Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 93-339 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. A.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Minėtas nuosprendis buvo pakeistas 2014 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo R. A. paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 3 metai 11 mėnesių 23 dienos.Komisija 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 93-339 nutarė taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors pastebimi ir teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau teigiamos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, nesutikdamas su šia apylinkės teismo nutartimi, skundu Kauno apygardos teismo prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, nenurodyti jokie argumentai, kuriais remdamasis teismas konstatavo, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pateikti vien deklaratyvūs, tačiau prieštaringi sakiniai. Tvirtina, jog apylinkės teismas veikė priešingai Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoms, kadangi atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuota, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl nutartis, jo manymu, naikintina. Be to, nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas nurodė, jog jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pats net nežino, kokios jos buvo, su jomis nebuvo supažindintas.

Nuteistojo R. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. Komisijos nutarimo priėmimo dieną iš paskirtų 8 metų laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam R. A. socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos keturios priemonės: 1) nepažeidinėti įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų; 2) tęsti mokslus arba ieškoti galimybės įsidarbinti pataisos namuose; 3) tęsti civilinio ieškinio dengimą; 4) aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Į bylą pateiktoje 2017 m. gegužės 12 d. informacijoje apie šio plano vykdymo eigą nurodyta, kad R. A. vykdė visas plane nurodytas priemones, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vėliau byloje buvo gauta 2017 m. birželio 12 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, iš kurios matyti, jog nuteistajam R. A. 2017 m. gegužės 23 d. buvo paskirta nuobauda už psichotropinių medžiagų vartojimą, šiuo metu nuobauda yra galiojanti (b. l. 27). Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys rodo individualaus socialinės reabilitacijos plano, numatyto BVK 137¹ straipsnyje, nevykdymą. Ši aplinkybė formaliai šalina bet kokią galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra ir materialaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi R. A. nuteistas už nusikalstamą veiką, sukėlusią itin sunkias pasekmes, dėl kurios žuvo du žmonės – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Akivaizdu, jog nuteistasis jokių išvadų ir pažangos nepadarė, kadangi nors ir lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, pats teigė, jog narkotikų nėra vartojęs ir ateityje nusiteikęs nevartoti, būdamas laisvėje nepasigerdavo, išskyrus labai retomis progomis, visgi jis pataisos namuose vartojo psichotropines medžiagas, už ką buvo nubaustas. Taigi, nors nuteistasis ir teigia, jog šiuo metu tapo atsakingesnis, tačiau jo veiksmai rodo priešingai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nuteistojo skunde nurodytais argumentais neturi jokio pagrindo, taigi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.