- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-1832-478/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00265-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-670/2012 priimtos 2012-10-05 nutarties, kuria kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. gegužės 11 d. apie 00.19 val., Jurbarko r., Girdžių sen., kelio Stragutė – Eržvilkas - Bebirva 35 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,39% promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį Mercedes Benz CLS320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį L. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį privalėjo važiuoti neviršydamas tame kelio ruože didžiausio leistino 90 km/h greičio, atsižvelgdamas į savo paties vairavimo įgūdžius ir važiavimo sąlygas privalėjo važiuoti tokiu greičiu ir tokia trajektorija, kad kiekvienu momentu suvaldytų transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nelygiame kelyje nesuvaldė automobilio, todėl automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kūno sumušimo įvyko E. P. bei R. Š. mirtis, t. y. žuvo du žmonės, o kitiems, K. M. ir D. K., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 straipsnio 6 dalyje.
Jurbarko rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, 2012-10-05 priėmė nutartį, kuria kaltinamajam R. A. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą pakeitė į griežtesnę kardomąją priemonę ir paskyrė suėmimą.
Teismas padarė išvadą, jog R. A. neatvykus į teismo posėdį ir nenurodžius pateisinamos neatvykimo priežasties, pažeista švelnesnių kardomųjų priemonių paskirtis, todėl, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, skirtina griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.
Šalies argumentai
Skunde kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas Ž. Mišeikis prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-05 nutartį panaikinti. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 122 straipsnyje numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas, bet ir priimta nemotyvuotu bei nesančiu šios kardomosios priemonės skyrimo numatytu pagrindu. Pagrindinis kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo motyvas buvo kaltinamojo R. A. neatvykimas į 2012-10-05 teismo posėdį. Priimant nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, privalo būti nurodytas tikslas, kurio šia kardomąja priemone siekiama, bei suėmimo skyrimo sąlygos. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai jos nemotyvavo, paneigdamas bei ignoruodamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo numatytas sąlygas bei privalomus pagrindus. Tokiais veiksmais jis padarė esminį LR BPK pažeidimą, kuris suvaržė kaltinamojo R. A. įstatymų garantuotas teises. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nesvarstė kaltinamojo neatvykimo į posėdį faktinių priežasčių, o būtent asmens patirtos traumos ir laikinojo nedarbingumo, kurios sudaro svarbias asmens neatvykimo bei negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežastis. Suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, todėl, siekiant užtikrinti asmens teisę į laisvę, suėmimas turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos tiems patiems rezultatams pasiekti. R. A. skiriant griežčiausią kardomąją priemonę, nepagrįstai buvo suvaržytos jo įstatymo garantuojamos procesinės teisės ir pareigos. Paskiriant kardomąją priemonę – suėmimą posėdžio, kuriame pats kaltinamasis negalėjo dalyvauti, metu buvo padarytas vienas iš esminių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų.
Skundo nagrinėjimo metu prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Apylinkės teismo išvada, kad neatvykęs į 2012-10-05 teismo posėdį R. A. trukdo kuo operatyviau išnagrinėti baudžiamąją bylą, nėra pagrįsta. Iš pateiktų duomenų matyti, jog į 2012-10-05 teismo posėdį kaltinamasis neatvyko dėl svarbios ir pateisinamos priežasties, kadangi nuo 2012-09-29 iki 2012-10-08 sirgo, ką patvirtina teismui pateiktoje medžiagoje esanti nustatytos formos medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą (b. l. 8). Pagal LR BPK 37 straipsnio nuostatas, asmens liga laikytina svarbia nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi. Taigi, esant duomenų apie tai, kad kaltinamasis į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbios priežasties - ligos, teismas daro išvadą, jog kardomoji priemonė – suėmimas paskirta nepagrįstai. Nors minėta pažyma Jurbarko rajono apylinkės teisme gauta pavėluotai, ji patvirtina, kad į posėdį R. A. neatvyko dėl pateisinamos priežasties, o ne siekdamas trukdyti procesui.
Apylinkės teismas sprendimą paskirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą priėmė nesilaikydamas LR BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyto reikalavimo skirti kardomąją priemonę - suėmimą tik tais atvejais, kai kitomis - švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. A. į posėdį neatvyko pirmą kartą, todėl teigti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK numatytų tikslų, nėra pagrindo. Be to, teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nenurodė nė vieno iš LR BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų. Nutartyje apsiribojama formuluote, kad siekimas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme yra pagrindas skirti kitą, griežčiausią kardomąją priemonę. Tokiais savo veiksmais teismas nesilaikė įstatymo reikalavimų ir pažeidė LR BPK 122 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo faktinis pagrindas ir motyvai.
Remiantis aukščiau aptartais duomenimis konstatuotina, kad apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė kaltinamajam R. A. griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, todėl teismo nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.