Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas M. Ž. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas tinkamai. Vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentracijos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, byla nagrinėtina iš esmė atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

13. Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra A. Ž. nuo gimimo gyvena su motina L. Z., o atsakovas dėl to nepareiškė jokių pretenzijų. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl nepilnametės A. Ž. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove L. Z., pažymėjo, kad vaikui yra sudaromos maksimaliai geros sąlygos augti ir vystysis. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę jo emocinei, psichologinei būsenai, vaiko interesus ir šalių pozicijas dėl pareikšto reikalavimo darytina išvada, kad vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl nepilnamečio vaiko A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

19. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius.

21. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog šalių dukra yra sveika, normaliai besivystanti mergaitė, kuriai nereikia jokių papildomų išlaidų, išskyrus, kad vaikui gimus, jai buvo atliekami masažai. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

22. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

23. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

24. Ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai po 500 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. (ieškinio padavimo) iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 1 000 Eur suma mėnesiui, kurią sudaro: transportui, kurui - 100 Eur, kasdienei mitybai - 300 Eur, higienos priemonėms, įskaitant sauskelnes - 130 Eur, vaistams ir vitaminams - 20 Eur, rūbams - 80 Eur, batams -30 Eur, patalynei (vystyklai, marliukai) - 20 Eur, žaislams, kramtukams - 30 Eur, mokesčiams už būstą - 225 Eur, skalbimo priemonėms - 20 Eur, buteliukai, žindukai - 20 Eur, lavinamieji žaidimų kilimėliai - 25 Eur. Be to, buvo reikalinga supirkti būtiniausius daiktus vaikui gimus: kūdikio kraitelis - 400 Eur, vežimėlis - 450 Eur, lovytė - 100 Eur, kėdutė automobiliui - 250 Eur, gultas pervystymui - 30 Eur. vaiko stalas - 60 Eur, vonelė su priedais - 40 Eur, komoda vaiko drabužiams ir daiktams -100 Eur.

27. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra ženkliai geresne nei ieškovės. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas turi darbą užsienio valstybėje – Vokietijoje, kurioje pragyvenimo lygis ir galimybės gauti didesnes pajamas yra didesnis nei Lietuvos Respublikoje.

28. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

29. Šiuo atveju, nustatyta, jog nuo vaiko gimimo iki šiol ieškovė viena augina ir rūpinasi mažamete šalių dukra, kurią jai pilnai padeda finansiškai išlaikyti ieškovės tėvai ir jai tenka visa nepilnametės dukters A. rūpinimosi našta. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas neprisidėjo lėšomis vaikui gimus ir neteikė išlaikymo, todėl pasiruošimas vaiko gimimui ir su tuo susijusios išlaidos teko vienai ieškovei (CPK 178 straipsnis).

30. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas nepilnametei dukrai išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan.

31. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėtina, jog atsakovas yra 24 metų darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

32. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą. Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Ieškovė turi nekilnojamąją patalpą – garažą. Ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo turto, ieškovė nėra registruota Užimtumo tarnyboje.

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl jauno amžiaus ir dėl trūkstamo darbo stažo, ieškovė neturi galimybės gauti jokių išmokų iš valstybės, nei motinytės nei kitų vaiko priežiūros išmokų. Dėl mažo vaiko amžiaus ieškovė šiuo metu neturi galimybės nei registruotis Užimtumo tarnyboje ar siekti kitais būdais susirasti darbą, nes turi viena rūpintis mažamete dukra. Ieškovė gauna vienintelę išmoką vaikui, kuri mokama pagal išmokų vaikams įstatymą – 85,50 Eur.

34. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė, turi kvalifikuotą profesinį išsilavinimą, dirba Vokietijoje. Atsakovas uždirba iki 3 000 Eur per mėnesį. Kitų išlaikytinių šalys neturi (priešingų įrodymų byloje nėra) (CPK 178 straipsnis).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gali ir privalo dirbti, kad išlaikytų savo vaiką ir teismas priimdamas sprendimą vertina ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

36. Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

37. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą išmoką, kurią sudaro 85,50 Eur ir kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, o atsakovas šiuo metu visiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nurodyta išmoka turi būti skiriama tenkinti išimtinai vaiko poreikiams.

38. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams ir kt.).

39. Pažymėtina, jog šiuo metu ieškovė viena rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo jam neteikia. Nagrinėjamu atveju, ieškovei be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikui, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, buitimi, gydymu ir kitu vaiko aptarnavimu, kuriam panaudojami jos laiko ir sveikatos resursai, todėl jai tenka didesnė vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo našta, kuri nėra kompensuojama atsakovo būsimu teiktinu išlaikymu.

40. Vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės paaiškinimus teisme, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei šiuo metu ieškovei tenkančią visapusišką ir nuolatinę dukters priežiūrą, taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, teismas daro išvadą, jog šiuo metu atsakovas turi galimybę ir gali teikti mažametei dukrai išlaikymą po 500 Eur per mėnesį.

41. Ieškovės nurodoma 1 000 Eur išlaikymo suma į mėnesį kartu su 85,50 Eur išmoka vaikui pripažintina protinga ir pakankama būtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.

42. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai iš atsakovo priteistina po 500 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. (ieškinio pateikimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

43. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

44. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

45. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

46. Ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti ir 4 340 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio mėn. 1 d. ieškinio padavimo dienos. Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo (CPK 178 straipsnis).

47. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

48. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas buvo jai žodžiu nurodęs, kad galės mokės išlaikymą dukrai po 500 Eur kas mėnesį, tačiau paskutinis mokėjimas M. Ž. buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 17 d., jo dydis – 50 Eur, todėl prašo už nurodytą periodą priteisti išlaikymo įsiskolinimą - 4 340 Eur. Taigi neviršijant 36 mėnesių (trejų metų), tokiu būdu teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. 4 340 Eur (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

51. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal 2023 m. birželio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-05959. Teikiant antrinę teisinę pagalbą L. Z. patirtos 221,34 Eur išlaidos (pagal 2023 m. lapkričio 20 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. APD-2023-15940).

52. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur). CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkino ir priteisė 500 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį. Taigi ieškinio suma dėl šio reikalavimo yra 6 000 Eur (500 Eur x 12 mėn. = 6000 Eur). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 135 Eur (6 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.= 135 Eur). Be to patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 4 340 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 98 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1, 7 punktai). Taip pat patenkintas 1 neturtinis reikalavimas, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą apmokamas 110 Eur žyminiu mokesčiu. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 343 Eur žyminis mokestis (135+98+110 = 343 Eur.).

53. Byloje susidarė 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų pagrindu iš šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 100 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Ž., po 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. Ž. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Ž., 4 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d.

Priteisti iš atsakovo M. Ž. 343 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5661.

Priteisti iš atsakovo M. Ž. valstybės naudai 221,34 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo M. Ž. valstybei 19,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.