Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1623-862/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-02
Bylos Nr.: e2-1623-862/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14428-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasita Kurakienė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: UAB „Eglitana“
Advokatai: Audrius Vaičiūnas, Renata Jurgelevičienė

Kategorijos

2.6.16.8.1Valstybinės žemės nuoma

Civilinė byla Nr. e2-1623-862/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14428-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8.1.; 2.4.2.12.2.; 2.4.2.9.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Živilei Tepliakovienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eglitana“ atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. M., trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų L. J. K. ir R. M. atstovei advokatei Renatai Jurgelevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Eglitana“ dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl valstybinės žemės vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, tretieji asmenys - mažoji bendrija (toliau – MB) „Platus pasirinkimas“, MB „Tselina“, L. J. K., R. M., R. G., Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą esančius žemės sklype, t. y. kadastro žemėlapio ištraukoje M1:200 (schemoje) A dalyje esančią tvorą ir terasą. Šalinamos tvoros ir terasos koordinatės nuo/iki: 1. (duomenys neskelbtini); 2. (duomenys neskelbtini); 3. (duomenys neskelbtini); 4. (duomenys neskelbtini); 5. (duomenys neskelbtini); 6. (duomenys neskelbtini)ir pašalinus tvorą ir terasą iš žemės sklypo, įpareigoti atsakovę UAB ,,Eglitana“ sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, kuri buvo užimta ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą - 78 kv. m, pašalinant visus ten esančius objektus (statines, stalus su kėdėmis ir kita); 2) įpareigoti atsakovę, UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, nutraukti lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje Žemės sklypo dalyje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 0,0444 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba, ir fiziniams asmenims. Žemės sklypo paskirtis – kita, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypui nenustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovei buvo išnuomota 0,0038 ha ploto žemės sklypo dalis 2009-11-06 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352, pakeistos 2015-12-28 Susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.) pagrindu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – maitinimo paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, unikalus Nr. ir pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuomos sutartimi yra išnuomavusi patalpas: 1) MB „Platus pasirinkimas“ iki 2025-08-31, dėl šios patalpos yra iškelta byla Klaipėdos apygardos teisme „Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo“; 2) MB „Tselina“ nuo 2023-07-01 iki 2025-08-31. Nacionalinėje žemės tarnyboje nuo 2022-07-22 iki 2022-09-16 gauti trečiojo asmens R. M. prašymai dėl duomenų pateikimo, į kuriuos ieškovė 2022-09-23 pateikė atsakymą ir nurodė, kad ieškovei yra žinoma, kad 2017 metais vidiniame žemės sklypo kieme buvo įrengta lauko kavinės terasa su pastoge ir stiklinėmis pertvaromis (sienutėmis), aptverta tvora. Gavusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko skundą, ieškovė atliko valstybinės žemės sklypo naudojimo kontrolę, surašė 2017-10-05 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-706, taip pat nurodė, kad dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla, kurios Nr. eI-5273-764/2017. Ieškovė 2022-09-30 gavo trečiojo asmens R. M. atstovės pakartotinį prašymą atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkcijas. Ieškovė 2022-11-08 gavo atsakovės prašymą pritarti lauko kavinės įrengimo projektui adresu (duomenys neskelbtini). Atsakyme atsakovei ieškovė nurodė, kad atsakovės pateiktam prašymui dėl pritarimo ieškovė teisinio pagrindo neturi. Ieškovė 2022-12-01 priėmė sprendimą atlikti žemės sklypo neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir apie tai informavo atsakovę bei MB „Platus pasirinkimas“ restoraną – kavinę „Blusynė“. Ieškovė 2022-12-14 gavo trečiojo asmens atstovės prašymą įvertinti pažeidimą ir taikyti atsakomybę, pasinaudojant valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytais faktais, į kurį ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nekeis nustatyto patikrinimo laiko ir, esant pagrįstam poreikiui, bendradarbiaus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. Ieškovė 2023-01-23, 10.00 valandą atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49žn-25-(14.49.81.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo šiaurinėje dalyje yra pastatas - gyvenamasis namas.; pastato rytinėje dalyje, pirmame aukšte įsikūrusi kavinė – baras „Blusynė“; prie pastato pietinės dalies įrengta plėvele dengta lauko terasa, kurioje yra kėdės, staliukai; aplink terasą įrengta medinė tvora; į terasą patenkama pro pietinėje pastato dalyje esančias duris iš kavinės – baro „Blusynė“ patalpų; patikrinimo metu į terasą patekti nepavyko; vietovėje atlikta fotofiksacija; pamatuota aplink terasą esanti tvora ir nustatyta, kad tvora ir terasa įrengta valstybinėje žemėje, jos užimamas plotas – 78 kv. m. Ieškovė nustačiusi pažeidimą 2023-03-02 informavo atsakovę ir MB „Platus pasirinkimas“, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį. Ieškovė, gavusi trečiojo asmens atstovės prašymus dėl papildomų dokumentų priėmimo ir tęsdama administracinio nusižengimo tyrimą, 2023-06-12 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) tikslu išsiaiškinti ar 2015-12-17 surašytas privalomasis nurodymas PRN-151217-00177 yra įvykdytas, t. y. ar savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Ieškovė 2023-07-12 gavo VTPSI raštą, kuriuo buvo patvirtinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Ieškovė 2023-06-14 gavo trečiojo asmens atstovės paklausimą apie vykdomą tyrimą. Ieškovė 2023-07-14 gavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023-07-14 nutarimą Nr. 2VJ-74, kuriuo buvo reikalaujama, kad ieškovė savo veiklos srityje spręstų dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Ieškovė administracinio nusižengimo byloje 2023-07-20 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administracinio nurodymu ((duomenys neskelbtini)), suteikė atsakovei terminą iki 2023-09-01geranoriškai pašalinti pažeidimus. ieškovė 2023-07-20 priėmė sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo, nurodžiusi, kad patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini), bus atliekamas 2023-09-07, 11.00 valandą. Nurodytu laiku žemės sklypo naudojimo patikrinimas buvo atliktas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.), kuriame nustatė, kad nėra pašalinti pažeidimai, kurie buvo nustatyti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), t. y. nepašalintas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 1 ir 7 punkto pažeidimas – kitos paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype vykdoma komercinė veikla. Kadangi pažeidimo atsakovė nepašalino, ieškovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2023-09-27 įsakymu Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.) 2009-11-06 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 352, pakeistą 2015-12-28 susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.), pripažino pasibaigusia. Paaiškino, kad valstybinė žemė priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo ieškovė, todėl ieškovė kaip valstybinės žemės patikėtine reiškia atsakovei ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo, kadangi buvo nustatytas valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo pažeidimas.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį 2023-10-27 pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinys, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir reiškia ieškovei reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą dėl 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia, 2023-09-27 Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.) neteisėtu ir tuo pačiu pripažinti vienašališką 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad atsakovė 2015-08-27 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2828 nuosavybės teise įgijo (pirko) negyvenamąją patalpą – maitinimo paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015-12-23 priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1679-(14.49.2.E.) dėl kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos. Ieškovė ir atsakovė 2015-12-27 pasirašė susitarimą dėl 2009-11-06 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 352, patikslintos 2013-07-07 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-268, pakeitimo. Atsakovės teigimu, 2018-04-05 lauko kavinės projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriumi. Ieškovė dėl lauko kavinės įrengimo nei pritarimo, nei nepritarimo neišreiškė. Ieškovė 2023-06-14 surašė raštą Nr. 49SD-9313(14.49.104.) dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo į kurį atsakovė 2023-08-14 pateikė atsakymą. Atsakovė 2023-09-28 iš ieškovės gavo pranešimą kartu su 2023-09-27 įsakymu Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E), kuriuo 2009-11-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 352 pripažinta pasibaigusia. Atsakovė teigia, kad laikinas statinys nėra įrengtas neteisėtai, bendraturčiams nėra nustatytos konkrečios žemės sklypo dalys, todėl ieškovė nepagrindė, kad lauko terasa yra įrengta valstybinės žemės dalyje neteisėtai ir kad atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi neteisėtai. Atsakovės įsitikinimu ieškovė vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį anksčiau termino, neturėdama tam jokio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad sutarties nutraukimas atsakovei negali sukelti jokių pasekmių, nes priešingu atveju būtų paneigta įstatymo garantuota teisė naudoti ir valdyti patalpų naudojimui ir eksploatavimui paskirtą valstybinės žemės sklypo dalį, nes ieškovė privalės su atsakove sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį, prašo priešieškinį atmesti. Patvirtino, kad žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kas pagal ieškovę reiškia, kad visą žemės sklypą bendrasavininkiai naudoja bendrai. Pažymėjo, jog pažeidimo fakto nekeičia tai, kad atsakovė pateikė kitos bendraturtės R. G. 2017 metų sutikimą, nes atlikus administracinio nusižengimo tyrimą konstatuota, kad atsakovė užima ir naudoja ne pagal paskirtį/būdą 78 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį. Į atsakovės argumentus apie ieškovės prievolę sudaryti su atsakove naują valstybinės žemės nuomos sutartį nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, kuriame nustatyta, kad nuo 2024-01-01 miestų ir miestelių teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdys savivaldybės, todėl asmenų prašymai dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės administravimo (nuomos) sudarymo nuo 2024 metų turės būti teikiami savivaldybėms.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti; atsakovės priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023-12-31, duomenys ir dokumentai nuo 2024-01-01 lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Pagal nurodytą teisės aktą laikoma, kad iki 2023-12-31 pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo žemės sklypas yra kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, todėl sutiktina su ieškove, kad 78 kv. m plote lauko kavinės veikla prieštarauja nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui. Nors teisės aktai suteikia teisę statinių (šiuo atveju – patalpų) savininkui nuomotis valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono), tačiau kartu teisės aktai įpareigoja valstybinės žemės nuomininką naudoti jam išnuomotą valstybinę žemę pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Šios pareigos pažeidimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, viena iš kurių yra ir ŽĮ 9 straipsnio 15 dalyje įtvirtintas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą. Pagal atsiliepimo rengimo metu įregistruotus Nekilnojamojo turto registro duomenis negyvenamoji patalpa – maitinimo paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Luna Capital Group“. UAB „Eglitana“ jai priklausančių patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nebeturi, taigi, atsakovė ir dėl nurodytos priežasties neturi teisės nuomotis žemės sklypo dalį lengvatine tvarka (be aukciono). Atkreipė dėmesį į atsakovės priešieškinio argumentą, kur atsakovė teigia, kad žemės sklypo bendraturtė R. G. 2017-03-06 davė sutikimą atsakovei naudotis šiai bendrasavininkei nuosavybės teise priklausančia 13/111 (52 kv. m) žemės sklypo dalimi, įrengiant lauko kavinę – terasą. Vertindama ši atsakovės argumentą, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas valdomas bendrąja daline nuosavybės teise: 2/3 dalis priklauso Lietuvos Respublikai, 4/37 dalis priklauso trečiajam asmeniui L. J. K., 4/37 dalis – trečiajam asmeniui R. M. ir 13/111 dalis – atsakovės minimai R. G. Pažymėjo, kad dėl naudojimosi visu žemės sklypu tvarkos turi būti visų žemės sklypo bendraturčių susitarimas, kuriame būtų susitarta dėl atskirų viso 78 kv. m ploto žemės sklypo dalių naudojimo tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo faktas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.

Tretieji asmenys R. M. ir L. J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad nagrinėjamu atveju naudojimosi žeme tvarka nėra nustatyta, todėl atsakovė, norėdama naudotis tam tikra konkrečia sklypo dalimi, turėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių pritarimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė gavo tik vieno žemės sklypo bendraturčio R. G. sutikimą, kitų bendraturčių R. M. ir L. J. K. sutikimas nėra duotas. Nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, neturėdama visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo, kad atsakovė savo veiklą plėstų už turimų patalpų ribų, atsakovė negalėjo savo nuožiūra pasirinkti ir naudoti 78 kv. m sklypo dalies. Nors R. G. sutiko, kad jos dalis būtų naudojama lauko kavinei/terasai įrengti, tačiau R. G. dalies vieta bendrame sklype taip pat nėra nustatyta, todėl nei R. G., nei UAB „Eglitana“ negalėjo vienašališkai nuspręsti, kurioje vietoje yra šios bendraturtės dalis, ir kurioje vietoje yra atsakovei išnuomota žemės sklypo dalis. Trečiųjų asmenų nuomone, ta aplinkybė, jog nebuvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka, buvo akivaizdi kliūtis atsakovei įrengti terasą/paviljoną atsakovės pasirinktoje vietoje, nes nesant nustatytos naudojimosi tvarkos kiekvienas sklypo kvadratinis metras atitinkamomis dalimis priklauso kiekvienam bendraturčiui, todėl ir po terasa/paviljonu esantis plotas taip pat priklauso visiems bendraturčiams ir be jų sutikimo atsakovė negalėjo ten nieko statyti (tuo labiau statyti neteisėtai). Ieškovės, kaip valstybės turto patikėtinės ir kaip bendraturčio atstovės, sutikimas naudotis konkrečia sklypo dalimi buvo būtinas. Tais atvejais, kai žemės sklypas yra suformuotas, sutikimai (jeigu jie yra duoti), yra nurodomi pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje, tačiau nei 2009-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartyje, nei 2015-12-28 susitarime dėl jos pakeitimo nebuvo numatytas joks ieškovės sutikimas: nei dėl išnuomotos dalies vietos sklype, nei dėl numatomos kavinės veiklos. Atsakovė neturėdama nurodytų sutikimų negalėjo savo nuožiūra pasirinkti naudojamą (tuo labiau neteisėtai veiklai) sklypo dalį. Trečiųjų asmenų nuomone, R. G. duotas sutikimas įrengti lauko kavinę jos iš valstybės įsigytoje žemės sklypo dalyje (kurios vietą ji nusistatė savarankiškai, be suderinimo su kitais bendraturčiais) yra neteisėtas, nes juo yra pažeistas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje numatytas patvirtinimas dėl ūkinės veiklos nevykdymo, juo taip pat pažeistas imperatyvus draudimas naudoti sklypą ne pagal paskirtį. Tos sutikimas, trečiųjų asmenų nuomone, negalioja nuo sudarymo momento. Tretieji asmenys išdėstė poziciją, kad atsakovė, pateikdama Lauko kavinės projektą suderinimui su Kultūros paveldo departamentu, galimai suklaidino šios institucijos tarnautojus, nes prie projekto pridėjo nepatvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame be jokio kitų sklypo bendraturčių susitarimo plotas po planuojama terasa buvo priskirtas R. G. (kaip savininkei ir nuomininkei) ir atsakovei (kaip nuomininkei). Trečiasis asmuo išdėstė poziciją, jog atsakovei pavyko suderinti projektą tik dėl to, kad Kultūros paveldo departamentas manė, kad yra nustatyta naudojimosi tvarka ir nereikalavo bendraturčių sutikimų. Lauko kavinę(terasą) pagal projektą buvo numatoma įrengti ne tik atsakovei išnuomotoje valstybinės žemės dalyje, bet ir R. G. išsinuomotoje dalyje (C, D dalyse), todėl atsakovės teiginiai, kad terasai įrengti nebuvo naudojama valstybinės žemės dalis yra nepagrįsti, prieštaraujantys pačios atsakovės užsakytam projektui. Atsakovės teiginiai neva ginčo terasai įrengti atsakovei būtų pakakę R. G. privačios nuosavybės teise priklausančio 52 kv. m (13/111 dalis) ploto prieštarauja pačios atsakovės parengtam Lauko kavinės projektui, iš kurio matyti, jog iš 52 kv. m. R. G. turimo sklypo ploto terasai numatyta naudoti tik B dalis, kuri sudaro19 kv. m, o kitas (C ir D dalis) sudaro iš valstybės išnuomoti plotai. Be to, ieškovės 2023-01-23 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta kad faktiškai užimtas yra 78 kv. m. plotas, todėl vien R. G. nuosavybės teise turimo ploto nepakako. Valstybinis žemės sklypas ar jo dalis gali būti įsigyta ir/ar išsinuomota be aukciono tik su sąlyga, kad šis sklypas ir/ar jo dalis yra reikalinga jame esančių pastatų ir statinių savininkui, kad jis galėtų šiuos pastatus ar statinius naudoti pagal jų paskirtį. Tik su sąlyga, kad žemės sklypas (jo dalis) yra/bus naudojama pagal paskirtį. Trečiasis asmuo R. G. galėjo atitinkamas sklypo dalis įsigyti/išsinuomoti, o UAB „Eglitana“ išsinuomoti iš valstybės be aukciono. Sklypo paskirtis yra numatoma detaliajame, o ne bendrajame plane, nes bendrasis planas numato tik naudojimo prioritetus ir strategijas. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2022-03-28 sprendimu Nr. 666V patvirtintas detalusis planas Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gretimybių detaliojo nedidelių veiklos mastų, pagal kurį sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyta gyvenamasis naudojimosi būdas, todėl šiuo dokumentu ir turi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl galimos veiklos šiame sklype. Bendrajame plane numatytos tik bendros strategijos, o ne konkretaus sklypo paskirtis ir/ar naudojimo būdas. Tretieji asmenys taip pat nesutinka su atsakovės argumentais dėl terasos pastatymo teisėtumo. Tretieji asmenys teigia, kad terasa pastatyta neteisėtai jau vien dėl to, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nėra gautas statybai visų žemės sklypo bendrasavininkių sutikimas. Kaip matyti iš Lauko kavinės projekto lauko terasa buvo projektuojama ne asmeniniams daugiabučio namo gyventojų poreikiams tenkinti, o komercinei kavinės veiklai. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, tame tarpe ir žemės sklypo naudojimo ne pagal būdą, todėl ieškovė, nutraukusi valstybinės žemės nuomos sutartį, laikėsi tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio, tiek CK 6.217 straipsnio 5 dalies, tiek pačios sutarties nuostatų. Ieškovė vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį anksčiau termino turėdama tam realų faktinį ir teisinį pagrindą, nes sutartį nutraukė nustačiusi žemės sklypo dalies naudojimo ne pagal paskirtį (komercinei lauko kavinės veiklai) faktą. Atsakovei buvo duotas terminas pažeidimui pašalinti ir sklypui atlaisvinti, atsakovė 2023-07-14 buvo įspėta dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, atsakovei 2023-07-20 surašytas administracinio nusižengimo protokolas, duotas nurodymas baudai susimokėti, 2023-08-07 atliktas kitas patikrinimas, kurio metu ir nustatyta, kad sklypas nėra atlaisvintas, pažeidimai nepašalinti, todėl 2023-09-27 įsakymu sutartis pripažinta pasibaigusia. Valstybinės žemės nuomos sutartis be aukciono sudaroma tik tuo atveju, jeigu nuomininkas patvirtina, kad išsinuomotame sklype nevykdoma ūkinė veikla. Ieškovė 2009-11-06 sutartį nutraukė dėl to, kad atsakovei išnuomotame žemės sklype buvo neteisėtai vykdyta ūkinė veikla. Tretieji asmenys išdėstė poziciją, kad su atsakove negalės būti sudaryta nauja ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, nes atsakovė negalės pateikti patvirtinimo dėl ūkinės veiklos nevykdymo, o jeigu tokį ir pateiks, toks patvirtinimas bus neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys, Vilniaus miesto savivaldybės 2002-03-28 sprendimas Nr. 666V ir šiuo sprendimu patvirtintas detalusis planas patvirtina, kad 0,0444 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos.

Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad aukščiau nurodytas žemės sklypas nuo 2016-02-12 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė dviem bendrasavininkiams - Lietuvos Respublikai (98/111 dalys), kurios patikėtinė buvo ieškovė, ir R. G. (13/111 dalys). Nuo 2021-07-28 žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims bendrasavininkiams, o nuo 2021-08-10 keturiems bendrasavininkiams. Bylos nagrinėjimo metu kiekvienam bendrasavininkiui priklausančios žemės sklypo dalys yra šios: Lietuvos Respublikai bendrosios nuosavybės teise priklauso 2/3 žemės sklypo dalys, R. G. - 13/111 žemės sklypo dalys, R. M. – 4/37 žemės sklypo dalys, L. J. K. – 4/37 žemės sklypo dalys.

Viešojo registro duomenimis nebuvo ir nėra nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrasavininkiams priklausančiu žemės sklypu tvarka.

Byloje esančios nuomos sutartys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-09 įsakymu Nr. 2.3-1693-(01) byloje nedalyvaujančiam asmeniui ne aukciono tvarka buvo nuspręsta išnuomoti 444 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 67 kv. m. Šio įsakymo pagrindu 2009-11-06 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 352, kuria 50 metų terminui buvo išnuomota nurodyto žemės sklypo dalis; sutarties 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: gyvenamoji teritorija (daugiabučių gyvenamųjų namų statybos), taip pat nustatyta, kad žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis keistini Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Šios sutarties 14 punkte sutarta, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas žemę naudoja ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai naudojimo paskirties (būdo, pobūdžio) keitimas yra numatytas sutartyje.

Susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57)-268, sudarytas 2013-07-17, teismui kartu su sutartimi nėra pateiktas. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015-12-23 įsakymu Nr. 49VĮ-1679-(14.49.2) buvo nutarta pakeisti 2009-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 352. Šio įsakymo pagrindu valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, ir atsakovė sudarė 2015-12-28 susitarimą Nr. 49SŽN-496-(14.49.57), kuriuo buvo pakeistas nuomininkas 2009-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. Nr. 352, nurodyta, kad atsakovei išnuomojama 444 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 38 kv. m. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SNŽ-60-(14.49.57.), sudaryta 2016-03-08, patvirtina, kad šia sutartimi R. G. buvo išnuomota 444 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 64 kv. m; išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas – kita, gyvenamosios teritorijos.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registrai, kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-05-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje e3K-3-74-381/2024 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalis), patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2015-08-27 priklauso negyvenamoji patalpa – maitinimo paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-11-20 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. el-5273-764/2017, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023-06-12 raštas Nr. 49SD-2583-(14.49.136E.), 2017-12-28 raštas Nr. 49SJN-2839-(14.49.104.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-05 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-706, patvirtina, kad atsakovei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-12-17 išdavė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151217-0177, kuriuo ji buvo įpareigota iki 2016-06-17 (šis terminas pratęstas iki 2018-09-17) pašalinti savavališkai pastatytą statinį – lauko kavinę, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023-07-11 rašto, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovei nurodė, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas.

Byloje esantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-31 raštas Nr. 49SJN-2583-(14.49.105.), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-10-26 raštas Nr. 2D-15017(9.12), skirti atsakovei, patvirtina, kad terminu iki kurio atsakovė turėjo pareigą įvykdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-17 privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151217-0177, atsakant į atsakovės, ar jos įgaliotų asmenų raštus, atsakovei, kaip žemės sklypo nuomininkei, buvo išaiškinta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius, o taip pat rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, sudarytoje su žemės sklypo patikėtiniu. Taip pat paaiškinta, kad žemės sklypo patikėtinio sutikimas turi būti įtvirtintas nuomininko ir žemės sklypo patikėtinio sudarytoje nuomos sutartyje. Atsakovei išaiškinta ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba sutikimus statyti valstybinėje žemėje išduoda tik tais atvejais, kai valstybinėje žemėje nėra suformuoti žemės sklypai. Nurodyta, kad žemės sklypas turi būti naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tame tarpe ir statomi tik tie statiniai, kurių statyba galima pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, o taip pat nurodyta kokių statinių statyba galima žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Byloje esantis UAB „Architektų gildija“ 2017 metais parengtas Lauko kavinės projektas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2018-04-05 suderinimo žyma, R. G. 2017-03-06 sutikimas, patvirtina, kad atsakovė, kuriai 2015-12-28 buvo išnuomota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, neatsisakė siekio žemės sklype, esančiame esančio (duomenys neskelbtini), įrengti lauko terasą, kurioje būtų vykdoma komercinė – lauko kavinės – veikla.

Byloje esantys trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2022-07-21 raštas su nuotraukomis, 2022-09-16 raštas, 2022-09-29 raštas, 2022-11-22 raštas patvirtina, kad atsakovė, po to, kai įvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-17 privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151217-0177, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme įrengė terasą, kurioje vykdė baro/kavinės/restorano komercinę veiklą. Nurodyti raštai patvirtina, kad žemės sklypo bendrasavininkiai, be kurių sutikimo atsakovė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme įrengė terasą ir vykdė komercinę veiklą, kreipėsi į ieškovę, kaip žemės sklypo dalies bendrasavininkės patikėtinę, siekdami išsiaiškinti priežastis, sudariusias sąlygas atsakovei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkei, vidiniame kieme įrengti terasą ir joje vykdyti komercinę veiklą. Šios iniciatyvos rezultate 2022-12-01 ieškovė priėmė sprendimą dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo 2023-01-23 ir apie tai informavo suinteresuotus asmenis.

Ieškovės 2023-01-25 sudarytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.) patvirtina, kad 2023-01-23 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje yra pastatas - gyvenamasis namas; pastato rytinėje dalyje, pirmame aukšte įsikūrusi kavinė – baras „Blusynė“; prie pastato pietinės dalies įrengta plėvele dengta lauko terasa, kurioje yra kėdės, staliukai; aplink terasą įrengta medinė tvora; į terasą patenkama pro pietinėje pastato dalyje esančias duris iš kavinės – baro „Blusynė“ patalpų, tačiau ieškovės atstovams į terasą patikrinimo metu patekti nepavyko; buvo atlikta fotofiksacija, pamatuota aplink terasą esantį tvora ir nustatyta, kad tvora ir terasa įrengta valstybinėje žemėje ir užima 78 kv. m. Akte taip pat nustatyta, kad kitos paskirties, gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklype vykdoma komercinė veikla.

Iš ieškovės 2023-03- rašto Nr. 49SD- -2283-(14.49.136E.), 2023-03-02 rašto Nr. 49SD-2284-2283-(14.49.136E.), 2023-06-12 rašto Nr. 49SD- (14.49.136E) trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2023-03-08 rašto ir 2023-06-12 rašto matyti, kad 2023 metų kovo mėnesį ieškovė institucijoms suteikė informaciją ir atsakovę informavo apie tai, kad už pažeidimą, kurį nustatė 2023-01-23 atlikusi neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, yra numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, paaiškino, kaip nustatoma atsakomybė ir suteikė informaciją, kad 2023-03-29 numatomas vykdyti administracinio nusižengimo tyrimas. Trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovė informuota, kada 2023-06-08 administracinio nusižengimo tyrimas vis dar tęsiamas, nes 2023-06-08 ieškovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos gavimo, siekiu išsiaiškinti, ar 2015-12-17 privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-151217-0177 atsakovė yra įvykdžiusi.

Byloje esantys trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. atstovės 2023-06-14 raštas, Vilniaus apygardos prokuratūros 2023-07-14 raštas Nr. 2S-1457 ir 2023-07-14 nutarimas Nr. 2VJ-74, Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2023-06-15 pažyma Nr. 4D-2022/1-1172, patvirtina, kad gavusi nurodytus dokumentus ieškovė užbaigė administracinio nusižengimo tyrimą, surašydama 2023-07-20 administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANT-P-161-2023 ir priimdama administracinį nurodymą susimokėti paskirtą baudą. Apie priimtą sprendimą 2023-07-20 informavo atsakovę, paaiškindama, kad atsakovei neįvykdžius administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo nagrinėjimas vyks 2023-08-21.

Ieškovė 2023-07-20 taip pat nusprendė atlikti neplaninį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą 2023-09-27 ir apie priimtą sprendimą 2023-07-21 raštu dėl pažeidimo pašalinimo Nr. 49SD-(14.49.136E.), informavo atsakovę. Šiuo pranešimu atsakovei buvo pasiūlyta iki 2023-08-31 pašalinti žemės naudojimo pažeidimus. Ieškovės pateiktas 2023-09-07 žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-335-(14.49.81.) patvirtina, kad atsakovė pažeidimų, nustatytų 2023-01-25 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-25-(14.49.81.), nepašalino.

Atsakovės pateiktas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-07-14 raštas Nr. 49SD-9313(14.49.104.) patvirtina, kad ieškovė šiuo raštu informavo atsakovę, kad 2023-01-23 nustačius, jog atsakovė jai išnuomotą žemės sklypo dalį naudoja komercinei veiklai, o ne pagal žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, su atsakove sudarytą sutartį nutrauks CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir ŽĮ 9 straipsnio 15 dalyje įtvirtintais pagrindais. Atsakovės 2023-08-14 raštas patvirtina, jog atsakovė nesutiko su gautu įspėjimu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir tai nurodė ieškovei.

Šalių pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-09-27 įsakymas Nr. 49VĮ-1645(14.49.2E.) patvirtina, kad šiuo įsakymu ieškovė su atsakove 2009-11-06 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 352, pakeistą 2015-12-28, pripažino pasibaigusia. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota tos pačios dienos raštu.

CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, tuo atveju, kai žemės naudojimo paskirtis nėra žemės ūkio, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje (redakcija galiojusi iki 2024-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2002-03-28 sprendimu Nr. 666V patvirtintas ir detalusis planas, 0,0444 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje 2009-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 352, kuri buvo pakeista 2015-12-28 susitarimu Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.), kuriuo buvęs žemės sklypo nuomininkas buvo pakeistas atsakove, buvo nurodyta tiek žemės paskirtis, tiek būdas (pobūdis). Šios sutarties 14 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ar būdą (pobūdį), todėl paaiškėjus, kad atsakovė išnuomotą aukščiau nurodytos paskirties ir būdo žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, o komercinei veiklai, ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti su atsakove sudarytą nuomos sutartį.

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos patvirtinimo“, reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nuomos tvarką, kai jie be aukciono išnuomojami pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 570/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-436/2014). Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų raštų, faktinė aplinkybė, kad atsakovė pakartotinai ginčo žemės sklypo vidiniame kieme, pastatytoje terasoje, vykdo komercinę veiklą, paaiškėjo 2022 metais. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovės atstovas nurodė, kad 2024 metų vasarą terasa buvo išmontuota, ne siekiant nutraukti komercinę veiklą, o dėl to, kad terasa jau buvo nusidėvėjusi ir kultūros departamentas pasiūlė padaryti jos pakeitimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė žemės sklypą naudotų, kitais nei komercinės veiklos vykdymo tikslais. Minėta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypas yra kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, todėl, paaiškėjus, kad atsakovė lengvatine (ne aukciono) tvarka išnuomotą žemės sklypą naudoja ne pagal jo tikslinę paskirtį ir būdą, ieškovės sprendimas nutraukti su atsakovė sudarytą nuomas sutartį yra pagrįstas.

Atsakovė apie nustatytą žemės sklypo naudojimo paskirties pažeidimą buvo informuota po 2023-01-23 atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo. Atsakovė žemės sklypo naudojimo pažeidimo nepašalino, nors buvo raginama tai padaryti. Ieškovė apie sutarties nutraukimą atsakovę informavo CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2023-09-27 įsakymą Nr. 49VĮ-1654-(14.49.2 E.) dėl 2009-11-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 pripažinimo pasibaigusia, neteisėtu ir tuo pačiu pripažinti vienašališką 2009-11-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 352 nutraukimą neteisėtu.

CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra ne valstybinė žemė, o teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis keturiems bendrasavininkams, kurių vienas yra valstybė, atstovaujama ieškovės, o kiti trys – fiziniai asmenys, byloje dalyvaujantys trečiaisiais asmenimis.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo bendrasavininkiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra sudarę. Taigi, tarp žemės sklypo bendrasavininkių nėra sudarytas susitarimas dėl to, kuris bendrasavininkis, kuria konkrečia žemės sklypo dalimi gali naudotis, taip pat dėl to, kuri žemės sklypo dalis gali būti naudojama jų visų, ar kelių bendrasavininkių. Nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, visu žemės sklypu, t. y. bet kuria jo dalimi, turi teisę naudotis ir valdyti visi bendraturčiai bendrai. Nurodyta reiškia ir tai, kad į bet kurią žemės sklypo dalį vidiniame kieme, negali būti apribojamas patekimas, dalį sklypo plotą atitveriant bet kokiais daiktais (tvoromis, sienelėmis, vazonais, pertvaromis, sienomis, stalais, kėdėmis, augalais, paaukštinimais, laikinu statiniu, priestatu, sandėliuku ir kita kuo). Nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, konkreti dalis žemės sklypo galėtų būti atribota, ar ta dalis būtų kuo nors užimta (pastatyti daiktai tam tikros veiklos vystymui) tik tuo atveju, jeigu su tuo sutiktų visi žemės sklypo bendrasavininkiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei sutikimą lauko kavinės, terasos įrengimui yra davusi tik viena bendrasavininkė – R. G., kiti bendrasavininkiai tokio sutikimo atsakovei nėra davę ir nesutinka, kad žemės sklype atsakovė plėtotų komercinę veiklą, jame statytų statinius, tvoras, pertvaras, kitus daiktus (stalus, kėdes klientų aptarnavimui), todėl atsakovė, žemės sklypo vidiniame kieme įrengusi terasą ir plėtodama komercinę veiklą, pažeidė žemės sklypo bendrasavininkių - valstybės ir trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. -teises.

Kadangi ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė reiškia reikalavimą, siekdama apginti pažeistas savo, kaip žemės sklypo bendrasavininkės teises, o taip pat ir bendrasavininkių – trečiųjų asmenų R. M. ir L. J. K. pažeistas teises, šie tretieji asmenys ieškinį palaiko, ieškovės reikalavimus yra pagrindas tenkinti.

Tretieji asmenys – R. M. ir L. J. K. teismui pateikė žemės sklypo nuotrauką, teigdami, kad 2024-06-17 atsakovė terasą nukėlė. Ieškovė nurodė, kad ji iki teismo posėdžio neturėjo galimybės patikrinti žemės sklypo, tam, kad įsitikintų, ar žemės sklypo naudojimo pažeidimas yra pašalintas ir ar žemės sklypas sutvarkytas tinkamai, t. y. atstatytas į tą padėtį, kuri buvo iki pažeidimo padarymo. Teismas duomenų, kurie leistų įvertinti, kaip žemės sklypas atrodė iki pažeidimo neturi, todėl vien tik iš pateiktos nuotraukos neturi galimybės įvertinti, ar visi daiktai pašalinti, ar nuotraukoje užfiksuotas vaizdas atitinka ieškinio reikalavimuose nurodytas koordinates, nes nei ieškovė, nei atsakovė įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė ir atlaisvino koordinatėmis apibrėžtą žemės sklypo dalį taip, kaip to prašo ieškovė, nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad atsakovė nėra įvykdžiusi ieškovės reikalavimo ir ieškinį tenkina pilna apimtimi, t. y. įpareigoja atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą, esančius žemės sklype t. y. kadastro žemėlapio ištraukoje M1:200 (schemoje) A dalyje esančią tvorą ir terasą. Šalinamos tvoros ir terasos koordinatės nuo/iki:1. (duomenys neskelbtini); 2. (duomenys neskelbtini); 3. (duomenys neskelbtini), 4. (duomenys neskelbtini), 5. (duomenys neskelbtini), 6. (duomenys neskelbtini), ir pašalinus tvorą ir terasą iš žemės sklypo, įpareigoja atsakovę sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, kuri buvo užimta ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės plotą - 78 kv. m, pašalinant visus ten esančius objektus (statines, stalus su kėdėmis ir kita); įpareigoja atsakovę nutraukti lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo dalyje.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinys atmestas ir į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 110 Eur žyminis mokestis.

Tretieji asmenys R. M. ir L. J. K. dalyvavo ieškovės pusėje. Šie asmenys pateikė teismui įrodymus patvirtinančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 3300 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą iš atsakovės tretiesiems asmenims R. M. ir L. J. K. yra pagrindas priteisti po 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 212,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 212 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

priešieškinį atmesti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą ir terasą, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. kadastro žemėlapio ištraukoje M1:200 (schemoje) A dalyje esančią tvorą ir terasą. Šalinamos tvoros ir terasos koordinatės nuo/iki:

1. (duomenys neskelbtini)2. (duomenys neskelbtini)3. (duomenys neskelbtini)4. (duomenys neskelbtini)5. (duomenys neskelbtini)6. (duomenys neskelbtini)

Pašalinus tvorą ir terasą iš žemės sklypo, įpareigoti atsakovę UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, sutvarkyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, kuri buvo užimta ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės plotą - 78 kv. m., pašalinant visus ten esančius objektus (statines, stalus su kėdėmis ir kita).

Įpareigoti atsakovę UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, nutraukti lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, trečiojo asmens R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, trečiojo asmens L. J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, į valstybės biudžetą 110 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Eglitana“, juridinio asmens kodas 167344881, į valstybės biudžetą 212 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė