- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-1102-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01232-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Europsa“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams A. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Europsa“ dėl skolininko prievolių įvykdymo bei dėl leidimo išieškoti iš įkeisto skolininko turto be įkaito turėtojo sutikimo, trečiasis asmuo antstolis I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti ieškovės R. J. teisę į prievolės įvykdymą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Europsa“ pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymą; 2) apie priimtą ieškinį dėl UAB „Europsa“ prievolės įvykdymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio nustatyta tvarka pranešti valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centrui“, kad būtų nutraukta UAB „Europsa“ likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva procedūra; 3) leisti antstoliui I. G. vykdyti išieškojimą iš UAB „Europsa“ priklausančio 6,13 ha ploto žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vykdant išieškojimą išieškotojos R. J. naudai be hipotekos kreditoriaus A. M. sutikimo, leidžiant šį žemės sklypą pardavinėti varžytynėse; 4) išreikalauti iš atsakovo A. M. duomenis (įrodymus), pagrindžiančius, kokia dalis 6 500 Eur paskolos įmonei UAB „Europsa“ jam buvo grąžinta, koks yra UAB „Europsa“ skolos likutis šiai dienai, ar buvo sudaryta ir kada A. M. paskolos sutartis su D. B., kodėl už šią paskolą mokėjo UAB „Europsa“, kokia buvo įmokų už D. B. (720-750 Eur per mėnesį) paskirtis; 5) priteisti ieškovei R. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 75 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės UAB „Europsa“ ir 75 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo A. M.. Taip pat priteisti kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymu ieškovei iš atsakovės UAB „Europsa“ buvo priteista 7 700 Eur skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šiuo metu yra išieškota tik 376,16 Eur pagrindinės skolos, o likusi skola nėra grąžinta, antstolis vykdo išieškojimą. Antstoliui vykdant 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymu priteistos skolos išieškojimą, jam buvo pranešta apie numatomą inicijuoti UAB „Europsa“ likvidavimą. Ieškovė, nesutikdama su numatomu inicijuoti šios bendrovės likvidavimu, pateikė VĮ „Registrų centrui“ prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ši bendrovė turi nekilnojamojo turto, vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamų. Šiuo metu antstolis yra areštavęs įmonės turtą ir lėšas, vyksta išieškojimo procesas, todėl UAB „Europsa“, kol nėra pasibaigęs vykdymo procesas, kol iš įmonės nekilnojamojo turto nėra išieškotos skolos, negali būti likviduojama. Atsižvelgdama į minėtas faktines aplinkybes, ieškovė prašė apie priimtą ieškinį pranešti registro tvarkytojui, kad būtų nutraukta atsakovės UAB „Europsa“ likvidavimo procedūra. Ieškovė taip pat prašė teismo leisti išieškoti iš įkeisto skolininkės UAB „Europsa“ turto (žemės sklypo) be hipotekos kreditoriaus A. M. sutikimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Europsa“ turi nekilnojamąjį turtą – 6,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas atsakovo A. M. naudai. Antstoliui buvo pateiktas prašymas išsiųsti UAB „Europsa“ hipotekos kreditoriui A. M. pasiūlymą prisijungti prie vykdomo išieškojimo iš UAB „Europsa“ hipoteka apsunkinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis informavo ieškovę, kad atsakovės UAB „Europsa“ hipotekos kreditorius A. M. 2023 m. rugsėjo 18 d. pranešė, jog pradėti išieškojimo nesutinka. Ieškovė nurodė, kad hipotekos kreditoriaus atsisakymas duoti sutikimą dėl išieškojimo iš įkeisto turto ir (ar) nesutikimas prisijungti prie išieškojimo pažeidžia ieškovės, kaip UAB „Europsa“ kreditorės, teises, o įkaito turėtojas savo teisėmis piktnaudžiauja, kadangi hipoteka užtikrintos prievolės terminas pasibaigė 2023 m. rugpjūčio 26 d., be to, įkeisto turto vertė ženkliai viršija hipotekos kreditoriaus reikalavimo teisę bei yra kitų hipotekos kreditoriaus piktnaudžiavimą atskleidžiančių aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punke nustatytu pagrindu.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. liepos 12 d. priėmė teismo įsakymą dėl 7 700 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 99 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Europsa“ R. J. naudai. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Teismas vertino, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę ir papildomai pripažinti teismo sprendimu jos teisę į prievolės įvykdymą iš UAB „Europsa“ nėra pagrindo.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 747 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, jog išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto; jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Nagrinėjamu atveju hipotekos turėtojui A. M. buvo pasiūlyta duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto UAB „Europsa“ priklausančio turto, tačiau A. M. su antstolio siūlymu nesutiko. Atsižvelgdamas į tai, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad prašymas leisti antstoliui I. G. vykdyti išieškojimą iš UAB „Europsa“ priklausančio 6,13 ha ploto žemės sklypo susijęs su reikalavimu pripažinti teisę į prievolės įvykdymą, teismas ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė R. J. (apeliantė) atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymu buvo siekiama prisiteisti skolą. Skola atsirado už neapmokėtas paslaugas, tad teismo įsakymu išnagrinėtos bylos dalykas buvo reikalavimas dėl skolos, o pagrindas – aplinkybės, pagrindžiančios neatsiskaitymo faktą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateiktas ieškinys, kuriuo pagal CK 2.70 straipsnio 6 dalies tikslią formuluotę buvo pareikštas reikalavimas „dėl skolininko prievolės įvykdymo“. Pateiktame ieškinyje pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinta, kad tokio reikalavimo tikslas yra sustabdyti VĮ „Registrų centro” iniciatyva pradėtą atsakovės UAB „Europsa“ likvidavimo procedūrą, teismui buvo pateikti su šia procedūra susiję įrodymai. Taigi, tiek iš ieškinyje nurodytų argumentų, tiek ir iš jo priedų akivaizdu, kad reiškiamas reikalavimas nėra tapatus 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymu tenkintam reikalavimui, taip pat skiriasi reikalavimų teisinis pagrindas.
6.2. Ieškovės teisėms apginti, t. y. išieškoti jau priteistą skolą, nepakanka vien tik įsiteisėjusio teismo įsakymo, nes VĮ „Registrų centrui” savo iniciatyva (dėl atsakovės UAB „Europsa“ nepateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų) likvidavus juridinį asmenį, šios skolos nebus įmanoma išieškoti, neliks subjekto, iš kurio ši skola išieškoma.
6.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti reikalavimą dėl skolininkės UAB „Europsa“ prievolės įvykdymo, nenurodė ieškovei, kur ji privalo kreiptis, kad būtų nutrauktas registro tvarkytojo inicijuotas likvidavimas. CPK 137 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta teismo pareiga („privalo“) nurodyti, kur asmuo turi kreiptis ir ką jis privalo atlikti kitaip, kad būtų apginta jo teisė, t. y. nutrauktas skolininko likvidavimas registro tvarkytojo iniciatyva ir tęsiamas priteistos skolos išieškojimas.
6.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti ir antrąjį ieškinio reikalavimą dėl leidimo išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo motyvuodamas tuo, kad jis susijęs su pirmuoju reikalavimu. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antrasis reikalavimas yra taip susijęs su pirmuoju, kad jo neįmanoma priimti ir nagrinėti atskirai. Pirmuoju reikalavimu siekiama nutraukti skolininkės UAB „Europsa“ likvidavimą, o antruoju siekiama nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Šie reikalavimai yra du atskiri reikalavimai, kurie gali būti operatyviai išnagrinėti vienoje byloje, bet jų priėmimas sprendžiamas atskirai. Teismas atsisakė priimti antrąjį reikalavimą be jokio CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo (antrojo reikalavimo ryšys su pirmuoju nėra numatytas CPK 137 straipsnio 2 dalyje kaip pagrindas jį priimti), taip pat nenurodė, kur turėtų kreiptis ieškovė su tokiu reikalavimu (dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto be įkaito turėtojo sutikimo) ar kokias aplinkybes turėtų pašalinti (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai yra tapatūs ieškovės reikalavimams, kurie buvo išspręsti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams 2023 m. liepos 12 d. priėmus teismo įsakymą dėl 7 700 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 99 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Europsa“ R. J. naudai, taip pat ginčija pagrindą, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinio dalį dėl leidimo išieškoti iš įkeisto turto be įkaito turėtojo sutikimo.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata teisinę galią, reiškiančią, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o esant priimtam ieškiniui ir iškeltai civilinei bylai – nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
13. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad ieškovė R. J. 2023 m. liepos 11 d. teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 7 700 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 99 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Europsa“, kurį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai tenkino ir išdavė 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymą (civilinės bylos Nr. eL2-6457-1146/2023). Šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos teisę į prievolės įvykdymą iš atsakovės UAB „Europsa“ pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymą, taip pat leisti antstoliui I. G. vykdyti išieškojimą iš UAB „Europsa“ priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo) be hipotekos kreditoriaus A. M. sutikimo, leidžiant šį turtą pardavinėti varžytynėse.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek šiame ieškinyje, tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris buvo patenkintas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 12 d. įsakymu, iš esmės reiškiamas tapatus reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Europsa“. Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė kitokią reikalavimo formuluotę, t. y. prašė ne priteisti skolą iš UAB „Europsa“, o pripažinti ieškovės teisę į prievolės įvykdymą iš UAB „Europsa“ pagal nurodytą teismo įsakymą, kuriuo paminėtas reikalavimas jau buvo patenkintas, taip pat kad tą patį reikalavimą ieškovė reiškė siekdama kito tikslo (kaip nurodyta ieškinyje, atsakovės UAB „Europsa“ likvidavimo procedūros nutraukimo), nepaneigia akivaizdžių tapatumo požymių – išnagrinėtame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškovės pateiktame ieškinyje iš esmės sutampa tiek proceso šalys (ieškovė R. J. ir atsakovė UAB „Europsa“), tiek dalykas (reikalavimas iš UAB „Europsa“ priteisti paminėtą skolą), tiek pagrindas, kuriuo reikalavimas priteisti skolą yra grindžiamas – atsakovės UAB „Europsa“ netinkamas prievolių vykdymas neatsiskaitant už paslaugas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tenkinus ir 2023 m. liepos 12 d. priėmus teismo įsakymą, kuris yra įsiteisėjęs, dėl 7 700 Eur skolos ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Europsa“, buvo pripažinta ieškovės reikalavimo teisė atsakovei UAB „Europsa“ ir šios teisės pakartotinai pripažinti inicijuojant naują civilinę bylą nėra pagrindo.
17. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, ieškovė taip pat suformulavo ir kitą reikalavimą – leisti antstoliui I. G. vykdyti išieškojimą iš UAB „Europsa“ priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus A. M. sutikimo, leidžiant šį turtą pardavinėti varžytynėse. Atitinkamai ieškinyje atsakovu ieškovė nurodė ir hipotekos kreditorių A. M.. Kaip matyti iš ieškinio turinio, šis ieškovės reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei ieškovės reikalavimas dėl jos teisės į prievolės įvykdymą pripažinimo, t. y. ieškovė, grįsdama reikalavimą leisti antstoliui vykdyti išieškojimą iš UAB „Europsa“ priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus A. M. sutikimo, nurodė, kad A. M. veiksmais nesuteikiant ieškovei leidimo yra pažeidžiamos jos, kaip kreditorės, teisės, taip pat pateikė argumentus, kodėl mano, jog A. M. atsisakymas duoti sutikimą dėl išieškojimo iš įkeisto turto ir (ar) nesutikimas prisijungti prie išieškojimo yra nepagrįstas ir kad įkaito turėtojas piktnaudžiauja teise. Taigi šiuo atveju ieškovės reikalavimas leisti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra tapatus jau aptartam ieškovės reikalavimui dėl jos reikalavimo teisės pripažinimo, šis reikalavimas reiškiamas iš esmės kitam atsakovui, be to, jis reiškiamas nurodant visai kitą pagrindą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
18. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi ir CPK 747 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kuriose nustatyta, jog išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto; jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Pažymėtina, kad šios nuostatos savaime nesuteikia pagrindo atsisakyti priimti ieškinį dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003; 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai ir kad pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017).
19. Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio turinio, ieškovė nurodytu reikalavimu iš esmės siekė pagrįsti kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovas A. M. nepagrįstai (piktnaudžiaudamas) nesutiko leisti išieškoti iš įkeisto turto, taip pat kad nebus pažeisti įkaito turėtojo interesai. Šis reikalavimas suformuluotas kaip savarankiškas reikalavimas ir nėra tapatus ieškovės reikalavimui pripažinti teisę į prievolės įvykdymą, kuris, kaip minėta, buvo patenkintas priėmus 2023 m. liepos 12 d. teismo įsakymą.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl jos reikalavimo leisti antstoliui vykdyti išieškojimą iš UAB „Europsa“ priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus A. M. sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, ieškinio dėl reikalavimo leisti antstoliui vykdyti išieškojimą iš UAB „Europsa“ priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus A. M. sutikimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, panaikinti ir šioje dalyje ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.