įsakymo pagrindu 2009 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 352, kuria 50 metų terminui buvo išnuomota nurodyto žemės sklypo dalis; sutarties 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: gyvenamoji teritorija (daugiabučių gyvenamųjų namų statybos), taip pat nustatyta, kad žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis keistini Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 14 punkte nustatyta, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas žemę naudoja ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai naudojimo paskirties (būdo, pobūdžio) keitimas yra numatytas sutartyje.

44. Iš į bylą pateiktų trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2022 m. liepos 21 d. rašto su nuotraukomis, 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto, 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto, 2022 m. lapkričio 22 d. rašto matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme įrengta terasa, kurioje atsakovė vykdė baro / kavinės / restorano komercinę veiklą. Nurodyti raštai patvirtina, kad žemės sklypo bendraturčiai, be kurių sutikimo atsakovė ginčo žemės sklypo vidiniame kieme įrengė terasą ir vykdė komercinę veiklą, kreipėsi į ieškovę, kaip žemės sklypo dalies bendraturtės patikėtinę, siekdami išsiaiškinti susidariusią situaciją. Atsižvelgdama į trečiųjų asmenų raštus, 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo 2023 m. sausio 23 d. ir apie tai informavo suinteresuotus asmenis.

45. Ieškovė 2023 m. sausio 25 d. parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), kuriame buvo nustatyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiaurinėje dalyje yra pastatas – gyvenamasis namas; pastato rytinėje dalyje pirmame aukšte įsikūrusi kavinė-baras „(duomenys neskelbtini)“; prie pastato pietinės dalies įrengta plėvele dengta lauko terasa, kurioje yra kėdžių, staliukų; aplink terasą įrengta medinė tvora; į terasą patenkama pro pietinėje pastato dalyje esančias duris iš kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tačiau ieškovės atstovams į terasą patikrinimo metu patekti nepavyko; buvo atlikta fotofiksacija, pamatuota aplink terasą esantį tvora ir nustatyta, kad tvora ir terasa įrengtos valstybinėje žemėje ir užima 78 kv. m. Akte taip pat nustatyta, kad kitos paskirties, gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype vykdoma komercinė veikla.

46. Ieškovė, gavusi trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2023 m. birželio 14 d. raštą, Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 14 d. raštą Nr. 2S-1457 ir 2023 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 2VJ-74, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. birželio 15 d. pažymą Nr. 4D-2022/1-1172, užbaigė administracinio nusižengimo tyrimą, surašydama 2023 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANT-P-161-2023 ir priimdama administracinį nurodymą susimokėti paskirtą baudą. Apie priimtą sprendimą 2023 m. liepos 20 d. informavo atsakovę, paaiškindama, kad, atsakovei neįvykdžius administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo nagrinėjimas vyks 2023 m. rugpjūčio 21 d.

47. Ieškovė 2023 m. liepos 20 d. nusprendė atlikti neplaninį ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą 2023 m. rugsėjo 27 d. Apie priimtą sprendimą 2023 m. liepos 21 d. raštu dėl pažeidimo pašalinimo Nr. 49SD-(14.49.136E.) informavo atsakovę. Atsakovei buvo pasiūlyta iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pašalinti žemės naudojimo pažeidimus. Ieškovės pateiktas 2023 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.) patvirtina, kad atsakovė pažeidimų, nustatytų 2023 m. sausio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), nepašalino.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 43–47 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė išnuomotą anksčiau nurodytos paskirties ir būdo žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, o komercinei veiklai. Be to, atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą net nebandė įrodinėti, kad ginčo žemės sklypą naudotų kitais nei komercinės veiklos vykdymo tikslais, todėl paaiškėjus, kad atsakovė lengvatine (ne aukciono) tvarka išnuomotą žemės sklypą naudoja ne pagal jo tikslinę paskirtį ir būdą, tai suponuoja išvadą, jog ieškovė pagrįstai nutraukė su atsakovė sudarytą nuomos sutartį.

49. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog tai, kad ginčo žemės sklypo bendraturtė R. G. 2017 m. kovo 6 d. davė sutikimą atsakovei įrengti lauko kavinę-terasą R. G. nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje, t. y. 13/111 dalių (arba 52 kv. m), sudaro galimybę ginčo žemės sklype verstis komercine veikla. Byloje nėra ginčo, jog tarp žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tai reiškia, kad konkretaus savininko ar nuomininko naudojama dalis nėra apibrėžta, todėl esant bendraturčių nesutarimui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos atsakovė privalėjo arba kreiptis į teismą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, arba gauti visų sklypo bendraturčių sutikimą naudotis tam tikrą žemės sklypo dalimi individualiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, be R. G. sutikimo, kiti ginčo žemės sklypo bendraturčiai leidimo įsirengti lauko kavinę / terasą nedavė, todėl sutiktina, kad nei R. G., nei atsakovė negalėjo vienašališkai nuspręsti, kur yra atsakovės išnuomota dalis.

50. Atsakovė teigia, kad nuosavybės teise valdo patalpas, kurių paskirtis yra maitinimo paskirties patalpos. Taip pat nurodė, kad ieškovė būtent šioms patalpoms naudoti ir eksploatuoti išnuomojo apeliantei valstybinio žemės sklypo dalį (nes kitų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apeliantė neturi). Pažymėjo, jog pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (atsiliepimo 10 priedas) adresu (duomenys neskelbtini) numatytos galimos paskirtys: gyvenamoji, visuomeninė, komercinė ir smulkaus verslo. Todėl atsakovei yra nesuprantama ieškovės pozicija, kai vienu atveju apeliantei žemės sklypas yra išnuomojamas maitinimo paskirties patalpoms naudoti ir eksploatuoti, o kitu atveju ieškovė sugeba konstatuoti, jog apeliantė valstybine žeme naudojasi ne pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

51. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo žemės sklypas yra kitos paskirties, jam nustatytas naudojimosi būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimosi pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos. Tai reiškia, jog atsakovė, ne aukciono būdu išsinuomojusi ginčo žemės sklypo dalį, privalo jį naudoti pagal tikslinę žemės sklypo paskirtį. Nors atsakovei priklausanti patalpa yra maitinimo paskirties, tačiau tai savaime nereiškia, jog valstybinės žemės nuomininkė turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ji naudosis išsinuomota žemės sklypo dalimi, kadangi šiuo konkrečiu atveju nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis leidžia šiame sklype statyti atitinkamos paskirties pastatus ir pastatų (juose esančių patalpų) savininkai sklypą gali naudoti turimam pastatui (patalpoms) eksploatuoti, tačiau ne vykdyti komercinę veiklą už patalpų ribų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas buvo naudojamas ne patalpoms eksploatuoti (patekti į patalpas, atvežti prekes, statyti automobilius ir pan.), o komercinei veiklai vykdyti, todėl akivaizdu, jog atsakovė ne aukciono būdu išsinuomota žemės sklypo dalimi naudojosi ne pagal paskirtį ir ieškovė turėjo teisę tokią nuomos sutartį nutraukti anksčiau laiko.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

53. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus bei tinkamai kvalifikavo ginčą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys, be kita ko, prašė teismo priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 800 Eur, t. y. kiekvienam po 1 400 Eur. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024 m. spalio 21 d. sąskaitą faktūrą, serija RJ, Nr. 273, 2024 m. spalio 21 d. sąskaitą faktūrą, serija RJ, Nr. 274, 2024 m. spalio 21 d. atliktų darbų ataskaitą bei 2024 m. spalio 21 d. ir 2024 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad tretieji asmenys L. J. K. ir R. M. sumokėjo advokatui po 1 400 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, trečiųjų asmenų atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad trečiųjų asmenų prašoma priteisti po 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl tretiesiems asmenims L. J. K. ir R. M. priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

56. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui L. J. K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“ 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui R. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“ 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.