Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Giedrei Jarušaitienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui, Artūrui Bartusevičiui, nukentėjusiesiems D. K., K. M., I. Š., V. Š., J. Š., A. Š., K. Š., L. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Gvidui Byčiui, kaltinamojo gynėjams advokatams Aleksandrui Uščiauskui ir Žilvinui Mišeikiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2011 m. gegužės mėn. 11 d., apie 00 val. 19 min., Jurbarko raj., Girdžių sen., kelio Stragutė-Eržvilkas-Bebirva 35 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 1,39 %(promilės) etilo alkoholio, vairuodamas automobilį Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį L. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, t.y. pasirinkdamas važiavimo greitį privalėjo važiuoti neviršydamas tame kelio ruože didžiausio leistino 90 km/h greičio, atsižvelgdamas į savo paties vairavimo įgūdžius ir važiavimo sąlygas privalėjo važiuoti tokiu greičiu ir tokia trajektorija, kad kiekvienu momentu suvaldytų transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nelygiame kelyje nesuvaldė automobilio, todėl automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu: nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato ir dešinio momenkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po minkštaisiais smegenų dangalais, į skilvelius, kamieno sumušimo, įvyko E. P. mirtis; nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato kaulų lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimų, įvyko R. Š. mirtis, t.y. žuvo du žmonės, o kitiems, K. M. ir D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes K. M. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešiniame smilkinyje, žąste su poodinėmis kraujosruvomis, plaštakoje, alkūnės sąnaryje, dešinės rankos 2-3-4 pirštuose, kairio riešo sąnaryje gilus, kairės rankos 3-4 pirštuose, dešinės alkūnės sąnaryje, juosmenyje, nugaroje, kairiame klube su poodinėmis kraujosruvomis, dešinėje blauzdoje, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ir sumušimas kairėje šlaunyje, muštinė žaizda viršugalvyje, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.; D. K. padaryta odos nubrozdinimai veide, pilve, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda žande, galvos sumušimas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Kaltinamasis R. A. teismo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad jis A., B., Š. stovėjo aikštelėje prie parduotuvės,kai atvažiavo R. A.. Atėjo E. P.. Visi gėrė alkoholį. Paskui su R. A. išvažiavo į degalinę ir degalinėje taip pat gėrė. Vėliau jis, R. Š., E. P., K. M. ir R. A. sulipo į automobilį ir išvažiavo į Raseinius, pas paneles. Kaltinamasis taip pat. Negėrė alkoholinių gėrimų A. ir B.. Jie buvo iki 12 val. nakties, iki tol kol jie išvyko į degalinę. Degalinės aikštelėje buvo Mersedes Benz R. A. automobilis ir K. M. automobilis. Į degalinę automobilį atvairavo R. A.. Važiuojant į Raseinius, į automobilį susėdo taip: K. M. atsisėdo šalia vairuotojo, priekyje už vairo R. A., jis gale viduryje, o E. ir R. gale šonuose. Gale kiek pamena jie saugos diržais nesinaudojo. Iki eismo įvykio automobilį vairavo R. A., tą gerai prisimena. Prisimena, kad buvo labai didelis greitis. Elgesio automobilyje nepamena. Po eismo įvykio prabudo Kaune, ligoninėje. Ligoninėje bendravo su R. A.. Jis prašė sakyti jog automobilį vairavo R. Š., už tai siūlė 3000 Lt. Iš pat pradžių sutiko, bet kai jį apklausė, pasakė visą teisybę. Pinigų nepaėmė. Po to su R. A. nebendravo. R. A. savo automobilį vairavo tik jis pats. Žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Civilinio ieškinio nereiškia (t.3, b.l.183, 185).

Nukentėjusysis K. M. parodė, kad tą vakarą jam paskambino E. P. ir paklausė ar galėtų parvežti jo mamą iš Paupio. Jis sutiko. Nuvažiavo į miestelį. Čia buvo B., jo draugė, A., Š., P., K. Jis su E. P. važiavo į Paupį. Parvežė E. P. mamą. Grįžęs rado B., B. draugę, A., K. ir Š. B. su savo drauge greitai išvažiavo ir jie pasiliko penkiese. Nutarė nuvažiuoti į degalinę. Jis su P. važiavo jo automobiliu, o K. Š. ir A. važiavo su “Merseds Benz”. A., K., Š., P. vartojo alkoholį, o jis gėrė šaltą arbatą. Po to nusprendė važiuoti į R. A. paklausė ar jis galės pavairuoti, sutiko. Tačiau sėdant į automobilį A. pats sėdo už vairo. Iš degalinės išvažiavo lėtai, o išvažiavus iš žiedinės sankryžos prasidėjo greitis. Važiuojant posūkyje prie bažnyčios vos neatsitrenkė į metalinius kelio atitvarus. Tada jis užsisegė saugos diržą. Važiavo labai greitai. Vienoje kelio tiesiojoje pažiūrėjo į spidometrą, greitis buvo 210 km/h. Po to įvyko eismo įvykis. Automobilį vairavo R. A.. Jis sėdėjo keleivio vietoje. P. sėdėjo kairėje pusėje gale, K. – per vidurį, Š. sėdėjo už jo, dešinėje pusėje. Apie saugos diržus jų atžvilgiu nieko pasakyti negali. Po eismo įvykio sąmonės nebuvo praradęs. Automobilyje buvo labai daug dulkių, visur oro pagalvės. Išgirdo R. A. balsą, jis klausė “ar visi gyvi”. Jis pasakė, kad gyvas. Tada pasižiūrėjo, kad automobilio gale nieko nėra. Išlindo per priekinių durelių langą. Iš pat pradžių nesusivokė kaip kas, nes jie buvo peršokę į kitą kelio pusę. Bėgo į vieną pusę, į kitą pusę. Kitoje kelio pusėje rado gulinčius K. ir E. P., jie buvo be sąmonės. Toliau A. surado R. Š.. Jis paskambino 112. Po įvykio R. A. prašė, kad jis apsiimtų eismo įvykį, kol neatvažiavo greitoji. Atvykę medikai apžiūrėjo K., po to P. ir pasakė, kad P. yra miręs. A. jam visą laiką sekiojo iš paskos ir prašė, kad apsiimti eismo įvykį. A. gaisrininkui pasakė, kad jis vairavo, kad išbėgo šernas ir jie nuvažiavo į griovį. Juos pasodino į greitąją ir išvežė į Jurbarko ligoninę. Jie davė kraują. A. dar prašė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, tikino, kad nieko nebus, automobilis draustas. Siūlė pinigų. Iš pradžių 50 tūkstančių, po to 100 tūkstančių litų ir 200 tūkstančių litų. Jis sutiko ir jie pasirašė raštelį. Raštelį atidavė tyrėjai. Jame buvo parašyta, kad aš R. A. pažadu neapgauti K. ir buvo parašyta, kad jis vairavo ir parašas. Ryte į ligoninę atvažiavo R. A. ir šiam pasakė, kad bet kokiu atveju jam gresia kalėjimas ir, kad jis sau kaltės neprisiims. T. A. pasiūlė sakyti, kad automobilį vairavo Š. Jis iš pradžių tyrėjai davė melagingus parodymus. Paskui nusprendė papasakoti tiesą. Eismo įvykio metu automobilį vairavo R. A.. Žuvo du žmonės ir šie parodymai yra teisingi. Praėjus metams R. A. dar skambino, tačiau jie susitikę nebuvo. Daugiau jokios įtakos niekas nedarė. Kad vairavo Š. jis pasakojo tik tyrėjai ir tik vieną kartą. Reiškia 30000 litų neturtinę žalą. Patyrė galvos traumą, skauda galvą, susilpnėjo regėjimas (t. 3, b.l. 184, 185).

Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad tą vakarą sūnus ją parvežė iš Paupio ir jie išvažiavo. Ji su draugu važiavo į degalinę ir paskutinį kartą matė savo sūnų sėdintį prie stalelio. Ryte paskambino ir pasakė, kad sūnus E. P. žuvęs. Ji su sūnumi gyveno kartu. Dėl įvykio labai pergyvena. Palaiko civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos (t. 3, b.l. 184-185).

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad žalos kaltinamasis neatlygino, tik jo mama pareiškė užuojautą. Sūnaus netektis baisi. Vaistus naudoja ir šiuo metu. Turtinę žalą sudaro paminklas ir laidotuvių išlaidos (t. 3, b.l. 185).

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad tą dieną sūnus padėjo rinkti bulves. Per langą girdėjo, kaip sūnus sakė, kad automobilis lekia kaip lėktuvas. Jis išėjo ir daugiau jo nematė. Sūnus gyveno kartu su jais. Palaiko civilinį ieškinį (t.3, b.l. 185).

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad tą naktį išgirdo šaukiant tėtį, kad žuvo R. Apie įvykį pranešė brolio grupiokas. Apie eismo įvykį jis nieko nežino. Su broliu bendravo glaudžiai. Tarp jų 3 metų skirtumas. Visur kartu važiuodavo (t. 3, b.l. 185).

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad tą dieną ji su vyru dirbo sklype. Buvo atėjęs brolis R. A., buvo jo gimtadienis. Jai priklauso automobilis, tačiau juo naudojasi trise. Kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo nežinojo. Kai jis išvažiavo buvo blaivus. Finansinius reikalus sprendžia šeimoje, ieškinio nereiškia (t. 3, b.l. 185).

Liudytojas V. B. parodė, kad tą dieną jis buvo kartu su K., A. ir Š.. Po to atvyko A. Su Š. nuvažiavo iki jo namų, nes turėjo paskambinti dėl darbo užsienyje. Paskui atvažiavo M., M.. Kai P. su M. atvyko jis išvažiavo namo. Iki įvykio matė, kad automobilį vairavo R. A.. Sekančią dieną degalinėje visi kalbėjo, kad automobilį vairavo R. A. (t. 3, b.l. 185).

Liudytojas D. M., dirbantis ugniagesiu-gelbėtoju, parodė, kad tą dieną jis dirbo savo darbą. Matė nukentėjusiuosius ir likusius sveikus asmenis. Jis vaikinų klausė kur yra automobilio akumuliatorius. Vairuotojo durelės buvo praviros, o kitos užspaustos. Automobilio langai išdužę. Galinės durelės tikrai buvo uždarytos ir jų atidaryti nebandė (t. 3, b.l. 186).

Liudytojas R. J., dirbantis ugniagesiu-gelbtoju, parodė, kad atvykę į vietą pamatė, jog automobilis “Mersede Benz” buvo vienoje kelio pusėje, o žuvusiųjų kūnai kitoje. Likusius gyvuosius perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Jis neklausė kas vairavo automobilį (t. 3, b.l. 186).

Liudytojas L. C. parodė, kad tą naktį jis dirbo degalinėje operatoriumi. Degalinėje yra įrengtas baras, jaunimas užsuka išgerti. Tą vakarą buvo jaunų vaikinų, jie išgėrė ir išvažiavo. Užtruko gal 30 min., prie stalo išgėrė butelį. Jam atrodė, kad Š. tą vakarą alkoholio nevartojo. Kokia tvarka jie susėdo į automobilį nematė. Po įvykio su kaltinamuoju nekalbėjo (t. 3, b.l. 186).

Liudytojas V. Z., dirbantis Jurbarko PGT pamainos viršininku parodė, kad atvykus į įvykio vietą automobilis buvo melioracijos griovyje. Pastebėjo du kūnus be gyvybės ženklų. Buvo nukirpti akumuliatoriaus laidai, kad nekiltų gaisras. Automobilis buvo tuščias. Keli jaunuoliai buvo prie medikų automobilio. Automobilio langai buvo išdužę, vairuotojo pusės durelės praviros (t. 4, b.l. 65).

Liudytoja R. Š., greitosios med. pagalbos darbuotoja, parodė, kad įvykis buvo senai ir viską prisiminti sunku. Ji buvo apklausta ir jos parodymais galima remtis. Tai viena iš baisesnių avarijų. Vienas vaikinas labai daug kalbėjo, o kitas buvo šoko būsenoje. Kurie tai žmonės buvo nurodyti negali (t. 3, b.l. 66).

Liudytojas N. M. parodė, kad pirmiausia jam skambino P., o paskui A.. Jie skambino ir siūlė susitikti. Jis pasakė, kad yra pas savo merginą R. A. nurodė susitikimo vietą, tačiau jų nesulaukė. Važiuojant namo matė eismo įvykį ir kaip užklojo kūną, tačiau nesustojo. Jam buvo šokas. Buvo visokių kalbų ir gandų. Vėliau paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. Su juo bendrauja nedaug. Nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti automobilio (t.4, b.l. 66).

Liudytojas R. S., dirbantis Jurbarko PK, parodė, kad tą dieną nuvyko į eismo įvykį. Du jaunuoliai buvo mirę, kitus išvežė greitosios pagalbos automobilis. Pakalbinus vieną pasakė, kad automobilis priklauso jo sesei, o paklausus kas vairavo jis nurodė į draugą. Nurodytas draugas nieko nekalbėjo tik linktelėjo galvą. Gal tokį galvos linktelėjimą suprato kaip prisipažinimą, todėl ir nurodė dokumentuose, kad vairavo jis. Tyrėjas M. taip pat buvo įvykyje ar jis dalyvavo pokalbyje neprisimena (t. 4, b.l. 66).

Liudytoja E. P.-K. parodė, kad M. yra jos kaimynas. Jie visi yra kilę iš Eržvilko ir su visais bendrauja. Bendrauja su M. seserimi I. Jos kalbėjo apie advokatą. Ji sakė, kad jos broliui reikia advokato. Apie įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali.

Liudytoja G. A. parodė, kad jie buvo susitikę aikštelėje, išgėrė alaus ir išsiskirstė. A. buvo atvažiavęs savo automobiliu, o K. savo. Apie eismo įvykį sužinojo sekančią dieną. Yra mačiusi, kad kaltinamasis vairuoja automobilį išgėręs. Jo automobilį vairuodavo ir jo brolis.

Ekspertas Algirdas Jokšas parodė, kad kategoriškų duomenų kas vairavo automobilį nėra. M. buvo apžiūrėtas, 2011 m. atliktas tyrimas. M. galėjo sėdėti tiek keleivio, tiek vairuotojo pusėje. Kaltinamasis galėjo sėdėti ir keleivio pusėje. Kompleksinė ekspertizė atlikta remiantis visų nukentėjusiųjų duomenimis, automobilio sugadinimais. Nebuvo galima vienareikšmiškai nustatyti kas vairavo automobilį. Saugos diržų sužalojimų pas M. nerasta. M. patirti klubo sužalojimai nėra būdingi sužalojimams kuriuos padaro saugos diržas. Diržo padaromi sužalojimai yra būdingi pečių ir kaklo sričiai. Raktikaulio ir šonkaulių lūžimai būdingi saugos diržo sužalojimams. Galima remtis tik vairuotojo ir keleivio padėtimi. Nėra aišku rankos buvo iškeltos ar nuleistos. Tipinio sužalojimo kurį gali palikti vairas, nei pas vieną iš vaikinų nebuvo rasta.

Ekspertas I. G. parodė, kad nebuvo galima nustatyti kas vairavo automobilį, nes nenustatyti individualizuojantys požymiai. Atsižvelgiant į automobilio slydimo pradžią ir kitus veiksnius buvo nustatytas automobilio greitis. Buvo galima sakyti bet ką, kad išbėgo į kelią šernas ar kt. Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota šerno pėdsakų. Vienas vaikinas nurodė, kad vairavo M., kitas nurodė, kad vairavo kaltinamasis. Viskas buvo sprendžiama pagal gautą bylos medžiagą. Likusius motyvus nusakė gydytojas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko kelio Stragutė-Eržvilkas-Bebirva 35 – tame kilometre, Eržvilko sen., Jurbarko r., automobilis „Mersedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas visiškai (b.l. 9-11, t. I).

Iš biologinės terpės siuntimo matyti, kad 2011-05-11, 1 val. 35 min. iš R. A., gim (duomenys neskelbtini), paimti 9 ml kraujo (b.l. 36, t. I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3258/11(01) matosi, kad R. A. kraujyje rasta 1,39 % (promilės) etilo alkoholio (b.l. 41, t. I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3259/11(01) matosi, kad D. K. kraujyje rasta 1,63% (promilės) etilo alkoholio (b.l. 42, t. I).

Iš biologinės terpės siuntimo matyti, kad 2011-05-11, 1 val. 30 min., iš K. M., gim. (duomenys neskelbtini), paimti 9 ml kraujo (b.l. 38, t. I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3257/11(01) matosi, kad K. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 43, t. I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. M 81/11(10) matosi, kad E. P. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato ir dešinio momenkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, kamieno sumušimo.

E. P. lavono kraujyje rasta 0,85 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 0,83 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį.

E. P. lavone rasti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktoje, kraujosruva dešinio smilkinio-momens minkštuose audiniuose, dešinio momenkaulio-kaukolės pamato kaulų vidurinėje duobėje lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių smilkininėse srityse, apie smegenėles, į skilvelius, kamieno sumušimas; odos nubrozdijimai kairiame peties sąnaryje, alkūnės sąnaryje su poodine kraujosruva, juosmenyje, kryžmenyje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelio sąnaryje. Dešinio momenkaulio-kaukolės pamato kaulų vidurinėse duobėse lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių smilkininėse skiltyse, apie smegenėles, į skilvelius, kamieno sumušimas sukėlė mirtį. Mirtis įvyko labai greitai po sužalojimų padarymo.

Sužalojimas galvoje (paveikus dešinio smilkinio-momens sritį) padarytas didele jėga. Sužalojimų, kurie nurodytų į saugos diržų poveikį nerasta.

Sužalojimų visuma nurodo į tai, kad E. P. negalėjo būti vairuotojo pozicijoje (b.l. 46-50, t.I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. M 80/11(10) matosi, kad R. Š. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato kaulų lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimų.

R. Š. lavono kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 2,37 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

R. Š. lavone rasti šie sužalojimai: odos nubrozdijimai kaktoje, nosyje, skruostuose, smakre, kairėje ausyje, smilkiniuose, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke-antakyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose-antakyje, kairiame antakyje, kraujosruvos kaktos, viršugalvio, smilkinių pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apie kairio pusrutulio kaktinę, smilkinę, momeninę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės skilties sumušimai; odos nubrozdijimai sprande, kairiame peties sąnaryje, alkūnių sąnariuose, dilbiuose, dešinės rankos nykštyje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, kelių sąnariuose, blauzdose. Kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie abu pusrutulius, po minštasiais galvos smegenų dangalais apie kairio pusrutulio kaktinę, smilkininę, momeninę skiltis, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės skilties sumušimai sukėlė mirtį.

Sužalojimų padarymo metu jis galėjo būti įvairiose padėtyse (sėdėti, būti judesyje, gulėti). Jėgos į galvą veikė beveik iš visų pusių; į rankas – iš užpakalio; į kojas – iš priekio. Kelių sąnarių, kairės blauzdos- čiurnos sąnario sutepimai turiniu, primenančiu žolę, nurodo, kad kontaktas buvo su kokiu tai pagrindu (pieva ar pan.). Kūne sužalojimų, kurie būtų nurodę į saugos diržų poveikį, nenustatyta.

Sužalojimai galvoje padaryti gana didele jėga; kitose kūno vietose – palyginti nedidele jėga.

Sužalojimų krūtinėje, pilve, plaštakose nebuvimas rodo į tai, kad R. Š. negalėjo būti vairuotojo pozicijoje (b.l. 53-57, t. I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. G 254/11(10) matosi, kad D. K. nustatyta odos nubrozdinimai veide, pilve, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda žande, galvos sumušimas. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Remiantis medicinos dokumentuose nurodomu sužalojimų išsidėstymu, jų pobūdžiu, kategoriškai nustatyti nukentėjusiojo poziciją automobilyje sužalojimų padarymo metu nėra galimybės. Didesnė tikimybė, kad jis negalėjo būti vairuotojo pozicijoje (b.l. 59-60, t. I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. G. 189/11(10) matosi, kad K. M. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešiniame smilkinyje, žąste su poodinėmis kraujosruvomis, plaštakoje, alkūnės sąnaryje, dešinės rankos 2-3-4 pirštuose, kairio riešo sąnaryje gilus, kairės rankos 3-4 pirštuose, dešinės alkūnės sąnaryje, juosmenyje, nugaroje, kairiame klube su poodinėmis kraujosruvomis, dešinėje blauzdoje, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ir sumušimas kairėje šlaunyje, muštinė žaizda viršugalvyje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys, aplinkos daiktai, pagrindas ir pan.

Sužalojimo metu nukentėjusysis galėjo sėdėti tiek keleivio, tiek vairuotojo vietoje (b.l. 80-81, t. I).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados G. 238/11(10) matosi, kad R. A. nustatyta dešinės veido pusės sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai nugaroje, juosmenyje, kairės alkūnės sąnario muštinė žaizda. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys, aplinkos daiktai, pagrindas ir pan.

Didesnė tikimybė, kad sužalojimų padarymo metu jis galėjo sėdėti keleivio pozicijoje (b.l. 85-86, t. I).

Iš 2011-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1791(11) matosi, kad prieš pat šoninio slydimo pėdsakų susidarymą automobilis „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ne mažesniu kaip 116 km/h greičiu.

Buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio „Mersedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas tinkamai valdydamas vairuojamą transporto priemonę ir važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nenuvažiuodamas nuo kelio važiuojamosios dalies, turėjo techninę galimybę išvengti buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mersedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas privalėjo važiuoti neviršydamas tame kelio ruože didžiausio leistino 90 km/h greičio, atsižvelgdamas į savo paties vairavimo įgūdžius ir važiavimo sąlygas (vietovės reljefą ir kt.), privalėjo važiuoti tokiu greičiu ir tokia trajektorija, kad kiekvienu momentu suvaldytų vairuojamą transporto priemonę (b.l. 93-97, t. I).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1792(11) matosi, kad eismo įvykio metu automobilį „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo vairuoti tiek R. A., tiek K. M..

Vienareikšmiškai nustatyti, kuris iš automobiliu važiavusių asmenų – R. A. ar K. M., eismo įvykio metu vairavo automobilį „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalima (b.l. 98-102, t. I).

Iš 2012-03-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados N. 140-(3538)-IS1-2142 matosi, kad ant tirti pateiktų tampono su nuoplova ir oro pagalvės iškarpos, paimtų 2011-05-11 automobilio „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. A. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000009% (b.l. 115-16, t. I).

Iš daikto – R. A. telefonų skambučio išklotinės, apžiūros protokolo matosi, kad 2011-05-11 - 13 dienomis R. A. K. M. skambino 34 kartus, išsiuntė 3 SMS (b.l. 121-127, t. I)

Iš daikto - K. M. pateikto, jo teigimu R. A. rašyto raštelio apžiūros protokolo matosi, kad raštelyje parašyta :“ Aš R. A. Pažadu neapgauti K. dėl avarijos (parašas) aš vairavau“ (b.l. 128-130, t. I).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. baudžiamąją atsakomybę numato vairuotojui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to žuvo žmogus.

Kaltinamasis R. A. kaltinamas tuo, kad būdamas neblaivus vairavo jo seserei L. B. priklausantį automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio ir taip viršijo leistiną tame kelio ruože 90 km/h greitį, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi. To pasekmė buvo dviejų žmonių E. P. ir R. Š. žūtis bei dviejų žmonių K. M. ir D. K. nežymus sveikatos sutrikdymas.

R. A. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė. Parodymų nedavė ir ikiteisminio tyrimo metu bei nuosekliai laikėsi savo pozicijos. Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad dėl patirtos galvos traumos ir prastos sveikatos atsisako duoti parodymus (t. 2, b.l. 77-78). 2012-06-05 pateikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. R. A. savo pozicijos neišreiškė ir nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena (t. 2, b.l. 79-81).

Motyvuojamoji dalis

Nors R. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodymų nedavė, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga.

Nustatyta, kad 2011-05-10 vakare, degalinėje, D. K., R. Š., R. A. ir E. P. išgėrė degtinės. Su jais kartu buvo ir K. M., tačiau šis vaikinas alkoholio nevartojo. Vėliau visi penki vaikinai sugalvojo važiuoti į Raseinius pas kitą draugą N. M., kuris tuo metu buvo pas savo merginą. Iš liudytojo D. K. apklausos protokolo matyti, kad į automobilį jie susėdo tokia tvarka: R. A. sėdo už vairo, K. M. atsisėdo priekyje keleivio pusėje, R. Š. sėdėjo gale už K. M., E. P. sėdėjo už vairuotojo R. A., o D. K. sėdėjo gale per vidurį (t.2, b.l. 14-15). Tokią pačią vaikinų susėdimo į automobilį tvarką D. K. nurodė duodamas parodymus ir teisiamojo posėdžio metu. Iš nukentėjusiojo K. M. 2011-05-11 apklausos protokolo matyti, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis nurodo, kad už vairo sėdo R. Š., priekyje keleivio pusėje sėdėjo R. A., o jis pats atsisėdo gale už R. A. (t.2, b.l. 25), tačiau 2011-05-12 papildomame apklausos protokole K. M. nurodo, kad už automobilio vairo sėdo R. A., keleivio vietoje priekyje sėdėjo jis, o gale atsisėdo R. Š., D. K. ir E. P. (t.2, b.l. 27). Liudytojo K. M. skirtingų parodymų davimą, kaip jis pats nurodė posėdžio metu, įtakojo R. A. prašymas prisiimti eismo įvykio kaltę sau. Iš karto po eismo įvykio R. A. prašė K. M. prisiimti kaltę, pripažinti, kad jis vairavo automobilį, nes buvo blaivus ir dėl to jam nebūtų didelės bausmės. R. A. eismo įvykio vietoje sekė iš paskos ir vis prašė, kad prisiimti eismo įvykį. Nuvykus į ligoninę vėl prašė, tikino, kad nieko nebus ir jam siūlė pinigų. Atvažiavo dar du R. A. draugai, jis pabijojo ir sutiko. R. A. parašė raštelį, kad „pažadu neapgauti Kęsto dėl avarijos“ ir abu šį raštelį pasirašė. Sekančią dieną jis R. A. pasakė, kad kaltės sau neprisiims, todėl su R. A. susitarė sakyti, kad automobilį vairavo R. Š.. Nuvažiavęs į policijos komisariatą 2012-05-11 davė melagingus parodymus, kad automobilį vairavo R. Š.. Nukentėjusysis K. M. 2013-02-19 teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio dieną automobilį vairavo R. A.. Taip pat patvirtino, kad pirmieji jo duoti parodymai buvo melagingi, o sekančią dieną duoti papildomi parodymai yra teisingi (t. 3, b.l. 184). Nukentėjusysis D. K. taip pat 2013-02-19 posėdžio metu patvirtino, kad R. A. prašė sakyti, kad automobilį vairavo R. Š. (t.3, b.l. 183).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti tiek R. A., tiek K. M. (t. 1, b.l. 98-102). Ekspertai A.Jokšas ir I. G. atlikę tyrimą ir dalyvavę teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kategoriškų duomenų kas vairavo automobilį nėra.

Tačiau iš byloje esančių Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadų matyti, kad pagal sužalojimų visumą E. P. nei R. Š. negalėjo būti vairuotojo pozicijoje (t. 1, b.l. 46-48, 53-55).

Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad įvykio dieną automobilį vairavo kaltinamasis R. A..

Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio dieną R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, 133 punktus: buvo neblaivus, jam nustatytas 1,39 promilių girtumas (t.1, b.l. 41); nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (nebuvo užsisegęs saugos diržo ir nereikalavo, kad saugos diržus užsisegtų visi keleiviai); įvykio metu važiavo ne mažesniu kaip 116 km/h greičiu (t. 1, b.l. 97); vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti; nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio, todėl automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, to pasekmė buvo dviejų žmonių žūtis, o dviems keleiviams padaryti kūno sužalojimai dėl ko nežymiai sutrikdyta sveikata.

Veika teisingai kavalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. – transporto priemonės vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas dėl ko įvyko eismo įvykis ir žuvo žmonės.

R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis atsisakė duoti parodymus, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir jų artimųjų, žalos neatlygino.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. A. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į tai, kad teismo anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (laikotarpiu nuo 2003-03-10 iki 2011-05-07 baustas už administracinius teisės pažeidimus 10 kartų, iš jų 3 kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, į tai kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl R. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Nukentėjusioji I. Š. pareiškė 2767 Lt dydžio ieškinį turtinei žalai ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. V. Š. pareiškė 10620,63 Lt turtinei žalai ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji J. Š., A. Š., K. Š. pareiškė po 100000 Lt, o K. M. 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.291 str. 1 d. numato – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos.

Civilinė ieškovė I. Š. byloje pareiškė 2767 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro išlaidos susijusios su sūnaus E. P. laidotuvėmis (puokščių, vainiko pirkimas, apmokėjimas už gedulingus pietus, laidojimo paslaugas). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 138-139), todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai.

Civilinis ieškovas V. Š. byloje pareiškė 10620,63 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro išlaidos susijusios su sūnaus R. Š. laidotuvėmis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti (t. 1, b.l. 146), kad laidotuvėms buvo pirkti 5 vainikai, kurių vieno kaina yra 150 Lt. Teismas mano, kad laidotuvėms nuo šeimos pakanka vieno vainiko. Taip pat iš byloje pateiktų kvitų (t.1, b.l. 148-149) matyti, kad 2012-05-01 (praėjus beveik metams po eismo įvykio) buvo pirkta žvakių už 90 litų ir 2012-05-05 pirkta žvakių už 29,95 Lt. Atsižvelgiant į kvituose nurodytą datą teismas daro išvadą, kad šios išlaidos nėra laidojimo išlaidos. Darydamas tokią išvadą teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kad išlaidos, turėtos, kaip metų mirimo metinėms paminėti, tikrai nėra būtinos laidojimo išlaidos, kurias kaltinamasis privalėtų kompensuoti civiliniams ieškovams. Todėl turtinės žalos atlyginimas yra mažinamas 719,95 litais.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtimę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo kaltę (CK 6.282). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiuosius V. Š., J. Š. su eismo įvykyje žuvusiu R. Š. siejo artimi giminystės ryšiai, jie kartu gyveno. Sūnaus netektis tėvams yra didelis dvasinis sukrėtimas, dėl to jie išgyvena bei patiria dvasines kančias. K. Š. ir A. Š. neteko brolio. Paprastai tėvus ir vaikus sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad žuvus sūnui nukentėjusieji tėvai bei brolis ir sesuo patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau brolio ir sesers patirti išgyvenimai ir netekties pasekmės negali būti tokios pačios lyginant tėvų išgyvenimus netekus savo vaiko.

I. Š. taip pat neteko savo sūnaus E. P.. Iki eismo įvykio jie gyveno kartu ir rūpinosi vienas kitu. Moteris iki šiol jaučia emocinę depresiją, patiria dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusysis K. M. eismo įvykyje buvo sužalotas, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas apskaičiuodamas neturtinės žalos duydį atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiesiem padaryta neatsargia kaltės forma, kaltinamasis R. A. yra dirbantis, turi pragyvenimo šaltinį, nevedęs, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimus išlaikytinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykio dieną žuvusieji vaikinai elgėsi neatsakingai, nes būdami išgėrę sėdo į neblaivaus R. A. vairuojamą automobilį. Važiavo neleistinu greičiu ir niekas jo nedrausmino. Nukentėjusysis K. M. vienintelis būdamas blaivus taip pat elgėsi lengvabūdiškai, nes važiavo žinodamas, kad vairuotojas yra neblaivus. Todėl priteistinos sumos yra mažinamos negu prašoma

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., teismas,-

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) metų, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžio paskelbimo datą – 2013-05-21.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2011-05-17 iki 2011-05-26, nuo 2012-10-15 iki 2012-10-16.

Kardomasias priemones R. A. – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą pakeisti suėmimu, suimant teismo salėje ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, 2767 (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis litus) turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti I. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 9900,68 (devynis tūkstančius devynis šimtus litų 68 ct) turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti K. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti K. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pakuotę Nr. 1 su D. K. priklausančiais daiktais, paimtais po eismo įvykio pagal 2011-05-11 daiktų pateikimo protokolą iš D. K.: mėlynos džinsinės kelnės- 1 vnt., žalios spalvos trikotažiniai marškinėliai-l vnt., tamsios spalvos džemperis-l vnt., pilkos kojinės-2 vnt. ir pakuotę Nr. 2 m su R. Š. priklausančiais daiktais, paimtais 2011-05-12 pagal daiktų pateikimo protokolą iš eksperto A.Jokšo: juodos spalvos megztinis-1 vnt., mėlynos spalvos striukė-l vnt., raudonos spalvos šortai-l vnt., saugomus Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėsjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Pakuotę Nr. 3 su E. P. priklausančiais daiktais, paimtais 2011-05-12 pagal daiktų pateikimo protokolą iš eksperto A.Jokšo: mėlynos spalvos "Puma" sportbačiai- 2 vnt., juodos sportinės kelnės- 1 vnt., žalios spalvos džemperis- 1 vnt., pilkos spalvos kojinės- 2 vnt., geltonos spalvos marškinėliai- 1 vnt., pilkos spalvos trumpikės- 1 vnt., saugomus Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Eržvilko kaime, Eržvilko seniūnijoje, Jurbarko rajone.

Automobilį „Mersedes Benz CLS“ 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB “Statau“, Statybininkų g. 4c, Jurbarkas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Iškarpą iš automobilio oro pagalvės ir tamponus su nuoplovomis, saugomus Jurbarko rajono apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Raštelį su tekstu saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.