Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-14-882/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-03
Bylos Nr.: AN2-14-882/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00196-2024-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Audrius Sadauskas
Pažeidėjas: A. K.

Kategorijos

1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-14-882/2025

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00196-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7.; 17.11.; 17.11.9.; 22.1.8.; 22.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Antrojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsniu, A. K. skirta galutinė subendrinta 90 Eur bauda už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. 17.35 val. magistraliniuose keliuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 25 straipsnio 2 dalį bei 4 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16, 226 punktus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas sujungti aštuonias administracinių nusižengimų bylas į vieną, kadangi taip bus galima greičiau ir ekonomiškiau jas išnagrinėti; panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas nutraukti, nes nebuvo padarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo bylas nutraukti, Pareiškėjas prašė panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus ir grąžinti bylas nutarimus priėmusiai Institucijai nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi A. K. skundas netenkintas. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir pateiktą skundą apylinkės teismas padarė išvadą, jog Institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundo jame nurodytais argumentais tenkinti nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį ir panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Taip pat prie skundo pridėtas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar: 1) Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos toje apimtyje, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, bei Konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (Kelių eismo taisyklės ir kiti) toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenims, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja įstatymui, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui, 14. 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims.

4.1. Teigia, kad byloje esantis 2024 m. rugsėjo 5 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, patvirtinantis, kad 2022 m. lapkričio 29 d. buvo padarytas pažeidimas ir jis užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis yra surašytas vėliau, nei priimtas nutarimas byloje – 2024 m. rugpjūčio 6 d. Tai sudaro pagrindą manyti, kad minimas 2024 m. rugsėjo 5 d. KET pažeidimo duomenų protokolas galimai buvo suklastotas, arba buvo suklastotas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuris surašytas, nesant KET pažeidimo duomenų protokolo, arba į administracinę bylą neteisėtai pateiktas /įdėtas/ vėliau surašytas dokumentas, galimai piktnaudžiaujant tarnyba. Apie tai praneština prokurorui, nebent atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodytų kokius nors pateisinamus tokio elgesio motyvus, ar argumentus, patvirtinančius, kad dokumentai nebuvo klastojami.

4.2. Nurodo, kad ANK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Teigtina, kad pareiškėjui inkriminuotų tęstinių, trunkamųjų pažeidimų: transporto priemonės neregistravimas, neapdraudimas, nepraėjimas techninės apžiūros, neišsiėmimas naujo vairuotojo pažymėjimo, t. y. neveikimo laikas yra tęstinis, trunkamasis nuo pirmo iki paskutinio fiksuoto pažeidimo, todėl, pareiškėjo manymu, šie tęstiniai, trunkamieji pažeidimai turėjo būti traktuojami kaip padaryti vienu metu, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles.

4.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pateisino Institucijos neveikimą, nesurašymą administracinių nusižengimo protokolo, iš karto baigus tyrimą, nesilaikant ANK 608 straipsnyje numatytos taisyklės baigus tyrimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tuo, jog pareiškėjui neva dar 2017 metais buvo žinoma apie tai, kad transporto priemonė nedrausta, neturi galiojančios TA, ir yra išregistruota. 2022 m. lapkričio 29 d. pažeidimas buvo užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis, tai patvirtinta surašant 2024 m. rugsėjo 5 d. KET pažeidimo duomenų protokolą, o administracinio nusižengimo protokolas K. K. buvo surašytas 2024 metų balandžio mėnesį, t. y. praėjus beveik vieneriems metams ir penkiems mėnesiams po tyrimo pabaigimo. Teigia, kad atsakomybė už ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirčių įgyvendinimą kyla Institucijai ir negali būti perkelta pažeidėjui ir priklausyti nuo pažeidėjo elgesio, jo žinojimo ar nežinojimo apie padarytus, daromus pažeidimus. Institucija turėjo užtikrinti administracinių nuobaudų paskirties elementų laikymąsi, protingu terminu išrašydama nusižengimo protokolą. Nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., t. y. buvo daromi beveik metus, tačiau Institucija surašė visus 8 protokolus vienu metu ir tik 2024 m. birželio 3 d., praėjus 1,5 metų nuo pirmo nusižengimo, nors jai buvo laiku pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją, ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo.

4.5. Teigia, kad nesant įstatymo, kuris reglamentuotų faktinių duomenų surinkimą greičio, ar vidutinio greičio matavimo sistemomis, šie duomenys surinkti nelegaliai ir negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį. BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse, kurios taikytinos šioje byloje, įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Greičio matuoklių, kurie nėra įvardinti jokiame teisės akte, naudojimas yra nelegalus, jų sumontavimas keliuose, naudojimas, savavališkai renkant asmens duomenis, nesant jokių teisės aktų, reglamentuojančių tokius veiksmus, laikytinas tarnybinių įgaliojimų viršijimu, piktnaudžiavimu tarnyba, darančia didelę žalą fiziniams asmenims ir valstybei.

4.6. Nurodo, kad negalima paneigti Policijos įstatyme numatytos pareigūnų hipotetinės teisės naudoti technines priemones tvarkant duomenis. Tačiau ši hipotetinė teisė turi būti detalizuota įstatyme ar kitame teisės akte, nurodant kokios gi yra tos techninės priemonės, kas, kur ir kodėl (žalos ir naudos santykis) turi teisę jas įrengti, ir kaip turi būti tvarkomi šių techninių priemonių pagalba gauti asmens duomenys. Cituoja Europos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamento (toliau BDAR) 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 6 straipsnį ir teigia, kad atsižvelgiant į nurodomas BDAR nuostatas, Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas deklaratyvus leidimas tvarkant duomenis naudoti technines priemones, laikytinas aiškiai nepakankamu teisiniu reglamentavimu, kuriuo galėtų būti pateisinamas greičio, vidutinio greičio matavimo prietaisų, sistemų naudojimas, Kelių policijai renkant, tvarkant asmens duomenis atliekamos užduoties, vykdomos viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. LR Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kurio 2 straipsnio 11 dalimi Policijos departamentas prie VRM yra priskiriamas prie kriminalinės žvalgybos institucijų, 2 straipsnio 20-22 dalyse yra apibrėžtas techninių priemonių naudojimas kriminalinės žvalgybos tikslais, teigia, kad sekimas viešose vietose yra leidžiamas kriminalinės žvalgybos tikslais, tačiau informacijos, gaunamos viešo sekimo būdu fiksavimui reikalinga teismo sankcija. Nagrinėjamoje byloje viešomis sekimo sistemomis buvo fiksuojami ne kažkokie duomenys, reikalingi kriminaliniams nusikaltimams ištirti, o administraciniai nusižengimai, todėl duomenų apie asmenų judėjimą tam tikroje vietoje tam tikru metu fiksavimas, asmens duomenų rinkimas, neturint teismo sankcijos yra neteisėtas ir nepateisinamas net ir tuo atveju, jei šiomis sistemomis būtų fiksuojami daromi kriminaliniai nusikaltimai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

5.1. Nurodo, kad skunde neneigiamas pats pažeidimų fiksavimo sistema užfiksuotas faktas. Apeliantas tik abejoja techninių priemonių panaudojimo teisėtumu ir nesutinka, kad jo padarytos veikos kvalifikuotinos, kaip atskiri administraciniai nusižengimai, o ne trunkamoji veika. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Svarbu pažymėti tai, kad skiriant nuobaudą trunkamojo pažeidimo atveju, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis pažeidimas buvo baigtas, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Iš to darytina išvada, jog asmuo už trunkamąjį pažeidimą yra baudžiamas tada, kai šis pažeidimas paaiškėja ir baigiasi (kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas). Priešingos išvados neleidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl trunkamųjų teisės pažeidimų (2AT-46-895/2016, 2AT-45-895/2016, 2AT-47-895/2016, 2AT-6-942/2015), kadangi šiose bylose teismas išaiškino trunkamojo teisės pažeidimo pabaigos momento nustatymo aplinkybes. Nurodo, kad skunde pareiškėjas kalba apie pažeidimus, padarytus skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Tarp pažeidimų dideli laiko tarpai. Juos vienija tik transporto priemonė ir ją vairavęs asmuo. Apeliantas teigia, kad ši transporto priemonė buvo pakaitinė ir ja buvo naudojamasi periodiškai. A. K. painioja sąvokas teigdamas, kad transporto priemonės neįregistravimas nustatyta tvarka, neapdraudimas bei techninės apžiūros neatlikimas yra tęstinės veikos, neatsižvelgdamas į tai, kad jis atsakomybėm patrauktas ne už tai, jog nedraudė transporto priemonės, jos neįregistravo, ar neatliko techninės apžiūros, o už tai, kad periodiškai, kartas nuo karto ją vairavo. O tai šiomis aplinkybėmis, jokiu būdu negali būti traktuojama, kaip tęstinė veika. A. K. atvejų kontekste akivaizdu, kad jo padarytiems administraciniams nusižengimams negali būti taikomas idealiosios sutapties teisinis institutas, kaip tai yra apibrėžiama ANK 38 straipsnio 2 dalyje.

5.2. Atkreipia dėmesį, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2017 m. kovo 29 d., privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas šiam automobiliui nustojo galioti dar 2017 m. spalio 27 d., o A. K. dar (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas į galiojantį turėjo būti pakeistas iki 2017 m. vasario 3 d. Apie esamą padėtį A. K. negalėjo nežinoti jau vien todėl, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnai, dalyvaujant pačiam A. K., surašė pastarajam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už tai, kad, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra ir kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu, t. y. būtent tą patį automobilį, kurį vairuojant buvo padaryti ir vėlesni analogiški KET pažeidimai. Administraciniu nurodymu paskirtą baudą A. K. sumokėjo 2017 m. spalio 12 d., todėl pareiškėjo teiginiai, neva jei apie jo daromus pažeidimus jam būtų pranešta iš karto po to, kai buvo užfiksuotas pirmas jo šiame skunde nurodytas pažeidimas, kitų jis nebedarytų, yra deklaratyvūs, nes dar 2017 metais toks pažeidimas buvo užfiksuotas, nuobauda paskirta ir įvykdyta, bet tai neatgrasė atsakomybėn patraukto asmens, nuo pažeidimų darymo ir analogiškos veikos buvo daromos toliau.

5.3. Nurodo, kad nors A. K. skunde yra pateiktas argumentas, neva vidutinio greičio matuoklių naudojimas, nėra įteisintas įstatymu, nors toks naudojimas yra susijęs su asmens duomenų apsauga, vis tik jokių papildomų asmens duomenų šie prietaisai nerenka ir nekaupia. Jie tik fiksuoja konkretų pažeidimo faktą. Prietaisai yra sertifikuoti, turi galiojančią metrologinę patikrą, kas reiškia, kad jų užfiksuoti rodmenys leistinos paklaidos ribose yra patikimi ir tikslūs. O toliau tik vyksta užfiksuotų duomenų sutikrinimas su žinybiniuose bei valstybės registruose jau esančiais duomenimis.

5.4. Teigia, kad į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, Teismas kreipiasi, jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas, ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Tačiau apelianto prašymas nekonkretus, prašoma kreiptis į Konstitucinį teismą, siekiant išsiaiškinti, ar nepakankamas tam tikrų teisinių santykių reglamentavimas, o ne kuri nors konkreti teisės akto nuostata, kuri galėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, todėl nėra jokio pagrindo Teismui kreiptis į Konstitucinį teismą. Administracinis nusižengimas, už kurio padarymą nubaustas A. K., padarytas viešoje vietoje, todėl duomenys byloje buvo renkami įstatymu nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, nėra draudžiama. Jokie duomenys apie privatų asmens gyvenimą renkami nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

12. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. neginčija savo kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau nesutinka su tuo, kad jo atžvilgiu Institucija priėmė 8 atskirus nutarimus, nevertindama pažeidimų kaip tęstinės veikos, taip pat vertina, kad pažeidimai buvo nustatyti nelegaliai renkant duomenis, taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes vertina, kad techninės priemonės, kurių pagalba buvo nustatyti administraciniai nusižengimai, yra naudojamos neteisėtai.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d. sprendimai, 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. KT119-S110/2021).

15. Šioje byloje A. K. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą kyla iš to, kad, pareiškėjo vertinimu, apie padarytą administracinį nusižengimą duomenys buvo surinkti neteisėtai, t. y. kad pradinė informacija apie tam tikru laiku, tam tikru greičiu, tam tikroje vietoje pravažiavusią transporto priemonę, jos draustumą civilinės atsakomybės draudimu, jos atliktą techninę apžiūrą, jos savininko asmens duomenis – vardą pavardę, asmens kodą, adresą, teisės vairuoti neturėjimą, buvo surinkta panaudojant vidutinio greičio matuoklių ir /ar / kitų stacionarių priemonių fiksuotus duomenis, kadangi šių duomenų saugojimas nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais, o vidutinio greičio matuoklių, stacionarių vaizdo fiksavimo sistemų ir mobilios įrangos, tikslu fiksuoti teisės pažeidimus, o realiai rinkti ir apdoroti asmens duomenis, naudojimas, nėra įteisintas nei įstatymu nei kitais teisės aktais, nors toks naudojimas yra tiesiogiai susijęs su asmens duomenų tvarkymu bei apsauga.

16. Aukštesnysis teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga – tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti. Taip pat pažymėtina, kad tokią įrangą yra neribotai leidžiama naudoti remiantis Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. spalio 24 d. Nr. 4-761 įsakymu patvirtintomis Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėmis, kurių 5 punkte yra nurodyti reikalavimai, kuriuos naudojama įranga turi atitikti.

17. Kaip matyti, A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. padarytas pažeidimas užfiksuotas teisės pažeidimo fiksavimo sistema – „fima_lakd_vgms_1208“, kurios metrologinės patikros liudijimo Nr. 1336958. Kaip pagrįstai atsiliepime nurodo Institucija, minėta sistema duomenų nerenka, o tik fiksuoja teisės pažeidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats apeliantas apeliaciniame skunde cituoja BDAR 6 straipsnį, kuriame nurodyta, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas bei eismo automobilių keliais priežiūra. Vienos iš pagrindinių policijos funkcijų – pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Šių policijos uždavinių įgyvendinimui būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose (Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Be to, tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones (Policijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal Policijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Taigi, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas tinkama ir teisiškai be apribojimų leidžiama naudoti fiksavimo sistema, atitinkančia Metrologijos įstatymo reikalavimus. Dėl to, nustačius, kad teisės pažeidimo fiksavimo sistema, kuria buvo užfiksuotas A. K. padarytas pažeidimas, naudojama teisėtai, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

18. Pažymėtina, kad A. K. pirmosios instancijos teismui taip pat teikė iš esmės analogišką prašymą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkinęs pareiškėjo skundo dėl Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus specialistės 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino ir pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas nekonkretus, abstraktus, prašoma kreiptis į Konstitucinį teismą siekiant išsiaiškinti, ar tam tikrų teisinių santykių nereglamentavimas, o ne kuri nors konkreti teisės akto nuostata, kuri galėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą nėra. Be to, nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Administracinis nusižengimas, už kurį nubaustas A. K., padarytas viešoje vietoje (magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 46,644 kilometre), todėl byloje duomenys buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, nėra draudžiama. Byloje yra surinkti duomenys tik leidžiantys identifikuoti galimai nusižengimą padariusį asmenį, kitokie duomenys apie privatų asmens gyvenimą nebuvo renkami. Aukštesnysis teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir skundžiamos nutarties motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes ir pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino pagrįstai.

19. Apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad byloje esantis 2024 m. rugsėjo 5 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, patvirtinantis, kad 2022 m. lapkričio 29 d. buvo padarytas pažeidimas ir jis užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis yra surašytas vėliau, nei priimtas nutarimas byloje – 2024 m. rugpjūčio 6 d. Tai apeliantui sudaro pagrindą manyti, kad minimas 2024 m. rugsėjo 5 d. KET pažeidimo duomenų protokolas galimai buvo suklastotas, arba buvo suklastotas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuris surašytas, nesant KET pažeidimo duomenų protokolo, arba į administracinę bylą neteisėtai pateiktas /įdėtas/ vėliau surašytas dokumentas, galimai piktnaudžiaujant tarnyba. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks skundo argumentas yra nepagrįstas. 2024 m. rugsėjo 5 d. KET pažeidimo duomenų protokolas Nr(duomenys neskelbtini) buvo atspausdintas po to, kai Institucijoje buvo gautas A. K. skundas apylinkės teismui, todėl darytina pagrįsta išvada, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolas nėra suklastotas, kadangi protokolu buvo įformintas procesinis veiksmas – atspausdinti duomenys iš Administracinių nusižengimo registro apie 2022 m. lapkričio 29 d. 11.48 val. padarytą nusižengimą, ruošiant perduoti administracinio nusižengimo bylą į teismą kartu su A. K. paduotu skundu.

20. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., t. y. buvo daromi beveik metus, tačiau Institucija surašė visus 8 protokolus vienu metu ir tik 2024 m. birželio 3 d., praėjus 1,5 metų nuo pirmo nusižengimo, nors jai buvo laiku pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją, ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo, todėl buvo pažeistos ANK 22 straipsnio nuostatos. Aukštesnysis teismas su tokiu skundo argumentu sutikti neturi pagrindo.

21. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. nusižengimus, už kuriuos jis nubaustas šioje byloje skundžiamu Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu padarė 2022 m. lapkričio 29 d., vadinasi nuobauda už šį nusižengimą turėjo būti paskirta iki 2024 m. lapkričio 28 d. Taip pat pastebėtina, kad Institucija tik 2024 m. gegužės 3 d. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) buvo informuota apie tai, jog transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairuojant 2022 m. lapkričio 29 d. buvo užfiksuotas pažeidimas, vairavo A. K., o ne transporto priemonės savininkas K. K. (b. l. 60-78). Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas 2024 m. birželio 3 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui po to, kai buvo nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 29 d. automobilį vairavo ne K. K., o A. K., o nutarimas, kuriuo A. K. buvo paskirta nuobauda, buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 6 d., praėjus dviem mėnesiams po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, matyti, kad ANK 39 straipsnyje numatytas nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui inkriminuotų tęstinių, trunkamųjų pažeidimų: transporto priemonės neregistravimas, neapdraudimas, nepraėjimas techninės apžiūros, neišsiėmimas naujo vairuotojo pažymėjimo, t. y. neveikimo laikas yra tęstinis, trunkamasis nuo pirmo iki paskutinio fiksuoto pažeidimo, todėl, pareiškėjo manymu, šie tęstiniai, trunkamieji pažeidimai turėjo būti traktuojami kaip padaryti vienu metu, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles. Aukštesnysis teismas ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo.

23. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių pažeidimų bylose Nr. 2AT-46-895/2016, 2AT-45- 895/2016, 2AT-47-895/2016, 2AT-6-942/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-574/2019). Be to, pagal teismų praktiką trunkamuoju (tęstiniu) pažeidimu suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-468/2021).

1) Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui buvo surašyti 8 administracinio nusižengimo protokolai ir jo atžvilgiu buvo priimti 8 Institucijos nutarimai: 1) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. lapkričio 29 d. padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį; 2) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. sausio 15 d. padarytus nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį; 3) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. kovo 19 d. padarytus pažeidimus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį; 4) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. kovo 28 d. padarytus nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį; 5) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. gegužės 12 d. padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį; 6) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. spalio 2 d. padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį; 7) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. lapkričio 3 d. padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį; 8) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. lapkričio 16 d. padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį.

24. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareiškėjas aštuoniais nutarimais nubaustas už skirtingomis datomis (2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d.) ir skirtingose vietose padarytus po kelis administracinius nusižengimus. ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatą galima taikyti tuomet, kai asmuo vienu metu padaro vieną ar kelias veikas, užtraukiančias administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, t. y. esant idealiajai nusižengimų sutapčiai. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra, kadangi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nėra tarpusavyje susiję, padaryti skirtingomis datomis ir laiku, juos sieja tik tas pats vairuotojas ir ta pati transporto priemonė. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2017 m. kovo 29 d., tačiau grafoje „Būsena“ nurodyta, jog ji negalioja (b. l. 84), privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas šiam automobiliui nustojo galioti dar 2017 m. lapkričio 26 d. (b. l. 18), taip pat Institucijos atsiliepime nurodyta, kad A. K. už analogišką pažeidimą vairuojant tą patį automobilį, kurį vairuojant buvo padaryti ir vėlesni analogiški KET pažeidimai, 2017 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnai, dalyvaujant pačiam A. K., surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei paskirtą baudą A. K. sumokėjo 2017 m. spalio 12 d. Taigi, A. K. jau 2017 metais žinojo, kad jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kad jo vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka išregistruotas (neperregistruotas), automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pastebėtina ir tai, kad A. K. jo akcentuojamose administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad jis nedraudė transporto priemonės, jos neįregistravo ar neatliko transporto priemonės techninės apžiūros, o už tai, kad periodiškai, kartas nuo karto vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi visos anksčiau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. K. veiksmai yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, dėl to A. K. skundo reikalavimas skirti vieną administracinę nuobaudą už visus jo skirtingose aštuoniose administracinių nusižengimų bylose padarytus nusižengimus, taip pat netenkinamas.

25. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą Institucijos nutarimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, jog apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos nuobaudos.

26. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialistės 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. K. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta bauda 90 Eur; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta bauda 90 Eur; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – bauda 90 Eur; pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – bauda 40 Eur; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur. Tokio dydžio baudos ir galutinė bauda A. K. paskirtos nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad A. K. per paskutinius 5 metus administracine tvarka iš viso buvo baustas 15 kartų, už tapačius nusižengimus buvo baustas 2017 ir 2021 m., turi eilę galiojančių nuobaudų, kadangi paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (b. l. 19-59), o tai patvirtina, kad apeliantas nuolat daro KET pažeidimus ir išvadų iš baustumų nedaro, sprendžia, jog A. K. nei už jo padarytus atskirus administracinius nusižengimus paskirtos baudos, nei paskirta galutinė subendrinta bauda nėra per griežtos. Galutinės administracinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas A. K. padarytų nusižengimo pavojingumui bei jo asmenybei.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, taip pat kad įrodymai buvo surinkti teisėtais ir leistinais būdais, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai. Todėl, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Sadauskas