- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- AN2-173-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00494-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – Institucija) 2021-02-05 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2021-02-05 nutarimu E. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020-05-07, 10:43 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 101 km/h greičiu. Šiais veiksmais E. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 150 Eur bauda. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu E. R. pateikė skundą apylinkės teismui.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartimi E. R. skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog E. R. viršydamas greitį nuvažiavo į darbą, ten atliko darbines funkcijas ir po to iš naujo sėdo prie automobilio vairo, iš naujo pradėjo vairuoti ir iš naujo viršijo greitį, todėl negalima laikyti, jog tai viena tęstinė veika, kadangi pažeidimų nesieja bendra tyčia, bendras tikslas, antrasis greičio viršijimo epizodas padarytas ne tęsiant pirmąjį, o iš naujo pradėjus vairuoti automobilį važiuojant atgal iš darbo. Nesutikdamas su priimta nutartimi E. R. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Nurodo, kad 2020-05-07 būdamas darbe gavo kelis skubius pavedimus, dėl neatidėliotinų funkcijų neįvykdymo įmonė galėjo patirti didžiulius finansinius nuostolius, todėl siekdamas užtikrinti sklandų funkcijų tęstinumą vežė dokumentus ir nesuprato, jog viršijo leistiną greitį. Pažymi, kad kelyje eismas nebuvo intensyvus, patyrė stresą, todėl skubėjo. Nurodo, kad atvykęs į sandėlį neišlipo iš automobilio, iš automobilio padavė dokumentų segtuvą bei važiavo į (duomenys neskelbtini) paimti dokumentų, kuriuos turėjo nuvežti į ankstesnį biurą, važiuodamas pakliuvo į spūstį, dėl patirto streso, nuolatinių skambučių, skubėjo, nenorėdamas ir nesuprasdamas, kad daro administracinį nusižengimą. Pažymi, kad iki pat 2020-11-24 nežinojo, jog padarė administracinius nusižengimus, labai dėl to gailisi, tačiau veikė stresinėmis sąlygomis, to nenorėdamas.
3.2. Apelianto vertinimu, abu pažeidimus sieja vieningi administracinio nusižengimo požymiai, jis siekė tinkamai ir laiku atlikti pavedimus, turėjo bendrą tikslą ir motyvą, veikė įmonės interesų labui, todėl jo veiksmai turėtų būti laikomi tęstine veika. Nurodo, kad visą laiką buvo automobilyje ir nesuprato, kad padarė administracinius nusižengimus. Pažymi, kad administracinio nusižengimo faktas administracinio nusižengimo registre buvo fiksuotas 2020-05-07, pirmąjį protokolą gavo 2020-11-24, o antrąjį protokolą gavo 2020-12-12, t. y. kitą dieną po to, kai apmokėjo pirmąją baudą, nežinodamas, kad yra užfiksuotas du kartus. Apelianto manymu, administracinę atsakomybę taikę asmenys turėjo jį informuoti, kad yra užfiksuoti du pažeidimai, tokiu būdu jis būtų turėjęs teisę prašyti apjungti bylas ir prašyti vieną iš pradėtų teisenų nutraukti. Apeliantas remiasi teismų praktika bylose, kai du epizodai kvalifikuoti kaip vienas teisės pažeidimas, nustačius, kad jie yra vieningi laiko ir erdvės požiūriu ir yra vientisas teisei priešingas trunkamasis veiksmas. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju surašant du administracinio nusižengimo protokolus ir pripažįstant jį kaltu dėl dviejų veikų yra pažeidžiamas proporcingumo principas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu E. R. nesutinka su savo veiksmų kvalifikavimu, nurodo, kad padarė ne du, o vieną tęstinį administracinį nusižengimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad E. R. du kartus viršijo greitį, todėl šie teisės pažeidimai turi būti kvalifikuojami kaip atskiros veikos, kadangi jų nesieja bendra tyčia ir bendras tikslas, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš apeliacinio skundo matyti, kad, E. R. teigimu, jis greitį viršijo važiuodamas į biurą, tada iš jo grįždamas, tarp šių kelionių jis nebuvo išlipęs iš automobilio, todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, kadangi juos sieja vieningi administracinio nusižengimo požymiai, nurodo, kad jis siekė tinkamai ir laiku atlikti pavedimus, turėjo bendrą tikslą ir motyvą, veikė įmonės interesų labui. Tokios apelianto išvados yra nepagrįstos.
9. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad E. R. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai: 2020-12-12 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė Kristina Stankutė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-101306-2020, ROIK:20115126268, dėl to, kad jis 2020-05-07 10.43 val. vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, važiavo 101 km/val. greičiu ir padarė nusižengimą, numatyta ANK 416 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta 150 Eur bauda. Be to 2020-11-24 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė Elvyra Balsevič surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-90975-2020, ROIK: 20115171587, dėl to, kad jis 2020-05-07 13.26 val. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 103 km/val. greičiu ir padarė nusižengimą, numatyta ANK 416 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta 120 Eur bauda. Vertinant faktines abiejų nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad nors abu pažeidimai yra vienarūšiai – viršytas greitis daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, jie padaryti skirtingose vietose, skirtingu laiku.
11. Siekiant konstatuoti, ar E. R. veika yra tęstinė ar kvalifikuotina kaip du teisės pažeidimai, būtina nustatyti, ar asmuo veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Tokiais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negalėtų būti pripažįstama tęstine ir yra vertinama kaip du pažeidimai.
12. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad atvykęs į biurą darbo funkcijų nevykdė, netgi nebuvo išlipęs iš vairuojamo automobilio, tik perdavė dokumentus ir važiavo atgal, akivaizdu, kad pirmasis pažeidimas viršijant greitį atvykus į darbovietę jau buvo pasibaigęs, t. y. pažeidėjas jau buvo sulėtinęs ar netgi sustabdęs transporto priemonę. Pažymėtina, jog nors ir tą pačią dieną, bet pažeidimus skiria beveik 3 val. tarpas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog antrasis apelianto padarytas nusižengimas buvo pirmojo nusižengimo tąsa, todėl nusižengimai, kaip atskiros veikos, kvalifikuoti teisingai kaip du atskiri administraciniai nusižengimai.
13. E. R. vertinimu, dviejų procesinių sprendimų priėmimas dėl tą pačią dieną, panašiu laiku padarytų teisės pažeidimų yra neproporcinga priemonė, vis dėlto, tai yra neišvengiamos teisinio poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
14. Nustačius, kad asmens veiksmai kvalifikuoti teisingai, laikytina, kad administracinio nusižengimo byla E. R. atžvilgiu išnagrinėta tinkamai, priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.