Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 31 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. A., nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis pakeistas, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Ankščiau neteistas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 21 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 11 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 6 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2016 m. spalio 27 d.). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 93-785 nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A.. Teismas padarė išvadą, jog nors nuteistasis R. A. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam R. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, ir todėl turi būti panaikintas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime išdėstęs faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Nuteistojo teigimu, be jokių argumentų pateiktas teismo manymas, jog „asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“, yra visiškai deklaratyvus Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekėlia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Skunde teigiama, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis nurodytais principais. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Kadangi skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, visiškai nemotyvuotas, iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, šis nutarimas privalo būti panaikintas.

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 6 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2016 m. spalio 27 d.), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 12 balų pagal „OASys“ metodiką, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, mokosi; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo laikotarpiu 6 kartus skatintas, 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 1 kartą baustas drausmine tvarka, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors R. A. paskirta nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 12 balų pagal „OASys“ metodiką. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma - 5 balai. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu nuteistojo kriminogeniniu veiksniu vis tik išlieka gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlikęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis R. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkias pasekmes sukėlusio nusikaltimo (eismo įvykio, kurį sukėlė neblaivus ir neturintis teisės vairuoti, kurio metu žuvo 2 žmonės) padarymą, kaltu neprisipažino. Nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas parodo, kad nuteistasis turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu, nesiėmė priemonių, kad šią problemą spręstų, t. y. nėra duomenų, kad nuteistasis būtų lankęs programas, kurios padeda kovoti su dėl alkoholio kylančiomis problemomis. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis stengiasi pašalinti jam nustatytą kriminogeninį veiksnį, todėl siekiant jį eliminuoti, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas 6 kartus, pataisos namuose mokėsi ir dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.. Minėtos aplinkybės rodo, jog R. A. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkias pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltu neprisipažino, teisminio proceso metu parodymus duoti atsisakė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pripažintina, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasėkoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.