Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1368-467/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
2S-1368-467/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04119-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kreditorius
AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1368-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04119-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.7. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties atmesti skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. C. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotojas AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) V. C. 2017-01-23 skundu kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį, vykdantį išieškojimą iš skolininko (įkaito davėjo) V. C. pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrintos 18 302,47 EUR skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo. Skunde pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 130801; priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios buto varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis, paskirti pakartotinę buto ekspertizę, pavedant ją atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/16/01359 dėl įsiskolinimo išieškojimo išieškotojo AB SEB banko naudai, priverstinai parduodant butą (duomenys neskelbtini). Antstolis nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. sausio 5 d. vykdė pirmąsias turto varžytynes, kurių metu turtas buvo parduotas už 18 049 EUR. Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Domus Optima“ ir nustatė turto vertę - 19 700 EUR, tačiau, pareiškėjas mano, kad turto vertės nustatymo procedūra buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, dėl ko turto pardavimas iš varžytynių turi būti pripažintas neteisėtu. Antstolio paskirtas turto vertintojas neturėjo teisės atlikti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą.Antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. sausio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Antstolis patvarkyme nurodė, kad, vykdant Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko V. C. išieškotojo AB SEB banko naudai, priverstinai parduodant bankui įkeistą turtą – butą (duomenys neskelbtini), buvo priimtas patvarkymas dėl įkeisto nekilnojamojo turto ekspertizės paskyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Domus Optima“. Šalys 2016 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S1-16676 buvo informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. 2016 m. gruodžio 6 d. specialiame interneto tinklapyje paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės. Antstolis 2017 m. sausio 5 d. gavo VĮ Registrų centro pranešimą, kad įkeisto turto varžytynės baigėsi, jose paskelbtas laimėtojas.Antstolis patvarkyme sutiko su pareiškėjo skunde nurodytu Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimu, jog antstolio pavedimu atlikta ekspertizė nėra prilyginama turto ar verslo vertinimo ataskaitai, tačiau pabrėžė, kad ekspertizė vykdymo procese skiriama, laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Pažymėjo, kad įstatymas nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus. Antstolis laikė, kad įstatymo nuostatos neįtvirtina antstoliui pareigos ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti pavesti išimtinai teismo ekspertui, todėl skolininko teiginiai, kad vykdomojoje byloje turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas be pagrindo sutapatina ekspertizės skyrimą teismo proceso metu ir jos skyrimą vykdymo proceso metu.Antstolio teigimu, turto vertintojas UAB „Domus Optima“ atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti turto vertintojo profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Antstolis laiko, kad pareiškėjas siekia vilkinti vykdymo procesą, jo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, o skundai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo V. C. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai, atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 str.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, be to tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad turto vertintojo kvalifikacija yra netinkama, kadangi nustatė, jog Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB ,,Domus Optima“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000094), o ekspertizės aktą parengusiam S. J. 2011 m. spalio 6 d. yra išduotas kvalifikacinis nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas Nr. A000612.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo vykdymo proceso šalis informavo apie ekspertizės aktą ir apie teisę pateikti prieštaravimus, tačiau duomenų, kad prieštaravimai dėl turto rinkos vertės nustatymo būtų gauti, vykdomojoje byloje nėra.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (skolininkas, įkaito davėjas) V. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas yra įsitikinęs, kad Turto vertės nustatymo procedūra buvo atlikta netinkamai, kadangi turto vertintojas neatitiko eksperto reikalavimų, dėl ko turto pardavimas iš varžytynių yra pripažintinas neteisėtu. Laiko, kad teismas pareiškėjo skundo argumentus vertino formaliai, nesigilindamas į skundo esmę.Apeliantas pažymi, kad ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo procese reglamentuojama CPK 682 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. Patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga. Laiko, kad ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuoja CPK ir Teismo ekspertizės įstatymo nuostatos, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 str.), o vykdymo proceso šalys turi teisę tik pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Antstolio paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs turto vertintojas UAB „Domus Optima“ atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti turto vertintojų profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad vykdomojoje byloje turto vertinimą turėjo atlikti turto vertintojas – ekspertas, įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, o ne UAB „Domus Optima“, kuris nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą laikyti, kad turto vertės nustatymo procedūra buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, dėl ko turto pardavimas iš varžytynių turi būti pripažintas neteisėtu, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytų pažeidimų neįžvelgęs, pareiškėjo skundo argumentus vertino formaliai, nesigilindamas į skundo esmę. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 str. 1 d.) ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 str.). Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 str. 6 d.). Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 str.), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. Ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso VI dalyje numatytas išimtis (CPK 682 str. 6 d.). Atitinkamai CPK 583 straipsnis nustato, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje netgi nėra numatyta, jog turto vertintojas turi turėti aukščiausią turto vertintojo eksperto kvalifikaciją (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 str. 1 d., 14 str. 2 d. 3 p.). CPK 682 straipsnyje sąvoka „ekspertas“ vartojama plačiąja prasme, tai mokslo, meno ir kitų sričių žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Taigi pareiškėjo argumentas, jog antstolis privalėjo turto vertės nustatymui pasirinkti tik į teismo ekspertų sąrašą įrašytą ekspertą, atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama antstoliui (CPK 681, 682 str.), o vykdymo proceso šalims (skolininkui, išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Nagrinėjamu atveju antstolis 2016-09-12 patvarkymu Nr. S1-13891 nutarė skirti nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Domus Optima“. Nors šis patvarkymas skolininkui (apeliantui) nebuvo įteiktas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas žinojo apie vykdymo procesą ir vykdymo veiksmus (butas buvo antstolio fotografuojamas), šio patvarkymo neskundė. Manydamas, kad antstolis turto vertinimą pavedė atlikti netinkamam ekspertui, apeliantas galėjo pasinaudoti teise pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą, tačiau nušalinimo nepareiškė, kas rodo, jog apeliantas neprieštaravo šiai kandidatūrai.Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010 ir kt.).Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir tvirtina bylos duomenys, 2016 m. lapkričio 9 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo vykdymo proceso šalis informavo apie ekspertizės aktą ir apie teisę pateikti prieštaravimus, tačiau duomenų, kad prieštaravimai dėl turto rinkos vertės nustatymo būtų gauti, vykdomojoje byloje nėra (CPK 178 str.). Pareiškėjas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB ,,Domus Optima“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000094), o ekspertizės aktą parengusiam S. J. 2011 m. spalio 6 d. yra išduotas kvalifikacinis nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas Nr. A000612. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turto vertintojo kvalifikacija konkrečiu atveju buvo tinkama ir abejoti ja nėra pakankamo pagrindo.Apelianto minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013 buvo sprendžiamas klausimas, ar Turto vertinimo priežiūros tarnyba yra kompetentinga vertinti asmenų veiksmus (parengtus dokumentus), atliekant antstolio patvarkymu paskirtas turto vertės nustatymo ekspertizes. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, ar ekspertizės aktas gali būti laikomas turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme. Taigi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar antstolis turto vertinimui privalo ekspertu skirti asmenį, įrašytą teismo ekspertų sąrašą, t. y. apelianto nurodomos ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo ja remtis.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, teigdamas, kad teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių ir prašydamas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, savo argumentų nepagrindžia ir konkrečiai nenurodo, kokios gi svarbios byloje esančios aplinkybės liko neišnagrinėtos. Todėl iš esmės sutiktina su antstolio argumentais, kad skolininkas paduotu skundu ne siekia apginti savo interesus, o vilkinti vykdymo procesą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė