- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- AN2-42-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01625-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo E. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. V. nubaustas už tai, kad savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teisių interesus, t.y. jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 10 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 47 156,29 Eur taip pat atsirado, kai buvo nutrauktos transporto priemonių lizingo sutartys ir 2008 m. vasario 25 d. Bendrovei pateikus deklaracijas dėl grąžintino į biudžetą PVM. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog bendrovės turtinė padėtis nesikeitė nuo pat 2008 metų ir visiškai nepagrįstai vertino, jog apeliantui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 metais. Šie įrodymai liudija, jog teismas taikė administracinę atsakomybę jau suėjus administracinės atsakomybės taikymo senačiai.
4. Taip pat skundžiamame nutarime pažymima, jog skolininkas OOO „O " yra užsienio juridinis asmuo, todėl skolos išieškojimas iš jos yra apsunkintas. Šiuo pagrindu teismas laikė reikalavimo teisę kaip neturinčią realios vertės. Šis pirmosios instancijos teismo vertinimas ir buvo pagrindas pripažinti apeliantą kaltu. Jis pateikė teismui duomenis apie tai, dėl ko skola nebuvo išieškoma iki bankroto proceso pradžios - įmonę „O " ir bendrovę kontroliuojantys asmenys yra susiję, todėl akcininkai neleido bendrovės vadovui imtis jokių išieškojimo veiksmų. Tai, kad asmenys susiję, liudija apelianto pateikti duomenys apie tai, jog 2008 m. spalio mėn. buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas nuo 200 000 iki 1 200 000 Lt Įstatinis kapitalas buvo padidintas po to, kai bendrovės akcininkė S. K. pardavė jos vardu registruotą žemės sklypą Baltarusijos piliečio A. P. kontroliuojamai bendrovei UAB „P". Savo ruožtu, A. P. buvo ir yra įmonės „O" akcininkas (tai nurodyta šios įmonės įstatuose). OOO „O " yra užsienio juridinis asmuo, tačiau ši įmonė veikia ir nėra jokių duomenų, jog skolos išieškojimas nėra galimas ir šiuo metu vykdomos bankroto bylos metu. Minėta skola yra apskaitoma kaip Bendrovės turtas ir nėra jokių duomenų, jog tai būtų beviltiška skola ar skola, kurios neįmanoma išieškoti. Jis, kaip bendrovės vadovas suvokė, jog Bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės jos balanse esančio turto vertės, todėl negalėjo suvokti ir savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pažeidimo sudėties subjektyviąją pusę, nes nubaudė asmenį nesant jo kaltės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą VMI prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad mokestinė nepriemoka pagal pateiktas deklaracijas atsirado 2008 metų vasario 25 dieną, 2008 metų spalio mėnesį buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas nuo 200 000 Lt iki 1 200 000 Lt. Apeliaciniame skunde E. V. neneigia neatsiskaitęs su VMI, nors žinojo apie mokestinę nepriemoką, suvokė pareigą atsiskaityti. Taigi, Bendrovė turėjo objektyviai realią galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau įsipareigojimų nevykdė, o sudarė naujas sutartis su kitu kreditoriumi investuodami pinigines lėšas, kas nulėmė bendrovės nemokumą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog bendrovė buvo moki ir apeliantui nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. VĮ Registrų centras pateiktoje bendrovės 2008 metų finansinės atskaitomybės balanse yra nurodoma, jog laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas iš viso 2 431 469 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1 284 675 Lt, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 55,4998 % viso bendrovės turimo turto, kas patvirtina bendrovę jau 2008 metais buvus nemokia, nes jos turimi įsipareigojimai viršija pusę viso bendrovės turimo turto. Juo labiau, kad nuo 2008 metų bendrovė nebevykdė veiklos ir iki šiol neatsiskaitė su kreditoriais. Bendrovės nemokumą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartis iškelti bankroto bylą, kurios teisėtumą ir pagrįstumą patikrino Lietuvos apeliacinis teismas, bei tai, jog nuo 2018 m. birželio 10 d. bankroto bylos iškėlimo viso bankroto proceso metu nėra atsiskaityta nė su vienu kreditoriumi. Apeliantas, atstovaujantis Bendrovės interesus, neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui. Vien apelianto teigimas esant Bendrovės debitorinei skolai, kurią galima išieškoti ir padengti skolas kreditoriams, nepatvirtina įmonės mokumo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad buvo visi pagrindai apeliantui, kaip Bendrovės vadovui, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, o šią pareigą jis žinojo ir suvokė, tačiau nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jos jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybe ir vadovaujantis įstatymu.
8. ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3000 Eur.
9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
10. Byloje ištirti įrodymai patvirtina faktą, kad E. V., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir žinodamas apie jos finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrovė nuo 2009 m. kovo 9 d. turėjo 43 541,87 Eur mokestinę nepriemoką VMI, kuri iki 2018 m. liepos 12 d. padidėjo iki 47 156,29 Eur. Įsiteisėjusia teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartyse konstatuota, jog bendrovės turtą sudaro tik jos ilgalaikis turtas (turimų transporto priemonių vertė – 35 521,00 Eur), kuris yra beveik du kartus mažesnis už Bendrovės bendrą įsiskolinimą kreditoriams (68 788,92 eurų), tame tarpe ir VMI. Šių aplinkybių neneigė ir pats E. V., tačiau pateiktame skunde jis nurodo, kad jo vadovaujamai Bendrovei bankroto byla iškelta nepagrįstai, kadangi Bendrovei OOO „O." yra skolinga apie 400 000 USD ir nėra jokių duomenų, jog skolos išieškojimas nėra galimas ir šiuo metu vykdomos bankroto bylos metu.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „A.“ iškėlimo pagrįstumo bei teisėtumo. Tačiau apeliacinės instancijos, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat laiko, kad E. V. turimas 400 000 USD įmonės OOO „O." kreditinis įsipareigojimas nėra realiai įgyvendinamas, kadangi tai susiję ne tik su tuo faktu, jog OOO „.O" yra užsienio juridinis asmuo, bet ir su tuo, kad E. V., būdamas UAB „A.“ direktoriumi ir žindomas apie jo valdomos Bendrovės sunkią finansinę situaciją, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atgauti paskolintus pinigus ir tokiu būdu atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negali laikyti aptarto turimo kreditinio reikalavimo Bendrovės turtu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. V. parodė, jog nuo 2009 m. Bendrovė nevykdė aktyvios veiklos, pats E. V. mąstė apie įmonės likvidavimą (b. l. 113-116), todėl pagrįstai konstatuota, jog UAB „A“ atitiko visas sąlygas bankroto bylos iškėlimui, tačiau E. V. nesiėmė jokių veiksmų pradėti šį procesą, dėl ko buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
12. Nors pateiktame skunde E. V. nurodo, kad nebuvo tyčios padaryti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šią poziciją laiko nepagrįsta ir prieštaraujančia administracinio nusižengimo byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti tiek iš E. V. parodymų, tiek iš UAB „A“ finansinių ataskaitų bei kitų duomenų, įmonė realios veiklos nevykdė jau nuo 2009 m. Bendrovė turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams (68 788,92 eurų), kurie ne tik, kad nebuvo mažinami, bet ir galiausiai tapo beveik dvigubai didesni negu turimas Bendrovės turtas (turimų transporto priemonių vertė – 35 521,00 eurų). E. V. bylą nagrinėjant teisme neneigė, jog žinojo apie įmonės prastą finansinę situaciją, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl įmonės bankroto iškėlimo. Būtent E. V. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „A“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši administracinio nusižengimo sudėtis yra formali t. y. administracinė atsakomybė asmeniui kylą už uždraustų veiksmų atlikimą (šiuo atveju neatlikimą), todėl nėra pagrindo nustatinėti dėl tokio neteisėto neveikimo kilusius padarinius.
13. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su administracinės atsakomybės senaties taikymu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Šiuo atveju E. V. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo IBĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta įmonės bankroto procedūra. Tokiu būdu administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo UAB „A“ bankroto bylos inicijavimo dienos, todėl nebuvo suėjęs senaties terminas, numatytas ANK 39 straipsnyje.
14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.