Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-7664-1014/2024 pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

6. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė civiliniame procese, taikoma tik išimtiniais atvejais, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-7664-1014/2024 CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkto pagrindais.

7. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021 nurodė, jog sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų galima tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 50 punktą; 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 32 punktą). Šis atvejų, kai gali būti konstatuota, jog civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021).

10. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog civilinė byla Nr. 2VP-7664-1014/2024 buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pareiškėja grindžia tuo pagrindu, kad byla buvo išnagrinėta nepranešus pareiškėjai apie bylos iškėlimo faktą, bylos nagrinėjimo datą bei laiką, kas užkirto kelią pateikti prieštaravimus dėl antstolės Astos Stanišauskienės pareiškimo.

11. Kaip minėta, pagrindas konstatuoti teismo sudėti esant neteisėtą yra susijęs su teismo sudėties sudarymo taisyklių pažeidimu, teisėjo šališkumu, draudimo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą pažeidimu bei esant kitoms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas abejoti teismo procesinio sprendimo objektyvumu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodomi argumentai, jog ji nebuvo informuota apie pradėtą civilinę bylą niekaip nėra susiję su „neteisėtos sudėties teismo“ sąvoka, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024).

14. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą; 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 28 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024 32 punktą).

15. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą pareiškėja motyvuoja tuo, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą civilinį procesą ir apie jį nežinojo, taip pažeidžiant CPK nuostatas įtvirtinančius procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Taip pat, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl baudos skyrimo nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir įstatyminio reguliavimo, todėl netinkamai skaičiavo privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

16. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17. Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems JAR nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. kovo 5 d. civilinė byloje Nr. 2VP-7664-1014/2024 KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųsta pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo kopija, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties kopija. Procesiniai dokumentai 2024 m. kovo 20 d. grįžo neįteikti. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ buveinės adresu paliktas 2024 m. kovo 8 d. Procesinių dokumentų nepavykus įteikti 2024 m. kovo 20 d. KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ buveinės adresu buvo pakartotinai išsiųsta pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo kopija, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties kopija. Išsiųsti pakartotinai procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti 2024 m. balandžio 4 d. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ buveinės adresu paliktas 2024 m. kovo 22 d.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2024 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ buvo paskirta bauda, ji tą pačią dieną buvo išsiųsta KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ jos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)). Procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir 2024 m. balandžio 26 d. grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2024 m. balandžio 12 d.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria ištaisytos klaidos procesiniame sprendime, ji 2024 m. gegužės 10 d. išsiųsta KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir buvo įteikta, ką patvirtina ir pati pareiškėja savo prašyme.

22. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, jog pareiškėjai KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ procesiniai dokumentai yra laikomi tinkamai įteiktais pagal įstatymą ir dėl to nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

23. Kaip pirmiau minėta, pareiškėja nurodė ir tai, jog pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu sudaro pirmosios instancijos teismo nesilaikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir įstatyminio reguliavimo priimant nutartį dėl baudos skyrimo, kas lėmė netinkamą privalomojo nurodymo įvykdymo termino skaičiavimą.

24. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, kurį nustato Inspekcija, įvertinusi savavališkos statybos mastą (apimtis), galimus viešojo intereso pažeidimus, trečiųjų asmenų teisių užtikrinimą ir galimybę įteisinti savavališką statybą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, asmens rašytiniu prašymu gali pratęsti vieną kartą 3 mėnesiams.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 13 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-230313-00037, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2023 m. rugsėjo 10 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjai paskirta bauda, buvo priimta tik 2024 m. balandžio 10 d., todėl praėjo gerokai daugiau laiko nei 6 mėnesiai, per kuriuos pareiškėja privalėjo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis nebuvo nustatyta, jog pareiškėja apskritai būtų ginčijusi minėtojo privalomojo nurodymo teisėtumą. Taigi, konstatuotina, kad ir šiuo atveju nenustatyta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-7664-1014/2024.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl pareiškėjos argumentai, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas bei tai, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, laikytini nepagrįstais, o prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat atmestini ir kiti pareiškėjos prašyme išdėstyti prašymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais, 366 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-7664-1014/2024.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.