Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-527 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2013 m. gegužės 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, paskiriant 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 11 d.

5. Nuteistasis R. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, todėl nuteistojo pastangos resocializuotis liko neįvertintos. Pažymėjo, kad nuteistasis yra atlikęs net ¾ bausmės ir galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje devynis kartus paskatintas. Atkreipė dėmesį, kad iš trijų kartų, kai nuteistasis tariamai pažeidė nustatytą tvarką, baustas buvo tik du kartus, o kitu kartu apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje. Toks svarstymas drausmės komisijoje nėra joks pažeidimas ar nuobaudos forma, todėl negali būti teismo vertinama neigiamai. Drausmės komisijos pokalbis kaip nuobaudos rūšis nėra numatytas ir Bausmių vykdymo kodekse.

5.2. Skundo autoriaus teigimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymėjo teigiamam darbine motyvacija. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), dengė civilinį ieškinį. Matydamas, kad gaunamas užmokestis mažai dengia ieškinį, įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini), kur mokosi (duomenys neskelbtini) specialybėje, kuri yra perspektyvi ir gerai apmokama, todėl išėjęs į laisvę galės susirasti geriau apmokamą darbą ir greičiau padengti jam priteistą ieškinį. Be to, nuteistasis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo bei palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistojo teigimu, aplinkybė, kad po išvykų iš pataisos įstaigos jis grįžta laiku, vertintina kaip nepriekaištingas laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

5.3. Skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai vertino aplinkybes susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu. Pažymėjo, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol, kol nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų kaip šis asmuo elgsis laisvėje, tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios galimybę taikyti lygtinį paleidimą, būtų tik deklaratyvios. Pažymėjo, kad lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų, todėl visos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti po tam tikro laiko peržiūrėtos prasmingumo požiūriu, atsižvelgiant į bausmės termino pradžioje nustatytus individualius bausmės planavimo tikslus. Skunde analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, nurodant, kad lygtinio paleidimo taikymas turi kur kas daugiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesio korekcijai nei bausmės atlikimas izoliuotam nuo visuomenės, be to, nuteistasis turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti.

5.4. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis pažymėjo, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir jo sukeltų negatyvių padarinių, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir, apelianto teigimu, tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, todėl nėra kliūčių nuteistajam R. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. A. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog lygtinis paleidimas nuteistajam R. A. netaikytinas, yra teisinga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. A. priskirtinas prie žemos rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 12 balų. Nustatyta statinių kriminogeninių taškų suma 9 balai, taigi likusieji 3 yra dinaminiai, kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito nuo tada, kai R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo svarstytas pirmą kartą (2016 m. gruodžio 1 d.).

9.1. Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

10. Įvertinus R. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. A. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, lygtinio paleidimo atveju planuoja įsidarbinti, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. A. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino jo pastangas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

11. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad, nors Socialinio tyrimo išvadoje, R. A. kriminogeninių veiksnių nenustatyta, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat, bausmės atlikimo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos už psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors šiuos nuobaudos nėra galiojančios (paskutinė nuobauda už gerą elgesį panaikinta 2018 m. liepos 3 d.), tačiau, apeliacinės instancijos įsitikinimu, tai neigiamai apibūdina nuteistąjį. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti pakartotinai vertinamas, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais, nesutiktina. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pataisos įstaigoje R. A. nesilaikė nustatytos tvarkos ir, nors nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės atskleidžia, jog nuteistojo elgesio pokyčiai nepakankami. Įvertinus 2018 m lapkričio 22 d. pažymą Nr. 63-3985 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, matyti, kad nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje nėra nuoseklus, jis nesugeba ilgą laiką laikytis pataisos įstaigos taisyklių reikalavimų, tai suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija.

12. Skunde teisingai nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę nei reikalaujama bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau didesnės nei įstatymo reikalaujamos bausmės dalies atlikimas nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems numatytą ar didesnę nei numatyta BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse bausmės dalį ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, pagrindinis vertinamasis kriterijus yra manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta išimtinai teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra.

13. Nors abejonių tuo, jog R. A. palaiko artimus ryšius su savo šeima ar išėjęs į laisvę susiras darbą, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. šeimos ir darbo santykių buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog R. A. būnant laisvėje, šios aplinkybės nebuvo pakankamos siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima ar darbo santykiai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Šiame kontekste, sprendžiant R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina ir tai kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų - pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai 930,21 eurų sumai, iš kurių, sumokėti tik 97,12 eurai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, net ir turėdamas finansinių įsipareigojimų, pataisos įstaigoje šiuo metu nedirba.

14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl pataisos namų administracijos jam suteikto leidimo be sargybos vykti į savo namus (trumpalaikė išvyka). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikotarpis, kuriuo nuteistasis naudojosi šia pataisos namų administracijos jam suteikta teise, yra per trumpas pagrįstai spręsti, jog išleistas į laisvę ir ilgesniam laikui R. A. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nebuvo nepriekaištingas.

15. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 ar EŽTT suformuotos praktikos nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Sąjungos teisės normų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatęs, kad nuteistojo R. A. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. A. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.