Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-42-498-2014

Teisėjas Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00265-2011-6

2014 m. sausio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algimanto Smolsko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Liucijai Kailiuvienei, Valentinui Jakštui, Artūrui Bartusevičiui, nuteistajam R. A., jo gynėjui advokatui Žilvinui Mišeikiui, nukentėjusiajai L. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) metų, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Priteista iš R. A.: 2767 (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt septyni litai) turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti I. Š.; 9900,68 (devyni tūkstančiai devyni šimtai litų 68 ct) turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti V. Š.; 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti J. Š.; 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti A. Š.; 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti K. Š.; 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti K. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės mėn. 11 d., apie 00 val. 19 min., Jurbarko raj., Girdžių sen., kelio Stragutė-Eržvilkas-Bebirva 35 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 1,39 %(promilės) etilo alkoholio, vairuodamas automobilį Mersedes Benz CLS320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį L. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, t.y. pasirinkdamas važiavimo greitį privalėjo važiuoti neviršydamas tame kelio ruože didžiausio leistino 90 km/h greičio, atsižvelgdamas į savo paties vairavimo įgūdžius ir važiavimo sąlygas privalėjo važiuoti tokiu greičiu ir tokia trajektorija, kad kiekvienu momentu suvaldytų transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nelygiame kelyje nesuvaldė automobilio, todėl automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu: nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato ir dešinio momenkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po minkštaisiais smegenų dangalais, į skilvelius, kamieno sumušimo, įvyko E. P. mirtis; nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato kaulų lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimų, įvyko R. Š. mirtis, t.y. žuvo du žmonės, o kitiems, K. M. ir D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes K. M. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešiniame smilkinyje, žąste su poodinėmis kraujosruvomis, plaštakoje, alkūnės sąnaryje, dešinės rankos 2-3-4 pirštuose, kairio riešo sąnaryje gilus, kairės rankos 3-4 pirštuose, dešinės alkūnės sąnaryje, juosmenyje, nugaroje, kairiame klube su poodinėmis kraujosruvomis, dešinėje blauzdoje, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ir sumušimas kairėje šlaunyje, muštinė žaizda viršugalvyje, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.; D. K. padaryta odos nubrozdinimai veide, pilve, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda žande, galvos sumušimas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Apeliantas nurodo, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas iškėlė prielaidas, aiškindamas esmines įvykio aplinkybes, o po to jas pateikė kaip nustatytus faktus. Todėl manytina, jog priimdamas šioje baudžiamojoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, Jurbarko rajono apylinkės teismas jame nurodė tik kaltinimui palankias aplinkybes, neanalizavo faktų, paneigiančių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendyje priežastinio ryšio klausimas net nebuvo keliamas, neanalizuotas. Tuo tarpu byloje tai buvo būtina padaryti. Teismas nuosprendyje nepasisakė dėl automobilyje buvusių asmenų pernelyg didelio neatsargumo, neatidumo, neužsisegant saugos diržų bei buvimo neblaiviems. Byloje nenustatyta, kad vairuotojo padaryti KET pažeidimai patys savaime, nesant nukentėjusiųjų padarytų KET pažeidimų, būtų sukėlę tokias sunkias pasekmes (asmenų mirtį). Šioje byloje galima kalbėti tik apie atsitiktinį priežastinį ryšį tokių sunkių padarinių kaip nukentėjusiųjų žūtis atžvilgiu. Diržo neužsisegimas keleiviui ne tik turėtų būti pagrindinė premisa, mažinanti neturtinės žalos atlyginimą, bet iš kitos pusės - baudžiamosios atsakomybės nekilimą vairuotojui.

Skundo autoriaus teigimu, teisminio proceso metu ir ypač bylos nagrinėjimui einant į pabaigą, dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjo Raimundo Klimaičio, nagrinėjusio skundžiamos bylos nuosprendį, iškilo abejonių dėl jo bylos nagrinėjimo objektyvumo, nurodomi tie patys advokato Ž. Mišeikio apeliaciniame skunde pateikti motyvai.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, o šiuo atveju, teismui be jokių motyvų paskyrus sankcijoje numatytą maksimalią bausmę, tokios atitikties nėra, nes: yra neteistas (skundžiamu nuosprendžiu teisiamas pirmą kartą); dirba; yra charakterizuojamas teigiamai; inkriminuota nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas; nėra nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių; šiurkštesnių KET pažeidimų bylose sukeliami žymiai sunkesni padariniai nei skundžiamoje byloje, todėl darytina išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga ir turi būti švelninama, skiriama švelnesnė, nei sankcijos vidurkyje, numatyta bausmė, jos vykdymą atidedant, arba skiriama švelnesnės rūšies bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundu atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. A. ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija spendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tačiau pripažindamas nuteistąjį R. A. kaltu, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių reikšmę spręsdamas dėl nuteistojo pavojingumo ir dėl taikytinos bausmės, kuri atitiktų teisingumo principą. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį, netinkamai individualizavo skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad automobilį autoįvykio metu vairavo būtent R. A., buvo nustatyta teisingai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų R. A. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstytas abejones dėl asmens, kuris vairavo automobilį autoįvykio metu, ir kurie paneigtų R. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Apeliantų teiginiai ir argumentai, kad automobilį autoįvykio metu galėjo vairuoti K. M., yra paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų D. K. ir K. M. parodymais. Ta aplinkybė, kad ekspertai negalėjo konkrečiai nurodyti, kas tiksliai vairavo automobilį autoįvykio metu, nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl R. A. kaltės.

Apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai ir argumentai dėl priežastinio ryšio, kaip būtino nusikaltimo požymio, instituto, nėra pagrindas pripažinti, kad R. A. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykio ar sudėties.

Pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje (vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Objektyvieji veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant atitinkamas poįstatyminio teisės akto – Kelių eismo taisyklių nuostatas. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materialioji; turi būti nustatyti padariniai, taip pat priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo (veikos) ir padarinių (žmogaus žūties) (kasacinė nutartis Nr. 2K-519/2011).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. A. 2011-05-11 vairuodamas automobilį Mersedes Benz CLS320 pažeidė KET 9, 14, 19, 133 punktų reikalavimus, nelygiame kelyje nesuvaldė automobilio, todėl automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu du žmonės žuvo, dviem žmonėms padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp R. A. padarytų KET pažeidimų: neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio metu važiavo ne mažesniu kaip 116 km/h greičiu, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti bei atsiradusių padarinių - žmonių mirtis ir sužalojimai - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu R. A. nebūtų pažeidęs minėtų KET punktų reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai patvirtina ir 2011-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1791(11), kuria nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio „Mersedes Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas tinkamai valdydamas vairuojamą transporto priemonę ir važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nenuvažiuodamas nuo kelio važiuojamosios dalies, turėjo techninę galimybę išvengti buvusio pobūdžio eismo įvykio kilimo. Taigi R. A. turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu būtų nepažeidęs KET reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad R. A. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, todėl ji teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji nebuvo prisisegę saugos diržų, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog tai buvo eismo įvykio metu atsiradusių padarinių (žmonių mirčių ir sužalojimų) priežastis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad būtent R. A. padaryti KET pažeidimai vairuojant automobilį buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio metu atsiradusius padarinius.

Apeliacinių skundų teiginiai, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindo naujai formuoti teismų praktiką į baudžiamąja tvarka nagrinėtino priežastinio ryšio grandinę įtraukiant ir keleivių KET pažeidimus, nėra pagrįstas. Priežastinio ryšio, kaip materialiųjų sudėčių nusikalstamų veikų sudėties požymio, analizė leidžia nustatyti ar tam tikri baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai atsirado dėl tam tikro asmens tam tikrų veiksmų. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje, kaip ir kitose panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, pagrindinė keleivių mirties priežastis buvo ne tai, kad jie nebuvo prisisegę saugos diržų, o tai, kad įvyko eismo įvykis. Be to, paties BK 281 straipsnio sudėties konstrukcija numato, kad kaltu pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį pripažįstamas būtent tas asmuo dėl kurio veiksmų pažeidžiant KET taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad nukentėjusieji asmenys nebuvo prisisegę saugos diržų, o dėl R. A. veiksmų, kuriais buvo pažeisti KET reikalavimai, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tokiu būdu, nustačius, kad ne nukentėjusiųjų asmenų veiksmai lėmė eismo įvykį, nėra jokio pagrindo vertinti nukentėjusiųjų asmenų veiksmų baudžiamosios atsakomybės kilimo ar priežastinio ryšio, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymio, aspektais. Nukentėjusiųjų veiksmai šiuo atveju gali būti vertinami tik kaip pagrindas vertinti kalto asmens baudžiamosios ir civilinės atsakomybės dydžio klausimus.

Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl R. A. kaltės nebuvimo nurodant, kad pirmos instancijos teismas R. A. kaltę pripažino formaliai, šabloniškai, kas yra pagrindas naikinti teismo nuosprendį, nėra pagrįstas. Pastebėtina, kad ši apeliacinių skundų dalis yra deklaratyvi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai pagrindė dėl kokių priežasčių ir motyvų konstatavo R. A. kaltę, savo išvadą pagrindė įrodymų visumos analize ir įrodymų vertinimu, dėl ko apeliacinių skundų teiginiai dėl R. A. kaltės nebuvimo nėra pagrindas pripažinti, kad R. A. kaltė nėra nustatyta.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismo teisėjas buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai dėl apylinkės teismo teisėjo šališkumo nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais, tokie nuogąstavimai negali būti laikomi objektyviai pagrįstais. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas R. A. baudžiamąją bylą buvo šališkas, t.y. turėjo išankstinį nusistatymą, buvo tendencingas. Apeliaciniuose skunduose išdėstytos priežastys, kurios apeliantų manymu rodo teismo šališkumą, nei atskirai, nei kaip visuma neparodo, kad teisėjas R.Klimaitis buvo šališkas. Pirmos instancijos teismo teisėjo padarytos išvados dėl R. A. kaltės, kardomosios priemonės pakeitimo, paskirtos bausmės dydžio, priteistos neturtinės žalos dydžio, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, neparodo teismo šališkumo. Pirmos instancijos teismas tinkamai motyvavo savo išvadas, nuosprendyje nurodė dėl kokių motyvų priima tam tikrus sprendimus dėl kurių privalo pasisakyti surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismo teisėjo padarytos išvados dėl kaltės, bausmės, kardomosios priemonės ar neturtinės žalos atlyginimo parodo, kad nuosprendį byloje priėmė šališkas teismas. Ta aplinkybė, kad teisėjas R.Klimaitis po nuosprendžio paskelbimo davė interviu laikraščiui bei šio interviu tekstas taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad teisėjas R.Klimaitis nagrinėjant bylą buvo šališkas. Tos aplinkybės, kad nuosprendžio surašymo metu teisėjui R.Klimaičiui buvo pareikštas nušalinimas ir buvo kreiptasi į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo atsakovu nurodant teisėją R.Klimaitį, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad teisėjas R.Klimaitis buvo šališkas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad teisėjas R.Klimaitis nuosprendžio surašymo metu gavus prašymą dėl nusišalinimo, tapo šališku subjektyviąja ar objektyviąja prasme. Teisėjas tinkamai priėmė sprendimą nenusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio surašymo byloje, kadangi 2013-05-15 prašyme dėl nusišalinimo nurodytos priežastys nebuvo pakankamas pagrindas teisėjui nusišalinti bei neįrodė teisėjo šališkumo.

Pastebėtina, kad šis teisėjo nušalinimo pagrindas, o būtent tai, kad teisėjas paskyrė kitą gynėją, buvo pakartotas ir apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad teisėjas R.Klimaitis buvo šališkas. Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nutarties matyti, kad R. A. gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. numatytu pagrindu, t.y. teismui pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai apginti. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad kaltinamasis R. A. ir advokatas Ž. Mišeikis vilkina bylos nagrinėjimą dėl nedarbingumo, bylų nagrinėjimo sutapimo su bylomis kituose teismuose. Byla gauta teisme 2012-07-18 ir per 6 teismo posėdžius net nepradėta nagrinėti. Apylinkės teismas motyvuotai pasisakė kodėl yra būtina skirti gynėją, su apylinkės teismo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Skiriant gynėją buvo siekiama, kad bylos nagrinėjimas vyktų operatyviai, išvengti bylos vilkinimo. R. A. paskyrus kitą gynėją, kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas išnagrinėjo nusišalinimo klausimą ir priėmė sprendimą nenusišalinti.

Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad prokuroras šioje baudžiamojoje byloje buvo šališkas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenurodyti pagrįsti motyvai, numatyti LR BPK 58 str., dėl kurių būtų pagrindas abejoti prokuroro šališkumu. Prokuroras byloje atstovauja valstybinį kaltinimą, palaikant kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje yra kaltinamas R. A.. Nusikalstamų veikų padarymu įtariamų ir kaltinamų asmenų baudžiamasis persekiojimas yra konstitucinė prokurorų pareiga, reglamentuojama baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų normomis, todėl savaime baudžiamojo persekiojimo vykdymas ir valstybinio kaltinimo palaikymas byloje nėra pagrindas nušalinti tam tikrą prokurorą tuo atveju, jei kaltinamasis ar jo gynėjas prieštarauja valstybinio kaltintojo asmenybei. Byloje nėra jokių duomenų, kad prokuroras buvo šališkas ar buvo asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi. Tai, kad prokuroras bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme išreiškė savo nuomonę dėl gynėjo neatvykimo ar pavėluoto atvykimo į teismo posėdį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras yra šališkas ar tendencingas.

Apeliaciniuose skunduose pateiktas prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti kompleksinę autotechninę-medicininę ekspertizę buvo įvertintas 2013-09-25 teisėjų kolegijai priimant nutartį, kuria minėtas prašymas buvo atmestas. Kolegija įvertino, kad aplinkybės, kurių tyrimui nuteistasis ir jo gynėjas prašo skirti kompleksinę teismo autotechninę-medicininę ekspertizę, nereikalauja papildomo tyrimo. Aplinkybės, ar nukentėjusieji segėjo saugos diržus byloje yra nustatytos. Klausimas kokius sveikatos sutrikdymus būtų (ne-)patyrę nukentėjusieji, jeigu būtų segėję saugos diržus negali būti užduotas, kadangi ekspertams negali būti užduodamas sąlyginis klausimas. Klausimą nustatyti tikslią nukentėjusiųjų mirties priežastį bei būtinojo priežastinio ryšio grandinę nėra tikslinga užduoti, kadangi nukentėjusiųjų mirties priežastys yra nustatytos, o priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių yra ne ekspertų tyrimo objektas, o nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį nustato ir įvertina teismas. Apeliacinio skundo teiginys dėl eksperimento paskyrimo nustatant ar įvyktų keleivių mirtys tuo atveju, jei jie būtų prisisegę, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinamas kaip deklaratyvus ir retorinis. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio tyrimo eksperimento, kuris yra paminėtas apeliaciniuose skunduose, atlikimas nėra įmanomas.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai R. A. taikytas kardomąsias priemones pakeitė pačia griežčiausia kardomąją priemone – suėmimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai R. A. pakeitė taikytas kardomąsias priemones - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą į kardomąją priemonę - suėmimą, nes R. A. kaltinamas neatsargaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir už kurio padarymą jam tuo pačiu nuosprendžiu buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga tuo pačiu nuosprendžiu taikyti kaltinamajam pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau esant įstatymo imperatyvui ir teismo diskrecijai apkaltinamajame nuosprendyje priimti sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam, pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą skirti kardomąją priemonę suėmimą. Kolegijos vertinimu, toks pirmos instancijos teismo sprendimas buvo tinkamas ir teisingas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad teismas priteisė per dideles neturtinės žalos atlyginimo sumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems, tinkamai taikė LR CK nuostatas, nustatančias neturtinės žalos priteisimo kriterijus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems V. Š., J. Š., K. Š., A. Š., I. Š., ir K. M., apylinkės teismas įvertino, kad nukentėjusiuosius V. Š., J. Š. su eismo įvykyje žuvusiu R. Š. siejo artimi giminystės ryšiai, jie kartu gyveno. Sūnaus netektis tėvams yra didelis dvasinis sukrėtimas, dėl to jie išgyvena bei patiria dvasines kančias. K. Š. ir A. Š. neteko brolio. Paprastai tėvus ir vaikus sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad žuvus sūnui nukentėjusieji tėvai bei brolis ir sesuo patyrė dvasinius išgyvenimus. I. Š. neteko savo sūnaus E. P.. Iki eismo įvykio jie gyveno kartu ir rūpinosi vienas kitu. Moteris iki šiol jaučia emocinę depresiją, patiria dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis K. M. eismo įvykyje buvo sužalotas, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė, kad žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargia kaltės forma, kaltinamasis R. A. yra dirbantis, turi pragyvenimo šaltinį, nevedęs, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimus išlaikytinius. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, iš esmės įvertino visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, R. A. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, tinkamai neįvertino R. A. asmenybės, įvykio aplinkybių, reikšmingų parenkant bausmės dydį ir tai lėmė netinkamą LR BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visumos vertinimą nustatant bausmę. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas paskyrė neteisingą bausmę, todėl R. A. skirtina nauja bausmė.

Pažymėtina, kad 10 metų laisvės atėmimo yra maksimali bausmė, numatyta LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje, tuo tarpu, aplinkybių, reikšmingų bausmės paskyrimui, visuma nepatvirtina, kad R. A. turi būti paskirta maksimali bausmė už padarytą nusikaltimą. R. A. anksčiau neteistas, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldytuvų meistru, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio dieną eismo įvykio metu žuvę ir nukentėję asmenys taip pat nesielgė atsakingai, sėdo į neblaivaus R. A. vairuojamą automobilį, nebuvo prisisegę saugos diržų, R. A. važiuojant neleistinu greičiu niekas jo nedrausmino. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo R. A. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų, todėl laisvės atėmimo bausmė nuteistajam turi būti švelninama.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

nuteistojo R. A. ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies;

pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. už LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą skirta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

R. A. už LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.